UOSTAI. Klaipėdos uostą pirmyn veda ambicingi planai

 

Austėja Radvilaitė

Dėl nuolatinių valstybės ir privačių investicijų į infrastruktūrą bei suprastruktūrą Klaipėdos uosto panorama pastaraisiais metais nuolat keičiasi. Siekdama sudaryti kuo palankesnes logistikos sąlygas savo partneriams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uosto strategiją yra sudėliojusi iki pat 2020 m. ir ambicingus ateities planus braižo dar 25 metams į priekį. Nuoseklias investicijas į veiklos sąlygų gerinimą ir uosto operatorių gebėjimą tinkamai tuo pasinaudoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas VAITKUS laiko pagrindiniu uosto konkurenciniu įrankiu.

Pernai Klaipėdos uosto krovos rezultatai pasiekė aukščiausią tašką – perkopė 40 mln. tonų ribą, o šių metų pusmetis taip pat nuteikia optimistiškai – perkrauta 20,6 mln. tonų. Kas lemia tokius rezultatus?
Pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos kompanijų įdirbis ir nuopelnas bei nuolatinės, ypač pastaraisiais metais, Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, kurios taip pat svariai prisideda prie gerų rezultatų. Tai iš tiesų mūsų geros sinergijos rezultatas, nes laiku atliktos investicijos į infrastruktūrą ir suprastruktūrą padeda išlaikyti uosto konkurencingumą.
Klaipėdos uostas pastaraisiais metais stipriai keičiasi: uostas tapo konteinerių, birių krovinių paskirstymo centru ir įžengė į pasaulinių uostų kategoriją, turime naują keleivių terminalą. Per rekordiškai trumpą laiką buvo įgyvendintas SGD terminalo projektas, su kuriuo susijusi veikla šiandien plėtojama toliau.
Mums labai svarbu užtikrinti pakankamą gylį uosto kanale, tad jau pernai iki 15,5 m buvo išgilintas išorinis laivybos kanalas. Tai leido patvirtinti naują leistiną grimzlę iki 13,8 m dalyje uosto. Tai tapo nauju signalu krovinių eksportuotojams, kad į Klaipėdos uostą gali įplaukti didesni laivai, kurie gali būti dar pilniau pakrauti, o kaštai visoje logistinėje grandinėje krovinių eksportuotojams gali sumažėti.
Kaip vieną iš reikšmingų šiuo metu vykdomų darbų įvardyčiau parengiamuosius Malkų įlankos gilinimo darbus. Neabejojame, kad šis didelės apimties projektas dar labiau didins Klaipėdos uosto konkurencingumą, sudarys sąlygas kompanijoms padidinti krovos apimtį ir priimti didesnius laivus remontui.
Žinoma, uoste rekonstruojama daug krantinių, pritaikant jas būsimam didesniam gyliui, vykdomi kiti infrastruktūros, geležinkelio kelių rekonstrukcijos bei statybos darbai.

Paminėjote SGD terminalą, kuris Klaipėdos uoste pradėjo veikti 2015 m. Šiuo metu plėtojama antžeminė SGD paskirstymo stotis. Kaip sparčiai įsibėgėjęs šio projekto plėtojimas?
SGD krovos augimas ir terminalo naudotojų sudaromos pajėgumo rezervavimo sutartys patvirtina, jog Lietuvos pasirinkimas turėti SGD terminalą buvo teisingas ir svarbus žingsnis tiek mūsų šaliai, tiek visam regionui. Šiemet Klaipėdos uoste pradėtos vykdyti krovos operacijos, kurių metu dujos perpilamos iš laivo-saugyklos į mažos apimties dujovežius, ir tokios operacijos uoste turėtų tapti įprastos.

Kai Jūsų paprašo įvardyti svarbiausius uosto privalumus, ką Jūs įvardijate?
Užduodami šį klausimą, rizikuojate savo laiku, nes išties būtų galima kalbėti labai ilgai. Jeigu anksčiau, kalbėdami apie Klaipėdos uosto privalumus, pirmiausia įvardydavome, kad tai yra neužšąlantis uostas (žinoma, tai labai svarbu), tai šiandien noriu pabrėžti, kad esame saugus, inovatyvus, vis ekologiškesnis ir skaidrią politiką vykdantis uostas. Mūsų partneriai, rangovai labai dažnai kaip didžiausią mūsų uosto privalumą įvardija būtent tai, kad esame skaidrūs, aiškūs ir suprantami.
Pagal transporto rūšis, kuriomis atvežami kroviniai, esame vienas ekologiškiausių uostų Europoje, pas mus apie 80 proc. krovinių atkeliauja geležinkeliu. Klaipėdos uoste ir čia veikiančiuose specializuotuose terminaluose, kurių šiandien yra 33, diegiamos pačios moderniausios bei inovatyviausios technologijos, kartu gerinančios ir ekologinę aplinką.

Konkurencija dėl krovinių uostuose yra didžiulė ir, tikėtina, ji tik didės. Kokių ateities planų ir ambicijų turi vienintelis Lietuvos uostas?
Klaipėdos uostas ir jo naudotojai, nuolat investuodami į infrastruktūrą bei suprastruktūrą, siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas savo partneriams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Mūsų uosto krova pastaruosius keliolika metų kasmet vidutiniškai auga apie 6,6 proc. Kad išlaikytume turimas apimtis, neprarastume konkurencingumo, turime matyti ir planuoti uosto ateitį keliems dešimtmečiams į priekį.
Matome ir jaučiame pasaulines tendencijas – laivų parametrai kasmet didėja. Mes turime būti pasirengę šiems pokyčiams ir turime ambicijų, kad į Klaipėdos uostą galėtų įplaukti didžiausi į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai. Jau šiandien Klaipėdos uostas jaučia teritorijų trūkumą, taip pat labai svarbu turėti didesnį gylį įplaukos kanale bei akvatorijoje. Tarp artimiausių mūsų planų – uosto įplaukos kanalo pertvarkymas bei molų rekonstrukcija. Tai ypač svarbu, kad didžiausi Baltijos jūros laivai, esant sudėtingesnėms oro sąlygoms, galėtų išlaikyti didesnį greitį ir saugiai pasiekti uosto vartus bei akvatoriją.
Aiški ir tiksli Klaipėdos uosto strategija yra sudėliota iki 2020 m. Yra rengiamas ir Klaipėdos uosto vystymo planas, kurio koncepcija apims 25 metų laikotarpį. Numatoma uosto vystymo kryptis ir spręs būtent gylio bei teritorijų trūkumą. Neabejojame, kad uosto plėtra bus svarus potencialas pramonės ir ūkio plėtrai, Klaipėdos miesto stiprėjimui, bus geras impulsas specialistus rengiančioms mokslo įstaigoms.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt