RINKA. ANALIZĖ. PROGNOZĖS. Lietuvos transporto sektoriaus pozicijos stiprėja

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teigia, kad šių metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo sėkmingą šalies transporto sektoriaus augimą.
„Tendencijos yra optimistinės – šalies transporto įmonės vis labiau įsitvirtina pagrindinėse ES ir NVS šalių rinkose, veikia pažangiai, numatydamos ilgalaikes strategijas. Sparčiai auga valstybės valdomų įmonių – „Lietuvos geležinkelių“ ir oro uostų, Klaipėdos jūrų uosto – rezultatai, tai vieni geriausių pasiekimų Baltijos šalyse“, – sako LR susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Vien per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 19,7 proc. Toliau didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas: Vokietiją – 34 proc., Rusiją – 16 proc., Prancūziją – 18 proc., Daniją – 7,3 proc., Baltarusiją – 57 proc. Sparčiai didėjo tokių paslaugų eksportas ir į kitas Europos šalis: Jungtinę Karalystę – 27 proc., Austriją – 26 proc., Nyderlandus – 25 proc.
Lyginant šių ir praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatus, išankstiniais duomenimis, krovinių vežimas sausumos transportu padidėjo 15,4 proc. (iki 73,3 mln. t), iš jų kelių transportu – 18 proc. (46,1 mln. t) ir geležinkelių transportu – 11,1 proc. (27,2 mln. t).
Stiprėjančias Lietuvos kelių transporto vežėjų pozicijas rodo naujų krovininių transporto priemonių įsigijimas, kuris, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Antroji ES pagal šiuos rodiklius yra Vengrija.
Šiemet kelių infrastruktūrai gerinti skirta 440,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, taip pat numatoma 63,1 mln. eurų iš ES fondų. Didžiausi vykdomi investiciniai projektai – magistralės „Via Baltica“ modernizavimas, kitų magistralinių bei krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas, estakados kelyje Šilutė–Rusnė statyba, žvyrkelių asfaltavimo darbai.

Laukia „Rail Baltica“ ir elektrifikavimas

Geležinkelių transportu šiemet sausio–birželio mėn., palyginti su pirmu 2017 m. pusmečiu, vyko 5,5 proc. daugiau keleivių, pervežta 11,1 proc. daugiau krovinių. Didėja tranzitiniai pervežimai: per Klaipėdą – 12 proc., Kaliningrado srities kryptimi – 31 proc. Ateityje krovinių vežimo apimtis turėtų auginti šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryti ilgalaikiai susitarimai su Lenkijos įmone „PKP Cargo“ dėl krovinių vežimo į Lenkijos miestus Balstogę ir Elką, su Baltarusijos trąšų gamyklomis „Belaruskalij“ ir „Grodno-Azot“ – dėl cheminių ir mineralinių trąšų vežimo bei sutartis su AB „Akmenės cementas“, kurios apie 1 mln. t produkcijos vežama geležinkeliais. Klaipėdos uoste šiemet šiai bendrovei pastatytas ir įrengtas cemento krovos terminalas, tikimasi cemento eksporto per Klaipėdos uostą augimo.
Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiais metais planuoja gerokai išaugsiančias investicijas. Patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje numatyta, kad investicijų į infrastruktūrą portfelis iki 2030 m. viršys 5 mlrd. eurų. Vien šiemet paskelbtų infrastruktūros pirkimų vertė viršija 0,5 mlrd. eurų.
Didžioji dalis lėšų numatyta projektui „Rail Baltica“, taip pat bus tęsiamas geležinkelio linijos Klaipėdos link elektrifikavimas, vykdomi kiti darbai.

407 mln. eurų investicijos uoste – reikšminga prielaida augimui

Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale šių metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo 6,7 proc. (iki 26,7 t). Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t (7,6 proc. daugiau), Būtingės terminale – 4,5 mln. t (2,4 proc. daugiau). Klaipėdos uosto rezultatus ypač augino rekordinė konteinerių krova, padidėjusi 40,2 proc. Šis rezultatas stipriai lenkia kitus artimiausius Baltijos jūros uostus – Rygą, Taliną ir Kaliningradą, kur konteinerių krovos augimas tuo pačiu laikotarpiu siekė 4–8 proc.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018–2021 m. planuoja investuoti 407 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 70 proc. (293 mln. eurų) numatyta krantinėms ir molams statyti bei rekonstruoti, 18 proc. (73 mln. eurų) – uosto akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. Ilgalaikė Klaipėdos uosto veiklos rodiklių analizė rodo, kad investicijos į uosto infrastruktūrą yra esminė krovinių srauto augimo prielaida. Pavyzdžiui, 2001–2017 m. apie 2,5 karto padidėjęs Uosto direkcijos ilgalaikis turtas sudarė sąlygas tiek pat kartų padidinti ir krovos rezultatus – nuo 17,2 mln. tonų 2001 m. iki 43,17 mln. tonų 2017 m. Įgyvendinus numatytus investicinius projektus, Uosto direkcija planuoja iki 2040 m. pasiekti 100 mln. tonų krovą.

Oro uostai gerina infrastruktūrą

Lietuvos oro uostuose šių metų sausio–birželio mėn., palyginti su pirmu 2017 m. pusmečiu, daugėjo aptarnautų keleivių ir krovinių. Rezultatų augimu išsiskyrė Vilniaus oro uostas. Keleivių srautas šalies oro uostuose padidėjo 15,5 proc. (iki 2,95 mln.), iš jų labiausiai Vilniaus oro uoste – 16,6 proc. daugiau (2,33 mln. keleivių). Oro transportu per šalies oro uostus pervežta 16,3 proc. daugiau krovinių, didžiausias – 18 proc. – augimas taip pat pasiektas Vilniaus oro uoste.
Spartų investicijų augimą numato ir šalies tarptautinius oro uostus valdanti VĮ Lietuvos oro uostai. Įmonės duomenimis, 2016–2017 m. šalies oro uostuose Vilniuje, Kaune ir Palangoje buvo investuota 31,5 mln. eurų, o 2018–2020 m. planuojamos 85,8 mln. eurų investicijos. Tarp didžiausių darbų numatoma Vilniaus oro uosto daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statyba, Palangos oro uosto perono bei lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bei Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcija.

JŪRA MOPE SEA ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt