ŽURNALO SVEČIAI. Antanas Sutkus: „Mene mes ieškome savo atvaizdo...“

 

Lietuvos fotografijos patriarchu laikomas, istorikų ir kritikų vadinamas lietuvių fotografijos Homeru, kurio kūryba yra tarsi epas, sudėtas iš kasdienybės fragmentų, fotomenininkas Antanas SUTKUS yra mūsų žurnalo ir Leonardo da Vinčio galerijos „il Rivellino“ svečias.

Pone Sutkau, Jūsų kūryboje bene svarbiausią vietą užima gyvenimo kasdienybė ir paprasto žmogaus istorijos, tačiau jos domina ir jaudina šių dienų visuomenę bei šiuolaikinio meno gerbėjus. Kaip manote, ką šiuolaikinis globalaus, skaitmeninio pasaulio žmogus įžvelgia Jūsų fotografijose?

Man svarbiausia – žiūrovas ir kiek mano kūryba gali padėti jo kasdieniame gyvenime. Mene mes ieškome savo atvaizdo, patirties, pergyvenimo... Žmogus savo prigimtimi yra nei globalus, nei skaitmeninis. Tai – tiesiog žmogus. Ir kūrinio forma visai nesvarbi – ar tu angliuku ant uolos nupaišei, ar sukompiliavai naujausia įmanoma technika. Pasiimsi iš kūrinio tai, kas tau artima ir reikalinga.

Kaip Jūs pats vertinate šiuolaikinį meną?

Ar yra atskaitos taškas, nuo kada prasideda ir kada baigiasi šiuolaikinis menas? Man menas dalijasi į šiuolaikinį ir šiandieninį meną. Šiuo metu kuriama daug vienadienio kosmopolitinio ir beasmenio meno produkto. Negaliu to vadinti menu. Tačiau tuo pat metu šiuolaikinėmis priemonėmis kuriamas ir šiuolaikinis menas, kuris turės išliekamąją vertę. Dauguma kūrėjų tarsi vengia kalbėti apie tautinį identitetą ir tradicines humanizmo vertybes. Tai ir yra sudedamosios šiuolaikinio, bet ne vienadienio meno dalys. Drąsiai galiu teigti, kad mano mėgstamas tapytojas Šarūnas Sauka savo ironija, kritiškumu yra humanistas. Kaip ir neseniai sutiktas Peter Greenaway. Tai du postmodernizmo stulpai, nors ir skirtingų kultūrų, patirties ir raiškos. Kinematografinio meno įtaka pasaulinei meno raidai yra didžiulė. Kiekviena karta turi savo Bergmaną ir savo Greenaway. Jaučiuosi abiejų šių polių priklausomybės zonoje. Aš dar nesu vien šiuolaikinio meno vertintojas, jaučiuosi šiuolaikinio meno vyksmo dalyviu.

Jūsų nuotraukos, kuriose 1965 m. įamžinote prancūzų filosofų ir rašytojų Žano Polio Sartro ir Simonos de Bovuar (Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir) vizitą nuostabiausiame Lietuvos kampelyje – Nidoje, tapo muziejine vertybe, o per kopas žengiančio ir su vėju besigrumiančio Sartro nuotrauka prancūzų ir lietuvių skulptorius įkvėpė sukurti meno kūrinius, kurie veržlią egzistencialisto ir laisvės garbintojo pozą atkartoja Paryžiuje ir ant Parnidžio kopos. Ar Jūsų turtingoje kūryboje yra daugiau darbų, pagal kuriuos kažką sukūrė kiti menininkai?

Žinau atvejus, kai pagal mano fotografijas be mano sutikimo buvo nutapyti paveikslai kitoje šalyje. Manau, kad tai ne sukurtas, o nuplagijuotas darbas. Dar nelabai paisoma autoriaus teisė į savo kūrybą. Negalima pavogti truputį idėjos. Tai yra intelektinė nuosavybė. Lietuvoje autorinė teisė žengia į priekį ir tai džiugu.

Visai neseniai fotomenininkas Ramūnas Danisevičius nufotografavo Jus kartu su britų režisieriumi Peter Greenaway Lietuvoje, Jūsų namuose sėdinčius seno, daug mačiusio, tarsi ilgo kelio, stalo gale. Atrodo, kad ši nuotrauka taip pat turės savo istoriją. Tad apie ką diskutavote su pasaulinio garso režisieriumi Greenaway? Kokia bus šios istorijos tąsa?

Sulaukus mano amžiaus, truputį juokinga planuoti į ateitį. Taip, yra labai įdomūs projektai, noras bendradarbiauti. Ar įvyks – matysim. Seras Greenaway labai gyvo temperamento, provokatyvus pašnekovas. Žinoma, trukdė kalbos barjeras, nes bendravimas per vertėją kokybiškas tik dalykiniams pašnekesiams. Pažintis su juo aštrina mano vidinį žvilgsnį vertinant savo 6–7-ojo dešimtmečio neskelbtą kūrybą.

Lietuvos kultūros ir meno dienų metu „il Rivellino“ galerijoje Lokarne bus demonstruojama dešimt Jūsų darytų nuotraukų, kurias yra įsigijęs vienas Šveicarijos kolekcionierius. Taip pat bus demonstruojamos ir Ramūno Danisevičiaus nuotraukos, kurias jis padarė Jūsų susitikimo su režisieriumi P. Greenaway metu. Koks vaidmuo Jums mielesnis: talentingo fotografo, kurio darbus perka kolekcininkai ir muziejai, ar savo laikmečio įžymybės, kurį fotografuoja ir demonstruoja jauni fotografai, kaip kad Jūs prieš daugelį metų fotografavote garsų filosofą ir rašytoją Sartrą ir dėl tų nuotraukų tapote žinomas pasaulyje?

Geriausiai jaučiuosi suradęs naują, dar nespausdintą darbą archyve ir suradęs žiūrovą, kuriam mano darbų reikia. Visi mūsų laimėjimai yra labai santykiniai. Dar eiti ir eiti, dirbti ir dirbti, kad galėtum sau pasakyti, kad padariau, ką galėjau amžių sandūroje. O ar aš – laikmečio įžymybė, atsakys tik pats Laikas.

Kokia nuotrauka iš savo archyvo galėtumėte pasidalinti su JŪRA MOPE SEA skaitytojais? Kokią žinutę siunčiate jiems ta nuotrauka?

Atsiprašau, bet aš žinučių siųsti nemoku, nes nesinaudoju technologijomis. Dar truputį fotografuoju ir dalinuosi 2017 m. ir 2018 m. sukurtais darbais.

Dėkojame Jums už pokalbį ir nuotraukas.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt