VERSLO PRAKTIKA. Klaipėdos konteinerių terminalas kelyje į naują kokybę

 

Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) skaičiuoja 26-uosius savo veiklos metus. Prieš ketvirtį amžiaus įkurta viena iš pirmųjų privačių uosto kompanijų nuėjo ilgą kelią nuo mažiausio uoste terminalo, 1994 m. metusio drąsų iššūkį aplinkiniams uostams ir pradėjusio krauti iki tol Lietuvoje nematytą krovinį – konteinerius, iki didžiausio Baltijos šalyse konteinerių krovėjo.

Spartus krovinių augimas skatina terminalo plėtrą

Nuo savo įkūrimo bendrovė patyrė ne vieną transformaciją, bet pagrindiniai veiklos principai išliko tie patys – greitas reagavimas į rinkos pokyčius, platus paslaugų spektras, nuoširdus dėmesys klientams. Tai padėjo suformuoti nemažą ratą lojalių klientų, su kuriais bendradarbiavimas skaičiuojamas jau ne metais, o dešimtmečiais.

Šiandien KKT – viena iš didžiausių Klaipėdos uosto kompanijų, dviejų specializuotų terminalų operatorius, siūlantis ypač platų paslaugų asortimentą. Apie 80 % krovinių apyvartos sudaro konteineriai, likusi dalis – birūs ir pakuoti generaliniai kroviniai, projektiniai kroviniai, autotechnika. 2018-ieji buvo ypač sėkmingi, pasiekti geriausi rezultatai įmonės istorijoje: KKT terminalai perkrovė beveik 5 mln. tonų įvairių krovinių, tarp jų daugiau kaip 371 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), lyginant su ankstesniais metais, krovinių apyvarta padidėjo net 21 %. Šiais metais krovinių augimas dar didesnis, taigi galima tikėtis naujų krovos rekordų.

Toks spartus krovinių srautų didėjimas, be abejo, džiugina, bet kartu ir kelia rimtus iššūkius, nes toje pačioje teritorijoje ir su tais pačiais gamybiniais pajėgumais tenka aptarnauti kur kas didesnius krovinių kiekius. Terminalo plėtra ir pajėgumo didinimas jau seniai buvo įmonės planuose, tačiau juos įgyvendinti ne vienerius metus trukdė pasenusi infrastruktūra pietinėje uosto dalyje – šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkančios krantinės ir nepakankamas akvatorijos gylis, tapęs rimtu apribojimu visoms Malkų įlankoje dirbančioms krovos kompanijoms.

2018 m. Uosto direkcijos pradėtas Malkų įlankos gilinimo ir krantinių rekonstrukcijos projektas jau įsibėgėjo. Birželio mėnesį bus baigtas rekonstruoti ro-ro ir generalinių krovinių terminalo pirsas, jau pradėta tvarkyti ir konteinerių terminalo krantinė. Kad nereikėtų stabdyti laivų krovos, rekonstrukcija čia bus vykdoma trimis etapais, kaskart uždarant tik trečdalį krantinės. Todėl terminalas rekonstrukcijos metu dirba įprastu režimu ir gali aptarnauti po du laivus vienu metu.

Prasidėjus pirmam rekonstrukcijos etapui, šiek tiek nerimauta, ar prie trumpesnės krantinės pavyks sutalpinti laivus ir išlaikyti ankstesnius krovos greičius, tačiau patobulinus darbų organizavimą pavyko gana greitai prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir užtikrinti įsipareigojimų klientams vykdymą.

Įgyvendintas didžiausias investicinis projektas leis pasiekti kokybiškai naują lygmenį

Prie KVJUD vykdomo rekonstrukcijos projekto derinami KKT investiciniai planai, kurie išties įspūdingi – per dvejus metus bus investuota apie 40 mln. eurų. Tai didžiausias investicinis projektas įmonės istorijoje, kurį įgyvendinus abu KKT valdomi terminalai techniniu pajėgumu ir krovos galimybėmis pakils į kokybiškai naują lygmenį. Nutarta kompleksiškai sustiprinti visus pagrindinius krovos barus – laivų krovą, darbą konteinerių aikštelėje ir krovinius vežančio autotransporto aptarnavimą.

2018 m. rudenį nupirkti du „KONECRANES“ gamybos konteinerių krautuvai ir šeši RTG tipo kranai darbui aikštelėje, du kranai pristatyti praėjusių metų pabaigoje, dar keturi atvyks šių metų viduryje. Nauja šiuolaikiška krovos technika ne tik daug našesnė ir komfortiškesnė su ja dirbantiems operatoriams, ji leis padidinti ir konteinerių aikštelės talpą, nes naujieji kranai gali krauti konteinerius šešiais aukštais.

Užbaigus konteinerių terminalo krantinių rekonstrukciją, bus pastatyti du nauji STS kranai, pritaikyti krauti daug didesnius laivus, kurių tikimasi sulaukti išgilinus Malkų įlankos akvatoriją iki 14,5 m. Šiuo metu dėl grimzlės apribojimų kraunami konteineriniai laivai, talpinantys iki 3 600 TEU, po rekonstrukcijos terminalas galės priimti didžiausius į Klaipėdos uostą įplaukiančius laivus. Užsakyti 65 t keliamosios galios kranai su 52 m strėlės siekiu turės suporinto konteinerių krovimo (twin-lift) funkciją, leisiančią gerokai paspartinti laivų krovą. Tai turėtų nudžiuginti laivybos linijų operatorius, kuriems svarbus kuo trumpesnis laivų stovėjimas uoste.

Netrukus startuos naujo konteinerinio traukinio „Containerships Train“ projektas

Jau antrus metus iš eilės sparčiai augant konteinerių srautams, iškilo keblumų dėl padidėjusios terminalo vartų apkrovos, ypač piko valandomis, tai kelia vežėjų nepasitenkinimą. Šiai problemai išspręsti paruoštas vartų pralaidumo didinimo planas. Artimiausiais metais vartai bus rekonstruoti, įdiegta automatizuota atvykstančio ir išvykstančio transporto kontrolė bei išankstinė registracija, padėsianti pagerinti komunikaciją su vežėjais ir tolygiau paskirstyti transporto judėjimą per vartus.

Optimizuoti transporto srautus turėtų padėti ir vis didėjančios konteinerių pervežimo geležinkeliu apimtys. Šiuo metu traukiniais pervežama apie 15 % per terminalą transportuojamų konteinerių. Remiantis Vakarų Europos uostų patirtimi, ši dalis galėtų būti gerokai didesnė ir jau yra konkrečių planų – birželio pabaigoje startuos naujo konteinerinio traukinio „Containerships Train“ projektas. Draugystės geležinkelio stotyje suformuotas traukinys kartą per savaitę išgabens konteinerius į Odesą. Traukinio operatorius – UAB „Intermodal Container Service“, jau ne vienerius metus sėkmingai valdanti konteinerinį traukinį „Vilnius Shuttle“.

Verslo susidomėjimą kelia konteinerių transportavimas vandens keliu

Transporto kamščius keliuose ateityje gali padėti sumažinti ir alternatyvus konteinerių gabenimo būdas upių keliu. Balandžio mėnesį pradėtas Vidaus vandens kelių direkcijos inicijuoto projekto įgyvendinimas. Šio projekto idėja transportuoti konteinerius baržomis daugelyje Vakarų Europos šalių nėra nauja, bet Lietuvoje tai pirmas bandymas panaudoti konteinerių pervežimui šią daug ekologiškesnę transporto priemonę. Pirmieji baržos reisai iš Klaipėdos konteinerių terminalo į Marvelės uostą Kaune sukėlė didelį susidomėjimą, projekto organizatoriai nusiteikę labai optimistiškai.

Terminalų sinergija didina paslaugų įvairovę

Nemažos investicijos skirtos ir ro-ro bei generalinių krovinių terminalui, kurio krantinių rekonstrukcija jau artėja prie pabaigos. Birželio mėnesį čia bus pastatytas naujas mobilus 125 t galios kranas „Gottwald“, galintis krauti įvairius generalinius krovinius. Terminale kaupiami ir fasuojami birūs kroviniai, nemaža jų dalis sukraunama į konteinerius, tokiu būdu terminalas prisideda prie konteinerinių krovinių apyvartos augimo. Dviejų skirtingos specializacijos terminalų sinergija padeda maksimaliai išnaudoti jų pajėgumą ir leidžia pasiūlyti klientams didesnę paslaugų įvairovę.

Siekti pokyčių ir gerinti tiekiamų paslaugų kokybę padeda kasmet atliekama klientų nuomonės apklausa. Pagal gautus rezultatus galime įvertinti veiklos spragas ir imtis veiksmų, leidžiančių pagerinti krovos darbų procesus ir terminalo darbo efektyvumą.

Apskaičiuota, kad įgyvendinus visus infrastruktūros gerinimo ir investicinius planus bendras KKT terminalų pajėgumas padidės 60 %, o savo techninėmis galimybėmis ir produktyvumu jie konkuruos su analogiškais terminalais Europoje.

UAB Klaipėdos konteinerių terminalas informacija

 

 

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt