IŠSKIRTINIS INTERVIU. Viktoras Temirbajevas: „Kazachstanas ir Lietuva turi realias galimybes tapti tilto tarp dviejų svarbiausių planetos kontinentų atramomis“

 

2018 m. rugpjūčio 27 d. Kazachstano Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ypatinguoju ir įgaliotuoju šalies pasiuntiniu Lietuvos Respublikoje paskyrė Viktorą Temirbajevą, kuris šiame poste pakeitė Bauržaną Muchamedžanovą, užbaigusį savo įgaliojimus Lietuvoje.

Spalio 24 d. naujasis Kazachstano ambasadorius įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei kredencinius raštus.

  1. Temirbajevas gimė 1967 m. Pavlodare. Baigė Maskvos elektroninės mašinų gamybos institutą (radijo inžinierius-konstruktorius) bei RF užsienio reikalų ministerijos diplomatinę akademiją (tarptautinių santykių srities specialistas). Nuo 1993 m. dirba Kazachstano užsienio reikalų ministerijos sistemoje. Dirbo Kazachstano ambasadose Pakistane ir Izraelyje bei Kazachstano fonde „Kazyna“ ir Nacionaliniame inovaciniame fonde. Iki paskyrimo į Lietuvą buvo Kazachstano ambasados ambasadorius-patarėjas Rusijoje.
  2. E. ambasadorius Viktoras TEMIRBAJEVAS – ypatingas žurnalo JŪRA MOPE SEA svečias, duodantis mūsų leidiniui, ko gero, pirmą oficialų interviu kaip ypatingasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje.

Jūsų Ekscelencija, tai pirmasis Jūsų, kaip nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, paskyrimas. Ar būsimas darbas Lietuvoje ir Latvijoje sutapo su Jūsų lūkesčiais?

Mūsų pokalbio pradžioje norėtųsi ypač pažymėti, kad man didelė garbė, jog Prezidentas N. Nazarbajevas patikėjo man atstovauti Kazachstano interesams jūsų šalyje. Atsakydamas į jūsų klausimą, neperdėdamas galiu pasakyti, kad darbo pradžia Lietuvoje viršijo visus lūkesčius. Nuostabūs žmonės, puiki gamta ir architektūra, turtingas potencialas negalėjo manęs nenustebinti ne tik kaip diplomato, bet ir kaip eilinio žmogaus, pirmą kartą atvykusio į jūsų puikią šalį.

Su kokiomis nuostatomis atvykote į Lietuvą ir kokius tikslus keliate sau bei visam ambasados kolektyvui savo kadencijos laikotarpiu?

Kazachstane pilnu tempu realizuojamos didžiulės ekonominės ir socialinės reformos. Visi kaip vieninga komanda siekia įgyvendinti ambicingą uždavinį, kad mūsų šalis patektų į labiausiai išsivysčiusių šalių trisdešimtuką. Ne taip seniai Prezidentas N. Nazarbajevas savo kreipimesi „Kazachstano gyventojų gerovės augimas: pajamų bei gyvenimo kokybės augimas“ ypač pažymėjo, jog tam, kad būtų užtikrinta sėkminga Kazachstano modernizacija, būtina toliau įgyvendinti aktyvią užsienio politiką. Atitinkamai visoms Kazachstano diplomatinėms atstovybėms užsienyje keliamas visas kompleksas uždavinių ir pavedimų, todėl nuostata gali būti tik viena – dirbti.

Kalbant apie tikslus kadencijos laikotarpiui, galima juos suformuluoti taip: tolesnis visapusiškas Kazachstano ir Lietuvos bendradarbiavimas bei sąveika ne tik tarpusavyje, bet ir įvairiapusiame lygyje.

Lietuvos politikos ir verslo atstovai labai didelę reikšmę ir dėmesį skiria bendradarbiavimui su Kazachstanu, todėl jiems, be abejo, svarbus ir bendradarbiavimas su Kazachstano ambasada, kur šio bendradarbiavimo atmosferą kuria ambasadoriaus asmenybė. Turime labai gražių prasmingos ekonominės ir kultūrinės veiklos pavyzdžių, kai ambasadai vadovavo gerbiamas Galymžanas Koišybajevas ir joje dirbo dabar ambasadore Belgijoje paskirta ponia Aigul Kuspan. Todėl įdomu sužinoti, kokioms bendradarbiavimo tendencijoms esate nusiteikęs skirti savo dėmesį? Kokio dialogo tikitės su Lietuvos politikos, verslo, meno ir kultūros atstovais?

Visiškai sutinku. Pasiuntinybėje puikiai veikia vadinamoji „institucinė atmintis“. Susipažindamas su savo pirmtakų darbu monumentaliame pastate Birutės g. 20А, žaviuosi jų išradingumu, dinamika ir atsidavimu dviejų tautų artėjimo idėjai.

Kaip jau minėjau, šiuo metu prioritetas suteikiamas „ekonominei diplomatijai“ – pritraukti investicijas, keistis naudingomis technologijomis, kurti sąlygas prekybos vystymui. Žinoma, skirsime dėmesį ir kitoms bendradarbiavimo sritims. Per nepriklausomybės metus mes padėjome tvirtą tikros politinės draugystės pagrindą ir dėsime visas pastangas, kad šį turtą išlaikytume ir sustiprintume.

Didelis darbas laukia vystant bendradarbiavimą kultūros srityje. Mes siekiame užmegzti ilgalaikius apsikeitimus kultūros, turizmo srityse, skatinti piliečių keliones. Būtent tokie apsikeitimai sukuria kasdienius santykius, kurių dėka šalys geriau supranta viena kitą ir suartėja. Esu įsitikinęs, kad 2018 m. pavasarį Kazachstano oro vežėjo SKAT atidarytas tiesioginis oro susisiekimas tarp Astanos ir Vilniaus pagreitins šį procesą.

Nuo 2010 m. veikia Nazarbajevo universitetas – šiuolaikiška, greitai auganti aukštoji mokykla. Nazarbajevo universitetas siekia tapti tarptautinį pripažinimą turinčiu tyrimų universitetu, kurio pagrindinis principas – švietimo, mokslo ir inovacijų integracija. Mes norėtume pasiekti konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp Nazarbajevo universiteto ir pagrindinių Lietuvos aukštųjų mokyklų – Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Vilniaus technikos, Kauno technologijų universitetų.

2013 m. Kazachstano sostinėje Astanoje atsidarė puikus operos ir baleto teatras „Astana opera“. Nežiūrint to, kad teatras dar labai jaunas, jis užsirekomendavo kaip pasaulinio lygio aikštelė. Be abipusiai naudingo bendradarbiavimo su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru (apsikeitimas specialistais, artistais ir kolektyvais), mes galėtume organizuoti gastroles, bendrus pastatymus, mūsų šalių geriausių specialistų mokymus bei dalyvauti muzikiniuose konkursuose ir festivaliuose.

Manau, niekas neabejoja, jog būtent žmonių dvasinis ryšys, užgimęs abiem tautoms sudėtingais laikais, yra pats vertingiausias aspektas. Labai daug lietuvių vienaip ar kitaip susiję su Kazachstanu. Tačiau šis ryšys egzistuoja tarp vyresnės kartos žmonių, todėl mūsų užduotis – perduoti jaunajai kartai unikalų draugystės ir tarpusavio supratimo kodą.

Kazachstanas yra Šilko kelio pusiaukelė tarp Kinijos ir Europos. Kazachstano sprendimai turi nemažai įtakos ir partnerius besirenkančiai Kinijai. Kokie Kazachstano ir Lietuvos bendradarbiavimo sprendimai ar bendri projektai galėtų būti naudingi abiem šalims įtvirtinant savo pozicijas amžiaus projekte „Viena juosta, vienas kelias?

Bendradarbiavimas transporto ir logistikos srityje tradiciškai yra mūsų verslo partnerystės DNR. Tuo pačiu šiuolaikinės realijos reikalauja kokybiškai naujų sprendimų, kad būtų palaikytas dabartinio bendradarbiavimo lygis.

Vienas mūsų pasiūlymų yra stiprinti stambių Lietuvos tranzito dalyvių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas, pozicijas pačiame Kazachstane, kitame maršruto gale. Tokią strategiją mes sėkmingai panaudojome Kinijoje, Irane ir Indijoje. Konkrečiai norėtųsi paminėti Kazachstano logistikos terminalą Kinijos uoste Lianyungang, kuriame mes surenkame krovinius iš Pietryčių Azijos, toliau vežamus Centrinės Azijos, Kazachstano, Rusijos ir Europos Sąjungos kryptimi.

Kviečiame jus atkreipti dėmesį į mūsų šiuolaikinio sausojo uosto Chorgos galimybes, kur Lietuvos vežėjai galėtų surinkti krovinius iš Azijos ir nukreipti juos į logistikos centrus Lietuvoje. Tai puiki galimybė įsijungti į krovinių srautą greitai augančiame Naujajame šilko kelyje.

Žurnalas JŪRA MOPE SEA jau daugelį metų siekia verslo, mokslo ir meno sinergijos, tad pakalbėkime apie kitą šios sinergijos komponentą – mokslą, kuriam Kazachstanas Prezidento N. Nazarbajevo iniciatyva skiria gana daug dėmesio.

Inovacijos ir technologijos – tai kryptis, kurioje mes tikimės bendrų proveržio projektų. Mes iš tiesų puoselėjame dideles viltis. Savo kreipimesi į tautą Prezidentas N. Nazarbajevas pabrėžė būtinybę vystyti tokias ateities ekonomikos kryptis kaip alternatyvi energetika, naujos medžiagos, biomedicina, didieji duomenys, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, blokčeinas ir kitos.

Žengiame pirmuosius žingsnius siekdami bendradarbiauti. Kaip žinoma, Lietuva tampa nauju ES centru pritraukiant „FinTech“ startuolius, o Kazachstanas užtikrintai tampa finansiniu HUB-u ne tik Centrinės Azijos regione, bet ir didelėje erdvėje, į kurią įeina NVS šalys, Mongolija, Vakarų Kinija bei atskiros Rytų Europos šalys.

Tai tapo įmanoma atidarius tarptautinį finansinį centrą „Astana“, kuriame sukūrėme atskirą jurisdikciją, pagrįstą anglų teisės principais. Galima sakyti, kad tai valstybė valstybėje.

Aktyviai vyksta bendradarbiavimas medicinos srityje. Dauguma Kazachstano studentų, kurie stažuojasi Lietuvoje – medikai. Daug Lietuvos specialistų atvažiuoja dirbti į Kazachstaną, tarp jų ir buvęs Lietuvos švietimo ministras p. D. Pavalkis. Kazachstano ir Lietuvos medikai vykdo bendrus medicinos mokslo projektus.

Šiuo metu Kazachstanas ir Lietuva analizuoja galimybę glaudžiai bendradarbiauti ruošiant žemės ūkio ekspertus, kuriant bendras agrarines laboratorijas.

Lietuva suteikė 200 grantų Kazachstano abiturientams mokytis penkiose šalies aukštosiose mokyklose. Kaip Kazachstane vertinamas Lietuvoje įgytas aukštasis išsilavinimas? Ar Kazachstano abiturientai siektų aukštojo mokslo Lietuvoje, jei nebūtų pasiūlyti grantai, ar mieliau rinktųsi kitas šalis?

Dar iki grantų suteikimo Lietuva buvo populiari tarp mūsų šalies abiturientų. Šiame dialoge dalyvauja visos stambios Lietuvos ir Kazachstano aukštosios mokyklos. Per pastaruosius šešerius metus, taip pat ir Prezidento programos „Bolašak“ rėmuose, jūsų šalyje aukštąjį išsilavinimą įgijo apie tūkstantis Kazachstano jaunuolių. Manau, kad šie skaičiai gana iškalbingi.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, jog Kazachstanas ir Lietuva turi realias galimybes tapti tilto tarp dviejų svarbiausių planetos kontinentų atramomis.

Mūsų šalys turi būtiną potencialą, kad galėtų pastatyti Rytų Europos–Centrinės Azijos koridorių, kuriuo mes galėsime keistis ne tik prekėmis ir paslaugomis, bet ir mokslo mintimis bei kultūros vertybėmis.

Tam mes turime viską – solidžią sutartinę teisinę bazę, abipusį palaikymą, bendrus prioritetus, resursus ir pasiryžimą žengti konkrečius žingsnius.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Zita Tallat-Kelpšaitė

 

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt