RINKA. ANALIZĖ. PROGNOZĖS. Baltijos ir Šiaurės šalys bei Kinija: prekybos ir investicijų pokyčiai

 

Jonė Kalendienė

Dr. Jonė Kalendienė yra Vytauto Didžiojo universiteto docentė, Ekonomikos katedros vedėja. Ji yra dirbusi ekonomiste Lietuvos banko Makroekonominės analizės ir prognozavimo departamente. Drauge su partneriais iš įvairių užsienio universitetų dirbo projekte „The New Silk Road:

China Meets Europe in the Baltic Sea Region“ („Naujasis šilko kelias: Kinija susitinka su Europa Baltijos jūros regione“). Ji taip pat yra įtraukta į bendrą mokslinį tiriamąjį projektą, koordinuojamą BMI ir Chinese Academy of Social Science „China-Europe: China’s Belt and Road Initiative and the Baltic Sea Region“ (Kinijos mokslų akademija „Kinija–Europa: Kinijos iniciatyva Juosta ir Kelias ir Baltijos jūros regionas“).

Investicijų pokyčiai

Dėl spartaus Kinijos ekonomikos augimo, jos sparčios industrializacijos ir didėjančių užsienio prekybos srautų Kinija tapo viena patraukliausių šalių užsienio investicijoms. Iš kitos pusės, pačios Kinijos užsienio investicijos pasaulyje didėjo itin sparčiai. Nuo 2014 m. pabaigos Kinija yra tarp trijų didžiausių pasaulio investuotojų. Tačiau paskutiniai duomenys rodo, kad 2017 m. Kinijos išeinančios užsienio investicijos sumažėjo daugiau nei 40 proc. per metus. Pagrindine priežastimi galima laikyti Kinijos vyriausybės politiką, siekiančią labiau kontroliuoti užsienio investicijas tam, kad sukontroliuotų šalies ekonomiką destabilizuojančius kapitalo srautus. Nepaisant to, „The Economist Intelligence Unit“ prognozės rodo, kad per ateinančius trejus metus Kinijos investicijos užsienyje pasieks anksčiau buvusį lygį.

Daugiausiai Kinijos investicijų užsienyje yra sukaupta Azijos šalyse. Europos Sąjungai tenka tik 8 proc. investicijų. Taigi Baltijos ir Šiaurės šalims tenkanti Kinijos pasaulinių investicijų dalis yra dar mažesnė. Nepaisant bendros mažėjimo tendencijos, Kinijos investicijos Europoje vis dar didėja. 2017 m. jų srautas padidėjo 56 proc. lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Tačiau Baltijos ir Šiaurės šalyse jos sumažėjo 37 proc. Vis dėlto Kinijos investicijos į analizuojamą regioną yra labiau atsitiktinės nei ilgalaikės. Didesni investiciniai projektai įgyvendinami atskirose šalyse kas 2–3 metus. Tai lemia, kad Kinijos investicijos Baltijos ir Šiaurės šalyse yra labai kintančios ir pažeidžiamos.

Šiaurės šalių – Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos – investicijos Kinijoje yra didesnės nei Kinijos investicijos šiose šalyse tiek nominaliais, tiek santykiniais dydžiais. Tai rodo, kad iš šių šalių perspektyvos Kinijos rinka matoma labiau kaip galimybė užsienio investicijoms ir rinkų plėtrai nei kaip potencialus investuotojas ir vystymosi partneris. Bet Šiaurės šalių investuotojai po truputį keičia savo požiūrį ir investavimo Kinijoje tikslą. Tai glaudžiai susiję su Kinijos vyriausybės vykdoma politika ir ekonomine orientacija. Ilgą laiką Kinija buvo laikoma vien tik pigios darbo jėgos šalimi, kurios rinka yra orientuota į eksportą. Todėl didesnioji dalis Šiaurės šalių investicijų buvo sutelktos apdirbamosios pramonės sektoriuose. Paskutiniu metu Kinijos vyriausybei įgyvendinant planus, susijusius su technologiniu ekonomikos vystymu bei orientacija į vidaus vartojimą, Šiaurės šalių investicijos vėl padidėjo ir pasikeitė sektoriai, į kuriuos orientuojamasi.

Iš užsienio investicijų pusės Kinija nėra svarbi partnerė nė vienai iš trijų Baltijos šalių. TUI srautai iš Baltijos šalių į Kiniją yra pavieniai ir padriki. Iš esmės, šios trys šalys yra labiau investicijų gavėjos nei investuotojos santykiuose su Kinija.

Prekybos pokyčiai

Kinija yra ir viena pagrindinių užsienio prekybos šalių pasaulyje. Jos užsienio prekybos srautų spartus augimas 2002–2003 m. buvo glaudžiai susijęs su į eksportą orientuotu ekonomikos augimu. Tačiau pastaruoju metu stebimas Kinijos prekybinių srautų sulėtėjimas. Nuo 2015 m. santykiniai Kinijos eksporto mastai (eksporto ir BVP santykis) turi šiokią tokią mažėjimo tendenciją. Tai leidžia teigti, jog Kinijos ekonomikos augimas pastaruoju metu yra labiau orientuotas į vidaus, o ne užsienio rinką. Tai lėtina ir pasaulinius užsienio prekybos srautus.

Atsižvelgiant į užsienio prekybą, Kinijos vaidmuo Baltijos-Šiaurės regione nėra didelis. Kinijos eksporto rinkos dalis išlieka stabili 6 proc. (apie 3 proc. Baltijos šalyse ir apie 6–7 proc. Šiaurės šalyse). Didžiausią Kinijos eksporto dalį į regioną sudaro elektrinės ir neelektrinės mašinos bei įrengimai. Šios prekės užima apie 1/3 viso Kinijos eksporto ir didžiausia jų dalis keliauja į Norvegiją bei Suomiją. Tačiau ilgesniuoju laikotarpiu stebima šių prekių importo Baltijos ir Šiaurės šalyse mažėjimo tendencija. Tai rodo, jog Kinijos prekinė eksporto orientacija gali būti konkurencinga. Didžiausią eksporto rinkos dalį Kinijos prekės užima žemo technologinio lygio pramonės šakose: tekstilė ir jos gaminiai, žaislai, baldai. Tai leidžia manyti, kad pigi darbo jėga vis dar yra pagrindinis Kinijos eksporto konkurencingumo šaltinis Baltijos ir Šiaurės šalyse.

Baltijos ir Šiaurės šalių eksportuotojai nėra konkurencingi Kinijos rinkoje. Jų eksporto rinkos dalis yra labai maža (apie 0,8 proc.). Tai iš dalies nulemia Baltijos ir Šiaurės šalių ekonomikų dydis. Tačiau nominalios eksporto apimtys iš analizuojamo regiono į Kiniją nedidėja jau nuo 2010 m. Tai galima laikyti Baltijos ir Šiaurės šalių eksportuotojų praradimu, ypač žinant, kad paklausa užsienio prekėms Kinijoje turėtų augti dėl vidaus rinkos ir pajamų didėjimo. Vis dėlto, atskirose Kinijos pramonės šakose importas iš Baltijos ir Šiaurės šalių yra svarbus. Pusė viso Kinijos kailių ir jų dirbinių importo yra iš analizuojamo regiono (vidutiniškai 55 proc.). Šiuos gaminius eksportuoja dvi šalys – Danija ir Suomija. Kitas sektorius yra plaušienos ir popieriaus gaminiai. Jo importas iš Baltijos ir Šiaurės šalių (daugiausia Suomijos ir Švedijos) sudaro apie 14 proc. viso šios šakos importo Kinijoje.

Apibendrinimas

Viena iš pagrindinių Baltijos ir Šiaurės šalims kylančių rizikų prekyboje su Kinija yra didelis disbalansas. Vidutinis eksporto ir importo santykis jose yra apie 40 proc. Jis didesnis Šiaurės šalyse ir žemesnis Baltijos šalyse. Labiausiai subalansuoti srautai yra Švedijoje (eksporto ir importo santykis yra 80 proc.), o mažiausiai – Estijoje (santykis 13 proc.). Tai rodo, kad importas iš Kinijos čia daug didesnis nei eksportas į ją. Baltijos ir Šiaurės šalių gamintojai neparduoda savo produkcijos Kinijoje, tačiau iš jos perkama daug prekių. Investicijos į transporto sektorių, kurios siektų padaryti susisiekimą tarp Baltijos ir Šiaurės šalių bei Kinijos greitesniu, mažai rūpi Europos įmonėms. O transporto įmonėms nėra taip pelninga gabenti prekes tik į vieną pusę.

Iš mokėjimų balanso pusės, prekybos disbalansas Baltijos šalyse ir Norvegijoje yra dalinai padengiamas teigiamo investicijų su Kinija balanso. Kinijos investicijų į šias šalis srautai yra gerokai didesni nei šių šalių į Kiniją. Tačiau likusiose trijose Šiaurės šalyse (Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje) investicijų su Kinija balansas taip pat yra neigiamas. Tai reiškia, kad šioms šalims reikia turėti gerokai didesnius teigiamus prekybos ar investicijų srautus su kitomis savo ekonominėmis partnerėmis.

Kita didelė rizika kyla iš bendros ES politikos dėl Kinijos ekonominių iniciatyvų, kuri yra labai nekonkreti. Iš vienos pusės, finansiniai srautai iš Kinijos, be abejo, paskatintų Europos šalių ekonomikas. Bet iš kitos pusės, tai sukelia daug rizikų, susijusių su strategiškai ir ekonomiškai svarbių transporto, ryšių, finansų ir pan. centrų nuosavybe ir valdymu. Todėl kyla abejonių dėl suminio iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ poveikio ir jos reikšmingumo Baltijos ir Šiaurės šalims bei visos Europos ekonomikai. Betgi ši Kinijos iniciatyva didina Baltijos regiono patrauklumą Kinijos investicijoms. O tai galėtų būti labai naudinga atskiroms transporto, ryšių, finansų ir kita veikla užsiimančioms įmonėms.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt