IŠSKIRTINIS INTERVIU. Vytautas Naudužas: „Ateitis yra laiku įdiegta dabartis“

 

Jau praeityje ir prisiminimuose liko karštoji Astanos vasara, turint galvoje ne tik oro temperatūrą, nors ji buvo pakankamai aukšta. Nuo birželio iki rugsėjo Kazachstano sostinę kaitino EXPO 2017 „Ateities energijos spinduliai“, sklindantys iš Kazachstano paviljono „Nur Alem“ ir kitų 115 šalių paviljonų bei daugiau nei 4 mln. šios parodos lankytojų širdžių. Tą visapusišką kaitrą teko išgyventi Lietuvos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Kazachstane  Vytautui NAUDUŽUI.

Jūsų Ekscelencija, kokius įvykius iš šių 93 dienų laikotarpio laikytumėte pačiais karščiausiais, reikšmingiausiais, įspūdingiausiais?

Astanos vasara „užkaitino“ tiek vietos gyventojus, tiek sostinės svečius kaip saunoje. Žiemos Astanoje – temperatūrinė priešingybė, o stingdantį 40 laipsnių šaltį dar labiau sustiprina stiprūs vėjai, vietinių vadinami buranais. Sezoniniai gamtos Kazachstane kontrastai – palankūs ateities, taip pat ir žaliosios, energetikai, nes galimi ne tik „win – win“, bet ir „wind – wind“ scenarijai.

Semantikos, aišku, kaip ir romantikos, energetikoje nepanaudosi, bet 4 mln. EXPO lankytojų, kelių tūkstančių renginių gausa atkreipė daugiau nei 115 šalių gyventojų dėmesį į ateities „variklį“. Visos parodos dienos buvo įspūdingos, nes svečiai savo akimis pamatė, ant kokio energetikos, tiksliau, energetinės revoliucijos, slenksčio stovi žmonija. Tai ir atsinaujinanti, ir taupi, efektyvi energetika, o taip pat neišsenkantys 270 trln. kub. metrų metano hidrato resursai (beje, 1 metano hidrato kub. metro energija prilygsta 163 kub. metrų dujų energijai!). Pažymėtinos ir pasaulinės pastangos suvaldyti termobranduolinę energiją (angl. nuclear fusion). Jau dabar veikia „Toshiba“ laboratorinis reaktorius Japonijoje. Intensyviai dirbama ir Vokietijoje, Rusijoje (Novosibirske), Pietų Korėjoje. Pietų Prancūzijoje statomas didžiulis 11 mlrd. dolerių vertės ir 1 100 MW galios termobranduolinis reaktorius ITER. Ateityje, sėkmingai įveikus techninius termobranduolinių jėgainių sunkumus, dabartinės atominės elektrinės, tarp jų ir Astravo, gali tapti „antikvarinėmis“ vertybėmis. Mokslas, inovacijos, inžineriniai sprendimai, naujos technologijos nutaikytos ir į kitas alternatyvios energetikos sritis, pvz., skalūnų dujas ir naftą, o taip pat į visų mūsų pastangas pasiekti harmoningą vystymąsi nekenkiant gamtai. Žmonija užtikrintai pasisako už žaliosios energetikos ateitį be purvinų paslapčių.

Ateitis yra ne kas kita, o laiku įdiegta dabartis. Todėl mūsų kartos pasirinkimas – „to make the future“, o ne „to fake the future“ – ir nulems žmonijos energetinę ateitį.

Kazachstane buvo itin laukiama EXPO atidarymo diena. Ta proga į Astaną atvyko septyniolikos šalių vadovai: Kinijos, Indijos, Rusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Čekijos, o taip pat Ispanijos karalius ir kt. Iš viso EXPO 2017 lankėsi apie 80 valstybių vadovai. Beveik kas dešimtas iš 4 mln. EXPO lankytojų gerėjosi mūsų paviljono dizainu, apšvietimu, informacija apie šalies energetiką, puikia kavine – ne tik išskirtine espreso kava, bet ir silkės skonio ledais bei kitais neįprastais patiekalais, o ir norinčių nusifotografuoti prie originalaus meniu netrūko. Lietuvos paviljono svečius linksmino meno kolektyvai, atvykę iš įvairių mūsų šalies kampelių, lankytojus patraukė ir meno bei fotografijos ekspozicijos. Kiekvieną antradienį EXPO 2017 „komisarų komisaras“ Romas Jankauskas patraukdavo svečių dėmesį įvairiais renginiais Lietuvos paviljone, kuris greit tapo parodos miestelio traukos centru. Pas mus lankėsi ir renginiuose dalyvavo Pasaulio turizmo organizacijos generalinis sekretorius, Japonijos ekonomikos ministras, Osakos ir Lodzės merai, ES Energetikos departamento delegacija ir daug kitų žinomų svečių.

Ypatingą dėmesį Astanos svečiai atkreipė į miesto ir EXPO parodos išraiškingą apšvietimą, nustebinusį šiuolaikinės energetikos pasiekimais.

Manau, turėtų būti įdomus potyris reziduoti šalyje, kurioje vyksta pasaulinio lygio renginys, ypač tokioje šalyje, kur panašūs renginiai nėra dažni. Anot Imanuelio Kanto, nereikia niekur važiuoti, visas pasaulis ateina pas tave. Kaip Kazachstano žmonės, jo inteligentija, mokslo, meno atstovai, valstybės pareigūnai ir visi kiti priėmė šį pasaulio plūsmą? Ką pasaulis atnešė Kazachstanui ir ką Kazachstanas sugebėjo, suspėjo iš jo paimti, įsidėmėti, prisiminti, pritaikyti?

Pasaulis ir atnešė, ir išnešė naujas idėjas iš Kazachstano. Atnešė žinias apie energetikos pasiekimus, tendencijas. „Atnešė“ keletą 5 žvaigždučių viešbučių („Ritz Carlton“, „St. Regis“, „Hilton“, „Sheraton“, kt.), naują miestelį, kuriame laikinai apsigyveno dirbantieji EXPO paviljonuose, dešimtis viešojo maitinimo įmonių, kavinių, tarp jų „McDonald’s“, „Starbucks“ ir kt.

Keletas milijonų pasaulio turistų iš Kazachstano išnešė informaciją apie Kazachstaną, naują milijoninę sostinę (Astanoje praėjusiais metais gimė milijonasis gyventojas), turizmo, poilsio, verslo galimybes.

Dalyvavote daugybėje renginių ir pokalbių. Įdomu, kokį įspūdį paroda paliko atvykusiems svečiams?

„Nuvarginti saulės“? Ko gero, taip. Vasara papuolė itin karšta. Bet „nenuvarginti energetikos“, jos idėjų...

Lankytojai neišvengiamai stebėjosi įspūdingomis investicijomis į EXPO ir sostinės infrastruktūrą. Panašu, kad EXPO 2017 nebuvo laikomasi principo: ekonomiškumas – tai menas leisti pinigus, negaunant jokio malonumo...

Kita vertus, buvo įstabu matyti energetiką versle ir verslą energetikoje. Lankytojams buvo akivaizdu, kad energetika – tai mokslas, verslas ir mūsų kasdienis gyvenimas.

Kaip vertinate Lietuvos prisistatymą parodoje ir jos paviljono „Ateities energijos spinduliai iš Lietuvos“ darbą?

Lietuva buvo pristatyta kaip pažangi, patraukli ir šiuolaikiška valstybė. Lietuvos paviljonu, mūsų energetikos pasiekimais, vaizdais iš mūsų šalies žavėjosi ir kazachai, ir užsienio svečiai. Turėjome ir pastovių klientų, kurie mielai mūsų kavinėje paskanaudavo rytine kava, o karštą dieną atsivėsindavo „Švyturio“ alumi ir kepta duona su česnakais... Tuomet ir Hamleto dilemą „to be or not to bier“ dažnas spręsdavo paskendęs alaus aromate...

Bet kuriuo atveju, lietuvišką gastronominę klasę lankytojai pamildavo iš pirmo patiekalo.

Vos spėjome užverti vienos parodos vartus, pasaulis jau ruošiasi 2020 m. Dubajuje vyksiančiai pusės metų trukmės parodai, kurios tema „Sujunkime protus, kurkime ateitį“. Savo pasiryžimą dalyvauti šioje parodoje jau patvirtino 150 valstybių, pasirašydamos sutartis su Tarptautiniu parodų biuru. Lietuva, nuo 1992 m. nepraleidusi nė vienos EXPO parodos ir sulaukianti jose įvairių apdovanojimų, priėmė sprendimą dalyvauti Dubajaus parodoje. Kaip manote, ar pasiteisina Lietuvos investicijos, skiriamos pasaulinėms parodoms? Kokių dividendų jos atneša Lietuvai?

Pasaulinės parodos – puikios progos tapti geriau matomiems pasaulyje. Tai greičiau galima būtų įvardinti ne kaip valstybės išlaidas, o jos investicijas ateičiai. Dividendai – nebūtinai merkantilistinė kategorija, nors ir čia Lietuvos įmonės gauna puikią galimybę reklamai, susitikimams su potencialiais klientais. Lietuvos matomumas, žinomumas skatina bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, gausina mums simpatizuojančių žmonių skaičių, užsienio turistų srautą.

Dalyvauti parodoje Dubajuje mums neišvengiama. Tai nurodo ir Dubajaus semantinė sandara: „do buy“... Tai palengvins mūsų eksporto skverbimąsi į pasaulines rinkas.

Nuoširdžiai dėkoju už žaismingą pokalbį.

Kalbėjosi Zita Tallat-Kelpšaitė

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt