VIDAUS VANDENYS. Vidaus vandenų transporto statistika

 

Šiame straipsnyje apžvelgiamas prekių transportas Europos Sąjungos bei kitų, su ES vidaus vandenų tinklu susijusių šalių vidaus vandenimis. Daugiausiai dėmesio skiriama pagrindinei transportuojamai produkcijai, praėjusių metų duomenis lyginant su 2016 m. duomenimis.

2016 m. bendras Europos vidaus vandenimis pervežtų krovinių kiekis siekė 554 mln. tonų, o tai yra 0,9 % daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau bendrasis transporto paslaugų kiekis siekė 147 mlrd. tonkilometrių (TKm) ir, palyginti su ankstesniais metais, smuktelėjo 0,2 % – transporto atstumų kiekis šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė vidaus vandenimis transportuojamos produkcijos kategorija – „Metalo rūdos ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai“ bei „Koksas ir perdirbtos naftos produktai“. Didžiausią vidaus vandenų transporto tinklą turi tokios Europos šalys kaip Nyderlandai ir Vokietija.

Pervežtos prekės

2016 m. „Metalo rūdos ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai“ tapo pagrindine ES vidaus vandenimis transportuotos produkcijos kategorija tiek matuojant tonkilometriais, tiek tonomis. Ši produkcijos kategorija sudarė 23 % bendro visos produkcijos tonkilometrių kiekio ir 31 % bendro pervežtų tonų kiekio. Palyginti su 2015 m. duomenimis, 2016 m. metalo rūdų transporto apimtys išaugo tiek tonkilometriais (+2,0 %), tiek tonomis (+1,2 %). Nagrinėjant skirtingus transporto būdus atidžiau, tranzitinio transporto apimtys tonkilometriais taip pat šiek tiek ūgtelėjo (+9,5 %). Šalies vidaus transporto apimtys padidėjo 3,2 %, o tarptautinio transporto – smuktelėjo 1,2 %. Analizuojant pervežtų tonų skaičių, situacija panaši. Nors tarptautinio transporto apimtys sumažėjo 0,6 %, šalies vidaus transporto apimtys 2016 m. ūgtelėjo 2,7 % (palyginti su 2015 m.).

„Koksas ir perdirbtos naftos produkcija“ sudarė antrą svarbiausią 2016 m. ES vidaus vandenimis transportuotos produkcijos kategoriją tiek tonkilometriais, tiek tonomis. Ji sudarė 17 % visos produkcijos apimties tonomis ir 16 % tonkilometriais. Palyginti su 2015 m., kokso ir perdirbtos naftos produkcijos transporto apimtys tonomis ženkliai pakilo (+5,4 %), o tonkilometriais – išliko beveik tokios pačios (+0,1 %).

Abiejų didžiųjų ES vidaus vandenimis transportuojamos produkcijos kategorijų atveju, didžioji dalis apimties tonomis buvo pervežta šalies viduje (57 % „Metalo rūdos ir kitų kalnakasybos bei karjerų eksploatavimo produktų“ kategorijos bei 54 % „Kokso ir perdirbtos naftos produktų“ kategorijos). Skaičiuojant tonkilometriais situacija apsiverčia – abiejų produkcijos kategorijų transporto apimtys tarptautiniais keliais sudarė daugiau nei 49 % bendro tonkilometrių skaičiaus.

Nuo 2015 m. iki 2016 m. jaučiamas žymus 11,7 % anglies ir rausvosios anglies apimčių sumažėjimas tonkilometriais. Taigi, palyginti su 2015 m. tonkilometrių skaičiumi, ši produkcijos kategorija liko „Chemijos produktų“ kategorijos užnugaryje.

Metalo rūdos ir kitų kalnakasybos bei karjerų eksploatavimo produktų transportas atskirose šalyse

„Metalo rūdos ir kitų kalnakasybos bei karjerų eksploatavimo produktų“ transporto vidaus vandenimis srityje pirmauja Nyderlandai ir Vokietija.

Pagrindine „Metalo rūdos ir kitų kalnakasybos bei karjerų eksploatavimo produktų“ transporto lydere tapo Nyderlandai – ši šalis viena pati sudarė beveik 41 % bendro pervežtų tonų skaičiaus ir daugiau nei 38 % bendro tonkilometrių skaičiaus. Antroje vietoje abiem atvejais liko Vokietija – atitinkamai 21 % tonų ir 26 % tonkilometrių. Kadangi abi šalys turi išplėtotus vidaus vandenų transporto tinklus, kurie vaidina didelį vaidmenį šalies vidaus transporto sistemoje, šie rezultatai nestebina. Vidaus vandenų transporto tinklai taip pat susieti su svarbiausiais uostais, tokiais kaip Roterdamas ir Hamburgas, kurie yra pagrindiniai ES importo ir eksporto mazgai.

Kitas tris penketuko vietas dalinasi Belgija, Prancūzija ir Rumunija. Tačiau, skirstant vietas pagal tonas arba tonkilometrius, rezultatai skiriasi. Pagal pervežtų tonų skaičių trečioje vietoje liko Belgija su 17 %, po jos rikiuojasi Prancūzija (9 %) ir Rumunija (5 %). Pagal tonkilometrių skaičių trečioje vietoje liko Rumunija (13 %), po jos – Belgija (8 %) ir Prancūzija (7 %). Tai parodo, kad Rumunijos administruojamos vidaus vandenų kelionės trunka ilgiau nei kitose dvejose šalyse.

Kalbant apie tonkilometrius, pagrindine kryptimi „Metalo rūdos ir kitų kalnakasybos bei karjerų eksploatavimo produktų“ transportui lieka maršrutas tarp Nyderlandų ir Vokietijos, kuriuo gabenamas 41 % viso ES gabenamo kiekio. Pagrindinis srautas keliauja iš Nyderlandų į Vokietiją (29 %), o antras svarbiausias maršrutas veda priešinga kryptimi – iš Vokietijos į Nyderlandus (12 %). Kaip šalys, kuriose pakraunamas arba iškraunamas krovinys, Vokietija ir Nyderlandai dalyvauja aštuoniuose iš „Metalo rūdos ir kitų kalnakasybos bei karjerų eksploatavimo produktų“ transportavimo dešimtuko tarp šalių vykdomuose pervežimuose. Belgija dalyvauja keturiuose iš dešimties tokių pervežimų. Austrija ir Ukraina – dvejuose. Transporto srautai iš Ukrainos į Serbiją ir Austriją užima ketvirtą ir penktą vietas, o tai rodo gana didelį tranzito per Europos Sąjungą srautą ir ilgus atstumus. Skaičiuojant tonkilometriais, dėl didelių atstumų srautas iš Nyderlandų į Austriją liko dešimtoje vietoje, nors pats krovinių kiekis buvo gana nedidelis.

Apimtis skaičiuojant tonomis, svarbiausiu maršrutu lieka Nyderlandai–Vokietija, kuriuo nukeliauja per 52 % bendro ES krovinių kiekio. Nenuostabu, kad didžiausias srautas iš vienos šalies į kitą taip pat susidaro tarp Nyderlandų ir Vokietijos (41 %). Didžiausių srautų dešimtuke (skaičiuojant tonomis) dominuoja keturios šalys: Nyderlandai ir Belgija (abi pasirodo penkiose pozicijose) bei Vokietija ir Prancūzija (abi pasirodo keturiose pozicijose). Devintoje vietoje lieka srautas iš Slovakijos į Austriją.

Kokso ir perdirbtos naftos produktų transportavimas pagal šalį

Kokso ir perdirbtos naftos produktų gabenimo srityje taip pat pirmauja Olandijos ir Vokietijos vidaus vandenų transporto keliai.

Pagrindinėmis šalimis „Kokso ir perdirbtos naftos produktų“ gabenimo vidaus vandenimis srityje, kaip ir ankstesniais metais, liko Nyderlandai ir Vokietija. Pirmąją vietą užėmė Nyderlandai su 55 % bendro Europoje pergabentų tonų ir 44 % tonkilometrių skaičiumi. Antroje vietoje liko Vokietija su 41 % tonkilometrių ir vos 25 % pervežtų tonų skaičiumi. Tai atspindi ilgus laivų Vokietijos vidaus vandenimis nuplaukiamus atstumus.  Trečioje vietoje liko Belgija su 9,4 % pervežtų tonų, tačiau skaičiuojant tonkilometriais (3,8 %) ši šalis užėmė tik ketvirtąją vietą. Po Belgijos rikiuojasi Prancūzija su 5 % pervežtų tonų, tačiau tonkilometrių skaičiumi (4,4 %) ji Belgiją aplenkė.

Kalbant apie „Kokso ir perdirbtos naftos produktų“ gabenimą tonkilometriais, srautai tarp Nyderlandų, Vokietijos ir Belgijos užėmė pirmąsias penkias iš vienos šalies į kitą transportuojamų krovinių dešimtuko vietas ir sudarė 65 % bendrojo Europos vidaus vandenų srauto tonkilometrių skaičių. Pagrindinis srautas iš Nyderlandų į Vokietiją sudarė beveik 23 % bendro tonkilometrių skaičiaus. Viršuje kaip šalys, kuriose iškraunami Nyderlanduose, Vokietijoje ir Belgijoje pakraunami kroviniai, laikosi ir Šveicarija su Prancūzija.

Žvelgiant į „Kokso ir perdirbtos naftos produktų“ pergabenimo skaičius tonomis, vaizdas šiek tiek kuklesnis. Srautų dešimtuke dominuoja Nyderlandai, Vokietija ir Belgija. Šios šalys dalyvauja visuose dešimtuko srautuose. Tačiau du didžiausi srautai skaičiuojant tonomis lieka paskutinėse vietose skaičiuojant tonkilometriais. Pagrindinis srautas iš Nyderlandų į Belgiją, sudarantis beveik 36 % pervežtų tonų, atspindi trumpus kelionės atstumus.

Visa šiame straipsnyje pateikiama statistika paimta iš „Eurostat“ internetinės vidaus vandenų transporto duomenų bazės.  

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt