PROVERŽIS. Klaipėda pasirinko mėlynosios ekonomikos ir greitų sprendimų kelią

 

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. Eur. naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030 m. užsibrėžė Klaipėda.
Uostamiestis pirmasis Lietuvoje pasirengė miesto ekonominės plėtros strategiją. Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, pramonės, verslo atstovų, konsultantų bei daugiau nei 300 įvairių sričių profesionalų jungtinė komanda apsisprendė dėl miesto vystymosi kertinių krypčių ir ekonominės specializacijos. Klaipėda pasirinko mėlynojo augimo kelią ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimų miestu.

Siekis – apsukti emigracijos bangą

Rengiant strategiją, partnerius konsultavę „Ernst & Young Baltic“ paruošė Klaipėdos ekonominį modeliavimą ir vystymosi scenarijus. Pagal „Oxford Economics“ ekonometrinio prognozavimo modeliu grįstą scenarijų, jei nebūtų imamasi esminių pokyčių, Klaipėdoje po dvylikos metų liktų vos 126 tūkst. gyventojų (2016 m. – 154 tūkst.). Tai būtų dramatiška miestui visomis prasmėmis.
„Kartu su partneriais nusprendėme, kad miesto „išsivaikščiojimo“ ir vegetavimo scenarijus mums netinka. Mes pasirinkome ambicingą ekonominio proveržio kelią. Mūsų tikslas – sukurti palankesnes sąlygas verslui, užtikrinti gyventojams geresnes sąlygas kurti karjerą ir užsidirbti konkurencingus atlyginimus bei būti patikimu ir progresyviu partneriu investuotojams. Klaipėdą siekiame paversti geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Savivaldybė, uostas, verslas ir mokslas proaktyviai dirba, kad rastų efektyviausius ir optimaliausius sprendimus miesto ekonomikai vystyti, kad Klaipėda susidorotų su iššūkiu apsukti emigracijos bangą. „Klaipėda 2030“ strategijos priemonės koncentruotos į aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų, naujų investicijų pritraukimą, darbo našumo didinimą, konkurencingų atlyginimų užtikrinimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą ruošiant industrines, inžinerines programas, kas taptų stimulu išlaikyti jaunimą ir išugdyti specialistus pagal rinkos poreikius.
Daugiau nei šimtą strategijoje ir veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendins partnerių komanda: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Suvienijo strateginius partnerius

„Klaipėda 2030“ – tai kompromisų strategija, miesto strateginių sektorių bendradarbiavimo ir susivienijimo dėl bendrų miesto tikslų išraiška. Būtent bendrą viziją ir sutarimą dėl miesto ekonominės plėtros strateginiai miesto partneriai įvardija kaip didžiausią vertybę.
„Mums modeliuojant investuotojų pritraukimo kryptis ypač svarbu žinoti bendrą miesto ekonominę viziją ir kartu su visa bendruomene veikti greitai, kryptingai ir koordinuotai. Investuotojų pritraukimas yra bendras darbas ir kai kurie projektai ateis priklausomai ne tik nuo laisvosios ekonominės zonos pastangų, bet ir nuo partnerių priimtų sprendimų. Todėl išties džiaugiuosi, kad savivaldybė pasiryžo šiuo atveju būti dialogo iniciatoriumi ir nepabijojo įtraukti verslo bendruomenę. Dabar kartu turime galvoti apie naujas technologijas, šiuolaikinę gamybą ir pasiruošti konkuruoti dėl naujų pramonės šakų, kur turime didžiausias sukauptas žinias ir patirtį – tai plastiko pramonė, metalo apdirbimas, elektroniniai automobilių komponentai, logistikos grandinės valdymas ir technologiniai sprendimai. Tai kels klaipėdiečių atlygius ir suteiks galimybę grįžti“, – sako sėkmingiausios Baltijos regiono laisvosios ekonominės zonos Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Rengiant ekonominio proveržio planą Klaipėdai, uostamiesčio partnerius konsultavę „Ernst & Young Baltic“ specialistai teigia, kad strategijos ir priemonių plano rengimo procesas buvo išskirtinis ir tokio struktūruoto, visas atsakingas šalis įtraukiančio proceso Lietuvoje dar nebuvo. Pasak ekspertų, Lietuvos valdžios institucijos jau kurį laiką įvardija „Klaipėda 2030“ kaip sektiną pavyzdį, naujos kartos ir modernios vadybos praktiką.
Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija iki 2030 m. jau pastebėta užsienyje. Ji pateko tarp dešimties geriausių miesto tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skatinimo strategijų Centrinės ir Rytų Europos augimui 2017 m. įvertinti skirtuose „Emerging Europe Awards“ apdovanojimuose.

Miestas plečia ekonominę specializaciją

Klaipėda, lig šiol traktuota kaip ganėtinai siauros uosto ir logistikos specializacijos miestas, nutarė plėsti ir vystyti sritis, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, kad konkuruotų ne su Vilniumi ar Kaunu, bet su Šiaurės, Rytų Europos regionais.
„Jei norim judėti į priekį, turim ne tik sukurti balansą ir atsvarą Vilniaus-Kauno dvipoliui, bet tapti patrauklia lokacija investicijoms, įvairesnėms pramonės šakoms bei verslo specializacijoms. Strategija ir tarpinstitucinis-verslo-mokslo bendradarbiavimo modelis jau dabar tampa impulsu bei pagrindu taip pat ir viso Klaipėdos regiono vystymuisi“, – sako Klaipėdos miesto meras.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030 m. numatytos keturios prioritetinės kryptys. Miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką. Kad šių augimo krypčių plėtra taptų įmanoma, miestas taip pat investuos į tris prioritetines sritis: kurs palankias sąlygas verslui, investuotojams ir talentams, vystys inovatyvią ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo sistemą, sieks, kad Klaipėda taptų patraukliu, įtraukiančiu ir pasiekiamu regiono centru.
Kaip vienus iš svarbiausių jau startavusių ar artimoje ateityje numatytų darbų strategijos rengėjai įvardija skrydžių į Palangą plėtrą, naujų keltų linijų į Švediją ir Vokietiją pritraukimą, planuojamą tarptautinę mokyklą. Klaipėdos ekonomine plėtra besirūpinanti „Klaipėda ID“ sėkmingai transformuota į daugiafunkcį paslaugų centrą verslui, investuotojams ir talentams. Tarp prioritetinių priemonių numatyta telkti bioekonomikos ir jūrinius klasterius, sukurti verslų vystymo akseleratorių, suburti už „smart-city“, robotikos sprendimų pritraukimą atsakingą inovatyvumo komandą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Didelis dėmesys bus skiriamas aukštai viešųjų paslaugų kokybei ir greitiems sprendimams užtikrinti – bus plečiamas skaitmenizuotai ir vieno langelio principu teikiamų savivaldybės paslaugų spektras, bus užtikrinta, kad investuotojai galėtų greičiau įsikurti Klaipėdoje, dirbama su miesto rinkodara.

Vystys prioritetines kryptis

Klaipėda sieks tapti pagrindiniais Rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais, o integruotas uosto, logistikos ir pramonės kompleksas planuoja aptarnauti 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių. Miestas taip pat plėtos SGD klasterį, kuriame bus kuriamos ir vystomos švariosios SGD technologijos.
„Neabejoju, kad maksimali uosto plėtra su išoriniu uostu Klaipėdai suteiks naują kvėpavimą. Istoriškai yra susiklostę, kad uostas yra mieste, tad turime protingai ir darniai išnaudoti šią galimybę. Esame klaipėdiečiai ir mūsų visų siekis yra, kad miestas būtų gyvas, kad jis būtų patrauklus gyventi, dirbti ir kurti, įsitvirtinti jauniems žmonėms. Uosto plėtra gali sukurti unikalią progą Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – dialogas tarp uosto ir mokslo mums ypač svarbus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Strategijos partneriai telks bioekonomikos klasterį, kuriame chemijos, medienos, biotechnologijų verslai ir mokslas bendradarbiaus kurdami ir taikydami švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.
Vystant bioekonomiką Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas. Strategijos partneriai taip pat užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą.
Klaipėda numatė plėtoti pažangią pramonę ir iki 2030 m. tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru. Miestas, LEZ, pramonės bei verslo asociacijos sieks pritraukti naujų investuotojų, kurie čia kurtų aukštos pridėtinės vertės technologijas – elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos, SGD technologijų kūrėjus ir gamintojus. Klaipėdoje įsikūrusios įmonės kurs automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.
Vystydami kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, strategijos partneriai siekia Klaipėdą paversti technologijų ir inovacijų kūrėja, o ne kitų šalių sprendimų vartotoja. Klaipėda nori pritraukti užsienio šalių paslaugų centrus, kurie teiks sprendimus ir užtikrins IT, inžinerines, technologines funkcijas logistikos bei pramonės įmonėms. Bus toliau buriamas kūrybinių industrijų klasteris, kuris kurs inovatyvius skaitmeninius ir inžinerinius sprendimus Lietuvos bei užsienio verslams.
Klaipėda sieks įtvirtinti savo pozicijas jūrinio ir sveikatinimo turizmo srityse bei tapti verslo ir konferencinio (MICE) turizmo traukos centru Rytų Baltijos regione.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt