EURASIA MEDIA FORUM 2017. Kompromisų ieškojimo scenarijus

 

Visos visuomenės nepakankamai teisingos ir nuolat atsiranda neteisybių, prieš kurias reikia kovoti

Zygmunt Bauman


XIV Eurazijos žiniasklaidos forumo, vykusio Kazachstano sostinėje Astanoje, šių metų tema – „Kompromisų ieškojimo scenarijus“.
Šio forumo sumanytoja, EAMF organizacinio komiteto pirmininkė ir renginio siela yra Dariga Nazarbajeva, Kazachstano Respublikos Parlamento Senato tarptautinių santykių, gynybos ir saugumo komiteto pirmininkė. Jos įžangine kalba prasidėjo birželio 23–24 dienomis Kongresų centre vykęs forumas – nevyriausybinė diskusijų platforma ir atviras dialogas pačiomis aktualiausiomis nūdienos temomis.
Pasaulinės parodos EXPO 2017 metu ir jos aplinkoje vykęs forumas pritraukė didžiulį būrį pasaulinio garso politikos, verslo, informacijos priemonių atstovų, vadovaujančiųjų ekonomistų, ekspertų, futurologų, visuomenės veikėjų. XIV Eurazijos žiniasklaidos forume dalyvavo 920 dalyvių ir 90 masinės informacijos priemonių iš 38 pasaulio šalių.
Kazachstano užsienio reikalų ministerijos kvietimu šiame forume dalyvavo ir tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA, kurį forumo dalyviai galėjo skaityti penkiomis: anglų, lietuvių, kazachų, kinų ir rusų, kalbomis.
Žurnalo JŪRA MOPE SEA skaitytojams pristatome žiupsnelį forumo dalyvių minčių svarstytomis temomis.

Kompromisų ieškojimas nuteikia viltingai

Atidarydama forumą, Dariga Nazarbajeva sakė, kad pagal susiklosčiusias tradicijas bus aptariamos aštriausios šiuolaikinio pasaulio problemos, kurių, deja, nemažėja. Viltingai nuteikė nuostata, kad bus ieškoma ne priešiškumo, o kompromisų.
„Dabartinę epochą vadina neapibrėžtumo ir baimės epocha, nevaldomos laisvės epocha. Ar taip yra iš tikrųjų?
Dar visai neseniai globalizaciją vadino progreso viršūne. O dabar ji baugina, jai priešinamos radikalizmo, nacionalizmo, atsisakymo nuo integracijos procesų idėjos. Kas nugalės šiame ginče?
Pilietinis karas Artimuosiuose Rytuose, smarkiai išaugę pabėgėlių srautai daugeliui ES šalių tapo nepakeliama našta.
Britanijos sociologas Zygmuntas Baumanas teisingai pažymėjo, kad egzistuoja dvi pagrindinės žmonijos vertybės, be kurių gyvenimas yra neįmanomas. Tai – laisvė ir saugumas. Jos neatskiriamos. Laisvė be saugumo – chaosas, o saugumas be laisvės – vergija. Pasirinkimas tarp asmeninės laisvės arba jos sąmoningo apribojimo dėl saugumo – sunki dilema. Ką pasirinks šiuolaikinė karta?
Nematytas informacinių komunikacijos technologijų vystymasis verčia mus naujai pažvelgti į istoriškai susiklosčiusias vertybes ir stereotipus. Jis formuoja šiuolaikinio žmogaus mąstymą, panaikina ribas, pasaulį daro permatomą ir tuo pačiu pažeidžiamą.
Ką atneša „skaitmeninė revoliucija“ ir visuotinis informavimas? Kaip pasikeis žmogaus gyvenimas, ar šis didysis pasiekimas bus nukreiptas žmonijos gerovei ar jos blogiui?
Mes nepastatysime naujo harmoningo pasaulio siaurai jį suvokdami, prisilaikydami negatyvių štampų, būdami pesimistais. Turime išauklėti naują stiprių žmonių kartą, kuriems istorinės nuoskaudos ir praeities tragedijos netrukdo eiti koja kojon su progresu. Naujai epochai reikalingos naujos asmenybės, kurios iš praeities ima patį geriausią ir stipriausią – savo protėvių dvasinį palikimą bei kultūrą ir pasiekia sėkmės. Ką apie šiuolaikinio žmogaus sąmonės modernizaciją galvoja mūsų forumo dalyviai? Viena iš tradiciškai „karštų“ forumo temų – masinės informacijos priemonės, kurios visada yra informacinių karų avangarde. Vis aktualesni tampa žurnalistinės etikos klausimai.
Šiandien besirenkantiems profesiją, skirtą informuoti ir šviesti visuomenę, laikas priimti kažką panašaus į Hipokrato priesaiką bei vadovautis svarbiausiu gydymo principu – „nepakenk“. Ką apie tai galvoja žiniasklaidos bendruomenė?“ – davė toną diskusijai organizacinio komiteto pirmininkė Dariga Nazarbajeva.

Nauja pasaulio tvarka: tiesti tiltus ar statyti sienas?

Šią temą žurnalas JŪRA MOPE SEA aptarė 2016 m. pirmojo numerio redakciniame straipsnyje „Per daug sienų, per mažai tiltų“.
„Po Antrojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo daugiau nei 60 valstybių bei žuvo daugiau nei 62 mln. žmonių ir Europa dar kartą buvo perdalyta, šalys beveik pusei šimtmečio atsidūrė skirtingose sienos pusėse. Šaltąjį karą simbolizavusi siena pradėjo griūti tik 1989 m. rudenį Berlyne.
Nuo Berlyno sienos ir geležinės uždangos griūties euforijos praėjus vos daugiau nei dviem dešimtmečiams sienos vėl išgyvena renesansą. Per tą laiką daugiau nei 40 šalių visame pasaulyje atsitvėrė sienomis nuo daugiau negu 60 savo kaimynų. Vien 2015 m. atsirado 15 naujų sienų. Tokie faktai buvo pateikti Miuncheno saugumo konferencijai, akcentuojant, kad laisvai Šengeno erdvei – Europai be sienų – yra iškilusi rimta grėsmė“, – rašėme redakciniame straipsnyje, prisimindami ir garsaus Britanijos sūnaus, mokslo genijaus Izaoko Niutono dar XVII a. išreikštą mintį, kad pasaulyje statoma per daug sienų, bet per mažai tiltų.
Nuo šio rašinio praėjo pusantrų metų. Ką apie sienas ir tiltus pasaulis kalba šiandien?

Pasaulis turbulencijos būklėje

Jau pirmojoje forumo sesijoje, kurios moderatoriumi buvo žinomas Didžiosios Britanijos žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Nikas Govingas (Nik Gowing), konstatuota, kad šiuolaikinis pasaulis yra turbulencijos būklėje. Iš senosios jau atgyvenusios pasaulio tvarkos tarptautinė bendrija persirita į besikeičiančią globalios integracijos epochą. Su naujų lyderių atėjimu žmonija žengia į daugiapoliarinių galimybių erą.
Kaip veikti valstybėms šiomis sudėtingomis aplinkybėmis? Kokie efektyviausi išėjimo į naują augimo trajektoriją keliai Europos, Amerikos, Azijos ir kitų žemynų šalims? Kokie galimi XXI a. pasaulio kūrimo variantai bei šalių lyderių įtakos sferos?

Globalizacija, krizės, populizmas, nacionalizmas ir dezinformacija – šiuolaikinė realybė

Pirmasis forumą pradėjo buvęs Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso): „Globalizacija – tai ne kažkas dirbtinai sugalvota. Tai – pasaulio bendrijos organizacijos forma, kurią mums diktuoja realybė.“ Įvardinęs interesų konflikto taškus pasaulio politiniame žemėlapyje: Šiaurės Korėja, Palestinos ir Izraelio konfliktas, Ukrainos krizė, J. M. Barroso išreiškė nuomonę, kad jų sprendimas galimas tik išgyvenus dar gilesnį konfliktą. Jis kvietė mokytis atvirumo ir susitelkimo sprendžiant globalius klausimus, iškylančius pasaulio visuomenei.
Buvęs JAV pasiuntinys JT Bilas Ričardsonas (Bill Richardson) būdingais dabartinio visuomenės vystymosi bruožais įvardino viso pasaulio populizmo tendencijas ir nacionalistines nuotaikas šalių viduje, pavyzdžiu pateikdamas „Brexit“ ir rinkimus JAV. Kaip rizikos faktorių tarptautiniam susitelkimui jis paminėjo Rusijos ir JAV santykius. Kalbėtojas kvietė pasinaudoti visų žiniasklaidos rūšių galimybėmis bei išreiškė nuomonę, kad, nežiūrint susiklosčiusio išankstinio nusiteikimo, galiausiai globalizacijos pranašumai nusveria galimas rizikas.
Аbdullachas Giulis (Abdullah Gül), 11-asis Turkijos Respublikos prezidentas, ragino pažvelgti į situaciją eilinio žmogaus akimis: kadangi pasaulis tapo skaidresnis, žmonės mato problemas ir neteisybę, jų jausmai paaštrėję. „Politikams tenka didžiulė atsakomybė, jie neturi naudotis žmonių emocijomis siekdami savo politinių tikslų“, – pažymėjo A. Giulis.
Buvęs Izraelio premjero administracijos vadovas Gileadas Šeras (Gilead Sher) atkreipė dėmesį į manipuliacijos informacija problemą. „Yra reali padėtis, kuri nepuošia nė vienos konflikto šalies. Tačiau visų suinteresuotų šalių masinės informacijos priemonės tikslingai perduoda dezinformaciją apie priešininkus ir stengiasi pristatyti savo pusę naudingoje šviesoje. Tai žiniasklaidos priemonių visuotinės atsakomybės klausimas globaliame pasaulyje“, – pareiškė kalbėtojas. G. Šeras taip pat ragino susitelkti ties veiksmingų instrumentų kūrimu, kurie padėtų sureguliuoti aktualias tarptautines problemas, trukdančias žmonijos vystymuisi: klimato kaita, kosmoso įsisavinimas, socialinių medijų teisinis sureguliavimas bei technologijų vystymas.

Sirijos krizė: ar matoma karo pabaiga?

Susivienyti kovoje prieš terorizmą ir padėti tašką Sirijos kare – toks yra svarbiausias dienotvarkės klausimas vos ne kiekviename pasaulio lyderių susitikime. Nors šiame procese dalyvauja stambiausios pasaulio valstybės, išspręsti šį klausimą ir pakeisti situaciją Sirijoje kol kas nepajėgia niekas. Kiekvienos šalies politiniai sluoksniai, turintys savų interesų ir tikslų, bet neturintys bendro tikslo ir vizijos, kaip kovoti su pasauliniu blogiu, kol kas nepajėgia susitarti. Problemą galėtų išspręsti politinis konflikto reguliavimas, tačiau tam trukdo Europos, JAV ir Rusijos nuomonių ir užsienio politikos kursų skirtumai.
Tad klausimai, kuriuos svarstė Eurazijos žiniasklaidos forumo dalyviai viešose diskusijose, jaudino ir audrino auditoriją. Sirijos problema buvo viena karščiausių forumo diskusijų, kurią moderavo televizijos kanalo „Russia Today“ vedėja Sofiko Ševardnadzė.
Visi kalbėtojai pažymėjo Astanos nuopelnus organizuojant derybas Sirijos klausimu. Anksčiau Kazachstano sostinė taip pat priimdavo diplomatus šiuo klausimu. „Astanos procesas“ tapo vieta sureguliuoti karo nutraukimo Sirijoje klausimus.
Kazachstano Respublikos užsienio reikalų ministras Kairatas Abdrachmanovas priminė, kad pirmosios derybos Sirijos klausimu Kazachstano sostinėje įvyko Rusijos ir Turkijos prezidentų siūlymu, kurį nedelsiant palaikė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Tai tapo Kazachstano pastangų sureguliuoti konfliktą logišku tęsiniu. „2015 m. Astana du kartus priėmė Sirijos opozicijos grupę derybų proceso dėl karo užbaigimo Sirijoje rėmuose ir mes suteikėme galimybę opozicijai būti išgirstai. Stebėtojais buvo pakviesti JT, JAV, Jordanijos atstovai. Mes manome, kad būtent JT šio konflikto reguliavime vaidina ypač svarbų vaidmenį. Daugiapakopis taikaus sureguliavimo planas numato punktus dėl ugnies nutraukimo, konstitucinės reformos įgyvendinimo, pereinamosios vyriausybės sudarymo. Astana Ženevos darbotvarkę papildo savo pastangomis kovoje su terorizmu organizuodama derybas. Kazachstanas pasirodė kaip taiki šalis ir sąžiningas tarpininkas šiame procese“, – pažymėjo ministras. Jis taip pat pabrėžė, kad stebėtojo iš JAV delegavimas įrodo šios šalies rimtus ketinimus pradėti taikų procesą.
Komentuodamas galimybę įvesti Kazachstano ir Kirgizijos taikdarystės kontingentą į Sirijos padalinimo zonas, ministras paaiškino, kad toks nerimas susijęs su memorandumu dėl deeskalacijos zonų Sirijoje. „Oficialios derybos dėl Kazachstano taikdarių siuntimo į Siriją nevyksta“, – užtikrino ministras. Kazachstano kariškių dalyvavimas šiame procese gali būti svarstomas tik esant JT Saugumo Tarybos rezoliucijai ir atitinkamam šios organizacijos mandatui. „Nuogąstavimas, kad mes tapsime situacijos įkaitais, neturi pagrindo. Pasak minėtos Sirijos opozicijos, prezidento N. Nazarbajevo autoriteto bei mūsų bendrų pastangų dėka Kazachstanas įneša savo indėlį siekiant taikos susitarimų“, – pažymėjo K. Abdrahmanovas.
Ryšium su Sirijos kurdų armijos bandymu grąžinti kontrolę ILIV (Irako ir Levanto Islamo valstybė) sostinę Raku buvo užduotas klausimas apie nepriklausomo Kurdistano atsiradimą ir apie Turkijos požiūrį į šią problemą. Atsakydamas į šį klausimą buvęs Turkijos prezidentas A. Giulis pažymėjo, kad ILIV-e yra profesionalūs teroristų lyderiai, bet tarp jo šalininkų taip pat nemažai žmonių, kurie buvo įvelti į kovą, kad apgintų savo šeimas, kaimus ir miestus. „Karinis sprendimas neveikia be politinių pastangų, mes turime dirbti su konflikto priežastimis. Pagrindinis klausimas – ką mes darysime po to, kai sunaikinsime teroristus. Aš įsitikinęs, jog norint ateityje išvengti revanšistinių nuotaikų turi būti atsižvelgta į Sirijos politinį ir teritorinį vientisumą. Mes draugai su kurdais, bet tarp jų yra mūsų valstybės priešų, glaudžiai susijusių su Kurdistano darbo partija. Aš manau, kad jie norėtų įsitvirtinti ir išplėsti teritoriją, o po to išstumti arabų bei kitas etnines grupes. Dar kartą kartoju – teritorinės, politinės sienos turi išlikti“, – pabrėžė kalbėtojas.
Nesutaikomą poziciją dėl kompromiso galimybės su dabartine Sirijos vyriausybe išsakė Sirijos opozicinės laisvosios armijos politinis atstovas Salimas Hudhaifa (Salim Hudhaifa): „Bet koks politinis procesas su Asadu ir jo aplinka negalimas – jie yra pagrindinė susidariusios blogos situacijos priežastis.“ S. Hudhaifa taip pat atkreipė dėmesį į pagrindinių derybų proceso dalyvių interesų konfliktą: „Visos didžiosios šalys, stovinčios už kovojančių šalių, siekia palaikyti savo interesus. Tarp šių šalių taip pat yra prieštaringi santykiai ir jos žaidžia sirų krauju, kad pasiektų savų interesų. Naudojasi silpna sirų bei samdinių dvasia. Galiausiai, Sirija ir ILIV – tai kamienas ir šešėlis, kurį jis meta.“
Sirijos žurnalistas Alaa Ebraimas (Alaa Ebrahim) pažymėjo, kad būtina analizuoti radikalių grupių fenomeną. „Jos neatsirado iš nieko, tam yra priežastys. Tai dabartinės vyriausybės klaidos ir neteisingai įvertintos galimos pasekmės. Mes neišspręsime problemos, nenustatę jos šaltinio.“
Į klausimą, kaip Iranas gali padėti taikiai spręsti klausimą, atsakė Artimųjų Rytų strateginių tyrimų instituto direktorius Kaihanas Barzegaras (Kaihan Barzegar). „Iranas ir Rusija bando pagreitinti politinį sprendimą. Kompromisas negali būti vienašališkas tik iš Irano pusės, kadangi tai susiję su grėsme nacionaliniam saugumui. Mes turime pagalvoti apie situaciją po Asado, kadangi yra tikimybė, jog teroristai susigrąžins valdžią. Manau, kad Saudo Arabija ir Amerika turi prisijungti“, – pareiškė kalbėtojas.
Šahida Tulaganova (Shahida Tulaganova), dokumentinio filmo „Cries for Syria“ prodiuserė, pasiūlė pažvelgti į karą moterų ir vaikų akimis. Diskusijos dalyviams ir auditorijai ji pateikė klausimą, ką galima vadinti teroristu. Ar galima teroristu vadinti ILIV įtakon patekusį keturiolikmetį berniuką ir jo motiną, kuri išvežė sūnų iš Rakki prieš tai užmigdžiusi jį migdomaisiais, kad apsaugotų nuo karo.

„Ateities energija“: žaliosios ekonomikos galybė

Lenktyniaudamos dėl naujų technologijų, šalys ir vyriausybės vis daugiau dėmesio skiria gamybos principams, atitinkantiems „žaliąją ekonomiką“. Ekonominių modelių pertvarkymas, nusistovėjusių rinkos mechanizmų reformavimas sistemų pertvarkymas perėjimui prie alternatyvių energijos šaltinių – tai, toli gražu, nepilnas sąrašas atsinaujinimų, kurie reikalingi pasaulio bendruomenės persiorientavimui į „žaliąją ekonomiką“. Saulė, vėjas ir vanduo užima vis svarbesnę vietą išsivysčiusių šalių energetikoje. Tad kokia „ateities energija“ ir pati ateitis laukia šalių, sėdinčių ant „naftos adatos“?
Šios temos moderatorius Andrejus Levčenko, atidarydamas sesiją „Ateities energija: žaliosios ekonomikos galybė“, atkreipė dėmesį į atliekų rūšiavimo konteinerį prie įėjimo į Kongresų centrą. „Tai smulkmena, tačiau ji liudija, jog Kazachstano planai pereinant prie žaliosios ekonomikos – realūs.“
Pagrindinės problemos, kurias aptarė kalbėtojai, buvo nusistatymo prieš žaliąją energetiką, kaip šaką, reikalaujančią didelių investicijų bei sukeliančią sunkiai prognozuojamas rizikas, pakeitimas ir investicijų pritraukimas į AEŠ (atkuriamuosius energijos šaltinius).
Diskusijos metu Kazachstano atkuriamosios energijos asociacijos generalinis sekretorius Armanas Kaškinbekovas išreiškė nuomonę, kad žalioji energetika – tai neišvengiama ateitis. „Mes tikimės, kad pasibaigus EXPO, Kazachstane bus priimti nauji įstatymų pakeitimai, sudarantys palankias sąlygas šaliai pereiti prie alternatyvios energetikos. Dabar jos dalis mūsų energetikoje sudaro apie 1 proc. pradiniame lygyje. Bet mes turime tikslą – perėjimo prie žaliosios energetikos strategiją, ir imamasi visų būtinų priemonių, kad ši strategija nuosekliai būtų įgyvendinama.“
Dėl perėjimo prie AEŠ terminų A. Kaškinbekovas pažymėjo, jog būtinas kompromisas su technologinėmis kompanijomis metalurgijos, naftos srityje, kad joms būtų duota galimybė padidinti pajėgumą ir išlaikyti inovacinio vystymosi tempus. Be to, kalbėtojas pabrėžė, kad, kaip rodo Ispanijos ir Kinijos patirtis, staigus perėjimas prie alternatyvių šaltinių gali sukelti sutrikimus tradicinėje energijos tiekimo sistemoje. Jereimentau vėjo jėgainių parko, kurio galingumas siekia 45 megavatus, kompanija šiandien jungia jėgas su Kinijos investuotojais – tai leis padidinti parko galingumą iki 300 megavatų.
Į klausimą apie pasaulio šalių perėjimą prie alternatyvių energijos šaltinių buvęs JAV pasiuntinys JT B. Ričardsonas (B. Richsrdson) atsakė, kad tai – ateities klausimas. Kalbėtojas taip pat ragino įtraukti naftos kompanijas į šakos vystymą, pritraukti investicijas.
UNEP Centrinės Azijos biuro vadovė Natalja Aleksejeva žaliąją ekonomiką pavadino vienintele galima Žemės ateitimi. Ji pažymėjo, kad tik žalioji ekonomika turi perspektyvą ir prasmę, kad visos pasaulio šalys gali būti vienodai ir tomis pačiomis teisėmis ja aprūpintos. O dėl investicijų kalbėtoja pateikė kompanijų „Kreon“ ir „Lukoil“ pavyzdį, kurios jau šiandien dirba energijos alternatyvių šaltinių taikymo srityje ir dėdamos pagrindus ateičiai, jau šiandien diversifikuoja savo veiklą.
Diskusijose dalyvavo Nobelio taikos premijos laureatas Radžendra Pačauri (Rajendra Pachauri). Savo kalboje jis argumentavo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos JT konvencijos rėmuose svarbą. R. Pačauri nuomone, šiandien tradicinė energetika pagal išleidžiamas sąnaudas prilygsta alternatyviajai energijai. „Tai ilgalaikių prioritetų klausimas. Tad geriau gaminti saulės baterijas nei statyti sieną tarp Amerikos ir Meksikos.“
Mokslininkas pranešė, kad per pastaruosius 100 metų pasaulio vandenyno lygis pakilo daugiau nei 19 cm ir jeigu tokie tempai nelėtės, tai 2100 m. šis skaičius padidės iki 1,3 m. Remiantis prognozėmis, pasaulio temperatūros kilimas nors vienu laipsniu atves prie katastrofinių padarinių – visuotinės klimato kaitos žemėje, ledynų tirpimo. Jeigu išliks dabartinė anglies dioksido išmetimo apimtis, tai jau 2050 m. planetos temperatūra pakils 2 laipsniais. Norint išvengti katastrofos, iki 2050 m. išmetamųjų dujų apimtis turi būti sumažinta 40–70 proc., palyginus su 2010 m.
„Žmogaus įtaka klimato kaitai akivaizdi. Kuo labiau mes veikiame klimatą, tuo sunkesni ir negrįžtami bus pakitimai. Mes turime instrumentų sumažinti įtaką klimatui ir turime juos panaudoti, kad galėtume sukurti saugią ateitį“, – pažymėjo R. Pačauri.
Diskusijose kalbėtojai išreiškė bendrą nuomonę apie būtinybę peržiūrėti susidariusią perviršinio vartojimo praktiką ir pereiti prie taupaus, pastovaus vartojimo su mažiausia rizika žmogui bei jį supančiai aplinkai.
Specialusis „The Financial Times“ atstovas Deividas Applefieldas (David Applefield) paragino žurnalistus plačiai nušviesti tokius sektinus pavyzdžius, kad būtų laužomos negatyvios nuostatos prieš alternatyvių energijos šaltinių vystymą bei inovatyvių projektų įgyvendinimą ne tik verslo srityje, bet ir visuomenės gyvenime apskritai.

„Azijos tigrų“ skaičius didės?

Dėl pasaulinės ekonomikos turbulencijos daugelis vedančiųjų šalių patiria nemenkų praradimų ir nuostolių. Stengdamosi išlikti ir išgelbėti pasaulinės finansinės sistemos stabilumą, pasaulinės rinkos išgyvena struktūrinių transformacinių pokyčių periodą. Šiame fone ryškiai išsiskiria „Azijos tigrai“, per labai trumpą laiką pasiekę kolosalių ekonominių laimėjimų. Ypač spartūs Kinijos ir kitų pramoninių Azijos šalių vystymosi tempai pastaruoju metu traukia politikų, mokslininkų ir visuomenės dėmesį ne mažiau negu pasaulinės krizės.
Kas lėmė tokį įspūdingą Azijos vaidmens išryškėjimą planetos ekonomikoje? Apie tai buvo diskutuojama forumo sesijoje „Azijos ekonominio stebuklo paslaptys‘‘, kurios moderatoriumi buvo vienos didžiausių pasaulyje verslo ir finansinių naujienų agentūros „Bloomberg“ direktorius vyriausybinėms partnerystėms Todas Baeris (Todd Baer).
Kazachstanas ketina įeiti į „Azijos tigrų“ skaičių drauge su Singapūru, Pietų Korėja, Taivanu ir Honkongu. Apie tai forumo dalyviams pranešė Tarptautinio finansų centro „Astana“ (TFCA) valdytojas K. Kelimbetovas. Jis pažymėjo, kad TFCA tikslas ir strategija – per 15–20 metų įeiti į 15 geriausių Azijos finansinių HUB-ų“. Pasak K. Kelimbetovo, tam ketinama pasinaudoti pažangia pasaulio patirtimi: „Varančioji jėga yra viso pasaulio pažangi praktika, ne tik Singapūro modelis. Mes imame geriausius modelius.“
Pranešėjo nuomone, svarbiu teigiamu faktoriumi yra Kazachstano prezidento N. Nazarbajevo iniciatyva laiku priimti konceptualūs dokumentai bei vyriausybinės programos. „Mes, būdami naftos gavybos šalimi, suvokėme, ypač po paskutinio prekių ir žaliavos kainų kritimo, kad tai buvo perspėjimo skambutis prabusti. Turime aktyviau užsiimti ekonomikos diversifikacija, kad nepriklausytume nuo kokios nors konkrečios žaliavos produkcijos. Tai ne dėl naftos kainų kritimo, bet dėl globalios ekonomikos pasikeitimų – perėjimo nuo iškastinių išteklių prie pastovesnių vystymosi kelių.“
„Kazachstanas turi visas galimybes šuoliu pereiti prie naujo vystymosi etapo naudojantis geopolitika. Mes esame iniciatyvos „Viena juosta – vienas kelias“ dalis. Globalus ekonomikos centras iš Europos persikelia į Aziją ir čia yra specializuotų paslaugų bei institutų vystymo potencialas. Mūsų šalis turi visas galimybes tapti savotišku portalu sujungiant Kiniją su Rytų Europa, pasinaudojant prekių ir paslaugų srautais. Kinijoje netrukus susidarys situacija, kai 300 mln. žmonių taps viduriniąja klase. Visi tie žmonės nori pamatyti įdomias vietas, keliauti, pažinti. Kazachstanas gali tapti regioniniu HAB-u ne tik finansų, bet ir kitose paslaugų srityse“, – reziumavo K. Kelimbetovas.

Parengta pagal JŪRA MOPE SEA ir EAMF informaciją

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt