EXPO 2017. Astanoje spindėjo Lietuvos ateities energijos spinduliai

 

Romas Jankauskas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Parodų organizavimo skyriaus vedėjas, Lietuvos ekspozicijos tarptautinėje parodoje EXPO 2017 komisaras, EXPO 2017 komisarų kolegijos valdančiojo komiteto pirmininkas

Kazachstano sostinėje Astanoje rugsėjo 10-ąją iškilmingai užbaigta tris mėnesius trukusi tarptautinė specializuota paroda EXPO 2017. Parodoje, kurios tema „Ateities energija“, dalyvavo 115 valstybių ir 22 tarptautinės organizacijos.

Lankytojus traukė originali aplinka ir įdomūs renginiai

Lietuvos paviljonas, šiek tiek perfrazavęs temą ir pasivadinęs „Ateities energijos spinduliai iš Lietuvos“, visą parodos laikotarpį patekdavo tarp dešimties pačių populiariausių. Lietuvos paviljonas šioje parodoje buvo vidutinio dydžio – kiek daugiau nei 500 kv. m. Tačiau ne itin didelis plotas netapo kliūtimi čia judėti didžiuliam lankytojų srautui ir burtis įvairių sričių profesionalams. Be nuolatinės ekspozicijos paviljone buvo rengiamos kilnojamosios parodos, koncertai, pristatymai, konferencijos.
Pagal konkursą laimėjusios įmonės „Klasikinis portikas“ projektą įrengtas paviljonas savo sudėtingumu nenusileido šalia buvusių Italijos, Suomijos, Šveicarijos ar kitų parodoje dalyvavusių valstybių paviljonams, o originalus fasadas (autorius – Aurimas Švedas) buvo gerai matomas iš tolo ir kvietė užeiti. O užėjus čia netrūko nei vaizdinių, nei informacijos.
Centrinę paviljono instaliaciją gaubė informacinis žiedas – septyniuose ypatingos raiškos monitoriuose buvo rodomi vaizdo siužetai apie Lietuvą, jos energetinį ūkį, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, kogeneracines elektrines, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir svarbiausia, kaip Lietuva per palyginti trumpą laiką – pirmiausia SGD terminalo ir jungčių „LitPollink“ bei „NordBalt“ dėka – užsitikrino visišką energetinę nepriklausomybę.
Meninė šviesų instaliacija, kuriai panaudota dvylika kilometrų kabelių ir pusketvirto kilometro LED juostelių, paviljono viduje kūrė ypatingą begalybės nuotaiką. Daugelis lankytojų čia užsibūdavo – medituodavo, fotografuodavosi.
Jaunimą labai traukė interaktyvi zona, kurioje buvo žaidimų liečiamuosiuose ekranuose, aplinkai draugiški jaunųjų dizainerių sukurti projektai demonstruoti holograminėje piramidėje ar virtualios realybės akiniai, su kuriais galima pamatyti, kaip statoma kogeneracinė elektrinė, „pasivaikščioti“ po Čiurlionio tapytą „Pilies pasaką“ arba tiesiog „paskraidyti“ virš Vilniaus senamiesčio, Neringos kopų ir kitų gražiausių Lietuvos vietų. Virtualios kelionės po Lietuvą buvo bene pačios įspūdingiausios.
Paviljono lankytojus domino ir Lietuvoje pagaminti dviračiai, lietuvių ištobulinti dviračių akumuliatoriai, na ir žinoma – Lietuvoje gaminamos aukščiausios kokybės saulės baterijos. Jas buvo galima pamatyti ne tik paviljone, bet ir virš jo įrengtoje konferencijų bei kilnojamųjų parodų salėje, kurią renginių lankytojai vadino „Saulės baru“. Čia buvo saulės baterijų siena, generuojanti energiją apšvietimui, stalai, baras bei kiti baldai – viskas sumontuota iš Lietuvoje pagamintų saulės baterijų.

Lietuviai padėjo surengti vaišes Latvijos nacionalinės dienos proga

Kavinė-baras, kurią aptarnavo įmonė „Skonio slėnis“, stebino lankytojus savo modernumu bei įvairove, o 3D technologija „spausdinami“ Eifelio bokšto formos blynai masino ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.
Lietuviams, vieniems iš nedaugelio parodos dalyvių, pavyko įveikti visus barjerus ir savo virtuvę atsidaryti laiku. Jeigu vokiečių restoranas padėdavo jo neturintiems austrams ar olandams, tai latviai aptarnauti savo Nacionalinės dienos svečius, tarp kurių buvo ir kaimyninės šalies prezidentas, pasikvietė lietuvius. Kartu su atvykusiais iš Rygos garsiausiais latvių virtuvės šefais lietuviai kaimynų šventei parengė įspūdingas vaišes.
Kalbant apie aukštus svečius – jų čia netrūko. Į parodos atidarymą susirinko septyniolikos valstybių vadovai, tarp kurių – Kazachstano kaimynių Kinijos ir Rusijos, kitų NVS šalių prezidentai, Ispanijos karalius ir kiti. Parodoje net keletą kartų lankėsi Kazachstano Respublikos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Į savo valstybių Nacionalinių dienų renginius buvo atvykę Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos prezidentai, Monako princas, Čekijos ir Ispanijos parlamentų vadovai, kiti aukšti svečiai.
Lietuvos paviljone oficialias delegacijas ir visus lankytojus pasitikdavo šventiškai pasipuošusi gidų komanda, centrinę šviesų instaliaciją supančiuose ekranuose buvo pristatomi svarbiausi faktai apie Lietuvą, energetikos raidą šalyje ir energetinės nepriklausomybės užsitikrinimą. Labiausiai lankytojų dėmesį traukė virtualios realybės videoteka ir interaktyvių žaidimų zona. Lankytojams buvo siūloma atsigaivinti lietuvišku „Vytauto“ ir „Akvilės“ mineraliniu vandeniu. Daugeliui knietėjo išbandyti pagrindinę paviljono gidų transporto priemonę – lietuvių sukurtus originalius paspirtukus.

Astana šventė Lietuvos nacionalinę dieną

Birželio 23-iąją parodoje buvo minima Lietuvos nacionalinė diena. Į šios dienos renginius iš Lietuvos atvyko oficiali šalies delegacija, vadovaujama aplinkos ministro Kęstučio Navicko. Nacionalinės dienos programoje – oficiali atidarymo ceremonija, lankymasis Kazachstano ir Lietuvos paviljonuose, šventinis „Naujų idėjų kamerinio orkestro“ (NIKO) (vadovas Gediminas Gelgotas) koncertas Kazachstano nacionaliniame menų universitete ir oficialių parodos dalyvių diplomatinis priėmimas.
Šventės svečius maloniai nustebino orkestro iš Lietuvos gyvai atliekami Kazachstano ir Lietuvos himnai. Plojimų negailėta ir specialiai parodai sukurtai orkestro bei atlikėjų Lietuvoje muzikinei sąšaukai.
Sveikinimo kalboje aplinkos ministras akcentavo atsinaujinančių energijos išteklių ir žaliųjų technologijų svarbą siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir vykdant klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus. Priimančios šalies vardu Nacionalinės dienos dalyvius sveikinęs parodos EXPO 2017 komisaras Rapilis Žošybajevas, ne vienerius metus dirbęs Kazachstano ambasadoje Vilniuje, pabrėžė diplomatinių ir ekonominių ryšių, kurie sėkmingai plėtojami jau dvidešimt penkerius metus, svarbą.
Nacionalinės dienos išvakarėse aplinkos ministras K. Navickas susitiko su kolega, Kazachstano energetikos viceministru Gani Sadibekovu, apsilankė saulės baterijų gamykloje „Astana Solar“ ir Astanos miesto buitinių atliekų perdirbimo įmonėje. Kartu su delegacija atvykusi LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė dalyvavo šalies parlamento žemųjų rūmų – Mažiliso – konferencijoje „Įstatyminis inovacijų ekonomikos pagrindas“, o užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius susitiko su savo kolega – Kazachstano užsienio reikalų viceministru Romanu Vasilenko, ES delegacijos Kazachstane vadovu Traian Hristea ir LR garbės konsulu Astanoje Abaj Baigenžin.
Nacionalinės dienos renginiai tęsėsi visą penktadienį, o kultūrinė programa persikėlė ir į šeštadienį. Įspūdingas koncertas surengtas Kazachstano nacionaliniame menų universitete, kurio pagrindinę salę NIKO orkestro pasirodymams pasiūlė šio universiteto rektorė, pasaulinio garso smuikininkė Aiman Musachadžajeva (Aiman Mussakhajayeva). Ne mažiau įspūdingi pasirodymai vyko ir centrinėje Lietuvos paviljono erdvėje – LED šsviesų instaliacijoje, vadintoje begalybės ar tiesiog stebuklų erdve.

„Saulės bare“ – dalykiniai bei kultūriniai renginiai ir neformalus bendravimas

Paviljone nuolat vyko teminiai renginiai, kurių metu tarptautinei parodos publikai buvo demonstruojami Lietuvos meno, kultūros, mokslo bei gamybos pasiekimai.
„Saulės bare“ dienomis vyko dalykiniai susitikimai, buvo atidaromos vis naujos parodos, o vakarais įvairių šalių paviljonų darbuotojai rinkdavosi pabendrauti neformaliai.
Po nacionalinės dienos, birželio 27-ąją, paviljono konferencijų ir parodų salėje buvo surengta turizmo galimybes Lietuvoje pristatanti konferencija, į kurią atvyko pats Jungtinių Tautų Pasaulinės turizmo organizacijos generalinis sekretorius Taleb Rifai.
Nuo to laiko kiekvieno antradienio popietę Lietuvos paviljono „Saulės bare“ vykdavo įvairūs renginiai, ir visi jie nestokojo dėmesio. Per beveik tris mėnesius pristatytos Lietuvos dainų šventės, pasirodė unikaliu mediniu instrumentu – skrabalais – grojantis Remigijus Šilinskas, dainų ir šokių ansambliai „Ratilio“ bei „Dainava“, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“, originali muzikos grupė „Subtilu-Z“. Paviljone eksponuoti kazachų kilmės Lietuvoje gyvenančios ir kuriančios dailininkės Asijos Radavičienės paveikslai. Po sėkmingo starto EXPO parodoje daugiau kaip mėnesį šios menininkės drobės eksponuojamos Kazachstano nacionaliniame muziejuje Astanoje.
Susidomėjimo sulaukė ir Lietuvos modernaus meno atstovų – tapytojos Irmos Leščinskaitės, architektų Gerdos Antanaitytės ir Andriaus Laurinaičio bei kompozitoriaus Lino Rimšos, instaliacijos. Lankytojų dėmesiui pristatytos Lietuvos spaudos fotografų darbų parodos: „Infrastruktūrinė poetika“, skirta atsinaujinančiai energijai, ir Andriaus Repšio autorinė paroda. Lankytojams ypač įdomios buvo šio autoriaus nuotraukos, darytos Kazachstane naudojant droną. Fotografas dronu fotografavo ne tik sostinės Astanos, bet ir kitų miestų – Karagandos bei Almatos – kraštovaizdžius. Naujosios technologijos leido užfiksuoti gražiausius bei įdomiausius šalies vaizdus, kurie sužavėjo tiek kazachus, tiek EXPO 2017 dalyvius.

Lietuvos garbės konsulas Kazachstane Abaj Baigenžin apdovanotas Santarvės ordinu

Lietuvos paviljone nuolat vyko ir dalykinės diskusijos bei pristatymai. Liepos pradžioje apie klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus ir jų įgyvendinimą paviljono svečiams pasakojo Aplinkos ministerijos atstovai, aukščiausios kokybės Lietuvoje gaminamas saulės baterijas pristatė kompanijos „Solitek“ atstovai, su Lietuvos energetikos strategijomis šiai temai skirtos konferencijos dalyvius supažindino iš Kauno atvykę Lietuvos energetikos instituto ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai.
Parodai visai baigiantis Lietuvos paviljone įvyko Lietuvos garbės konsulo Astanoje, garsaus kazachų gydytojo Abaj Baigenžin apdovanojimo Santarvės ordinu ,,Pro augenda concordia“ („Už santarvės puoselėjimą“) ceremonija, kurią organizavo Lietuvos santarvės fondas ir Lietuvos Respublikos ambasada Kazachstane.

Lietuvos paviljonas matomas žiniasklaidoje

Apie Lietuvos dalyvavimą parodoje buvo nuolat rašoma Lietuvos ir Kazachstano naujienų portaluose, reportažai apie paviljono veiklą parodoje transliuoti televizijos ir radijo laidose „Labas rytas“, „Pradėk nuo savęs“ bei kitur.
Svarbiausi Lietuvos paviljono įvykiai EXPO 2017 parodoje buvo pateikiami ir oficialioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Lithuania EXPO 2017“. Paskyra per visą parodos laikotarpį pritraukė kelis tūkstančius sekėjų, kurie pirmieji turėjo galimybę pamatyti akimirkas iš kiekvieną savaitę Lietuvos paviljone vykusių renginių bei oficialių delegacijų apsilankymų. Didelio susidomėjimo sulaukė svarbiausius įvykius primenantys vaizdo įrašai. Parodos lankytojai turėjo galimybę „Facebook“ paskyroje rasti save tarp kelių šimtų originalių, žaidimo šviesa principu pagamintų „Feel the light“ fotografijų. Lietuvos paviljono darbuotojų pastangos ir pateikiama informacija buvo įvertinta teigiamai: populiariausios nuotraukos ir vaizdo įrašai sulaukė daugybės „Patinka“ paspaudimų, parodos lankytojai nuolat rašė palaikymo žinutes, dėkodami už įdomią paviljono koncepciją ir puikų komandos darbą pristatant Lietuvą.


Paminėtos svarbios datos, keliauta lietuvių tremties takais

Lietuvos paviljono kolektyvas aktyviai palaikė kitų valstybių inicijuotas akcijas: Astanos dienos proga dalyvavome medžių iš Lenkijos sodinimo Astanos botanikos sode šventėje, taip pat dalyvavome šveicarų organizuotame kostiumų parade ir talentų šou, tarptautinėse futbolo varžybose ir kituose renginiuose.
Lietuvos paviljone tradiciškai paminėta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Liepos 6-ąją prie paviljono buvo giedamas Lietuvos himnas.
Rugpjūčio viduryje paviljono delegacija aplankė tautiečius Karagandoje. Giliai atmintin įstrigo kelionė tremtinių keliais, genocido muziejus Dolinkoje (netoli Karagandos) ir tautinės muzikos vakaronė šalia Lietuvių namų verslininko Vytauto Varasimavičiaus baigiamame įrengti kultūros ir verslo centre „Lietuvių kiemas“.

Lietuvos paviljoną įvertino profesionalai

Lietuvos paviljonas EXPO 2017 parodoje nuolat buvo minimas tarp populiariausių, lankomiausių ir įdomiausių, o jo viduje esanti šviesų instaliacija pelnė pagrindinį tarptautinio parodų verslo žurnalo „EXHIBITOR Magazine“ apdovanojimą „Elementų ir detalių“ kategorijoje.
Apdovanojimus skiriantis tarptautinis parodų verslo žurnalas „EXHIBITOR Magazine“ jau beveik tris dešimtmečius leidžiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasaulinių parodų paviljonus vertina tarptautinė komisija, į kurią šiemet buvo pakviesti profesionalai iš JAV, JK, Vokietijos, Portugalijos, Argentinos, Turkijos ir kitų pasaulio valstybių. Geriausio didelio paviljono kategorijoje jau ketvirtą kartą iš eilės apdovanotas Vokietijos paviljonas, žurnalo redakcija savo simpatijų prizą skyrė Prancūzijai, o interneto svetainėje balsavę daugiau kaip 50 tūkst. internautų savo favoritu išrinko Kataro paviljoną, matyt, dėl labai blizgančio jo fasado.
„Elementų ir detalių“ kategorijos apdovanojimą skiria iš profesionalų sudaryta komisija, kuri tai daro visiškai nepriklausomai ir remdamasi tik estetiniais ir dalykiniais motyvais. Žurnalo redaktorius Travis Stanton paviljonui atsiųstame laiške asmeniškai pasveikino Lietuvą gavus šį garbingą apdovanojimą ir pabrėžė, kad mes turėtume juo pelnytai didžiuotis. Pasak jo, žiuri ataskaitoje apie Lietuvos paviljoną rašoma, kad jis kaip „didelės estetinės vertės architektūrinėje erdvėje sustabdyta šviesų, energijos ir greičio akimirka. LED kambarys privertė pasijausti esant šios šalies sukurto lazerio šerdyje. Tai buvo fenomenaliai futuristinis elementas. Pasaulinių parodų požymis – išskirtinumas, o Lietuvos paviljono LED instaliacija, skirta atkreipti dėmesį į Lietuvos lazerius, yra kvapą gniaužianti ir nepaneigiamai įsimintina visais lygiais“.
Po parodos Pasaulinių parodų muziejui perduoti suvenyrai su Lietuvos paviljono atributika, originalūs paspirtukai ir paviljone naudoti klaipėdiečio šviesų menininko Lino Kutavičiaus sukurti LED spinduliai („smilgos“). Jie kaip ir ankstesnių parodų Šanchajuje ir Milane eksponatai – klaipėdiečio menininko Vytauto Karčiausko sukurtos skulptūrinės kompozicijos „Aš galiu“ ir „Balansas“ – padovanoti šiam pirmajam ir kol kas vieninteliam EXPO muziejui.

Visiems parodos dalyviams skirtas apdovanojimas įteiktas – Lietuvos komisarui

Parodos pabaigoje, švenčiant Tarptautinio parodų biuro (BIE) dieną, oficialiai padėkota organizatoriams, dalyviams, kūrėjams, savanoriams, lankytojams – visiems, kurių dėka tarptautinė paroda EXPO 2017 sulaukė tokios sėkmės.
Už didžiulį darbą rengiant parodą BIE aukso medaliu apdovanota Kazachstano Respublika. Jį priėmė „Astana Expo 2017“ valdybos pirmininkas Achmetžan Jesimov. Antrasis aukso medalis už sėkmingą dalyvavimą parodoje buvo skirtas visiems oficialiems parodos dalyviams – 115-ai valstybių.
Apdovanojimą atsiimti garbė teko Lietuvos ekspozicijos komisarui Romui Jankauskui, kuris buvo EXPO 2017 parodos komisarų kolegijos ir valdančiojo komiteto pirmininkas.
Per tris parodos mėnesius surengti šeši formalūs komiteto posėdžiai ir nemažai neformalių susitikimų, kuriuose, pirmininkaujant Lietuvos atstovui, buvo sprendžiami visų 115 dalyvavusių valstybių kelti klausimai. Po parodos uždarymo jos organizatoriams ir Tarptautiniam parodų biurui įteiktoje ataskaitoje pažymima, kad visų šalių gera valia komitetui pavyko sutvarkyti nemažai praktinių reikalų ir taip prisidėti prie EXPO 2017 sėkmės.


Kita EXPO paroda vyks 2020 m. Dubajuje (JAE).

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt