KRUIZINĖ LAIVYBA. Kruizinių lainerių maršrutuose – Klaipėdos uostas

 

Įprasta, kad kruizinių laivybos kompanijų dėliojamuose uostų maršrutuose pirmiausia pažymimos valstybių sostinės. Tačiau, nepaisant to, neseniai pasibaigęs kruizinis sezonas Klaipėdai šiemet buvo itin sėkmingas – uostas fiksuoja rekordinį kruizinių turistų skaičių, o ateinančiais metais tikimasi tikro proveržio šiame segmente.

Į Klaipėdos (Lietuva) uostą šiemet atplaukė 63 laivai su 74 716 turistų. Turistų skaičius 14 proc. pranoko pernykštį srautą.

Austėja Radvilaitė

 

„Kasmet kruizinis sezonas mus vis labiau džiugina. Pernai turėjome 53 laivus, šiemet – 63, o kruizinių turistų srautas auga kasmet. Spalio mėnesio duomenimis, kitiems metams jau užsiregistravo 64 laivai, kurie užsuks į Klaipėdą, tačiau registracija dar tęsis beveik pusmetį. Tai yra džiugu ir akivaizdu, kad tai, ką daro verslas, dirbantis turizmo srityje, miestas ir tai, ką daro Uosto direkcija, sukurdama infrastruktūrą, duoda puikų rezultatą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Kitąmet į Klaipėdą pirmą kartą atplauks dviejų žinomų laivybos kompanijų „Cunard Line“ ir „Azamara Cruises“ laivai. Lietuvos uoste apsilankys penki nauji laivai.

2018 m. rugsėjį Klaipėdoje vyks svarbus jūrų turizmo renginys – asociacijos „Cruise Europe“ konferencija.

„Mums didelė garbė, kad šis didžiulis tarptautinis renginys vyks Klaipėdoje. Tai puiki galimybė Klaipėdai ir visam regionui parodyti, kuo esame įdomūs ir išskirtiniai“, – teigia A. Vaitkus.

Planuoja naują krantinę

Pagal kruizinį verslą Klaipėdos uostas Baltijos jūros regione yra garbingame antrajame sąraše. Pirmąjį, vadinamą „X Large“, sudaro Kopenhaga (Danija), Sankt Peterburgas (Rusija), Talinas (Estija), Helsinkis (Suomija) ir Stokholmas (Švedija). Antrajame, „Large“ sąraše – Rostokas (Vokietija), Kylis (Vokietija), Oslas (Norvegija), Kristiansandas (Norvegija), Ryga (Latvija) ir Klaipėda (Lietuva). Dar yra „Medium“ ir „Small“ Baltijos uostų sąrašai.

Verslo pajamos iš kruizų su kiekvienu jūrų turistu didėja. Jos kiekviename uoste skirtingos.

Anot A. Vaitkaus, nors Klaipėdos uosto direkcijos pajamos iš kruizinės laivybos sudaro nereikšmingą dalį – apie 1,7 % nuo visų uosto rinkliavų, Uosto direkcija toliau siekia plėtoti šį segmentą.

„Uosto direkcijai tiesiogiai nauda nėra didelė, bet mes, kaip socialiai atsakinga įmonė, tą veiklą palaikome. Labai svarbu, kad verslas mūsų mieste, ypač smulkusis verslas, turėtų galimybę dirbti ir užsidirbti“, – sako A. Vaitkus.

Klaipėdos uosto planuose – nauja kruizinė krantinė. Augant kruiziniam turizmui, Jūros ir kitų švenčių metu laivai jau nebetelpa. Pernai jie dar buvo švartuojami Centriniame Klaipėdos terminale, bet dabar jį užpildė jūrų keltai.

„Rengdami uosto bendrąjį planą numatome ir kruizinės laivybos plėtrą. Nauja vieta galėtų būti dešinėje Danės pusėje, „Mėmelio miesto“ dalyje. Krantinė būtų maždaug 400 metrų ir galėtų priimti didžiausius kruizinius laivus“, – aiškino A. Vaitkus.

Turi potencialą

Šiemet birželį vyko Baltijos kruizinių linijų inspekcinis turas. Akcentuota, kad Klaipėda ir Vakarų Lietuvos regionas turi didelį turistinį potencialą. Vienos didžiausių pasaulyje kruizinių linijų „Royal Caribbean Cruize Line“ atlikta apklausa rodo, kad Klaipėdos jūrų uostą turistai vertina palankiai – 8 iš 10 balų.

„Jei neparduotų ekskursijų, laivai neplauktų. Apie 80–90 % turistų iš mažesnių laivų ir apie 50 % iš didžiųjų Klaipėdoje užsisako ekskursijas. Mažesniuose laivuose dažniau plaukia vyresni žmonės, didžiuosiuose – šeimos, jaunimas“, – pastebėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Klaipėda jūrų turistams pristato senamiestį su amatininkų kiemais, Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą, kitus muziejus bei lankytinas vietas. Regione akcentuojama Kuršių nerija –unikalus gamtos ir autentiškos kultūros kampelis su aukščiausiomis Europoje balto smėlio kopomis. Palanga pristatoma kaip kurortas su Gintaro muziejumi, Dvaro parku, jūros tiltu. Turistus intriguoja sovietinė branduolinių raketų, kurios buvo nukreiptos į didžiausius Europos miestus, bazė prie Platelių. Ekskursijos iš kruizinių lainerių kartais nusidriekia ir į Kryžių kalną, Ventės ragą.

Kitąmet Klaipėdoje po remonto duris atvers iš esmės atsinaujinęs Jūrų muziejus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, piliavietės dalyje, bus interaktyvi Antrojo pasaulinio karo ekspozicija. Uosto direkcija 2018 m. kruizinių laivų keleiviams pasiūlys nemokamą elektroninį gidą. Mobilioji programėlė trimis kalbomis, kuri bus sukurta pagal ES remiamą projektą „Žaliasis kruizų uostas“, padės susipažinti su uostamiesčio objektais.

Laivai didėja

Pasaulyje, įskaitant ir Baltiją, gerokai daugėja didelių kruizinių laivų. Šias tendencijas jaučia ir Klaipėdos uostas. 2011 m. iš 37 apsilankiusių lainerių Klaipėdoje tik keturi buvo ilgesni nei 200 m, 2012 m. iš 43 – aštuoni. Tačiau 2017 m. iš 63 kruizinių laivų jau 23 ilgesni nei 200 m, o 2018 m. iš 64 jau užsiregistravusių sulauksime net 33 didžiųjų lainerių.

Taigi didingus kruizinius laivus vis dažniau galima išvysti ir Klaipėdoje. Jie priima po 3–4 tūkst. jūrų turistų.

Tinklalapio Cruisebaltic.com duomenimis, turistų kiekis per 2017 m. Baltijos regione šoktelėjo net 13 %. Baltijos regionu laikoma 10 šalių, įskaitant ir Norvegijos pietinę dalį, bei 29 uostai.

Iš viso Baltijos jūros kruiziniais laivais šiemet keliavo 4,9 mln. turistų. Juos aptarnavo 37 kruizinės linijos su 80 laivų. Baltijos jūroje per sezoną, kuris baigėsi Klaipėdoje, bet kitur dar vyksta, šiemet surengta apie 330 kruizinių reisų.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt