LEONARDO 500. Jubiliejiniai Leonardo da Vinčio metai įkvepia šių dienų menininkus

 

Jolė Jūraitė

Pasaulis šiemet minėjo didžiojo genijaus Leonardo da Vinčio 500-ąsias mirties metines. Nors jau praėjo pusė tūkstantmečio, kai Žeme nebevaikšto nenuilstantis meno ir mokslo kūrėjas, talentingas inžinierius ir karo reikalų strategas, jo nerami dvasia taip pat veržliai bei aistringai sklando galerijose ir šiuolaikinių menininkų kūrybinėse dirbtuvėse, įkvėpdama naujai pažvelgti į genijaus kūrybą, studijuoti ją, interpretuoti bei siekti tokio pat genialaus tobulumo.

Likimo ir gyvenimo aistrų blaškomas menininkas savo pėdsaką yra palikęs ir Šveicarijos Lokarno mieste, kur jo suprojektuotame gynybiniame pilies bastione dabar yra įsikūrusi broliams Arminio ir Paolo Sciolli priklausanti Leonardo da Vinčio meno galerija „il Rivellino“. Šiame meno židinyje nuolat dega kūrybos ugnis, išsiverždama į pasaulį įvairiais pavidalais ir formomis.

Gegužės 1–2 dienomis

(gegužės 2-oji – Leonardo da Vinčio mirties diena) „il Rivellino“ galerijoje prasidėjo genijui skirti renginiai, kuriuose dalyvavo įvairių šalių menininkai. Dailininkas iš Bulgarijos Doncho Dochev žiūrovų akivaizdoje nutapė didžiules drobes Leonardo da Vinčio gyvenimo ir kūrybos tema. Savo darbus pristatė italų ir amerikiečių tapytojas Alberto di Fabio, taip pat žinomo architekto Mario Botta fotografas Luca Ferrario ir dailininkės iš Lietuvos Irma Leščinskaitė bei Zita Tallat-Kelpšaitė. Muzikos kūrinius senoviniu instrumentu – ratukine lyra (it. ghironda), atliko šveicarų kilmės Vienos universiteto profesorius, muzikologijos daktaras Pietro Bianchi, kuris instrumentą pasigamino pagal Leonardo da Vinčio brėžinius.

Po šios parodos kolekcininkai įsigijo I. Leščinskaitės, D. Donchev ir Z. Tallat-Kelpšaitės kūrinius.

Birželio mėnesį

il Rivellino“ galerijoje surengta Leonardo da Vinčio garbei skirta paroda, kur buvo demonstruojamas Šveicarijos armijos peilių komplektas, kurį Leonardo da Vinčio garbei Italijos armijos Alpių korpusui suprojektavo EXPO menininkas Ottavio Mangiarini.

Liepos mėnesį

Peter Greenaway atliko 10 minučių performansą „Trūkstama vinis“ (“The Missing Nail”), kuriame pasakojama apie Leonardo „Paskutinės vakarienės“ kūrimą „Santa Maria delle Grazie“ vienuolyne Milane. P. Greenaway skaitė tekstus, o styginių kvintetas „Architorti“ grojo muziką.

Rugpjūtį

Lokarno kino festivalio dienomis, vyko Kinijos tapytojo Wang Yigang paroda „Leonardui“, taip pat įvairios konferencijos, lydimos menininkų pasirodymų. Sandra von Rubenwil pristatė savo kaligrafijos darbus „Kabala“ ant „il Rivellino“ galerijos sienų.

Šveicarijos Juros kantono gyventoja Oksana Mazourik kartu su Šveicarijos kino komisija pristatė filmą „Kartą Šveicarijoje“, kurio du pirmieji skyriai yra nufilmuoti Lokarno Visconti-Sforza pilyje. Jame svarbų vaidmenį atlieka ir Lokarno „bondiados“ žvaigždė Verzasko užtvanka, nuo kurios filme „Auksinė akis“ nušoka Džeimsas Bondas.

Rugsėjo 7-ąją naujuose Lokarno kino namuose „Palacinema“ įvyko garsaus, iš Didžiosios Britanijos kilusio kino režisieriaus, rašytojo ir dailininko Peter Greenaway eksperimentinių filmų apie Leonardą da Vinčį arba filmų, įkvėptų Leonardo kūrybos, peržiūra, kurioje dalyvavo Šveicarijos valdžios institucijų atstovai. Renginį išsamiai pristatė Šveicarijos žiniasklaida.

Spalio ir lapkričio mėnesiais

il Rivellino“ viešnia buvo menininkė iš JAV Nicole Patrick.

2019 m. gruodžio mėnesį Leonardo da Vinčio metai pasibaigs Doncho Donchev parodos apie Leonardą uždarymu. Gruodžio 18–23 d. Crivelli namuose, kur paskutinius savo gyvenimo metus praleido Lokarno „Belle Ferroniere“ (dabar šis nuostabaus grožio Leonardo da Vinčio nutapytas portretas apsigyveno JAE sostinės Abu Dabio Luvre, nors šiemet, Leonardo metais, ši žavinga dama vėl buvo grįžusi į Paryžiaus Luvrą, kur ją aplankė beveik pusantro milijono gerbėjų), menininkas iš Bulgarijos atliks portreto kūrimo maratoną, žiūrovų akivaizdoje tapydamas drobes, susijusias su Leonardo da Vinčio gyvenimu ir kūryba.

Leonardui da Vinčiui

skirti metai ypač pasižymėjo keliais naujais projektais su Peter Greenaway. Vasaros pabaigoje buvo užbaigtas ilgas vaidybinis filmas „Kelionė į Paryžių“ (“Walking to Paris”), kuriame pasakojama XX a. pradžios rumunų ir prancūzų skulptoriaus Konstantino Brankušio (Constantin Brancusi) gyvenimo ir kūrybos istorija. Šis filmas bus parodytas Kanų kino filmų festivalyje ateinančių metų gegužę. Prieš tai, balandžio mėnesį, P. Greenaway ketina surengti piešinių parodą Lietuvos sostinėje Vilniuje. Tikimasi, kad Lietuvoje bus pagamintos ir išskirtinės kėdės, pagal P. Greenaway dizainą, kuriam įkvėpimo menininkas sėmėsi iš Da Vinčio „Paskutinės vakarienės“.

Leonardo da Vinčio metai naujų kūrybinių impulsų suteikė įvairių sričių kūrėjams. Profesoriaus Marino Vigano knygai „Leonardas Lokarne“, parašytai 2009 m., prologą ir kai kuriuos kitus tekstus parašę pagrindiniai Da Vinčio gyvenimo bei kūrybos ekspertai, profesoriai Carlo Pedretti ir Pietro Marani šiuo metu rengia naują knygą, kurioje atsispindės naujausi jų tyrinėjimai bei atradimai apie Leonardo da Vinčio karinius projektus.

Profesorius M. Vigano taip pat yra 2 tomų enciklopedijos „Italijos architektai ir karo inžinieriai XV–XVIII a.: nuo Atlanto iki Baltijos“ („Architetti e ingegneri militari italiani all`estero dal XV al XVIII secolo: dall`Atlantico al Baltico“) autorius. Enciklopedijoje pristatomi Tičino architektai, kurie Lietuvoje dirbo prie Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų kūrimo.

Tyrinėdamas spalvingo ir gana prieštaringo menininko Leonardo da Vinčio gyvenimą ir kūrybą, P. Greenaway žvelgia į jį režisieriaus akimis. Jis kuria 90 minučių kino filmą apie Leonardo karo tarnybos laikus 1499–1507 m., kai Toskanos genijus buvo atsisakęs tapybos bei pasiryžęs tarnauti karo mūzai.

Maloniai sutikus režisieriui P. Greenaway, žurnalo skaitytojų dėmesiui pateikiame būsimo kino filmo scenarijaus apmatus (synopsis).

Skaitant scenarijų, mintimis nusikėlus į XV a. pabaigą – XVI a. pradžią, supranti, kad ir XXI a. kai kurie dalykai Žemėje beveik nepasikeitė. Vis dar viešpatauja siekis sukurti geresnį pasaulį ne visiems, o tam tikrai interesų grupei, ir jis prasideda, deja, su ginklu rankoje.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt