VIDAUS VANDENYS. Lietuvos vidaus vandens keliai žengia į atgimimą

 

Kristina Kavaliauskaitė

Balandžio viduryje, po daugelio metų pertraukos, iš Klaipėdos į Kauną krovinį atplukdė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos operuojama krovininė barža. Šis plaukimas tapo simboliniu, atgaivinusiu upinę laivybą Lietuvoje bei pirmu reikšmingu naujo įmonės vadovo ir atsinaujinusios komandos pasiekimu. Nuo šiol iš viso pasaulio įvairūs kroviniai ir konteineriai gali būti pristatomi vandens keliais ne tik į Klaipėdos jūrų uostą, bet ir į Kauno Marvelės tarptautinį upinį uostą.

Upeiviai ieško naujų galimybių

Klaipėdos konteinerių terminale pakrauta barža į pirmąjį bandomąjį reisą išplaukė su šešiolika jūrinių konteinerių, arba 480 tonų kroviniu. Kaip sakė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, barža gali gabenti iki 44 jūrinių konteinerių, bet pirmajame bandomajame reise buvo apsiribota mažesniu skaičiumi. Upeivių komanda, iki šiol gabenusi tik žvyrą, smėlį ar skaldą, 255 kilometrų kelią įveikė ir baržą, prikrautą konteinerių su maisto pramonei skirtomis žaliavomis, į Marvelės uostą sėkmingai atplukdė per dvi paras.

Pirmąja komercinio krovinio kelione norėta ne tik išbandyti naujas galimybes, bet ir identifikuoti problemas bei išspręsti visus galimus nesklandumus, kad ateityje kelionės trukmę būtų galima sumažinti iki paros.

Ekologiškiau ir ekonomiškiau

Krovinių plukdymas upėmis Lietuvoje buvo ypač populiarus XX a. pirmojoje pusėje. Lietuvos vidaus vandens kelių tinklas buvo svarbi Šiaurės Rytų Europos upinės laivybos kelio dalis. Vėliau Lietuvos upių laivybos svarba sumenko. (Apie šio reiškinio priežastis žurnale JŪRA MOPE SEA 2019 m. Nr. 2. rašė prof. Petras Punys – red. pastaba.)

Pastaruoju metu Europoje intensyviai vystoma upių laivyba padarė poveikį ir Lietuvos sprendimams. Prie upių laivybos atgaivinimo klausimo sugrįžta atsiradus tinkamai politinei valiai ir poreikiui ieškoti ekologiškesnių krovinių pervežimo būdų nei kelių transportas. Tad buvo pats laikas pasiūlyti tokią krovinių gabenimo alternatyvą. Su nauju vadovu priešakyje VVKD kolektyvas deda daug pastangų, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.

„Tai pirmas toks krovinys Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Jis turėtų suteikti milžinišką postūmį gaivinant upinę laivybą šalyje ir mažinant žemės kelių transporto daromą taršą. Vakarų Europoje toks krovinių gabenimo būdas gana gerai išplėtotas, nes yra ekologiškas, tausojantis gamtą ir daug pigesnis nei vežiojimas keliais. Plukdymas laivu sumažina autostrados Klaipėda–Kaunas apkrovą, mažiau dėvisi kelių infrastruktūra, sumažėja CO2 išmetimas į aplinką. O žiūrint iš ekonominės pusės – šiuo metu plukdymo upe kaštai yra iki 2,5 karto mažesni nei legaliai vežant autotransportu standartinius krovinius. Plukdant negabaritinius krovinius – santykis būtų dar palankesnis“, – sako V. Vinokurovas, pabrėždamas, kad Europos institucijos taip pat siūlo plėtoti tokią krovinių gabenimo alternatyvą kaip efektyvią kovos su klimato kaita priemonę.

VVKD nusiteikusi optimistiškai bei planuoja reguliarius reisus, o į ateitį žvelgia tikėdama, kad kroviniai bus plukdomi ne tik tarp Kauno ir Klaipėdos, bet ir kitais Lietuvos vidaus vandens keliais, o į šią logistikos sritį ateis ir privatus verslas, užsiimsiantis krovinių gabenimu vidaus vandens keliais.

Siekis – plėsti keleivinę bei pramoginę laivybą

Kitas artimiausias VVKD siekis – atnaujinti ir plėsti keleivinę bei pramoginę laivybą Kaune, Kuršių mariose bei Nemuno žemupio ir aukštupio regionuose. Regionų savivaldybės inicijuoja projektus plėsti infrastruktūrą Kauno rajone ir mieste, Jurbarke, Smalininkuose, Birštone, Druskininkuose, Vilniuje, Klaipėdos rajone ir mieste bei kitose vietose.

Privatus verslas, bendradarbiaudamas su VVKD, jau birželį ketina pradėti reguliarų keleivių vežimą maršrutu Kaunas–Nida.

Dar vienas laukiantis darbas – sujungti Baltijos ir Juodąją jūrą, krovinius iš Baltarusijos ir Ukrainos į Klaipėdos jūrų uostą atplukdant upėmis.

VVKD – europiniuose projektuose

Nuo 2018 m. VVKD aktyviai dalyvauja ES projektuose. Europoje keletą metų buvo vykdomas vidaus vandens kelių stiprinimo projektas EMMA.

„EMMA (krovinių pervežimo ir logistikos paslaugų plėtra Baltijos jūros regione, stiprinant vidaus vandenų kelius bei upių-jūrų transportą ir skatinant naujų tarptautinių pervežimo paslaugų kūrimąsi) projekte intensyviai pradėsime dalyvauti tik dabar – projekto pratęsime. Projekto EMMA metu buvo identifikuotos laivybos problemos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos jūros regiono šalyse. Pasitelkiant kitų šalių patirtį, Lietuvoje pradėta gaivinti krovininė laivyba Nemuno upėje“, – sako VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas. Be EMMA, dar planuojamas Nemuno upės sutvarkymo nuo Kauno iki žiočių projektas „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“, kurio metu būtų rekonstruotos Nemune esančios bunos.

Dar vienas europinis projektas, kuriame VVKD dalyvauja kaip partneris – „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ (LIFE17 NAT/LT/000545). Jo tikslas – salų Nemuno vagoje supylimas, kurios turėtų tarnauti kaip žuvėdrų perimvietės.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt