IŠSKIRTINIS INTERVIU. Lietuva gali būti patikima strateginė partnerė

Naujojo šilko kelio iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ tema jau keletą metų yra aktuali tarptautiniuose forumuose ir konferencijose įvairiose pasaulio šalyse. Diskusijose išsakomos įvairios nuomonės, neretai ganėtinai prieštaringos.

Pasidalinti savo įžvalgomis šia tema pakvietėme diplomatą, Lietuvos Respublikos ambasadoriumi dirbusį Azerbaidžane, Turkijoje, dabar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorių ypatingiems pavedimams energetinio saugumo politikos ir transporto strategijos klausimais Kęstutį KUDZMANĄ.

Jūsų Ekscelencija, konferencijoje Nanjinge Jūs skaitėte pranešimą tema „Lietuvos logistikos sektoriaus ir Klaipėdos uosto integracija į projektą „Viena juosta, vienas kelias“. Kam buvo adresuotas Jūsų pranešimas – visai Azijos rinkai, ar iš esmės jis buvo skirtas tik Kinijai?

Kinijos vystoma Naujojo šilko kelio „Viena juosta, vienas kelias“ koncepcija apima 65 šalis. Šioje konferencijoje dalyvavo kelių dešimčių šalių delegatai, atstovaujantys įvairias logistikos grandinės dalis, Kinijos ir Vakarų Europos uostus, įvairių šalių geležinkelius, gamintojus ir vyriausybių atstovus. Mano tikslas buvo pristatyti Kinijos ir kitų dalyvaujančių konferencijoje šalių atstovams Lietuvos transporto infrastruktūros teikiamus privalumus tranzitinių krovinių pervežimui per Klaipėdos uostą. Baltijos ir kitų Europos šalių uostai konkuruoja, siekdami pritraukti sparčiai augantį Kinijos krovinių srautą į ES, todėl tokios konferencijos susilaukia didelio dėmesio ne tik iš Kinijos, Vidurinės Azijos, bet ir iš ES šalių.

Kokią žinią iš Lietuvos Jūs perdavėte Naujojo šilko kelio iniciatorei ir pagrindinei jo įgyvendintojai Kinijai?

Globalios ekonomikos sąlygomis labai svarbu didinti šalies matomumą, formuoti palankų įvaizdį, tinkamai pristatyti mūsų pasiekimus. Ir tai reikia daryti nuolatos – sumažėjus mūsų aktyvumui, matomumui, nišą užims konkurentai. Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus privalumai gerai žinomi mūsų partneriams Kinijoje, tokioms kompanijoms kaip „Sinotrans“, „Camce Transport“, „China Merchants Group“, CRCT, „Chengdu CDIRS“ ir kitoms. Didelį įdirbį padarė Klaipėdos uostas, AB „Lietuvos geležinkeliai“, LR susisiekimo ministerija. Lietuva investavo milijardus eurų į transporto infrastruktūros plėtrą, turime tarptautinius oro uostus, multimodalinius terminalus, sparčiai krovos apimtis didinantį Klaipėdos uostą. Lietuvos geležinkelių privalumas yra tai, kad turime plačią geležinkelio vėžę iki Klaipėdos ir standartinę europinę vėžę per Šeštokus. Esame pasirengę ir siekiame pritraukti konteinerių srautą iš Kinijos į Vakarų Europą ir Skandinaviją bei atgal į Kiniją per Klaipėdą ir Šeštokus. Papildomo patrauklumo Kinijos kompanijų akimis Lietuvai suteikia efektyviai veikiančios Lietuvos laisvosios ekonominės zonos. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai leis Kinijos krovinių srautą efektyviai perskirstyti Šiaurės–Pietų kryptimi.

Lietuva taip pat Kinijai siūlo „FinTech“ paslaugas, bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų srityse.

Kaip šią žinią priima Kinija?

Kinijos kompanijos aktyviai dirba visoje ES rinkoje, ne išimtis ir Baltijos regionas. Jau minėta kompanija CMG, išanalizavusi Baltijos šalių ir Baltijos jūros uostų logistikos ir transporto sektorius, priėmė sprendimą atidaryti atstovybę Lietuvoje. Tai rodo, kad Lietuva ir Baltijos regionas Kinijai yra patrauklūs vystant ,,Juostos ir kelio“ iniciatyvą.

Kodėl, Jūsų manymu, projekto „Viena juosta, vienas kelias“ plėtrai į Europą tinkamiausias maršrutas būtų per Lietuvą ir per jos uostą Klaipėdą?

Klaipėdos uostas – modernus, sparčiausiai besivystantis ir didžiausias plėtros galimybes turintis Baltijos uostas kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ gali pasiūlyti geriausias krovinių pervežimo sąlygas Baltijos jūros regione. Tai rodo ir per paskutinius 20 metų stabiliai, vidutiniškai po 7 proc. per metus augančios uosto krovos apimtys. Milijardinės investicijos vystant Klaipėdos uosto infrastruktūrą leido Klaipėdai tapti stambiausiu Baltijos šalių uostu. Kinija siekia diversifikuoti krovinių srautus, didinti krovinių pervežimus geležinkeliais. „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik gali pasiūlyti konkurencingas kainas krovinių pervežimui į Klaipėdos uostą, bet ir greitas bei efektingas sienos kirtimo ir muitinės procedūras. Traukiniui kertant Baltarusijos ir Lietuvos sieną (rytinę ES sieną su NVS), visos muitinės procedūros užtrunka tik 30 min., o toliau ta pačia plačia vėže krovinys pasiekia Klaipėdos uostą. Iš Klaipėdos krovinys gali pasiekti Švediją per 13 val., Daniją – per 19 val., Suomiją – per 24 val., o Hamburgo uostą – greičiau nei per dvi paras.

Kitos Baltijos jūros šalys tikriausiai turi kitų argumentų. Kokias tendencijas dėl krovinių srautų pajutote bendraudamas su Kinijos verslo ir valstybės atstovais?

Ir Baltijos, ir Balkanų, ir Vakarų Europos šalys siekia pritraukti sparčiai augančius Kinijos krovinių srautus. Kinijos partneriai tradiciškai vertina ilgalaikę bendradarbiavimo perspektyvą, atsižvelgdami į daugelį faktorių: šalies ekonominio vystymosi perspektyvas, politinį stabilumą, dvišalių santykių status quo. Todėl vystant ekonominius santykius su Kinija labai svarbus ir Lietuvos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų vaidmuo. Lietuvą ir Kinija sieja draugiški santykiai ir tai, be abejo, yra faktorius teigiamai veikiantis mūsų ekonominių santykių dinamiką.

2017 m. „World Scientific“ išleistoje knygoje „The New Silk Road. China Meets Europe in the Baltic Sea Region“ Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto autorių straipsnyje pateikiami skaičiai apie Šiaurės ir Baltijos šalių prekių judėjimą iš Kinijos ir į Kiniją nėra įspūdingi. Kokios yra naujausios tendencijos tam judėjimui suaktyvinti?

Iš tiesų, iki šiol didžioji dauguma krovinių iš Kinijos pasiekia Europą jūros keliu. Tačiau įvertinus tai, kad krovinys geležinkeliu pervežamas tris kartus greičiau, o lyginant su oro transportu – keturis kartus pigiau, šis logistikos sektorius sparčiai plečiasi. Poreikis krovinių pervežimui tarp Kinijos ir ES geležinkeliu sparčiai auga. 2016 m. iš Kinijos į ES atvyko 1 700 traukinių, 2017 m. jau buvo planuojama 2 500 krovininių traukinių iš Kinijos. O po 2020 m. planuojama, kad krovinių srautas iš Kinijos sausumos keliu sudarys 5 000 traukinių per metus. Nors šiuo metu didžioji dauguma traukinių kerta ES sieną ties Brestu, Baltarusijoje, stipriai išaugus krovinių srautui, reikės papildomų maršrutų. Šiuos papildomus krovinių srautus ir siekiame nukreipti per Klaipėdos uostą ir Šeštokus. Kol kas stebimas ryškus krovinių srautų disbalansas – trims traukiniams iš Kinijos tenka vienas traukinys iš ES į Kiniją. Tačiau tikimasi, kad šis disbalansas mažės. Kinija didina ekonomikos augimą skatindama vidinį vartojimą, Šanchajuje šiemet netgi vyks paroda, skirta importo skatinimui, kurioje dalyvaus ir Lietuvos įmonės.

Tarp besirungiančiųjų dėl krovinių aistras kaitina ir Baltarusijoje plėtojamas Kinijos bei Baltarusijos industrinis parkas „Didysis akmuo“, kuris netrukus pradės gaminti produkciją ir intensyviai gabenti ją į Europą bei kitus pasaulio regionus. Per kurias šalis nusities šių naujų krovinių maršrutai, įsiliesiantys į Naujojo šilko kelio „Viena juosta, vienas kelias“ trasas? Nuo ko tai priklausys: infrastruktūros, šalies stabilumo ir patikimumo, sumanaus logistų ar lobistų darbo?

„Didžiojo akmens“ industrinio parko projektas vystomas jau keletą metų – kokios bus generuojamų krovinių apimtys, parodys artimiausia ateitis. Kaimynams baltarusiams yra puikiai žinomos tiek „Lietuvos geležinkelių“, su kuriais kartu plėtojamas konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektas, tiek Klaipėdos jūrų uosto, tiek mūsų vežėjų ir logistų galimybės bei privalumai. Esame pasirengę užtikrinti ir krovinių, skirtų „Didžiojo akmens“ industriniam parkui, ir jau pagamintos produkcijos pervežimą į Europą ar Kiniją. Lietuvos verslo ir vyriausybės atstovai kasmet dalyvauja Baltarusijos transporto savaitėje ir tarptautinėje parodoje Minske, tuo pačiu būna rengiamas atskiras Lietuvos ir Baltarusijos transporto forumas. Paskutiniaisiais metais šiuose renginiuose svarbi diskusijų dalis tenka būtent šalia Minsko vystomam industriniam parkui bei krovinių srauto per Lietuvą didinimo iniciatyvoms. Tiek Baltarusijos, tiek Kinijos kompanijos, vystančios „Didžiojo akmens“ industrinį parką, pripažįsta, kad kroviniams išvežti saugiausias, greičiausias ir pigiausias maršrutas yra per Klaipėdos uostą.

Kaip Lietuvos logistikos verslas ir „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos kelyje esantis Klaipėdos uostas dalyvauja Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos „Kinija+16“ projekte?

2017 m. lapkritį Budapešte vykusio „16+1 formato“ susitikimo metu pagrindinė diskusija vyko apie Kinijos naujojo Šilko kelio „Belt and Road“ iniciatyvą. Susitikime dalyvavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris dvišalio susitikimo su Kinijos premjeru Li Keqiang metu taip pat aptarė bendradarbiavimo galimybes ir transporto srityje. „16+1 formato“ Budapešto susitikimo metu Lietuva ir Kinija pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo pagal Šilko kelio ekonominės juostos ir XXI a. Šilko kelio jūra iniciatyvą. Lietuva, pasirašydama šį memorandumą, tikisi sėkmingo Kinijos prekių ir paslaugų tranzito per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą.

Kaip jau minėjau, Lietuva, turinti tinkamai išvystytą transporto infrastruktūrą ir puikiai veikiantį paslaugų sektorių, gali sėkmingai sujungti Kinijos ir ES rinkas bei tapti „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos strategine partnere. Lietuva yra patikimas partneris, suteikiantis galimybę naudotis visa reikiama transporto ir logistikos infrastruktūra, kuri gali pasitarnauti Kinijai siekiant atrasti naujas bei plėsti esamas verslo nišas Skandinavijoje, Vakarų Europoje bei kaimyninėse Rytų Europos šalyse.

Dėkoju už išsakytas mintis.

Kalbėjosi Zita Tallat-Kelpšaitė

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt