IŠSKIRTINIS INTERVIU. Jūrininkai drąsiai įveikia audras, įveiks ir biurokratines kliūtis

 

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, prieš metus atšventusi 70 metų veiklos sukaktį, nuo įkūrimo pradžios įveikė keletą augimo etapų.

Kokia ši jūrininkų Alma Mater yra šiandien?

Apie tai kalbamės su LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima MICKIENE.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė šioje mokslo įstaigoje dirba 27 metus. Jos karjera prasidėjo nuo IT laboratorijos laborantės ir tęsėsi iki direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai. Edukologijos krypties matematikos ir informatikos bei švietimo vadybos išsimokslinimą įgijo Vilniaus pedagoginiame ir Klaipėdos universitetuose.

Šiuo metu studijuoja Mykolo Romerio universitete ekonomikos krypties doktorantūroje. R. Mickienė yra tarptautinių mokslinių konferencijų, stažuočių ir projektų rengėja bei dalyvė, 27 mokslinių publikacijų ir 5 studijų knygų bendraautorė.

Didžiuojamės savo ilgamete patirtimi ir esame pasirengę naujiems iššūkiams. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) – tai moderni šalies ir tarptautinio jūrų transporto sektoriaus profesionalų rengimo lyderė, pasaulinės jūrinės bei akademinės bendruomenės narė. Nuolat atsinaujinanti bei rengianti aukštos kvalifikacijos tarptautinius standartus atitinkančius specialistus jūrai ir uostui, Lietuvai ir pasauliui. Vienu metu ir ta pati visų atpažįstama jūreivystės mokykla, ir kaskart vis kitokia, dosni jūrinių studijų, mokslo ir kultūros idėjų bei projektų. Iniciatyva, inovacijos, atvirumas, jūrinė kultūra ir tradicijos – tai pagrindiniai dabartinės veiklos bruožai.

LAJM – ne tik mokymo, bet ir mokslo įstaiga. Kokie yra pagrindiniai akademinės veiklos principai bei ateities perspektyvos?

Studijų ir mokymų srityje LAJM svarbiausi siekiai yra kokybė bei išskirtinumas – atitiktis Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų, reglamentuojančių jūrininkų rengimą, reikalavimams. Šiuolaikinei studijų kokybei užtikrinti nepakanka vien tik tradicinių gerų mokymų programų, aukštos kvalifikacijos dėstytojų ir auditorijų – tai tiesiog būtina ir įprasta. Dabar studijų kokybė tapatinama su studijų plėtra, įvairove, tarptautiškumu, bendradarbiavimu su veiklos pasauliu ir patogiomis modernių technologijų pilnomis auditorijomis. Studentų ir dėstytojų diskusijos vyksta ne tik auditorijose, būsimos profesinės veiklos vietose, įmonėse, bet ir „debesyse“. Kaita, tobulėjimas, naujos kompetencijos – tai LAJM studijų principai.

LAJM plėtojami moksliniai ir taikomieji jūrų transporto sektoriaus tyrimai technologijų, ekonomikos, edukologijos, psichologijos ir kitose srityse. LAJM mokslininkai ir tyrėjai kasmet dalyvauja tarptautinėse mokslinėse konferencijose šalyje ir užsienyje, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje. Vidutiniškai per metus yra parengiama apie 30 mokslinių straipsnių, publikuojamų mokslo leidiniuose, esančiuose tarptautinėse duomenų bazėse, tokiose kaip „Web of Science“, „Scopus“ ir kt. LAJM dėstytojai yra parengę apie 40 unikalių mokslo monografijų bei jūrinių studijų leidinių lietuvių bei anglų kalba.

Jūrų transporto sektoriaus įmonių konsultavimas, užsakomieji tyrimai ir jūrininkų kvalifikacijos tobulinimas itin aktyviai plėtojama sritis. Jūrininkų mokymo centre vykdoma 30 trumpalaikių mokymo programų, kuriose vidutiniškai per metus mokosi apie 3 000 jūrininkų. LAJM mokslininkų atlikti Klaipėdos uostui bei laivybos kompanijoms uosto įplaukos kanalo navigacinių sąlygų, konteinerinių laivų navigacijos aktualūs tyrimai buvo užsakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, UAB „Hoegh LNG Klaipėda“, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir kt.

Svarus LAJM indėlis į jūrinės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, jūrinių profesijų populiarinimą, Lietuvos jūrų valstybės idėjos sklaidą. LAJM parengė jūrininkų rengimo Lietuvoje retrospektyvinę monografiją, kapitono Eimučio Astiko „Jūrų kapitono užrašus“, jūrininko fotografo Savelijaus Golubevo meninių fotografijų albumą ir daug kitų leidinių. Miesto bendruomenei organizuojami jūrinės kultūros renginiai – jūrininkų gyvenimą iliustruojančių fotografijų ir dailės kūrinių parodos, marinistinės literatūros skaitymo, jūreiviškų tradicinių dainų, vadinamų šantėmis, vakarai ir kiti. Visiems šalies moksleiviams gerai žinomas ir jų laukiamas kasmetinis renginys „Jūrų keliai“, šiemet šventęs 10-ąjį jubiliejų, bei daugelis kitų renginių.

Akademinė, mokslinė veikla sunkiai įmanoma be mokslų sinergijos, bendradarbiavimo su strateginiais partneriais ir kitomis mokslo įstaigomis šalies viduje bei tarptautinėje erdvėje. Kokia yra LAJM praktika, patirtys ir planai?

Aktyvi partnerystė ir jos plėtra šalyje bei užsienyje yra neatsiejama LAJM veiklos sritis. LAJM bendradarbiavimo su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis veikla vykdoma akademinėje srityje – dėstytojams ir studentams dalyvaujant projektuose, mokslinėse praktinėse konferencijose, stažuotėse, mainų programose. Šiuo metu LAJM bendradarbiauja su 32 užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis ir su dauguma šalies mokslo bei studijų institucijų, vykdančių technologijų ir socialinių mokslų srities studijas. Pagal akademinių mainų „Erasmus+“ programą šiais metais į LAJM atvyko studijuoti 54 užsienio šalių studentai iš Latvijos, Lenkijos, Turkijos, Rumunijos, Ispanijos ir Bulgarijos, 19 dėstytojų skaitė paskaitas užsienio aukštosiose mokyklose. Kita bendradarbiavimo forma – tai tarptautiniai projektai, mokslinės konferencijos, tarpvalstybinio bendradarbiavimo mokslinių projektų paraiškų rengimas ir bendra mokslinė veikla, dėstytojų bei darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, pavyzdžiui: 2017–2019 m. LAJM vykdytame tarptautiniame projekte dalyvavo dvi Lietuvos aukštosios mokyklos – LAJM ir Kauno technikos kolegija, bei trys Latvijos aukštosios mokyklos; 2018 m. bendradarbiaujant su Le Havro Normandijos universitetu ir fondu „Sefacil“ (Prancūzija) buvo organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „The Baltic sea: gateway or cul de sac?“, pritraukusi dalyvių iš 12 šalių; 2018–2019 m. įvyko dvi Odesos ir Chersono (Ukraina) jūrinių akademijų dėstytojų bei darbuotojų mokslinės stažuotės; LAJM ir Chersono jūrų akademija yra Baltijos–Juodosios jūros ekonomikos forumo, plėtojančio Lietuvos ir Juodosios jūros šalių mokslo ir studijų institucijų partnerystę, steigėjai; LAJM, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu ir verslo įmone, yra pateikusi jūrų transporto sektoriaus kompetencijų centro steigimo projekto paraišką. Iš viso LAJM yra įgyvendinusi 50 tarptautinių projektų.

Kokia kalba kitų šalių studentai galėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą? Kaip jie sužino apie galimybę jūrinius mokslus studijuoti Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje?

LAJM dėstytojų ir studentų profesinė veikla nukreipta į tarptautinį jūrų transporto sektorių, kuriame anglų kalbos mokėjimo kompetencija yra būtina. LAJM studijos gali būti vykdomos anglų kalba. Nemažiau svarbus yra ir rusų kalbos mokėjimas. Dabartiniu metu ne Europos Sąjungos šalyse, kuriose kalbama rusų kalba, stebimas susidomėjimas ES šalių jūrinėmis studijomis siekiant įgyti tarptautiniu lygmeniu pripažįstamą profesinę kvalifikaciją, atsiranda tų šalių jūrinių akademijų, universitetų bendradarbiavimo poreikis, turint tikslą tarptautinei jūrinei bendruomenei ir akredituojančioms institucijoms pripažinti šių šalių teikiamą jūrinę kvalifikaciją. Tokią patirtį LAJM jau yra įgijusi dalyvaudama Europos Komisijos Dvynių projekte tobulinant Turkijos jūrų akademijų ir universitetų jūrines studijas, keliant dėstytojų kvalifikaciją. Taigi, LAJM turi išskirtinę galimybę ir privilegiją priimti studentus iš kitų šalių ir tobulinti užsienio šalių dėstytojų kvalifikaciją.

Informacija apie LAJM studijas užsienio šalių studentams pateikiama LAJM interneto svetainės www.lajm.lt versijoje anglų ir rusų kalba, „Facebook“ ir „Instagram“ profiliuose „Lithuanian Maritime Academy“, viešinama tinklapio „Studijuok Lietuvoje“ paskyroje https://studyin.lt/ ir „Facebook“. Stojantieji gali bendrauti tiesiogiai telefonu, elektroniniu paštu, „Facebook“ paskyroje. Informacija apie LAJM studijas pateikiama ir Pasaulio lietuvių bendruomenės „Facebook“ profilyje. Viešinti informaciją apie studijas šiais metais padėjo Klaipėdos miesto savivaldybės ir „Klaipėda ID“ iniciatyva „Gyvenk prie jūros, kol jaunas“. Interneto svetainė ir informaciniai vaizdo klipai sukuria patrauklų Klaipėdos miesto ir aukštųjų mokyklų įvaizdį, kuris itin tinkamas LAJM – juk mes ne tik arčiausiai prie jūros, bet ir jūroje.

Mūsų pokalbyje vartojame oficialų mokymo įstaigos pavadinimą – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, tačiau pasaulinėje jūrinėje praktikoje šis pavadinimas neapibrėžia jūrinės aukštosios mokyklos statuso. Tokio lygio, kokio yra LAJM, studijų ir mokslo įstaigos vadinamos jūrų akademijomis. Taip savo jūrinių studijų instituciją vadina ir artimiausi Lietuvos kaimynai latviai. Angliškasis LAJM pavadinimas „Lithuanian Maritime Academy“ atitinka šios institucijos paskirtį, o lietuviškas – klaidina ir būsimuosius studentus, ir akademinę bendruomenę, nurodydamas tarsi žemesnę studijų pakopą.

Iš kurios kalbos – lietuvių ar anglų – žurnalui derėtų versti įstaigos pavadinimą į rusų, kinų, arabų ar kitas kalbas? Kodėl taip yra? Ką derėtų nuveikti, kad netikslumas būtų ištaisytas?

Atsakymo į šį klausimą istorija ilga ir dar neužbaigta. Tarptautinės jūrų organizacijos jūrininkų rengimo institucijų registre (angl. Compendium of Maritime Training Institutes, CMTI) yra įregistruotos 36 jūreivystės akademijos, kurių absolventams suteikiamas akademinis laipsnis, t. y. aukštasis išsimokslinimas bei teisė įgyti neribotą jūrinę kvalifikaciją, ir 89 jūriniai koledžai, nesuteikiantys akademinio laipsnio ir tuo ribojantys galimybę įgyti aukščiausią jūrinį laipsnį. Beje, net 36 tokie koledžai veikia Filipinuose, kai kuriose Europos ir Skandinavijos šalyse (Bulgarijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje) tokių koledžų yra 15. Latvijoje veikia Liepojos jūrinis koledžas, kuriame vykdomos trumposios profesinės 2 metų trukmės studijos, nesuteikiamas akademinis laipsnis, suteikiama ribota jūrinė kvalifikacija.

LAJM yra aukštoji mokykla, kurios absolventai įgyja profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, todėl turi teisę įgyti aukščiausią laivo įgulos vadovaujančių specialistų jūrinį laipsnį. Taigi, jūrininkų rengimo sektoriuje akademijos ir koledžo skirtumas akivaizdus bei suprantamas, todėl tradicinis akademijos pavadinimas supaprastintų LAJM identifikavimą šalyje ir užsienyje, pašalintų klaidinantį dviprasmiškumą.

Akademijos pavadinimo LAJM atkakliai siekia jau nuo 2003 m. Tuometinis LAJM direktorius prof. Viktoras Senčila, LAJM taryba, laivybos bei jūrininkų įdarbinimo kompanijų, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrininkų sąjunga bei Jūrų kapitonų asociacija bei kiti socialiniai partneriai 2003 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2016 m. teikė valstybės institucijoms aiškinamuosius raštus dėl jūreivystės akademijos vardo sampratos ir reikšmės pasaulinėje jūrinėje bendruomenėje, pabrėžė šio pavadinimo svarbą užtikrinant Lietuvos jūrininkų kvalifikacijos lygmens pripažinimą ir jūrininkų rengimo institucijos konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

Ne tik raštais ir prašymais siekiama užsibrėžto tikslo. Nuo įkūrimo 1948 m. LAJM pavadinimas keitėsi penkis kartus, iš jų keturis kartus dėl aukštojo mokslo sektoriaus reformos, tačiau paskutinįjį kartą 2008 m. dėl pavadinime buvusio žodžio kolegija, kuris verčiant į anglų kalbą college yra klaidinantis, Lietuvos jūreivystės kolegijos pavadinimas buvo keičiamas į dabartinį – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. O jau šis pavadinimas buvo išverstas į anglų kalbą kaip Lithuanian Maritime Academy, siekiant tarptautinei bendruomenei pabrėžti aukštosios mokyklos, rengiančios laivo įgulos vadovaujančius specialistus, statusą. Deja, nors šis bandymas ir buvo žingsnis suprantamo pavadinimo anglų kalba link, tačiau ne itin pasiteisino, nes skirtingi pavadinimai lietuvių ir anglų kalba įnešė naujos painiavos.

Lietuvoje iki 2019 m. žodį akademija pavadinime buvo leidžiama vartoti tik universitetinėms aukštosioms mokykloms, tačiau įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, šio draudimo neliko. Naujai išrinktas direktorius jūrų kapitonas Vaclav Stankevič tęsia pradėtą darbą – šių metų rugsėjo mėnesį jau įvyko LAJM vadovybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Studijų kokybės vertinimo centro atstovų susitikimas, kuriame vėl buvo išdėstyti jūreivystės akademijos pavadinimo argumentai, karštai diskutuota dėl šio pavadinimo tradicinės reikšmės jūrų transporto sektoriuje bei visuomenės nuomonės. Nutarta, kad LAJM parengs išsamų aiškinamąjį raštą ir teiks ministerijai svarstyti.

Taigi, mes ir toliau siekiame tapti Lietuvos jūreivystės akademija visomis kalbomis! Šiam mūsų siekiui labai svarbi jūrinės bendruomenės plačiąja prasme, kiekvieno iš mūsų, parama. Pasvajokime, kas būtų, jei dėl jūreivystės akademijos vardo surengtume Jūros šventės eiseną Gedimino prospekte! Nejau tai neįtikintų?

Žurnalas JŪRA MOPE SEA ryžtingai prie šios eisenos prisideda. Jūrininkai drąsiai įveikia audras, tad neturėtų sustoti ir prieš valdininkų statomus biurokratinius barjerus.

Dėkojame už pokalbį.

LAJM vizitinė kortelė (faktai ir skaičiai)

Įkurta 1948 m.

Veikla akredituota Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos transporto saugos administracijos, Europos jūrų saugumo agentūros, Lloyd’s registro.

Vykdomos 6 studijų programos, suteikiančios aukštąjį išsilavinimą ir profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį jūrų technologijų, jūrų inžinerijos, vadybos ir finansų kryptyse.

Dvi tradicinės jūrinių studijų programos – Jūrų laivavedyba ir Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas, vykdomos nuo 1948 m. iki šiol.

Per visą laikotarpį parengta 13 541 darbuotojas jūrų transporto sektoriui – tai laivavedžiai, laivų mechanikai, elektromechanikai, tarptautinio jūrų verslo vadybininkai ir logistikos specialistai.

Studijuoja 850 studentų, iš jų 70 proc. – būsimieji jūrininkai.

Dirba 62 dėstytojai ir 29 instruktoriai, iš jų 2 profesoriai, 16 mokslo daktarų ir 3 doktorantai, 44 turintys jūrinę kvalifikaciją, iš jų 18 – turintys aukščiausią jūrinį laivų kapitono ar vyriausiojo mechaniko laipsnį.

Jūrininkų mokymo centre vykdoma daugiau nei 30 trumpalaikių mokymo programų pagal kurias kvalifikaciją tobulina kasmet vidutiniškai apie 3 000 jūrininkų.

Nuo 1994 m. vyksta Karinių jūrų pajėgų jaunesniųjų vadų kursai, kuriuose kasmet mokosi 80 klausytojų, baigus 4 metų trukmės kursus suteikiama elektromechaninės, navigacinės kovinės dalies vado arba denio karininko kvalifikacija ir karinis atsargos leitenanto laipsnis.

Technologinę studijų bazę sudaro 13 modernių elektroninių laivo valdymo, laivo jėgainės eksploatavimo ir uosto procesų valdymo treniruoklių, laivo vidaus degimo variklių, aukštos įtampos, elektrotechnikos, gaisrų gesinimo ir kitų laboratorijų, šaltkalvystės dirbtuvės bei fizinio ir psichologinio parengimo poligonas.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt