VERSLO PRAKTINA. Prieš 25 metus nuo krantinės vyta „Bega“ – šiandien viena iš uosto lyderių

 

1992 m. veiklą „plyname lauke“ pradėjusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ yra pirmoji privati bendrovė uoste ir viena iš tų įmonių, kurios ypač daug prisidėjo prie Klaipėdos uosto plėtros. Šiemet „Bega“ švenčia 25 metų veiklos jubiliejų.

Per ketvirtį amžiaus kompanija pasiekė fenomenalių plėtros ir veiklos rezultatų. Buvusioje nebenaudojamoje sovietmečio Kartono kombinato teritorijoje, prie tuometinių uosto veiklai nepritaikytų ar net neegzistuojančių krantinių, ji sukūrė naują galingą, technologiškai toli į priekį pažengusį Klaipėdos uosto segmentą.

Kompanija „Bega“ buvo ir tebėra pirmoji diegianti daugelį inovacijų Klaipėdos uoste bei davusi pradžią birių ir skystų bei kitų „netradiciniais“ laikytų krovinių krovai, kuri dabar sudaro nemažą dalį visos Klaipėdos uosto krovos.

Vienas iš įmonės steigėjų ir ilgametis jos vadovas, kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas KUZMARSKIS, kuris už ilgametę, kryptingą veiklą apdovanotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtu pirmojo Lietuvos kapitono Liudviko Stulpino medaliu, dalinasi mintimis apie gyvenimą, verslą, žmonių tarpusavio santykius ir jų paliekamus pėdsakus Žemėje.

Pone Aloyzai, bendrovės ketvirčio amžiaus jubiliejus – puiki proga prisiminti ištakas. Nuo ko prasidėjo „Bega“? Kokie buvo jos pirmieji siekiai ir užmojai?

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, prasidėjusi SSRS ekonominė blokada paskatino Lietuvos įmones keisti produkcijos realizavimo kryptis. Todėl čia ypatingas vaidmuo teko Klaipėdos uostui. Iki to laiko nei mineralinės trąšos, nei cementas per Klaipėdos uostą nebuvo eksportuojamos.

Būtent šiuo tikslu 1992 m. buvo įkurta jūrų krovinių kompanija „Bega“. 1993 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos siūlymą, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste leido išnuomoti bendrovei „Bega“ 70 000 kv. m teritoriją – buvusią Klaipėdos valstybinio kartono kombinato miško biržę su 650 m ilgio pakrante. Krantinės, tinkamos laivams švartuoti, čia buvo tik koks 100 m, o gylis prie jų siekė vos apie 4 m.

Pirmieji kroviniai – didmaišiuose supiltos Kėdainių chemijos gamyklos ir Jonavos „Azoto“ (vėliau „Lifosa“ ir „Achema“) eksportinės trąšos. Pirmasis laivas „Vinga“ buvo pakrautas 1992 m. rudenį. Jis išgabeno 1 199,5 t Jonavos „Azoto“ pagamintos amonio salietros. Bendrovėje tuomet dirbo tik 10 darbuotojų, įskaitant ir direktorių.

Ar dabartinė kompanija atitinka Jūsų prieš 25 metus puoselėtas svajones ir lūkesčius?

Per 25-erius veiklos metus „Begoje“ iš viso buvo sukurta daugiau nei pusės milijono kub. metrų įvairių birių produktų sukaupimo bei sandėliavimo pajėgumų, skirtų birioms trąšoms, mineralinėms medžiagoms, maistiniams bei pašariniams žemės ūkio produktams ir kitiems biriems kroviniams, o taip pat 90 tūkst. kub. m talpos rezervuarų parkas skystiems kroviniams. Pastatytos dengtos geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo (pakrovimo) stotys, naši laivų pakrovimo įranga, sukurta efektyvi geležinkelio tarnyba ir nuosavų lokomotyvų parkas. Šiuo metu statome atskirą cemento terminalą. Iš viso šiuo metu kompanijoje veikia 8 specializuoti terminalai skirtingoms krovinių rūšims.

Pastaraisiais metais labiausiai auga birių žemės ūkio produktų krovos segmentas. „Bega“ viena pirmųjų Klaipėdos uoste investavo į birių žemės ūkio produktų krovos pajėgumų sukūrimą. 2013 m. pradėjome eksploatuoti universalų žemės ūkio produktų terminalą, kuris yra vienas didžiausių ir moderniausių tokių terminalų visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Šis terminalas – pirmasis Baltijos regione, kurio technologinė įranga pritaikyta tiek birių žemės ūkio produktų eksportui, tiek importui vienu metu, o taip pat jis veikia kaip birių žemės ūkio produktų paskirstymo centras (HUB). Terminale pritaikyti technologiniai sprendiniai, kurie, įvertinant rinkos poreikius, buvo suformuluoti ir įgyvendinti „Begos“ specialistų, tikrai pateisino lūkesčius.

Per pastaruosius penkerius metus plečiantis Lietuvos augalininkystės sektoriui ir didėjant lietuviškų grūdų eksportui, „Bega“ papildomai investavo į žemės ūkio produktų terminalo plėtrą. Šiemet baigėme įgyvendinti paskutinį plėtros etapą, pastatėme šešias silosų tipo talpyklas grūdams kaupti, kurių bendra talpa 60 tūkst. kub. m, bei naują geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo stotį. Padarytos investicijos į žemės ūkio produktų krovos pajėgumus šiuo metu užtikrina galimybę Lietuvos grūdų eksportuotojams „Begos“ terminale vienu metu sukaupti apie 300 tūkst. kub. m eksportuojamų grūdų, operatyviai priimti grūdus bei kitą žemės ūkio produkciją geležinkelio vagonais ir autotransportu bei krauti į daugiatonažius laivus. Be to, kompanijoje veikia didelio našumo grūdų valymo ir džiovinimo įranga, leidžianti ūkininkams grūdus į uostą vežti tiesiai iš laivų, išvengiant tarpinių elevatorių.

Kokiais nuveiktais darbais esate labiausiai patenkintas, kuriais leidžiate sau didžiuotis?

Pirmiausia didžiuojuosi tuo, kad pavyko suburti puikų kolektyvą. Nors ir kaip toli kompanija „Bega“ eitų modernizacijos link, vis dėlto pagrindinis dėmesys buvo, yra ir bus skiriamas įmonės darbuotojams – žmonėms, kuriantiems bei sumaniai valdantiems tas modernias technologijas.

Pasitinkant 25-erių metų jubiliejų, kompanijoje dirba apie 300 darbuotojų. Šis skaičius su nedideliais svyravimais išlieka stabilus maždaug nuo 2000 m. Dauguma dabartinių specialistų atėjo dirbti dar besimokydami aukštosiose ar kitose mokyklose, jas baigę, kilo karjeros laiptais ir tęsia darbą iki šiol, t. y. kompanija „Bega“ jiems yra vienintelė darbovietė. 

Galbūt kiek kitaip nei kitose panašiose įmonėse, „Bega“ laikosi savo verslo filosofijos, pagal kurią beveik visas įmanomas funkcijas vykdo pati. Todėl įmonėje yra ne tik dokininkų-operatorių brigados, atliekančios visus pagrindinius krovos darbus, bet ir geležinkelio, mechaninė, automatikos, energetikos, statybos ir remonto, krovinių taravimo, teritorijos priežiūros bei kitos tarnybos. Būtent tai leidžia „Begai“ pačiai kurti bei konstruoti robotus ar kitas modernias technologijas, savo jėgomis automatizuoti visus krovos procesus ir net didelėse infrastruktūros bei suprastruktūros objektų statybose būti generaliniu rangovu.

„Bega“ visuomet garsėjo kaip viena moderniausių uosto kompanijų. O pastaraisiais metais ji atsiskleidė kaip įmonė, kuri ne tik diegia inovatyvias technologijas, bet ir pati jas kuria. Bene ryškiausiai tai iliustruoja geležinkelio technikos modernizavimo programa.

2016 m. kompanijos specialistai savo jėgomis sukūrė bei pagamino elektrinį geležinkelio lokomotyvą-robotą, kuris tais metais buvo pripažintas „Lietuvos metų gaminiu“ ir apdovanotas aukso medaliu. Šis įrenginys yra valdomas nuotoliniu būdu. Be to, robotas yra programuojamas taip, kad savarankiškai atliktų vagonų traukimo, sustojimo nustatytoje vietoje bei kitus manevrus be papildomo valdymo bei siųstų duomenis į centrinę dispečerinę. Planuojame, kad galiausiai visi „Begoje“ dirbantys lokomotyvai bus tokie elektriniai robotai.

Robotizacija plėsis ir į kitas veiklos sritis.

Versle kelias į sėkmę retai būna rožėmis klotas. Ar patyrėte nesėkmių, nusivylimų?

Kai kūrėme įmonę, ne visi naujos rinkos dalyviai sutiko ją geranoriškai. Tuometinį Klaipėdos kartono kombinatą bet kokia kaina stengėsi įsigyti neaiškios kilmės kapitalas. Siekiant šio tikslo, buvo klaidinami Kartono kombinato darbuotojai, dalis jų, o taip pat profsąjungų lyderiai buvo įtraukti į nešvarią kovą, kuri reiškėsi įvairiomis priemonėmis: nuo mitingų ir demonstracijų iki publikacijų spaudoje. Laikraščiai mirgėjo antraštėmis „Bega“, lauk nuo krantinės“, o įvairūs komentatoriai pranašavo „Begai“ liūdną ateitį.

Žvelgiant iš 25-erių metų perspektyvos, matyti, kad pranašystės ne tik neišsipildė, bet ir buvo 100 procentų paneigtos, o kompanija atkakliu darbu išsikovojo tvirtą vietą uosto industrijoje.

Kokiais principais grindžiate vadovo ir kolektyvo tarpusavio santykius?

Socialinės politikos srityje „Bega“ yra sukūrusi tvirtą tradiciją, kurią puoselėja daugelį metų. Viena tokių – sprendimas skirti priemokas nerūkantiems bei šio įpročio atsisakantiems darbuotojams. Tai paskatino atsisakyti rūkymo net kelias dešimtis darbuotojų. Kita tradicija – kasmet Rugsėjo 1-osios išvakarėse išlydėti į mokyklas pirmąją klasę pradedančius lankyti darbuotojų vaikus. Darbuotojams rūpintis savo atžalomis kompanija padeda nuo pat jų gimimo. Kiekvienam naujagimiui įmonė dovanoja kūdikio kraitelį, o laimingiems tėveliams skiria paramą. Prieš Kalėdas kompanijos darbuotojams rengiame šventinį vakarą, kurio metu išskirtiniu dėmesiu bei finansinėmis paskatomis apdovanojami „Begos“ veteranai. Kalėdų proga visi kompanijos darbuotojai sulaukia šventinių premijų, dovanų ir gėrybių kalėdiniam stalui. Ypač daug dėmesio  skiriame darbuotojų galimybėms sportuoti. Visi šie dalykai stiprina tarpusavio santykius ir kuria kolektyve gerą atmosferą.

Galbūt todėl darbuotojų kaitos praktiškai nėra. Pagrindinis mūsų atsinaujinimo šaltinis – į praktikas ateinantys techninių, inžinerinių specialybių studentai, kuriems sudarome galimybes likti dirbti įmonėje ir daryti karjerą. 

Kokius planus puoselėjate galvodamas apie „Begos“ ateitį?

Galimybė efektyviai išnaudoti uosto krovos kompanijos sukurtą suprastruktūrą priklauso nuo infrastruktūrinių uosto parametrų, kuriuos sėkmingai užtikrina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Pastaruoju metu uoste buvo atlikta daug strategiškai svarbių darbų, belieka juos sėkmingai užbaigti, kad kol kas vienintelis Lietuvos uostas įgytų maksimalius parametrus. Labai svarbu, kad Uosto direkcijos vadovybė tai puikiai supranta ir jau dabar pradeda įgyvendinti ateities uosto vystymo programas.

Šiuo metu vykdoma kompanijos „Bega“ naudojamų 67–68 krantinių rekonstrukcija, jas pritaikant 16,5 m gyliui. Projekto svarba yra ta, kad šios krantinės taps vienos pirmųjų Klaipėdos uoste, paruoštos priimti „Baltmax“ tipo, t. y. didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Suprantama, tam dar turi būti įgyvendinti ir kiti KVJUD ruošiami projektai – uosto kanalo gilinimas iki 17 m, uosto vartų pertvarka ir kt.

Šiemet baigta 66 krantinės rekonstrukcija bei naujų geležinkelių įrengimas joje. Iš viso „Bega“ eksploatuoja apie 16 km geležinkelių, iš kurių apie 4 km yra kompanijos nuosavybė.

Savo ruožtu mes turime ilgalaikę plėtros programą ateinantiems 5–10 metų, pagal kurią bus ir toliau kuriama suprastruktūra rekonstruojamų krantinių užnugaryje, statomi papildomi laivų krovos pajėgumai, universalūs sandėliai ir kt. Įgyvendinus šią programą, kompanijos krovos potencialas viršys 10 mln. t krovinių per metus.

Be to, mes matome šalia kompanijos esančių rezervinių teritorijų panaudojimo perspektyvą, pritaikant jas logistinei, distribucinei veiklai, krovinių taravimui, konteinerizavimui ar kitokiam pirminiam apdirbimui, t. y. pridėtinės vertės paslaugų kūrimui. 

Klaipėdoje gyvuoja gera praktika, kai jūrinės industrijos kompanijos prisideda prie miesto gerovės kūrimo ir kultūros bei jūrinių tradicijų puoselėjimo. „Bega“ yra viena iš tokių kompanijų. Kurie kultūriniai projektai Jums yra artimiausi bei sulaukia išskirtinio „Begos“ dėmesio?

Nuo pat savo veiklos pradžios kompanija suvokė turinti socialinių įsipareigojimų ne tik savo darbuotojams, bet ir šaliai, miestui, kuriame dirbame, bei jo bendruomenėms. Būtent nuo „Begos“ iniciatyvos Klaipėdoje prasidėjo apleistų  fontanų atgimimas. 1998 m., kai mieste neveikė nė vienas iš buvusių fontanų, tuomet dar tik septintuosius veiklos metus skaičiavusi „Bega“ ryžosi savo lėšomis atgaivinti Danės skvero fontaną ir pasirašė sutartį su Klaipėdos savivaldybe. Pagal šią sutartį Danės skvero fontaną „Bega“ savo lėšomis prižiūrėjo bei eksploatavo beveik 20 metų. Didelis projektas – Klaipėdos miesto simbolio, burlaivio „Meridianas“ atstatymas.

2015 m. pabaigoje pasirašėme trejų metų mecenavimo sutartį su Klaipėdos dramos teatru. Dalis paramos skiriama profesionaliajam scenos menui plėtoti, kita dalis – asmeniškai konkretiems uostamiesčio teatralams, kuriuos išrenka ir apdovanojimams teikia Klaipėdos dramos teatro bendruomenė. Kartu su finansine paskata teatro kūrėjams „Bega“ teikia ir specialias nominacijas „Mūza“, kurias įprasmina klaipėdiečio skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo sukurtos skulptūrėlės.

Be šių stambesnių socialinių projektų, jau daugelį metų globojame Klaipėdos „Medeinės“ mokyklą, kurioje ugdomi specialių poreikių turinys vaikai. Kasmet remiame didžiausias miesto šventes, kultūros, gydymo įstaigas, knygų leidybą bei kitus kultūrinius bei socialinius projektus

Dvidešimt penkerius metus labai sėkmingai vadovavęs bendrovei, šiemet jos tolesnį vedimą verslo vandenynu perdavėte prityrusiam šturmanui (šnekant jūrine kalba), o iš tikrųjų  puikiam technikos ir technologijų žinovui, buvusiam generalinio direktoriaus pavaduotojui Laimonui Rimkui, o pats likote kapitono vaidmenyje. Kas lėmė sprendimą perduoti bendrovės generalinio direktoriaus įgaliojimus?

Jauni specialistai, dirbdami kompanijoje, turi matyti augimo, karjeros perspektyvas. Vairą atidaviau į patikimas rankas. Džiaugiuosi, kad galėsiu daugiau dėmesio skirti ne kasdienei rutinai, o strateginiams, perspektyviniams bei kitiems kompanijos plėtros klausimams.

Dėkojame už pokalbį.

Sveikiname „Begos“ kolektyvą su jubiliejumi ir linkime tvirtai laikytis lyderių pozicijose!

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt