EXPO 2020. „Sujunkime protus, kurkime ateitį“ Lietuva ruošiasi pasaulinei parodai EXPO 2020 Dubajuje

 

Iki parodos EXPO 2020 Dubajuje liko vos pusantrų metų. Kurį laiką vis dar svarsčiusi savo galimybes, Lietuva praėjusių metų pabaigoje, kaip ir dar kelios dvejojusios valstybės, tarp jų, pvz., Estija, pagaliau apsisprendė, kad tikrai dalyvaus šiame svarbiame tarptautiniame renginyje. Dar daugiau, Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą įsteigti Jungtiniuose Arabų Emyratuose mūsų šalies ambasadą. Ledams pajudėjus, Aplinkos ministerija tęsia pasirengimo pasaulinei parodai darbus.

Apie tai, kas šiuo metu daroma, pasakoja šios ministerijos vyriausiasis patarėjas, Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras Romas JANKAUSKAS.

Sutartis dėl Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje parodoje Dubajuje pasirašyta, paviljono projekto konkursas paskelbtas

Kai šis JŪRA MOPE SEA numeris bus atspausdintas ir iškeliaus pas skaitytojus, apie Lietuvos pasirengimą pasaulinei parodai EXPO 2020 jau bus galima pasakyti daug daugiau. Balandžio viduryje pasirengimą koordinuojanti Aplinkos ministerija jau turės visą pluoštą konceptualių Lietuvos paviljono projektų, iš kurių bus pasirinktas pats geriausias, o konkursą laimėję architektai pradės rengti statybai reikalingus brėžinius ir kitą dokumentaciją. Konkursui atsiųstus darbus numatoma plačiai pristatyti visuomenei, o juos vertins kompetentinga komisija, kurioje bus ne vienas gerai žinomas architektas (pvz., Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas, architektai Gintautas Blažiūnas, Vaidotas Kuliešius, Edgaras Neniškis ir kt.), verslininkas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ garbės ambasadorius Vladas Lašas, futurologas tinklaraštininkas Justinas Žilinskas, Aplinkos ir kelių kitų ministerijų atstovai.

Projekto konkursas paskelbtas iš karto po to, kai vasario 24-ąją Dubajuje pagaliau buvo pasirašyta Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje parodoje sutartis. Pagal ją Lietuvai neatlygintinai skirtas 1 550 kvadratinių metrų sklypas, kuriame dar šiemet turi iškilti paviljono pastatas, o per kitus metus jame turi būti įrengta Lietuvą pristatanti ekspozicija. Lietuvos paviljonas įsikurs šalia Švedijos ir Slovėnijos paviljonų. Tarp kitų, darniam vystymui skirtoje parodos teritorijoje sklypus pasirinkusių valstybių yra Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, Čekija, Brazilija. Dalyvavimo sutartis apibrėžia pagrindines dalyvavimo parodoje ir komercinės veiklos paviljone sąlygas, pagrindines dalyvio ir organizatoriaus pareigas bei atsakomybę. Organizatorių vardu sutartį pasirašęs EXPO 2020 biuro direktorius Najeeb Al-Ali neabejoja, kad Lietuva, turėdama didelę dalyvavimo tokiose parodose patirtį, tinkamai pasirodys ir vienoje iš ambicingiausių XXI a. pasaulinių parodų Dubajuje. Parodos rengėjus domina mūsų eksporto, turizmo plėtros, bendradarbiavimo mokslo ir inovacijų srityje galimybės.

Iššūkis ne tik puikiai pasirodyti su kukliausiu biudžetu, bet ir patraukliai pristatyti ambicingus Lietuvos planus

Bene didžiausias iššūkis mums bus laiku pastatyti ir įrengti paviljoną, kurį parodos metu aplankys milijonas ar net du milijonai žmonių, atvykusių į parodą iš viso pasaulio. Ypač, kai Lietuvos dalyvavimui parodoje planuojamas skirti biudžetas yra vienas kukliausių tarp visų parodos dalyvių. Nepaisant to, finansavimo klausimai pamažu sprendžiasi. Neseniai Vyriausybė patvirtino investicinį projektą, numatantį lėšų skyrimą paviljono statybai. Be Valstybės biudžeto ir privačių investuotojų lėšų, nemaža lėšų dalis bus panaudota iš vadinamosios Klimato kaitos programos. Tai leidžia daryti sėkmingai pasirinkta paviljono vieta (Darnaus vystymosi erdvė) ir tai, kad pristatymą organizuoja už šią veiklą atsakinga Aplinkos ministerija. Aktyviai į pasirengimą parodai paskutiniu metu įsitraukė ir Energetikos ministerija, pasiūliusi, kad Lietuvos paviljonas jau pradedant pačiu pastatu neštų žinutę apie ambicingus Lietuvos planus klimato kaitos srityje. Pasak jų, paviljonas turėtų būti visu šimtu procentų žalias ir nekeliantis jokio neigiamo poveikio aplinkai arba, kitaip sakant, pastatas turėtų būti energetiškai aktyvus demonstruoti pačius sėkmingiausius šalies pasiekimus saulės energetikoje ir tuo pačiu jo CO2 pėdsakas turėtų būti nulinis ar beveik nulinis.

Į rengimąsi parodai siekiama įtraukti kūrybingą jaunimą

Visuomenei ir verslui informaciją apie būsimą pasaulinę parodą ir apie tai, kaip jai ruošiasi Lietuva, nuo šių metų pradžios pristatome Lietuvos parodų ir kongresų centre vykstančiose parodose ir konferencijose. EXPO 2020 stendas ypač populiarus buvo tarptautinėse parodose „Adventur“ ir „Studijos“, jis domino ir tarptautinės konferencijos „Convene“ dalyvius. Tarptautinėje statybų parodoje „Resta“, kuri vyks balandžio pabaigoje, jau tikimės parodyti Lietuvos paviljono projekto konkurso favoritus ir galbūt surasti Lietuvos paviljoną statysiančią įmonę, o rudenį vyksiančioje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas 2019“ jau turėtume parodyti ir paviljono ekspozicijų projektus. Natūralu, kad matydami ekspozicijos viziją į jos įgyvendinimą galėtų įsitraukti visame pasaulyje aukštai vertinami ir, be kita ko, nemažai produkcijos į Jungtinius Arabų Emyratus eksportuojantys Lietuvos baldų gamintojai. Daug idėjų tikimės sulaukti ir iš birželio pradžioje „Litexpo“ centre vyksiančio inovacijų festivalio „Login“ dalyvių, nes kūrybingam jaunimui šį kartą parodoje norime skirti ypatingą dėmesį.

Tvarumo ir darnaus vystymosi sektorius – geriausia vieta pristatyti Lietuvos laimėjimus

Kovo pradžioje Lietuvos įvaizdžio grupė Vyriausybės kanceliarijoje kartu su Aplinkos ministerija organizavo diskusiją ,,Kaip Lietuvą pristatysime pasaulinėje parodoje EXPO 2020 Dubajuje?“. Diskusijoje dalyvavę viešojo sektoriaus ir verslo atstovai diskutavo, kokia prisistatymo koncepcija parodoje geriausiai reprezentuotų Lietuvos pasiekimus ir patenkintų Lietuvos bei JAE verslo atstovų poreikius. Panelinėje diskusijoje dalyvavę VšĮ „Versli Lietuva“, aukščiausios kokybės saulės energijos elementų gamyba garsėjančios „BOD Group“, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos ,,Infobalt“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos verslo asociacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai bei kiti į diskusiją susirinkę dalyviai tik dar kartą patvirtino, kad Lietuva, pasirinkdama tvaraus vystymosi temą („Sustainable Synergies“), tikrai neapsiriko: Tvarumo, arba Darnaus vystymo, sektorius yra pati geriausia vieta pristatyti mūsų šalies pasiekimus mokslo, verslo, sveikatos, turizmo ir daugelyje kitų sričių. Institucijos, atsakingos už Lietuvos dalyvavimą parodoje, noras pristatyti mūsų šalį pasauliui kaip unikalią, modernią ir atvirą taip pat sulaukė plataus palaikymo.

Dauguma diskusijoje išgirstų pasiūlymų jau tradiciniai: siūloma pristatyti Lietuvą kaip puikią vietą gyventi, kurioje optimalus balansas tarp inovatyvumo ir natūralumo, didelės galimybės mėgautis žaluma ir visais keturiais metų laikais, klesti stipri ekologinė žemdirbystė, gerai išvystytos medicininio turizmo paslaugos, daug išsilavinusių ir įvairiomis pasaulio kalbomis laisvai bendraujančių specialistų, nusiteikusių atvirai ir skaidriai ateities technologijoms ir investicijoms. Siūlyta lankytojus kviesti į Lietuvos paviljoną, kaip į patrauklią co-working erdvę, taip pat sudaryti galimybę visiems čia išbandyti savo taiklumą prie krepšinio lanko ar paragauti lietuviško alaus, prisimintas ir gintaras, kuris, kiek atslūgus Kinijos karštinei, vis labiau pradeda dominti Vidurio ir Artimųjų Rytų rinkas.

Mokslo ir inovacijų saloje – dėmesys inovatyviems verslams

Įdomiai ir netikėtai diskusijos metu žvilgsniai pakrypo į antrąjį Lietuvos miestą Kauną, kur Nemuno saloje jau projektuojamas ir artimiausiu metu iškils įspūdingas Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Neseniai džiaugėmės privačiomis lėšomis ir pastangomis Vilniuje pastatytu Modernaus meno muziejumi (architektas Daniel Libeskind), o dabar jau valstybės iniciatyva atsiveria naujos galimybės patraukliai ir šiuolaikiškai pristatyti mokslą. Tarptautinį konkursą laimėjusi australų ir ispanų architektų komanda, pasitelkusi partnerius Lietuvoje, savo pasiūlytą mokslo centro viziją jau pavertė projektiniais sprendiniais, o 2020 m. jau prasidės statybos. Mokslo muziejaus ekspoziciją kuria Lenkijos bendrovė „Multimedia Art & Education“, o mums beliks tik pakviesti lankytojus, ypač jaunimą, iš viso pasaulio atvykti į šią tarptautinę inovacijų salą ir tai padaryti EXPO 2020 parodos Lietuvos paviljone nebus sudėtinga, nes čia ir taip didžiausią dėmesį skirsime jaunimui ir jo kuriamiems inovatyviems verslams, startuoliams.

Pasaulis galės grožėtis Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio paveikslais

Apie Kauno pristatymą galvojome jau ir anksčiau, tik kiek kitame kontekste – 2022-aisiais šis Lietuvos miestas vieneriems metams taps visos Europos kultūros sostine. Europos kultūros sostinės renginių organizatoriai jau galvoja apie virtualų M. K. Čiurlionio pristatymą Dubajuje, o su M. K. Čiurlionio dailės muziejumi pradedame kalbėtis ir dėl vieno ar kelių Lietuvos genijaus originalų eksponavimo pasaulinės parodos metu Lietuvos paviljone. Tikriausiai prie Lietuvos vardo garsinimo šioje parodoje prisidės ir mūsų uostamiestis – Klaipėda bei kiti Lietuvos miestai ir kurortai.

Į rengimąsi parodai aktyviai įsijungė lietuvių bendruomenė Dubajuje

Lietuvos dalyvavimu pasaulinėje parodoje EXPO 2020 aktyviai domisi lietuvių bendruomenė Dubajuje. Beveik šimtui aktyviausių jos narių, šiemet susirinkusiems „Arselkal Avenue“ centro kino salėje švęsti Vasario 16-ąją, nuotoliniu būdu pristatėme mūsų planus, o toliau bendravimas vyksta tiesiogiai, aptariami galimi bendradarbiavimo ir paramos vieni kitiems būdai. Dubajuje jau susitikome su Lietuvos verslo asociacijos Dubajuje prezidentu, čia veikiančio „Bloomberg“ filialo finansų technologijų vadovu Povilu Gudžiumi, Vilniuje pokalbį apie bendradarbiavimo galimybes pratęsėme su trumpam į Lietuvą sugrįžusia komunikacijos agentūros „Adverum Communications Middle East“ vadove ir partnere Ieva Naujalyte, o ir tarp parodos organizatorių jau sutikome mūsų tautiečių – parodos generalinio direktoriaus biure renginių programos konsultante dirba Anita Smith.

Artimiausiu metu numatyti du techniniai visų parodos dalyvių susitikimai Dubajuje. Vienas jų, vyksiantis balandžio pradžioje, skirtas turiniui ir renginių, kuriuos norima integruoti tarpusavyje, programoms, kitas – gegužės pradžioje – statyboms ir ūkinei veiklai aptarti. Su paviljonus besistatančių valstybių atstovais iškylančias problemas nuotoliniu būdu aptariame beveik kasdien. Tarp aktualiausių klausimų – ženkliai iškilusios statybų kainos regione, ne visada paprasti projektų derinimo reikalai, leidimų gavimo tvarkos ir kita. Kalbant apie galimus bendrus renginius ir jų temas, bene labiausiai orientuojamasi į jaunimo ir moterų dalyvavimą versle, startuolius, darnaus vystymosi problemas. Glaudžiai bendradarbiauti ir bendrus renginius organizuoti ruošiasi Europos valstybės – gražias iniciatyvas jau rodo Italija, Jungtinė Karalystė, Čekija. ES atskiro paviljono šioje parodoje turėti neketina, bet jau svarstoma, kaip šalių narystė ES galėtų būti atspindėta nacionalinėse ekspozicijose.

Paroda „Sujunkime protus, kurkime ateitį“ Dubajuje vyks nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. Parodoje dalyvaus daugiau kaip 180 pasaulio valstybių, ją aplankys 25 mln. žmonių, dauguma jų (75 proc.) atvyks iš kitų šalių. Daugiau kaip 4 km2 teritorijoje bus teminiai Tvarumo, Mobilumo ir Galimybių paviljonai, atskirus paviljonus turės visos parodoje dalyvausiančios valstybės – finansiškai remiamoms valstybėms juos pastatys parodos organizatoriai, kitos juos statysis pačios savo lėšomis.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt