VIDAUS VANDENYS. Vidaus laivybai reikalingos investicijos, inovacijos ir tarptautinis bendradarbiavimas

 

Stefan Breitenbach, Hamburgo uosto Projektų skyriaus vadovas

Vidaus laivybos stiprinimas – būtina priemonė ieškant tvarių sprendimų nuolat augančioms transporto apimtims Baltijos jūros regione. Vidaus laivybą būtina plėtoti kaip neatsiejamą multimodalinių ir tvarių transporto sistemų dalį, kuri naudojasi visais skaitmeninimo ir automatizavimo pranašumais. Tam būtinos investicijos, inovacijos ir intensyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kadangi 75 % vidaus laivybos operacijų vyksta tarpvalstybiniu mastu.

Antroji kasmetinė EMMA konferencija Berlyne

Į kasmetinę jungtinę Baltijos jūros regiono „Interreg“ programos projekto EMMA bei Elbės ir Oderio pramonės rūmų konferenciją susirinkusių 130 dalyvių noras bendradarbiauti atrodė tvirtas. Konferencija vyko Šiaurės šalių ambasadoje Berlyne, o ją atidarė Švedijos ambasadorius Berlyne Per Thöresson.

Konferencijos metu pristatytose kalbose ir diskusijose buvo plėtojami vidaus laivybos perspektyvų ir upių bei jūrų laivybos rinkų klausimai. Savo pagrindinėje kalboje Baltijos ir Adrijos jūros pagrindinio tinklo TEN-T Europos koordinatorius bei „DG MOVE“ Inovacinių finansinių sprendimų įgaliotinis Kurt Bodewig pabrėžė vidaus laivybos svarbą tvariai Baltijos jūros regiono ir Europos transporto sistemai.

Vidaus transporto funkcionalumui reikalingi laivakeliai, kadangi keliai ir geležinkeliai nebegali pakelti augančių transporto apimčių. Hamburgo uosto – pagrindinio projekto EMMA partnerio – rinkodaros generalinis direktorius Ingo Egloff priminė, kad jau beveik pasiektas geležinkelių ir kelių galimybių limitas. Padidinus vidaus vandenų transporto dalį, būtų galima sumažinti kamščius keliuose ir geležinkeliuose – keturių baržų konvojus gali gabenti tiek pat krovinių, kiek paskirstoma per 440 sunkvežimių.

Savo ataskaitose ir kalbose konferencijos dalyviai pabrėžė, kad Europos transporto sektoriaus dekarbonizavimas yra būtinas, kadangi šiuo metu jis sudaro visą ketvirtį bendrųjų ES emisijų. Kadangi Europos Sąjungos tikslas – miestų logistika be anglies dvideginio ir iki 2030 m. perkelti 30 % keliais transportuojamų krovinių į švaresnes geležinkelio bei vandens transporto priemones, būtina stiprinti tvarių transporto rūšių vaidmenį. Išnaudojant visas vidaus vandenų galimybes atsiveria ir naujos ekonominės galimybės bei sukuriamos naujos darbo vietos regione.

Norint sustiprinti vidaus vandenų transportą, būtinos investicijos į infrastruktūrą ir inovacijas. Didžiuosius miestus visoje ES jungia 40 000 km laivybos kelių ir daugiau nei 200 vidaus vandenų uostų, todėl investicijos būtinos tiek plėtojant laivybos kelius, tiek pačius uostus. Vidaus vandenų transportas ir uostai turi galimybę būti skaitmeninimo bei automatizacijos priešakyje. Skaitmeninimas didina saugumą ir optimizuoja transporto grandines, todėl vidaus vandenų laivyba tampa dar efektyvesne transporto rūšimi. Be to, iš autonominės laivybos ateityje taip pat galima daug tikėtis.

Naujų inovacijų diegimui rinkoje reikalinga finansinė parama. Pavyzdžiui, EMMA partneriai tiria, kaip būtų galima modifikuoti vidaus vandenų Europos standartais paremtą motorinę baržą, kad ji galėtų plaukioti Švedijos vandenimis žiemos sąlygomis. Tyrimas apie vidaus vandenų baržų pritaikymą žiemos sąlygoms, prie kurio prisidėjo ir EMMA partneriai „Avatar Logistics“ bei Švedijos karališkasis technologijų institutas, buvo pristatytas konferencijos metu ir yra svarbus žingsnis kuriant Švedijos ir Baltijos jūros regiono šalių vidaus vandenų tinklą.

Bandomieji EMMA projektai

Suomija. Pietryčių Suomijoje esantis Saimos ežeras jungia keturis skirtingus regionus ir yra didžiausias ežeras šalyje. Maždaug 4 400 kv. km Saimos ežeras taip pat yra ketvirtas pagal dydį natūralus gėlavandenis ežeras Europoje. 43 km ilgio Saimos kanalas jungia ežerą su Suomijos įlanka.

Šiuo projektu siekiama pademonstruoti „Protingojo Saimos“ eksperimentinę aplinką analizuojant, kokią informaciją turi pateikti upės informacijos sistema, paremta VTS arba RIS (upių informacijos tarnybos) principu, norint išvystyti protingo vandens transporto būdus. Be to, Saimos kanale šiuo metu vykdomi projektai ir planuojami ledlaužių darbo patobulinimai per ateinančius trejus metus gali prailginti veiklos laikotarpį iki 330 dienų. Ateities laivybos Saimos ežeru planais siekiama maksimaliai padidinti laivų ilgį iki 10 m, grimzlės gylį – iki 4,45 m bei patobulinti laivų pirmagalio konstrukciją, kuri lede pralaužtų 12,6 m pločio vandens kanalus žiemos sezonu. Saimos laivų eismo pranašumai – trumpi atstumai, labai konkurencinga sandėliavimo kaina bei eismu neužkimšti vandenkeliai ir uostai. Šie veiksniai kartu su profesionaliais darbuotojais užtikrina, kad būtų laikomasi tiekimo grandinių tvarkaraščių išlaikant geras kainas. Saima turi 770 km 4,35 m gylio laivybos kanalų, o kelionės trukmė iš Šiaurės Saimos iki Vidurio Europos uostų yra apie 4–5 dienos.

Vokietija. Šiaurės Rytų Vokietijos bandomieji projektai orientuoti į transporto vadybos gerinimą naudojant prototipinę programinę įrangą, kuria suteikiama reikalinga vidaus vandenų transporto informacija. EMMA naudoja pasiekiamus duomenų šaltinius (tokius kaip RIS) ir sujungia juos su planavimui reikalinga informacija vieno žemėlapio pagrindu sukurtoje žiniatinklio programoje. Taigi, viešoji žiniatinklio programos dalis teiks realaus laiko informaciją apie viso regiono vidaus vandenkelių bei infrastruktūros būseną, įskaitant bendrą informaciją apie eismą. Daug informacijos šaltinių, tokių kaip Europos RIS informaciniai duomenys („RIS Index“), vandens lygiai bei „Notices to Skippers“ pranešimų kapitonams sistema jau buvo sėkmingai integruoti. Žiniatinklio programa yra ypač naudinga vežėjams, transporto organizavimui, laivų savininkams ir kapitonams. Bandomasis projektas taip pat padidins skaidrumą ir vidaus vandenų transporto planavimo galimybes. Todėl vidaus vandenų transportas taps dar patikimesniu ir konkurencingesniu. Vyksta ir bendradarbiavimas su partneriais iš Suomijos, siekiant plėtoti jų skaitmeninimo strategijas Saimos regione.

Lietuva. Bandomųjų projektų dėmesio centras – negabaritinių krovinių transporto iš Klaipėdos uosto į Lietuvos rytų ir pietų regionus, šiaurės rytų Lenkijos regioną bei Baltarusijos vakarų regioną plėtra. Duomenų rinkimas ir, pavyzdžiui, su krovinių srautais ir vandens lygiu susijusių duomenų analizė – pirmasis esamų tiekimo grandinių vystymo etapas.

Taip pat buvo baigtos negabaritinių krovinių transporto plėtojimo Lietuvoje prognozės iki 2026 m. Remiantis prognozėmis, iki 2026 m. Lietuvos vidaus vandenimis baržomis turėtų būti perplukdyta apie 1 000 negabaritinių krovinių. Kitas žingsnis būtų rasti optimaliausias vietoves negabaritinių krovinių pakrovimui ir iškrovimui Klaipėdos uoste bei vidaus vandenyse. Taip pat rengiami negabaritinių krovinių gabenimo Lietuvos vidaus vandenų keliais priemonių planai.

EMMA duoda puikų pagrindą diskusijoms su verslo atstovais, taip pat praktinėms priemonėms vykdant negabaritinių ir sunkiųjų krovinių transportavimą Lietuvos vidaus vandenimis.

Lenkija. Lenkijos bandomąsias programas vykdo Kujavijos Pamario vaivadija ir Bydgoščiaus miestas. Jų metu organizuojamas ir tyrimo kruizas bei multimodalinės platformos statybos Bydgoščiaus-Solec Kujavskio regione tyrimas. Pirmojo bandomosios programos etapo metu vyko informacijos apie projektus sklaida ir bandomasis kruizas konteinerine barža. Kelionė Vistulos upe iš Gdansko per Bydgoščių ir Torunę į Varšuvą vyko 2017 m. balandį ir truko devynias dienas. Kiekvieną kruizo dieną upiniai laivai (vilkikas ir barža su maždaug 40 konteinerių) sustodavo skirtinguose miestuose palei Vistulos upę, kuriuose buvo organizuojami reklaminiai renginiai. Kelionės metu buvo pademonstruotas upių transporto potencialas, o Vistulos regionas pritraukė sprendimus priimančių asmenų dėmesį į pagrindines infrastruktūros kliūtis bei įrodė, kad vandens transportą galima naudoti ir šiandien ne itin palankiomis sąlygomis. Multimodalinės platformos statybų vietovės (upės uosto ir logistikos centro) tyrimo metu buvo atlikta aplinkos, hidrologinių, techninių ir infrastruktūrinių veiksnių analizė vietovėje tarp Bydgoščiaus ir Solec-Kujavskio, kurioje ir planuojamas ateityje iškilsiantis projektas.

Švedija. Žvelgiant iš komercinės perspektyvos, Švedijos vidaus vandenų transportas dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Net ir turint techninę vidaus vandenų laivybos bazę, nuo 2014 m. pabaigos tebuvo vykdomos vos kelios komercinių bandomųjų programų iniciatyvos.

Švedijos bandomąjį vidaus vandenų transporto projektą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis – didesnį potencialą turinčios logistikos koncepcijos nustatymas. Dėl šio tikslo EMMA tyrinėjo skysto kuro, dirvožemio, skaldos, statybinių medžiagų ir konteinerių transporto Melareno regione, statybų medžiagų transporto iš Stokholmo į Bolstą, perdirbamų medžiagų transporto iš Stokholmo į Bolstą bei konteinerių transporto Jotos kanalu galimybes.

Iš pradžių Švedijos bandomuoju projektu buvo tikimasi nustatyti koncepcijos aprašą su įvardintomis logistikos transporto hipotezėmis, potencialiais klientais, institucinėmis bei techninėmis kliūtimis ir tokiai aplinkai tinkančiu perspektyviu verslo modeliu. Tačiau darbai vyksta sklandžiai ir tikimasi, kad EMMA projekto metu komercinis bandomasis projektas Jotos kanalu pasieks bandymo etapą. Toks bandomasis projektas taip pat patvirtintų ankstyvųjų projekto etapų iškeltas hipotezes. Be to, visu pajėgumu vykdoma Melareno ežero bandomoji programa, kuri turėtų materializuotis EMMA projekto metu.

EMMA remia „Interreg“ Baltijos jūros regiono programa

EMMA projektą finansuoja „Interreg“ Baltijos jūros regiono programa 2014–2020 m., kuri teikia paramą integruotai regioninei plėtrai ir bendradarbiavimui siekiant novatoriško, geriau pasiekiamo ir tvaraus Baltijos jūros regiono.

Projektui vadovauja Hamburgo uosto rinkodaros asociacija, kuri jį vykdo kartu su dvidešimt projekto partnerių Vokietijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje.

Bendras biudžetas siekia 4,42 mln. eurų, iš kurių 3,45 mln. eurų yra bendrai finansuojami pagal Baltijos jūros regiono programą. EMMA projekto trukmė – nuo 2016 m. kovo iki 2019 m. vasario.

Europos Komisija paskyrė EMMA projektą pagrindiniu

ES Baltijos jūros regiono strategija – pirmoji makroregioninė strategija Europoje. Jos tikslas – suburti skirtingų sektorių (augimo, tvarios plėtros, transporto ir t. t.) iniciatyvas bei skatinti bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros regiono suinteresuotų grupių.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt