EXPO 2020. Pasaulinė paroda EXPO 2020 Dubajuje: su Lietuva ar be jos?

 

Pasaulinės parodos vyksta nuo 1851 m., nuolat vystosi ir keičiasi, bet iki pat mūsų laikų nepraranda svarbos. Savo reikšme ir populiarumu jos lyginamos su olimpinėmis žaidynėmis ir kitais svarbiausiais tarptautiniais renginiais. Dabar pasaulinės parodos rengiamos kas penkerius metus ir trunka šešis mėnesius. Jose dalyvauja dauguma pasaulio valstybių (pvz., Hanoveryje 2000 m. dalyvavo 155 valstybės, Šanchajuje 2010 m. – 192, Milane 2015 m. – 144), šias parodas aplanko milijonai žmonių (pvz., Osakoje 1970 m. užfiksuotas rekordas – 63 mln. lankytojų, buvo sumuštas 2010 m., kai parodą Šanchajuje aplankė net 73 mln. žmonių.

Lietuva oficialiai EXPO parodose dalyvauja nuo 1937 m., o atgavusi nepriklausomybę nepraleido nei vienos ir iš viso yra dalyvavusi jau trylikoje EXPO parodų. Nuo 2008 m., kai Lietuvos Seimas ratifikavo Konvenciją dėl tarptautinių parodų, yra aktyvi Tarptautinio parodų biuro narė.

Svarstant 2019–2021 m. valstybės biudžetą, Vyriausybės nariai laužo galvą, kaip rasti dalyvavimui reikalingas lėšas (išankstiniais skaičiavimais tam reikia 6,5 mln. eurų), kaip labiau įtraukti privatų verslą ir išnaudoti parodos teikiamas galimybes. Akivaizdu, kad nedalyvauti tokiame svarbiame visam pasauliui renginyje nebūtų išmintinga. Iki parodos atidarymo likus mažiau nei dvejiems metams, apie būsimą parodą, jos dalyvius ir Lietuvos vizijas paprašėme papasakoti EXPO 2020 Lietuvos sekcijos generalinį komisarą, Aplinkos ministerijos vyriausiąjį patarėją Romą JANKAUSKĄ.

Kuo ypatinga būsima EXPO?

Teisę surengti pasaulinę parodą Dubajuje Jungtiniai Arabų Emyratai iškovojo 2013 m., surinkę daugiausiai balsų Tarptautinio parodų biuro Generalinėje asamblėjoje, kurioje balsavo ir Lietuva. Parodos Dubajuje tema – „Sujunkime protus, kurkime ateitį“, ji vyks nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. 2021 m. JAE minės savo valstybės 50-ąjį jubiliejų. Parodoje dalyvaus apie 180 pasaulio valstybių, ją aplankys per 25 mln. žmonių, dauguma jų (apie 75 %) atvyks į parodą iš kitų šalių. Daugiau kaip 4 km2 teritorijoje bus įspūdingi teminiai paviljonai (Tvarumo, Mobilumo ir Galimybių). Atskirus paviljonus pirmą kartą EXPO istorijoje turės visos parodoje dalyvausiančios valstybės.

Į turtingiausių pasaulio valstybių dešimtuką patenkantys JAE, būdami globaliu transporto, turizmo ir prekybos centru bei prioritetine rinka daugelio pasaulio valstybių eksportui, tarsi magnetas traukia būsimus parodos dalyvius – būtent dėl to po trumpesnės ar ilgesnės pertraukos į EXPO vėl sugrįžo visos Šiaurės Europos valstybės, anksčiau dėl ekonominių sunkumų joje negalėjusios dalyvauti Balkanų valstybės, Portugalija, dalyvaus ir visos didžiosios pasaulio ekonomikos – JAV, Japonija, Korėja ir pan. Dalyvavimui šioje parodoje Kinija yra pasiruošusi išleisti net 100 mln. dolerių, JAV ir Vokietija po 50 mln. dolerių ar eurų, kitos Vakarų ir Vidurio Europos valstybės – po keliolika ir daugiau milijonų eurų, mažiausiai po 6–7 mln. eurų numato išleisti Rumunija, Baltarusija, Latvija.

Įspūdingai atrodys garsiausių pasaulio architektų suprojektuoti parodos teminiai paviljonai, centrinė Al Wasl aikštė, architektūros korifėjaus Santiago Calatrava suprojektuotas JAE paviljonas. Ne mažiau įspūdingi ir parodoje dalyvausiančių užsienio valstybių ketinimai: pirmieji dalyvavimą patvirtino ir originalius projektus parengė liuksemburgiečiai ir šveicarai, kaip visada masteliais ir polėkiu stebins britai, solidūs Vokietijos, Čekijos ir mūsų artimiausių kaimynų lenkų paviljonai.

Ką ir kaip pristatys Lietuva?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo pasaulinėje parodoje EXPO 2020 Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose“ priėmė 2017 m. lapkričio 30 d. Apie sprendimą oficialiai informuota JAE vyriausybė. Sudaryta koordinacinė komisija iš įvairių ministerijų ir valstybinių institucijų, asocijuotų verslo struktūrų ir kūrybinių sąjungų. Aplinkos ministerija, kuriai pavesta organizuoti Lietuvos pristatymą parodoje, parengė dalyvavimo kryptis sąlyginiu pavadinimu „Tvarios sinergijos“ („Sustainable Synergies“), siūlančias pristatyti Lietuvą kaip modernią, tikrąsias vertybes išsaugojusią ir atvirą pasauliui valstybę.

Lietuvos paviljono statybai rezervuotas 1 550 m2 sklypas pačiame parodos teritorijos centre, šalia Švedijos, Olandijos, Ispanijos, Čekijos, Vokietijos paviljonų statybai skirtų sklypų. Parengtos paviljono projekto konkurso sąlygos. Lietuvos paviljonas, kurio projektą konkurso būdu išrinks vertinimo komisija, bus dviejų aukštų pastatas su terasomis ir (ar) pusiau dengtomis erdvėmis, skirtomis lankytojų sutikimui ir užėmimui. Pastate, kurio naudingas plotas sudarys apie 800–1 200 m2, bus maždaug 500–600 m2 ekspozicinė salė. Kuriant ekspoziciją bus panaudoti geriausi vizualinio Lietuvos pristatymo pavyzdžiai (pvz., naujausia Mariaus Jovaišos „Neregėtos Lietuvos“ versija, pristatanti ne tik unikalų kraštovaizdį ir kultūrinį paveldą, bet ir šalies pasiekimus inovacijų srityje), adaptuoti arba naujai sukurti filmai, vaizdo klipai ir hologramos apie investicinės aplinkos mūsų šalyje privalumus, puikiai išvystytą infrastruktūrą ir žmones. Ekspozicijai bus atrinktos ir integruotos sėkmingiausios ir vizualiai patraukliausios Lietuvoje sukurtos inovacijos, kurias lankytojai galės čia pat interaktyviai išmėginti.

Kitoje transformuojamo ploto ir paskirties erdvėje bus nuolat keičiama ekspozicija, organizuojami verslo, mokslo ir kultūros renginiai tikslinėms auditorijoms. Iki penktadalio paviljono ploto numatoma skirti komercinei veiklai, t. y. kavinei ir lietuviškų gaminių parduotuvei. Paviljone numatomos patalpos svečių priėmimui, parodos metu Dubajuje nuolat dirbsiantiems verslą koordinuojančių institucijų atstovams, paviljono administracijai ir aptarnaujančiam personalui. Pastato tvarumą ir lietuviškumą atspindės Lietuvoje sukurtos arba ištobulintos ir išbandytos medžiagos bei technologijos ir įranga: įvairių spalvų „stiklas-stiklas“ saulės baterijos, „ice cooling“ sistemos, termožaliuzės, „solar agro“ sprendimai terasose ir paviljoną juosiančiame sklype, ekologiški ir ergonomiški baldai, ekspozicinė, virtuvės ir biurų įranga.

Lietuvą pristatantys renginiai

2020 m. minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines. Dalyvavimas pasaulinėje parodoje JAE, kurie tuo metu ruošis minėti savo šalies 50-metį, bus puiki proga parodyti, kaip per tris dešimtmečius Lietuva sugebėjo ne tik sugrįžti į pasaulio nepriklausomų valstybių šeimą, bet ir pasiekti puikių laimėjimų visose srityse, o ypač aukštųjų technologijų ir inovacijų. Svarbiausias šaliai renginys pasaulinėje parodoje yra Valstybės nacionalinė diena. Kadangi paroda bene pirmą kartą vyksta žiemą, Lietuva turės galimybę Nacionalinę dieną švęsti minėdama jai brangią istorinę datą – Kovo 11-ąją. Valstybinę delegaciją, kuriai paprastai vadovauja šalies Prezidentas arba Premjeras, paprastai lydi ir gausi verslo misija. Kultūrinėje programoje planuojamas savo profesionalumu išsiskiriantis Martyno Levickio ir styginių ansamblio „Mikroorkéstra“, taip pat kitų Lietuvos atlikėjų pasirodymai.

Dalykiniai renginiai, startuolių ir jų sukurtų inovatyvių produktų pristatymai, hakatonai paviljone turėtų vykti pagal iš anksto sudarytą ir subalansuotą grafiką. Čia per šešis mėnesius galėtų dalyvauti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų Lietuvos verslininkų, mokslininkų, perspektyvaus jaunimo. Grupei verslininkų gimė puiki iniciatyva sudaryti galimybę į parodą EXPO 2020  nuvykti 2020-čiai gabiausių Lietuvos moksleivių ir studentų. Jeigu ją parems Švietimo ir mokslo ministerija bei privatus verslas (šia idėja jau susidomėjo Lietuvos užsakomųjų skrydžių oro linijų bendrovė „Small Planet“), tai bus didžiulė investicija į mūsų šalies ateitį, nes pasaulinio lygio renginys, kuriame naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus bus galima pamatyti savo akimis ir šią patirtį gauti iš pirmų rankų, įkvėptų jaunimą kurti geresnę ateitį.

Dalyvavimą pasaulinėje parodoje būtina išnaudoti ne tik verslo, bet ir politiniams bei kultūriniams ryšiams plėsti. Paviljonas parodos metu turi galimybę tapti puikia bendravimo vieta netrukus savo veiklą JAE pradėsiančiai Lietuvos ambasadai. Visų svarbesnių susitikimų (dalykinių, diplomatinių, mokslinių ir kt.) metu bus kviečiami pasirodyti įvairių žanrų Lietuvos atlikėjai, pristatomos nuolat keičiamos meno kūrinių (tapybos, vaizdo ir fotomeno ir kt.) parodos. Bendradarbiaujant su ką tik atsidariusiu Vilniaus modernaus meno ir kitais Lietuvos muziejais numatoma atrinkti bei eksponuoti šiuolaikinių lietuvių meno kūrėjų darbus. Paviljone bus anonsuojama 2022 m. Europos kultūros sostine tapsiančio Kauno renginių programa, parodyta į UNESCO paveldo sąrašą pretenduojanti laikinosios sostinės architektūra ir vienas ar net keli lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio šedevrai.

Unikali proga verslui

Nors pasaulinės parodos nėra grynai komercinės mugės – valstybės jose dalyvauja siekdamos stiprinti savo įvaizdį, plėtoti tarptautinius ryšius visose srityse, tačiau verslui čia taip pat tenka didelis vaidmuo, ypač šiuo atveju, kai paroda vyks pasauliniame transporto, finansų, inovacijų, turizmo ir tarptautinės prekybos centre – Dubajuje.

Susitikimuose su Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos kurortų asociacijos, Turizmo tarybos, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos, „Vilniaus Tech parko“, Saulėtekio ir Santakos slėnių bei atskirų įmonių („Solitek“, „Thermo Fisher“, „HoPro“, „Altas“, „TeleSoftas“ ir kt.) atstovais pristatėme pačią parodą ir verslo dalyvavimo joje galimybes. Verslas teigiamai vertino savo interesą ten dalyvauti ir galimybes prisidėti lėšomis, gaminama produkcija ar teikiamomis paslaugomis. Tikimasi, kad privatus verslas padengs ne mažiau kaip 15–20 % visų dalyvavimui reikalingų kaštų.

Skirtingai nei verslo mugės, EXPO parodos verslui suteikia ne tam tikrą parodinį plotą tam tikram skaičiui dienų ar valandų, o daug didesnes galimybes: pažangiausia produkcija naudojama statant ir įrengiant paviljoną bei pagrindinę ekspoziciją, ja prekiaujama nacionalinių gaminių parduotuvėje ir kavinėje. Dalyviams sudaromos visos galimybės rengti pristatymus laikinų ekspozicijų erdvėje, organizuoti B2B renginius paviljono salėje, gauti visą informaciją apie kitus parodos dalyvius ir renginius. Kvalifikuotas Lietuvos paviljono personalas suteiks dalyviams visą reikalingą pagalbą (kvietimų išplatinimas, įgarsinimas, vertimai, apsauga ir t. t.). Lietuvos dalyvavimo mecenatams, pagrindiniam rėmėjui, rėmėjams ir partneriams bus užtikrinta jų ženklo ir pavadinimo sklaida žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, reprezentaciniame leidinyje, įvairių renginių metu (nuolatinis stendas dvejus metus bus „Litexpo“ rūmuose, bus surengta keliolika pristatančių renginių kitose vietose), na ir žinoma, jie puoš Lietuvos ekspoziciją Dubajuje.

Derlių pjausime 2021-ųjų pavasarį

Į Lietuvos paviljonus ankstesnėse EXPO parodose užsukdavo 5–10 % visų lankytojų, taigi Dubajuje galime tikėtis 1–2 mln. apsilankymų, dar tiek – paviljono interneto svetainėje ir socialinių tinklų paskyrose. Tikslinės auditorijos dydis tiesiogiai priklausys nuo paviljone organizuojamų renginių.

Pasaulines parodas kiekvienąkart aplanko iki 100 pasaulio valstybių vadovų, šimtai ministrų, merų ir kitų aukštų pareigūnų. Sėkmingas pasirodymas parodoje ne tik padidintų jau eksportuojamų prekių (baldų, grūdų, inžinerinės įrangos) kiekius, bet ir atvertų kelius į šią rinką kitiems, pvz., maisto, o ypač aukštųjų technologijų produktams, stiprintų bendradarbiavimą informacinių ir finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, ypač saulės baterijų, sveikatos bei gyvybės mokslų srityse, skatintų turizmą.

Pasaulinės EXPO parodos svarbios ne tik savo temomis, bet ir jų pateikimu. Lietuva jau ne kartą pelnė Pasaulinio parodų biuro ir kitų tarptautinių komisijų apdovanojimus už architektūrinį – meninį temos atskleidimą, atskirus elementus ir detales. EXPO Dubajuje nebūtų išimtis. Pasirengimas parodai ir aktyvus dalyvavimas joje labai svarbus formuojant šalies įvaizdį, ieškant pačių tiesiausių kelių į sėkmingą Lietuvos pristatymą pasaulyje.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt