JŪRA MOPE SEA 20 . Pirma galvok, po to – veik!

Vytautas Naudužas

Diplomatas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos ambasadorius ypatingiems pavedimams

Tokiais žodžiais galima būtų apibendrinti žurnalo JŪRA MOPE SEA paliekamus prasmingus ženklus jūrų industrijoje ir ne tik per visą 20 metų leidinio gyvavimo laikotarpį. Atkakli, kūrybinga ir mėgstanti rinktis nepramintus kelius žurnalo leidėja bei knygos „Ženklai ir žodžiai“ autorė Zita Tallat-Kelpšaitė skaitytojams nepagailėjo ir navigatoriaus (dabar madingiau būtų sakyti GPS) globalioje bei vietinėje transporto rinkoje, keldama klausimus ir ieškodama atsakymų, tarp jų ir į šiuos:

Kur einame? Kodėl tai darome? Kas mus motyvuoja? Kaip planuojama jūrinio transporto plėtra ir kaip įgyvendinami įvairūs projektai? Su kokiomis kliūtimis susiduriama? Ar tai įveikiama? Ko mes norime iš transporto?

Norime visko, kas prasideda raide „i“: informacijos, idėjų, inovacijų, interesų, investicijų, infrastruktūros. Visko, išskyrus insinuacijų...

Lietuvos transportas – tai tik sektorius, kaip ir deimantas yra tik akmuo. Kodėl deimantas? Todėl, kad kas aštuntas euras Lietuvos ekonomikoje yra gaunamas iš transporto. Todėl, kad transportas kuria vertę iš vertės, suteikdamas logistikos paslaugas, perveždamas 82 mln. tonų krovinių keliais, 58 mln. tonų – geležinkeliais ir 46 mln. tonų – jūra. Pamesi skaičius, prarasi ir pinigus.

Pinigai – purvas, bet gydomasis... Šiame kontekste perfrazuojant „Bitlų“ dainą, galėtume pasakyti, kad „pinigai negali nupirkti juoko“. Pridurčiau: ypač, kai nieko puikaus mūsų piniginėse...

Ar per kitą dvidešimtmetį galime padvigubinti transporto pajamas? Padaryti transportą pelningesniu ir saugesniu?

Vizija ir provizija gali atnešti realias pajamas.

Taškente, Uzbekijos arbatos sostinėje, rasti geros kavos – misija neįtikėtina. Vis dėlto vienoje kavinių savo nuostabai paragavau pavydėtinos kokybės kavos, prilygstančios aukščiausiems Paryžiaus standartams. Pasidomėjau, iš kur visa tai. Atsakymas nustebino dar labiau – iš Vilniaus! Globalizacija – „per perimetrą“. Kita vertus, globalizacija – transportabili. Globalizacija – pervežama.

Šiandien žmonija susikaupusi ties trimis didžiaisiais projektais: CERN didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (angl. Large Hadron Collider), prie kurio Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje, netoli Ženevos, darbuojasi daugiau nei du tūkstančiai pasaulio mokslininkų; ITER tarptautiniu branduolių sąlajos tyrimų ir inžinerijos projektu, kuris turėtų būti galingiausias energetikos proveržis, paversiantis tradicines atomines elektrines muziejiniais eksponatais; ir Naujuoju šilko keliu, vadinamu „Viena juosta, vienas kelias“, vežančiu ekonomiką vieno trilijono dolerių greičiu.

Minėtuose projektuose aktyviai dalyvauja Lietuvos verslas. 2017 m. iš Kinijos į Vakarų Europą per Lietuvą važiavo 6 traukiniai, 2018 m. – jau daugiau nei 100, o 2019 m. planuojama, kad traukinių skaičius viršys 300.

Taigi, traukiniai su prekėmis, mokesčiais, tradicijomis, skoniais skrieja per laiką. Dar daugiau krovinių „į geresnę ateitį visiems“ gabenama jūriniu transportu. O jūra kvepia laisve!

Ar pelningas Baltijos valstybių bendradarbiavimas? Įspūdinga krovos dinamika (900 mln. tonų 2018 m.) byloja, jog taip.

Ar Lietuvos transportas stiprus savo infrastruktūra? Tikrai taip!

Tvirtas ar varganas saugumo prasme? Apgailestauju, nei viena, nei kita...

Transporto saugumas – tvaraus ekonominio augimo sąlyga. Kroviniai pritraukia krovinius ir kroviniai daro saugesnį patį transportą. Saugumas netiesia kelių, bet kuria pervežimų taisykles, kurios remiasi įvairių institucijų idėjomis, valstybių interesais ir bendru požiūriu į sprendimų būdus. Saugumas – transporto namai, juos būtina nuolat modernizuoti, kaip ir Kenos geležinkelio stotį, kur muitinių procedūros kertant Lietuvos–Baltarusijos (o tuo pačiu ir ES–EAES) sieną tetrunka iki 30 minučių. Mūsų supratimas – aiškus: tranzitas negali būti politikos įkaitu. Kaip ir viltis negali tapti bendradarbiavimo strategija.

Tuo kiekvienas besidomintis gali įsitikinti vartydamas JŪRA MOPE SEA žurnalo numerius ir skaitydamas jo leidėjos žodžius, parašytus per dvidešimt metų.

Linkėjimas kitam žurnalo dvidešimtmečiui – vienintelis: pirmyn!

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt