IŠSKIRTINIS INTERVIU. Saksonijos-Anhalto centrinis Vokietijos logistikos mazgas auga

 

Būdamas logistikos mazgu ir „vartais į rytus“ Saksonijos-Anhalto federacinis regionas siekia formuoti Vokietijos uostų vidaus multimodalinio transporto srautus tvarios plėtros pagrindu. Saksonijoje-Anhalte 2018 m. rugsėjo 6–7 d. vyksiančioje „Hafenhinterland“ konferencijoje bus nagrinėjami šio regiono multimodalinės logistikos mazgo klausimai.
Pokalbio metu Saksonijos-Anhalto regioninės plėtros ir transporto ministras Thomas WEBEL papasakojo apie regiono pranašumus, potencialą ir ateities iššūkius.

Thomas Webel yra Saksonijos-Anhalto regioninės plėtros ir transporto ministras nuo 2011 m. Prieš Berlyno sienos griūtį jis studijavo elektroninės įrangos inžineriją Dresdeno techniniame universitete, kurį baigė įgydamas inžinerijos diplomą. 1990 m. jis buvo išrinktas Saksonijos-Anhalto parlamento nariu. Prieš tapdamas ministru, Thomas Webel dirbo Volmirstedo, Ohrė, o neseniai ir Biorde regiono administratoriumi.

Gerbiamas ministre, kokios yra pagrindinės konferencijos „Hafenhinterland 2018“ temos?
Konferencijos metu daugiausia dėmesio bus sutelkta į skirtingų transporto rūšių sąsajas, jų pranašumus ir potencialą. Taip pat diskutuosime apie idėjas ateičiai vykdant Saksonijos-Anhalto logistikos regiono reikalavimus dėl multimodalinio transporto geležinkeliais, keliais, jūra ir oru. Pagrindinės temos – mūsų federacinio regiono ir Naujojo šilko kelio sąsajos bei su tuo susiję iššūkiai ir Saksonijos-Anhalto pozicijos Europos Sąjungoje bei visos Vokietijos ateities idėjos. Aptarsime labai svarbias anglies dvideginio mažinimo bei krovininio transporto skaitmeninimo temas ir, žinoma, multimodalumo peripetijas.

Kokie veiksniai daro Saksoniją-Anhaltą patraukliu logistikos mazgu?
Pirmiausia, tai transporto infrastruktūra. Mūsų federalinis regionas pasižymi ypač geru susisiekimu – daugiau nei 11 000 km kelių, maždaug 3 100 km geležinkelio linijų, 7 geležinkelio mazgai, antras pagal dydį Leipcigo/Halės krovinių oro uostas Vokietijoje, pagrindinis traukinių formavimo taškas Halėje, beveik 600 km modernių vidaus vandenų kelių bei 18 uostų ir krovos terminalų. Pastaraisiais metais ši infrastruktūra buvo sistemingai atnaujinama, plečiama ir modernizuojama. Transporto apimtys vien geležinkelių krovinių srityje nuo 2000 m. išaugo daugiau nei dvigubai ir šiuo metu siekia 30,4 mln. tonų. Mes investavome ypač daug lėšų į trijų geležinkelių jungčių konstrukciją, todėl geležinkelių transportas dabar yra dar patrauklesnis klientams, o procesai didelės apkrovos mazguose – sklandesni.

Kokią vietą transporto sistemoje užima ir kokį vaidmenį joje vaidina vandens transportas?
Saksonija-Anhaltas užima pagrindines pozicijas Europos integracijos procesuose. Trys iš šešių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridorių – Šiaurės–Baltijos jūros, Skandinavijos–Viduržemio jūros bei Rytų–Rytinės Viduržemio jūros – kerta Vokietiją per mūsų regioną. Šie koridoriai sudaro pagrindinę „TEN-V“ multimodalinio transporto projekto, kurio tikslas – pagerinti tarpvalstybinę prekybą ES viduje, dalį. 2017 m. vien Elbės vidaus vandenų keliais buvo pergabenta apie 21,9 mln. tonų krovinių.

Tačiau ar tiesa, kad didžiausias krovinių transporto srautas vis dar tenka keliams?
Taip. Visi Saksonijos-Anhalto greitkeliai yra arba nauji, arba visiškai restauruoti nuo 1990 m., siekiant pritaikyti mūsų tiltų struktūrą sunkiajam transportui (skirtingai nei daugelyje kitų Vokietijos regionų). Be to, galime pasigirti palyginti nedideliu spūsčių skaičiumi. Pagrindines rytų–vakarų bei šiaurės–pietų kryptis, tokias kaip Rūro regioną, jungia du greitkeliai, suteikdami susisiekimą su Vakarų, Rytų ir Pietų Europa. Dėl išplėsto maršruto taip pat lengvai pasiekiamos ir Čekija bei Pietų Lenkija. Apskritai, optimalios efektyvaus logistikos valdymo sąlygos yra ypač naudingos mūsų federacinio regiono verslui.

Ateityje pasaulinis krovinių srautas tik didės. Ar Saksonija-Anhaltas yra pasiruošęs šiems pokyčiams?
Taip, Saksonija-Anhaltas yra ypač puikiai tam pasiruošęs. Mūsų federacinio regiono logistikos pramonė yra gana aukštame lygyje – pastaruosius trejus metus vidutinė metinė apyvarta siekia 3 mlrd. eurų. Remiantis jūrų transporto prognozėmis 2030 m., per ateinantį dešimtmetį ar panašiai mūsų bendroji apyvarta Šiaurės ir Baltijos jūros uostuose turėtų padidėti 2,8 proc. ir pasiekti 468 mln. tonų. Tačiau, pasak Vokietijos jūrų uostų asociacijos, vidaus vandenų uostų srautas jau siekia pajėgumų ribas. Todėl tokios vietovės kaip Hamburgas yra ypač priklausomi nuo transporto logistikos grandinių transportuojant tarpžemyninių prekių srautus į Europos žemyno gilumą. Šioje srityje Saksonija-Anhaltas jau turi apčiuopiamą įdirbį kuriant didelio pajėgumo pagrindą nuo pat 1990 m. – Vidurio Vokietijos kanalas ir Elbė jau gali pasiūlyti palankias trimodalines transporto jungtis transportuojant sunkiuosius ir birius krovinius. Mūsų transporto keliai pasižymi puikiai išvystyta infrastruktūra, kuri padeda sušvelninti pajėgumų trūkumą Vokietijos jūrų uostuose. Tačiau pagrindiniu iššūkiu lieka didžiulės iš šių uostų transportuojamų krovinių apimtys. Todėl mūsų federacinis regionas, bendradarbiaudamas su kitais regionais, šiuo metu kuria reikalingus sprendimus.

Kokie tai sprendimai?
Iki 2030 m. kartu su Vokietijos federaline vyriausybe planuojame investuoti dar 2 mlrd. eurų į transporto infrastruktūrą. Ypač didelį dėmesį skiriame aplinkai draugiškų transporto mazgų plėtrai. Mūsų tikslas – perkelti didesnes transporto apimtis į geležinkelius ir vandens kelius. Didelis žingsnis jau žengtas įkūrus traukinių formavimo infrastruktūrą Halėje – tai vienintelis toks objektas Rytų Vokietijoje ir pats moderniausias visoje Europoje. Iš ten Pietų ir Rytų Europos kryptimis ar net į Kiniją kasdien pajudės iki 2 400 geležinkelio vagonų. Be to, norime daugiau krovinių pergabenti Elbės upe. „Elbė 4.0“ tyrimas parodė, kaip galima sustiprinti vidaus vandenų transportą skaitmeninant Elbės koridorių. Perspektyviai atrodo ir mažesni projektai, pavyzdžiui, „Watertruck Plus“. Jo pagrindu belgų komanda sukūrė išmanią nedidelių motorinių arba nemotorizuotų baržų koncepciją, kuri ypač tinka transportuojant prekes mažesniais vandens keliais. Trumpai tariant, transporto srautas pats randa savo tėkmės kelius. Be to, Saksonijos-Anhalto regionas siekia užtikrinti, kad tie srautai dažniau persikeltų į geležinkelių ir vandens transportą!

Dėkojame už pokalbį.
Interviu parengė JŪRA MOPE SEA

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt