VERSLO PRAKTIKA. Unikalūs multimodaliniai sprendimai: Saksonija-Anhaltas pelno taškus kaip multimodalinės logistikos mazgas Europos širdyje

 

 

Protingi logistikos sprendimai – būtina sąlyga norint laimėti regionų tarpusavio varžytuves. Štai kodėl Saksonija-Anhaltas yra puikus pasirinkimas multimodalinės logistikos mazgui.

Thomas Webel, Saksonijos-Anhalto regioninės plėtros ir transporto ministras

Bauhauzo stiliaus Desau-Roslau mieste Bauhause vykusioje „Hafenhinterland 2018“ konferencijoje logistikos ekspertai susirinko aptarti šios pramonės esamų ir būsimų iššūkių.

Apie 100 logistikos ekspertų iš šešių Europos šalių diskutavo apie Desau-Roslau sausumos uosto vystymo perspektyvas. Saksonija-Anhaltas yra puikias pozicijas užimantis novatorius. Ši Vokietijos federalinė žemė Europos širdyje išsivystė į svarbų logistikos mazgą, kuris geležinkeliais, keliais ir vidaus vandenkeliais sujungia gabenamų krovinių srautus.

 

Multimodalinis logistikos mazgas Saksonijoje-Anhalte

„Saksonijos-Anhalto multimodalumas yra unikalus“, – sakė Johannes Jähn, Leipcigo-Halės oro uosto vykdantysis direktorius, „Mitteldeutsche Flughafen AG“ atstovas ir Saksonijos-Anhalto logistikos patariamosios tarybos narys, skaitydamas pranešimą „Hafenhinterland“ konferencijoje. Ekspertų susitikimo tema sukosi apie multimodalinį logistikos mazgą Saksonijoje-Anhalte. Pasak oro uosto vadovo, būdama Europos viduryje, ši federalinė žemė siejasi tiek su Rytų, tiek su Vakarų Europa ir taip tampa daugelio transeuropinių transporto ašių centru. „Šiuo metu judriausi geležinkelių ryšiai tarp Kinijos ir Vakarų Europos kerta būtent Saksoniją-Anhaltą“, – kalbėjo J. Jähn. Jo vizija – išvystyti šį regioną į Europos elektroninės komercijos mazgą, ypač turint omenyje, kad intermodaliniai šio regiono terminalai vis dar dirba nepilnu pajėgumu.

Užėmęs ypač patogias pozicijas

Dėl to, kad Vidurio Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės yra užėmusios patogią padėtį transporto srauto prasme, klausimų nekyla. Ekspeditorių paslaugoms – 11 000 km modernių kelių, 600 km vidaus vandenkelių, 18 uostų ir perkrovimo taškų bei 3 000 km tankiausio geležinkelių tinklo pasaulyje. Jau nekalbant apie pačią moderniausią traukinių formavimo stotį Europoje ir bent jau antrą pagal dydį krovininį oro uostą Vokietijoje, kuris yra ir penktas pagal dydį visoje Europoje.

Visa tai leidžia šaliai užimti pagrindines logistikos pozicijas. „Trys iš šešių transeuropinio transporto tinklo koridorių veda per Saksoniją-Anhaltą“, – sakė Thomas Webel, Saksonijos-Anhalto regioninės plėtros ir transporto ministras.

Eismas intensyvėja

„Norėdami pasiruošti ateičiai, turime keistis“, – kalbėjo Peter Lüttjohann, Federalinės transporto ir skaitmeninės infrastruktūros ministerijos Ekspedijavimo ir logistikos departamento vadovas. Ministerijos transporto planavimo specialistai numato didžiulius pokyčius, kurie bus įgyvendinti iki 2030 m. Transporto ir ekspedijavimo apimtys išaugo nuo 607 mlrd. 2010 m. iki beveik 840 mlrd. tonkilometrių, o tai yra 38 proc.! P. Lüttjohann žada, kad multimodalinis transportas taps sparčiausiai augančiu segmentu, kuris iki 2030 m. turėtų ūgtelėti daugiau nei 72 proc. „Logistikos inovacijų programa 2030 m.“ norime užtikrinti pirmaujančias pozicijas ekspedijavimo bei logistikos srityje visoje Vokietijoje“, – buvo teigiama dabartinės koalicijos sutartyje.

Saksonija-Anhaltas yra gerai pasiruošęs augantiems logistikos reikalavimams. Palanki trimodalinė jungtis pavertė šią Vokietijos federalinę žemę didžiausiu logistikos mazgu Europoje. Valstybė palaiko geležinkelių infrastruktūros statybas, gerinimą ir atnaujinimą (pvz., Halėje, Magdeburge ir Štendalyje) investuodama 10 mln. eurų.

Toliau planuojamos A14 greitkelio statybos šiaurėje bei dar 15 km šiaurinio pratęsimo, kuris turėtų būti baigtas iki 2020 m. Statyti federalinį greitkelį A143, kuris sujungtų šiaurinį A14 su A38 pietuose, jau nuspręsta. Statybų metu taip pat bus išplėstos stovėjimo aikštelės vilkikams. Ateinantiems keleriems metams planuojama įkurti dar 270 papildomų stovėjimo aikštelių.

Novatoriškos iniciatyvos

Iniciatyvų logistikos pramonės stiprinimui taip pat netrūksta. Ekonomikos bei Transporto ministerijos įkūrė Patariamąją logistikos tarybą, kuri vienija verslo, mokslo ir vyriausybės atstovus jau nuo 2008 m.

Be neseniai Saksonijoje-Anhalte startavusio „ChemMultimodal“ projekto, vyksta aktyvus bendradarbiavimas tarp chemijos pramonės įmonių ir logistikos paslaugų tiekėjų – iš viso 40 chemijos pramonės srityje dirbančių įmonių iš visos Europos. Jų tikslas – perkelti chemijos produkcijos gabenimą nuo kelių į intermodalinį transportą.

Akiratyje – geležinkeliai

82 proc. prekių srauto šiuo metu pervežama vilkikais, 16 proc. – krovininiais traukiniais ir beveik 2 proc. – vidaus vandenimis. Europos Komisija siekia 30 proc. krovinių perkelti į geležinkelius iki 2030 m. Trys Saksoniją-Anhaltą kertantys koridoriai – Rytų–Rytų Viduržemio jūros, Šiaurės jūros–Baltijos jūros ir Skandinavijos–Viduržemio jūros – yra Europos jūrų uostų centre. ES transporto politikos ekspertas Alexander Vogt mano, kad Saksonija-Anhaltas yra įsikūręs didžiausios bendrosios rinkos viduryje. Pasak jo, „geležinkelių prieiga prie uostų yra labai svarbi“. Pavyzdžiui, Graikijoje ar Italijoje jų trūksta. Saksonija-Anhaltas čia turi pranašumą. Be to, pasak A. Vogt, daugiausiai galimybių slypi paramoje iš Kinijos. „Prieš dešimt metų Kinijos ir Europos nejungė nė vienas traukinys. Šiandien jie jungia 35 Kinijos miestus su 34 Vokietijos miestais.“

Anglies dvideginio mažinimas ir skaitmeninimas – Saksonijos-Anhalto tikslas, prisidedant prie aplinkosaugos. Siekiant sustiprinti geležinkelių transportą, šalis taip pat skyrė lėšas atšakų statyboms. Tačiau transporto ministras T. Webel tebemato puikias vidaus vandenų transporto galimybes. Bendrosios prieš metus apibrėžtos Elbės koncepcijos tikslas – sustiprinti vidaus vandenų transportą. Transporto ministras mėgsta kalbėti apie „tyliausią transporto rūšį“, tačiau mažesnis triukšmas tikrai ne vienintelis vidaus vandenų transporto privalumas. Pavyzdžiui, vieno tanklaivio pakeliamam krovinių kiekiui pergabenti reikėtų 82 vilkikų arba 42 cisternų vagonų. Aplenkti laivus kelyje taip pat sunkoka – su tuo pačiu kuro kiekiu laivas gali nuplaukti 370 km, traukinys nuvažiuoti 300 km, vilkikas – 100 km, o lėktuvas nuskristų vos 6 km.

Naujasis šilko kelias

Saksonijos-Anhalto logistikos pramonė jau realizuoja 3 mlrd. eurų per metus, o daugiau nei 4 000 logistikos įmonių sukuria 50 000 darbo vietų. Saksonija-Anhaltas taip pat rodo augimo rodiklius ir čia didžiausi laurai tenka jungtims su Kinijos logistikos iniciatyva – Naujuoju šilko keliu. Kinijos viduriniosios klasės paklausa europietiškai produkcijai auga, o pačios Kinijos eksportas į Europą taip pat auga toliau. Oro uosto vykdantysis direktorius J. Jähn pataria žiūrėti į Azijos iniciatyvą labai rimtai: „Dalyvaujantys procese laimės investicijų. O nedalyvaujantys – palaipsniui iškris iš žaidimo.“ Saksonija-Anhaltas yra gerai paruošęs savo infrastruktūrą šiam tikslui ir gali pasiūlyti optimaliausias skirtingų transporto rūšių sąsajas. Be traukinių formavimo stoties Halėje ir krovinių terminalo Leipcige-Halėje, J. Jähn paminėjo ir kitus privalumus: A14 greitkelis į Hamburgą, A38 greitkelis, jungiantis Vakarų Vokietiją ir Beneliukso šalis su Čekija ir Pietų Lenkija, o A9 – Skandinaviją su Pietų Vokietija, Austrija, Italija ir Šveicarija. O Elbė jungia Hamburgo uostus su Rytų Vokietija ir Čekija. J. Jähn mano, kad ateityje ekspedijavimas taps dar svarbesnis. Ypač dėl itin didelio kiekio elektroninėje prekyboje realizuojamų prekių, kurias būtų per daug brangu transportuoti oru.

Leipcigo-Halės oro uostas šiuo metu vykdo perdirbto žibalo naudojimo tyrimą – tai dar vienas žingsnis mažinant transporto taršą. Aišku, kad daugelis trečiojoje „Hafenhinterland“ konferencijoje aptartų idėjų dar tik bus realizuotos siekiant efektyvios ir aplinkai draugiškos logistikos ateities. Saksonija-Anhaltas jau dirba šia kryptimi. Konferencijos pranešimai ir diskusijos parodė puikias starto pozicijas ir tuo pačiu pirmuosius sprendimus, kurie padės pasitikti šią ateitį.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę pasižiūrėti į Vidurio Vokietijos logistikos sėkmę iš arti, apsilankydami Leipcigo-Halės oro uoste ir birželį atidarytoje Halės traukinių formavimo stotyje bei pasigėrėti pavyzdine europinio lygio logistika Biterfeldo-Volfeno chemijos gamykloje, kuri šiais metais švenčia 125-ąjį jubiliejų.

Pirmasis „Mobilumo ir logistikos“ apdovanojimas

Vakarinio priėmimo metu Desau-Roslau mieste buvo įteikti pirmieji „Mobilumo ir logistikos“ apdovanojimai. Vokietijos transporto mokslų Vidurio Vokietijoje asociacija (DVWG) norėjo pasinaudoti šia iniciatyva tolesniam sinergijos tarp mokslo ir verslo vystymui mobilumo ir logistikos srityse. Saksonijos-Anhalto regioninės plėtros ir transporto ministerijos kartu su Saksonijos-Anhalto investicijų ir rinkodaros korporacija bei Magdeburgo ir Halės-Desau pramonės ir prekybos rūmais (IHK) įsteigtas prizas skirtas visos Vokietijos studentams, kurie savo projektuose, bakalauro, magistro ir daktaro disertacijose nagrinėjo Vidurio Vokietijos kompanijų parinktas užduotis.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt