ATEITIES ENERGIJA. Ateities energijos spinduliai iš Lietuvos

 

Romas Jankauskas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Parodų organizavimo skyriaus vedėjas, Lietuvos ekspozicijos tarptautinėje parodoje EXPO 2017 komisaras, EXPO 2017 komisarų kolegijos valdančiojo komiteto pirmininkas

„Ateities energijos spinduliai iš Lietuvos“ – taip skamba šiek tiek perfrazuotas pasaulinės parodos EXPO 2017 šūkis, kurį savo paviljonui pasirinko Lietuva.

Paviljono dizaine dominuoja lazerių motyvas

530 kv. metrų ploto Lietuvos paviljonas įrengtas specialiai parodai pastatytame futuristinio stiliaus komplekse. Lietuvos paviljonas įsikūręs šalia Italijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Vengrijos, Šveicarijos ir kitų Europos valstybių paviljonų. Lietuvos paviljono įvaizdžiu pasirinktas lazerių idėja paremtas projektas, laimėjęs konkursą iš devynių gautų pasiūlymų. Projektas patrauklus savo originalumu, galimybe pristatyti pačias įvairiausias inovacijas ne tik energetikoje, bet ir kitose srityse. Lazeriai yra tai, kuo didžiuojasi Lietuva, nes mūsų mokslininkai sukuria ir pagamina dešimtadalį visų mokslui skirtų lazerių pasaulyje.

Per 90 proc. Lietuvoje pagamintos lazerių produkcijos eksportuojama. Didžiausios lazerių pramonės rinkos – Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos valstybės, Japonija ir Kinija. Lietuvoje liekantys lazeriai taip pat randa pritaikymą įvairiose veiklos srityse, pradedant mokslu, medicina, pramone, pramogomis ir netgi iš pirmo žvilgsnio tokiame sunkiai derančiame junginyje kaip tapyboje. Šią lazerių taikymo sritį demonstruojame klaipėdietės tapytojos Irmos Leščinskaitės bei jos tapybos palydovų – lazerinių technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“, programinės įrangos su išplėstinės realybės technologija ir vaizdo bei muzikinės kompozicijos kūrėjų – projekte.

Lietuvių ir kazachų kalba žodis „saulė“ reiškia tą patį – spindulį, šviesą

Įdomus sutapimas, kad ir lietuvių, ir kazachų kalbose žodis, reiškiantis saulės spindulį, skamba taip pat – „saulė“. Spindulys mūsų kultūrose reiškia kur kas daugiau negu šviesos perdavimą fiziniame pasaulyje – tai visų pirma mokslo, meno, kultūros, žmonių išsilavinimo ir net tautų laisvės bei kovos prieš tamsą simbolis.

Paviljono temas ir jų pristatymo būdus pasirinko Lietuvos dalyvavimą parodoje organizuojanti Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Energetikos ministerija, įvairiomis asociacijomis, institutais ir pan. Ekspozicijos centre sumontuota Lietuvoje pagaminta (gamintojas UAB „Scenos techninis servisas“) LED šviesų ir veidrodžių instaliacija, vaizduojanti lazerio gimimą. Ją supa keliolika ekranų su svarbiausių mūsų energetikos objektų vaizdais, 3D videoteka ir startuolių laboratorija. Ekspozicija trumpai apžvelgia energetikos raidą Lietuvoje ir naujausias šio sektoriaus tendencijas – jau įgyvendintos jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“, visos šalies elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, sėkmingas SGD terminalo panaudojimas ir pan. Didžiausias dėmesys skiriamas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimui, kaip vėjo ir saulės elektrinės, biokuras, modulių gamyba (BOD grupės gaminamos saulės baterijos – vienos moderniausių ir kokybiškiausių visoje Europoje), bei atsakingam elektros energijos vartojimui (masinė daugiabučių namų renovacija, naujos gamybos technologijos, pasyvūs namai, elektromobiliai ir kt.). Ekspozicijoje daug dėmesio skiriama išradingam ir veržliam Lietuvos jaunimui – pristatomi sėkmingi startuoliai ir originalus „Tesla“ kvietimas investuoti Lietuvoje. Virtualioje erdvėje demonstruojamas jaunųjų startuolių  jau „pastatytas“ TESLA  mega fabrikas prie Kruonio hidroelektrinės.

Pasaulinėje parodoje šalies ekspozicija yra savotiška jos vizitinė kortelė, informuojanti apie valstybės geografinę padėtį, gyventojus, kalbą, narystę tarptautinėse organizacijose ir pan.  Akcentuojame Lietuvos ir Kazachstano diplomatinius, ekonominius bei kultūrinius ryšius. Parodydami mūsų įmones, mokslo ir švietimo įstaigas, kurortus ir sanatorijas, pristatome Lietuvą kaip gaminančią, kuriančią, šviečiančią ir atgauti jėgas padedančią šalį. Anonsuojame kitais metais vyksiančią jubiliejinę dvidešimtąją „Dainų šventę“ ir kitus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtus renginius.

Svečius pasitinka gerai pasiruošusi gidų komanda

Lankytojus Lietuvos paviljone pasitinka keliolika gidų, atvykusių trims mėnesiams padirbėti parodoje. Jie pasipuošę originaliais „LT Identity“ stilisčių Jolantos Rimkutės ir Ievos Ševiakovaitės sukurtais kostiumais. Prieš vykdami į parodą šie jaunuoliai spėjo aplankyti svarbiausius Lietuvos energetikos objektus ir net pasipraktikuoti dirbti su lankytojais Lietuvos valstybės pažinimo centre.

Paviljoną ir jo renginius, suvenyrus bei kitą atributiką puošia kauniečio grafiko, dizainerio Aurimo Švedo sukurtas stilius – lakoniški lazerio spinduliai.

Paviljono lankytojus vaišiname  šiuolaikinės lietuviškos virtuvės patiekalais

Parodos lankytojams vaišinti ir suvenyrais prekiauti pakviesta viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė „Riekė“ (dar žinoma kaip „Skonių slėnis“), todėl pirmenybė teikiama ne etnografinei, o šiuolaikinei lietuviškai virtuvei. Ji pristatoma pasitelkiant lietuviškus produktus ir gamybos tradicijas bei receptūras. Lietuvos paviljone įrengta nedidelė kepyklėlė, todėl visus kviečiame paragauti unikalios lietuviškos duonos, garsėjančios savo nepakartojamu skoniu. Desertuose naudojamos medaus nano granulės. Degustacijų metu bus patiekiami šeivamedžio ir šaltalankio musai, čiobrelių, sūrio, baravykų ir net silkių ledai. Tradiciniai lietuviški patiekalai, tokie kaip šaltibarščiai, patiekiami patogiose pakuotėse, visai kaip greitasis maistas. Didžiąją dalį paragautų produktų žmonės galės įsigyti kaip suvenyrus.

Birželio 23-ioji – Lietuvos nacionalinė diena

Lietuvos nacionalinė diena paskirta birželio 23 d. Joje dalyvaus Lietuvos valstybės, politikos, verslo, kultūros ir meno atstovai. Nacionalinės dienos renginiuose atsispindės Lietuvos ir Kazachstano diplomatinių santykių 25 metų istorija bei ateities perspektyvos.

Šia proga koncertus surengs šiuolaikinės akademinės muzikos kolektyvas – Gedimino Gelgoto „Naujų idėjų kamerinis orkestras“ (NICO). Šis, pasaulyje pripažinimą  pelnęs jaunų profesionalų kolektyvas, yra savotiškas meno energijos ir jos poveikio žmonėms nešėjas. Jų kuriama ir grojama minimalistinė muzika spinduliuoja pozityvią energiją bei šviesą. Publiką pakerintis modernus akademinės muzikos kolektyvas pa-rodai sukūrė ambicingą programą.

Nacionalinės dienos proga Karagandoje, kuri yra už poros šimtų kilometrų nuo Astanos, planuojama iškilmingai atidaryti Lietuvos verslo centrą, kurį bendromis pastangomis kuria Kazachstane  jau daug metų verslą vystančios logistikos kompanijos „TL Nika Group“ steigėjas Vytautas Varasimavičius ir lietuvių bendruomenės „Lituanica“ vadovas bei Lietuvos garbės konsulas Karagandoje Vitalijus Tvarijonas.

Lietuvos dalyvavimo pasaulinėse parodose istorija nuo 1900 m.

Lietuva pasaulinėse parodose dalyvauja nuo 1900 m. Pirmasis pasirodymas Paryžiaus parodoje buvo gana sudėtingas – būdama carinės imperijos dalimi, Lietuva vis dėlto sugebėjo įrengti atskirą Lietuvos ekspoziciją teminiame Etnografijos paviljone ir demonstruoti joje ne tik tradicinius tautinius kostiumus, bet ir tuometinės valdžios draustą lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis.

Pirmą kartą oficialiai Lietuva dalyvavo 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje, iš kur parsivežė ne vieną garbingą apdovanojimą. Po ne mažiau sėkmingo pasirodymo 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje Lietuva vėliau EXPO parodose net pusę amžiaus buvo pristatoma tik kaip Sovietų Sąjungos dalis, o atgavusi Nepriklausomybę dalyvavo visose iki šiol vykusiose EXPO parodose, pradedant 1992 m. paroda Sevilijoje.

Per kelis parodos mėnesius Lietuvos paviljoną paprastai aplanko šimtai tūkstančių ar net milijonas, o parodoje Šanchajuje jį aplankė net šeši milijonai žmonių. Lankytojai pamato ne tik mūsų pasiekimus vienoje ar kitoje srityje, bet sutinka čia dirbančius mūsų žmones, ragauja lietuviškus patiekalus ir gėrimus, klausosi muzikos, sužino daug įdomių faktų apie mūsų šalį, jos istoriją bei kultūrą.

Lietuvos Respublikos Seimas yra ratifikavęs konvenciją dėl tarptautinių parodų ir nuo 2009 m. Lietuva yra Tarptautinio parodų biuro (BIE) narė. Tai viena didžiausių pasaulyje tarptautinių (tarp-vyriausybinių) organizacijų, vienijanti 169 valstybes. Sprendžiant kur, kada ir kokia EXPO vyks ateityje, kiekviena šiai organizacijai priklausanti valstybė, taigi ir Lietuva, turi vieną balsą. Lietuva yra ir šios organizacijos taisyklių komiteto narė.

Šių metų pradžioje vykusiame trečiajame tarptautiniame pasaulinės parodos EXPO 2017 dalyvių susirinkime Lietuvos paviljono komisaras Romas Jankauskas išrinktas EXPO 2017 komisarų kolegijos valdančiojo komiteto pirmininku. Iš viso į valdantįjį komitetą išrinkti 22 valstybių atstovai. Komitetas derina parodos organizatorių ir visų dalyvių sklandų bendradarbiavimą, sprendžiant aktualius pasirengimo parodai bei sėkmingos jos eigos klausimus.

Visi linkime Kazachstanui, kad tarptautinė paroda EXPO 2017 taptų didele sėkme. Svarbu, kad paroda ne tik keliems mėnesiams ryškiai nušviestų 20-metį šiemet švenčiančią Kazachstano sostinę Astaną, bet ir įspaustų gilų pėdsaką nuolat modernėjančioje valstybėje. Sveikintina yra Kazachstano Prezidento Nursultano Nazarbajevo iniciatyva parodos bazėje vėliau įkurti Žaliųjų technologijų centrą.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt