TEATRAS. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad Klaipėda taptų teatro miestu

 

Profesionaliu, užburiančiu, teatrališku, prieš gerą dešimtmetį pasaulyje kultiniu tapusiu ir geriausiu iš to, kas britiška, laikomu Didžiosios Britanijos ukalelių orkestro (Ukulele Orchestra of Great Britain) koncertu Klaipėdoje baigėsi visą birželio mėnesį trukęs II tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“.
„Kur mūsų dienomis viešai kalbėtis apie gyvenimą, žadinti vaizduotę, patirti kitą realybę? Nesidrovint juoktis, piktintis, stebėtis, ašaroti? Dabartyje, teatre, nes jis gyvuoja tik šią akimirką“, – prieš festivalį kalbėjo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.


Atrium lotyniškai – iš viršaus apšviečiama patalpa romėnų namuose, pagrindinė vieta susiburti. Festivalis „TheATRIUM“ šiemet antrą kartą pakvietė susiburti teatro gerbėjus, drauge pamąstyti apie šeimą, santykius, vestuves ir laidotuves, burtus, mitus ir tikrovę, laiką, istoriją bei karą – apie mūsų gyvenimą. Spektakliai ragina kelti klausimus, užsimiršti, gėrėtis šokiu, panirti į muziką, susimąstyti, pasijuokti ir pailsėti.
Festivalyje pasirodžiusių trupių iš Italijos, Estijos, Prancūzijos, Lietuvos, Gruzijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Didžiosios Britanijos spektakliai labai novatoriški, verčiantys mąstyti, analizuoti, turintys stiprų kultūrinį užtaisą – jei nesi tinkamai pasiruošęs, gali būti sunku perskaityti tai, kas slypi tarp eilučių.
Spektakliai vyko originalo kalba su titrais anglų ir lietuvių kalbomis.
Ar išsipildė ir pasiteisino festivalio organizatorių lūkesčiai? Kokių minčių kyla dėl ateinančių metų festivalio?
Apie tai kalbamės su Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu JUOČIU.

Koks jausmas pasibaigus mėnesį trukusiam įvykiui, kuriam ruoštasi visus metus?
Jau ir pačiame klausime yra dalis atsakymo: pasirengimas festivaliui vyksta nuolat, visus metus. Todėl pats festivalio mėnuo tampa savotiška kulminacija, „derliaus rinkimu“. „TheATRIUM“ festivalio metas – birželis. Jis labai intensyvus, tačiau jam pasibaigus apima keistas jausmas, lyg trūksta veiklos. Tuo pačiu ateina suvokimas, kas įvyko, kokie tikslai pasiekti ir prasideda pasirengimas kitų metų festivaliui.

Pernai festivalis buvo savotiškas bandymas, savo galimybių ir žiūrovų vilčių patikrinimas, pristatant rimtus, didelį emocinį ir kultūrinį krūvį turinčius spektaklius. Kokius tikslus sau kėlėte šiemet, nes, atrodo, kad šių metų festivaliui kartelė buvo pakelta dar aukščiau?
Vis dėlto pagrindinis tikslas – paversti Klaipėdos miestą teatriniu. Norisi, kad birželis būtų atpažįstamas, kaip tarptautinio teatrų festivalio „TheATRIUM“ mėnuo visoje Lietuvoje ir ne tik. Parenkant programą, nesitaikėme prie temų, tendencijų ir pan. Tiesiog pagal galimybes norisi žiūrovui pristatyti geriausią, įdomiausią teatrą. Festivalio programa skiriasi nuo kasdienio teatro repertuaro. Spektakliai labiau skirti „ieškančiam“ teatro žiūrovui. Todėl „TheATRIUM“ repertuaras visada bus drąsesnis ir savotiškai nepatogus, ne pramoginis, bet skatinantis, keliantis emociją, mąstymą, verčiantis ruoštis prieš spektaklį ir diskutuoti po jo. Tikslas – pristatyti žiūrovui tai, ko kasdien nepamatysi, kas yra geriausio, unikalaus ir profesionalu.

Mėnesį laiko trukęs renginys, su didžiulėmis atvykstančių teatrų trupėmis, be abejo, pareikalavo ir didelių finansinių pajėgumų. Kaip sprendėte šias problemas, kurios, atrodo, gulė tik ant organizatorių pečių? Ar šiuo atveju suveikė verslo ir meno sinergija?
Negalima nesižavėti Klaipėdos miesto verslo požiūriu į kultūrą. Sudarant 2018 m. festivalio biudžetą (kaip ir 2017 m.), rėmėjų lėšos užėmė didžiąją dalį. Būtina atkreipti dėmesį, kad tokie renginiai, kaip tarptautinis teatrų festivalis, neduoda daug dividendų verslui. Festivalį aplanko 7 000–8 000 žiūrovų ir, be abejo, yra renginių, kurie pasiekia žymiai platesnę auditoriją. Todėl esu tikras, kad Klaipėdos verslininkai yra socialiai atsakingi ir rūpinasi Klaipėdos kultūros augimu, miesto įvaizdžiu. Žinoma, Klaipėda yra ypatingas miestas, nes tai – uostamiestis. Todėl rengiant šį festivalį prisideda daug uosto kompanijų. Be didžiausių įmonių, kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Limarko Group“, Klaipėdos konteinerių terminalas, „Klaipėdos nafta“, „Stemma Group“, WSY ir kt., mus remia ir smulkesnės įmonės: Danės odontologijos klinika, „Pamario restauratorius“, „Nesė“ ir t. t. Kai kurios įmonės negali paremti pinigais, todėl prisideda savo produkcija: kavos namai „Musangas“ pagamina kavos, „Augma“ tiekia vaisius ir pan. Labai smagu stebėti šiuos procesus, nes atsiranda savotiškas teatro klubas, kuriam svarbi Klaipėda ir jos kultūrinis gyvenimas. Verslininkai, kurie mato savo veiklos prasmę dalindamiesi rėmimu ir augindami žmonių sąmoningumą, suteikdami žiūrovui galimybę mėgautis geriausiu teatru, nusipelno didžiausios pagarbos.

Ko turėtume laukti iš kitų metų festivalio?
Svarbiausia, kad jis tikrai bus. Turime ir tam tikrų susitarimų, tačiau kol nėra patvirtinta parašais, nesinori viešinti. Tikrai planuojame festivalį „TheATRIUM“ su iššūkiais sau ir dar įdomesne programa. Planuojame programą padalinti į dvi dalis. Pirma – lietuviškoji: Lietuvos teatro Showcase. Tai bus pirmas tikras toks renginys Lietuvoje, kurio labai trūksta. Norisi per vieną savaitę užsienio prodiuseriams parodyti kuo daugiau Lietuvos teatrų, atidaryti vartus platesniam tarptautiniam bendradarbiavimui. Tada festivalis pereitų į antrą – tarptautinę – dalį, skirtą jau Lietuvos žiūrovui.

Festivalio organizatorius Klaipėdos dramos teatras pasirodė su dviem aukšto lygio premjeriniais spektakliais: „Mama Drąsa“ pagal Bertoldo Brechto pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ (dramaturgė Rasa Bugavičutė-Pece, režisierius Elmars Senkovs) ir „Kalės vaikai“ (romano ir inscenizacijos autorius Saulius Šaltenis, režisierius Eimuntas Nekrošius). Koks bus tolesnis šių spektaklių gyvenimas?
Neabejojame, kad šie spektakliai susilauks tarptautinio pripažinimo. S. Šaltenio „Kalės vaikai“ jau šių metų rugsėjį gastroliuos Didžiajame Kinijos teatre Šanchajuje. Šiuo spektakliu domisi ir kitos valstybės, festivaliai. Labai tikimės, kad R. Bugavičutės-Pece „Mama Drąsa“ taip pat atras savo nišą. Jį pamatė kai kurių festivalių prodiuseriai, vyksta pokalbiai. Tiesiog ne visur galėsime šį spektaklį parodyti: mums reikalingos tam tikros techninės sąlygos, galimybė žiūrovus susodinti sukamame rate.

Ko tikitės iš Kinijos žiūrovų, rodydami jiems skaudžias Mažosios Lietuvos istorines realijas atspindintį kūrinį „Kalės vaikai“? Ar nemanote, kad Kinijos žiūrovui bus nelengva susigaudyti istorinės Lietuvos praeities, sakmių, prietarų, burtų, užkalbėjimų, raganavimų, pagoniškųjų mitų, Šventojo Rašto, buities, mirties, kasdienybės ir amžinybės labirintuose? Nors, kita vertus, galbūt neverta nuogąstauti – Kinijos žiūrovą lietuviškam teatrui jau yra gerai paruošęs Oskaras Koršunovas, kuris su savo teatru gana daug gastroliuoja Kinijoje ir sulaukia didžiulio pasisekimo.
Labai džiaugiamės, kad Didysis Kinijos teatras pasirinko būtent šį spektaklį. Visų pirma, tai didelis Lietuvos teatro pripažinimas, galimybė pristatyti Kinijoje Lietuvos autorius. Nors S. Šaltenio romane „Kalės vaikai“ aprašoma Mažoji Lietuva, tačiau žmogiškų santykių problema egzistuoja visur. Todėl esu tikras, jog Kinijos žiūrovui bus įdomu per spektaklį pažinti ir Lietuvos kultūrą. Mes svajojome patekti į Kinijos teatrų „rinką“. Žinojome, kaip sėkmingai bendradarbiauja kiti teatrai. Tai didžiulė kultūrinių mainų galimybė mums, Klaipėdos dramos teatrui. Taip pat noriu paminėti, kaip lengvai ir tiksliai vyksta bendradarbiavimas su mūsų Kinijos bičiuliais. Turėdami tarptautinių projektų patirties, drąsiai galime teigti, kad tai viena geriausių komunikacijų, labai aiški ir dalykiška ir tuo pačiu be galo šilta, draugiška. Visi klausimai sprendžiami čia ir dabar, nenukeliant ateičiai.

Galbūt po Klaipėdos trupės vizito į Kiniją III tarptautiniame teatro festivalyje jau galime tikėtis pamatyti Kinijos teatrą?
Tikrai būtų smagu, jei tokie kultūriniai mainai įvyktų. Tai vienas iš mūsų kelionės į Šanchajų tikslų. Turiu prisipažinti, kad mes patys nedaug žinome apie Kinijos teatrą. Todėl tai mūsų galimybė.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt