ISTORIJA IR DABARTIS. Jūrų valstybės ženklai

 

Šiemet minime bent keletą jūros ar su jūrine veikla susijusių sukakčių. Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA, kurio ištakos siekia 1935 metus, kelis kartus gaivintas ir galutinai atgimęs 1999-aisiais, švenčia 20 metų jubiliejų. Tokią pat sukaktį mini ir buvusio Klaipėdos prekybos uosto bazėje susikūrusi privati krovos kompanija KLASCO. Kita, ryžtingai auganti uosto krovos kompanija – Klaipėdos konteinerių terminalas – švenčia 25 metų sukaktį. Lietuvos buriuotojai mini trijų jachtų – „Lietuvos“, „Audros“ ir „Dailės“ – žygio per Atlantą 30-metį. Jūrinės kultūros nešėjas ir puoselėtojas – Lietuvos jūrų muziejus – mini 40 metų sukaktį. Ilgiausiai Lietuvoje veikianti laivų statybos bendrovė – Vakarų laivų gamykla – metų pradžioje paminėjo 50-mečio jubiliejų. 60-ąjį kartą švenčiama atgimusi ir be pertraukų rengiama Jūros šventė. Ta proga prisimenama, kad nuo pirmosios Jūros dienos, kuri buvo švenčiama kaip Lietuvos valstybinė šventė, praėjo 85 metai.

Tačiau pirmieji jūriniai ženklai Lietuvoje atsirado kur kas anksčiau. Pabandykime į juos žvilgtelėti remdamiesi istoriko, muziejininko, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vadovo Romualdo Adomavičiaus sukaupta informacija.* Jūrų muziejaus išleistoje kronikoje jis rašo, kad Klaipėda jau XVIII–XIX a. buvo gausaus burlaivių laivyno uostas. 1884 m. įkurta „Klaipėdiečių buriuotojų draugija“ („Memeler Segel Verein“), organizuodavusi žvejų burvalčių regatas ir kitas jūrines šventes. Tuometės žvejų ir buriuotojų šventės buvo simbolinis pagrindas, į kurį vėliau rėmėsi pirmųjų jūros švenčių organizatoriai.

„Mūsų visuomenė nepakankamai supranta jūros reikšmę mūsų tautai ir valstybei“, – buvo sakoma Lietuvos jūros draugijos, įsteigtos 1925 m. kovo 25 d., pranešime. Draugijos įstatuose pagrindiniu tikslu iškeltas siekis „žadinti ir skleisti Lietuvoj supratimą apie jūros ir savojo pajūrio reikšmę, jūreivystės svarbą ir savojo laivyno būtiną reikalingumą Lietuvos tautai“. Jam įgyvendinti numatyta Klaipėdos uosto, jūrų prekybos plėtros, žuvininkystės ir vandens sporto skatinimas, pažintinė ir šviečiamoji veikla, mokslinių ir populiarių spaudinių apie jūrą, mėnesinio žurnalo „Jūra“ leidyba.

Siekdama šių tikslų, draugija nusprendė 1925 m. rugpjūčio 2 d. Palangoje organizuoti Jūros šventę. Šventės organizatoriams sveikinimo telegramą iš Kauno atsiuntė krašto apsaugos ministras Teodoras Daugirdas, tačiau didesnio atgarsio Lietuvoje pirmoji jūrinės propagandos banga nesulaukė. Lietuvos jūros draugijos veikla, nesulaukusi ir valstybės paramos bei aiškesnio pritarimo, neišsivystė į platesnį jūrinį sąjūdį. Bet ženklas, žymintis Lietuvos jūrines aspiracijas, buvo įbestas.

Prireikė beveik dešimtmečio, kad susiformuotų ekonominiais ir kultūriniais veiksmais paremtas jūrinės politikos poreikis. 1933–1934 m. suaktyvėjusioje jūros reikšmės propagandoje jūriniai reikalai buvo įvardijami kaip valstybinės strategijos dalis. Joje svarbią vietą užėmė valstybinės Jūros šventės įtvirtinimas ir jūrinio žurnalo „Jūra“ sukūrimas bei leidyba. Tokiu paprastu ir efektyviu būdu jūros vaizdiniai turėjo atsidurti žmonių sąmonėje ir joje pabusti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, supratimo pavidalu. Turėjo jie ir gilesnę – geopolitinę prasmę.

Didžiosios Jūros dienos šventės įvadas prasidėjo liepos 22-ąją Šventosios uoste. Šiuo renginiu norėta atkreipti dėmesį į žvejų buitį ir jų problemas. Šventosios žvejų bendruomenei dėmesį parodė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona bei kiti aukšti Lietuvos valdžios pareigūnai, o jų žmonos teikė pašalpas žuvusių žvejų šeimoms. Į didžiulę susirinkusiųjų minią Prezidentas A. Smetona prabilo poetiškais ir jausmingais žodžiais apie žmogaus ir jūros dramą, sunkų jūrininkų bei žvejų darbą.

„...Jūra yra kultūros pradžia, jos lopšys. <...> Jūra mums brangi, nes be jūros negalėtumėme susisiekti su visu pasauliu. Garbė žemaičiams, kad iki šiol neatsitraukė nuo jūros ir ją mums išsaugojo. Mes turime mylėti ir gerbti žvejus. Mūsų pajūris turi būti apgyvendintas, pripildytas, kad svetimas smėlis jo neužpiltų. Mes turime susirūpinti šiais gyventojais, sudarydami pamatą, kad jie dar drąsiau kovoti pasiryžtų, kad jie matytų, kad už jų nugaros yra visa tauta ir jos parama.“

Didžioji Jūros diena Klaipėdoje prasidėjo rugpjūčio 11-ąją. Ant Klaipėdos šiaurinio molo vyko išskirtinės iškilmės – savotiška Lietuvos ir jūros santuoka.

Toks palyginimas įmanomas ne tik dėl apeiginių kalbų, kuriose skambėjo santuokos sakramentą primenantys pasižadėjimai. Krikščionybės kultūrinėje tradicijoje galima rasti ritualais išreiškiamų glaudžių valstybės ir jūros santykių analogijų. Tokia tradicija, 1177 m. įtvirtinta popiežiaus Aleksandro III, gyvuoja Venecijoje. Kaip padėką jūrai miesto vadovas kasmet laivų parado metu meta į jūrą žiedą sakydamas: „Teisingo ir amžino dievo akivaizdoje aš vedu, Jūra, tave.“

Tokias vedybų apeigas su Baltijos jūra 1920 m. vasario 10 d. ties Pucku yra atlikęs ir Lenkijos generolas Jozefas Haleris. Vėliau, statydami Gdynės uostą, lenkai patvirtino savo pasižadėjimą jūrai.

Bet kol kas grįžkime į 1934-ųjų rugpjūčio 12-ąją, pirmosios valstybinės Lietuvos jūros šventės iškilmių ceremoniją, kurios metu buvo pasakyta garsioji programinė Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos kalba, paskelbusi jūrinę šalies strategiją.

Deja, jos įgyvendinimas, kaip ir 1935 m. pradėto leisti pirmojo Lietuvoje marinistinio žurnalo „Jūra“ bei tų pačių metų rugpjūčio 1 d. įkurtų Lietuvos karinių jūrų pajėgų veikla, nutrūko 1939-aisiais, hitlerinei Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, o vėliau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

Minėdami reikšmingas jūrines datas, norime atkreipti šiandienos žmonių dėmesį į prieškarinės Lietuvos siekius sukurti tvirtą jūrinę valstybę, kurios pradai pirmiausia gimsta jos piliečių dvasioje, sąmonėje, mąstyme ir tampa prasmingais darbais, paliekančiais istorijoje ryškius ženklus.

Jubiliejinės datos reikšmingai sutapo jeigu ne su nauja era, kaip Japonijoje keičiantis imperatoriams, tai bent su nauju Lietuvos politikos ir vystymosi etapu – Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais.

Rinkiminės kampanijos metu žurnalas JŪRA MOPE SEA pasiūlė dar esant kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus parašyti Lietuvos jūrinės strategijos viziją, apimančią prezidentavimo kadenciją ir tolesnę perspektyvą. Pasižadėjome išspausdinti išrinktojo Prezidento kalbą kartu su 1934 m. pasakyta Prezidento A. Smetonos kalba. Žinoma, galbūt rizikuojame nesulaukti naujojo Prezidento kalbos. Bet A. Smetonos kalbą, iš kurios yra ko pasimokyti ir dabartiniams politikams, mes bet kokiu atveju spausdiname.

O gal 2019 m. gegužės 26 d. išrinktas Lietuvos Prezidentas vis dėl to ryžtųsi „vesti Jūrą“? Ir jeigu jis deramai vykdytų santuokos įžadus, galbūt Lietuva galiausiai taptų ne žagrės provincija, į kurią, nelabai suvokdami jūrinių reikalų, vairuoja dabartiniai politikai, o stipria jūrų valstybe?

* Publikacija parengta naudojantis Lietuvos jūrų muziejaus istorine medžiaga.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt