LEIDĖJOS ŽODIS. Ženklai ir žodžiai

 

Šiemet minime bent keletą jūros ar su jūrine veikla susijusių sukakčių. Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA, kurio ištakos siekia 1935 m., kelis kartus gaivintas ir galutinai atgimęs 1999-aisiais, švenčia 20 metų jubiliejų. Tokią pat sukaktį mini ir buvusio Klaipėdos prekybos uosto bazėje susikūrusi privati krovos kompanija KLASCO. Kita, ryžtingai auganti uosto krovos kompanija – Klaipėdos konteinerių terminalas – švenčia 25 metų sukaktį. Lietuvos buriuotojai mini trijų jachtų – „Lietuvos“, „Audros“ ir „Dailės“ – žygio per Atlantą 30-metį. Jūrinės kultūros nešėjas ir puoselėtojas – Lietuvos jūrų muziejus – švenčia 40 metų sukaktį. Ilgiausiai Lietuvoje veikianti laivų statybos bendrovė – Vakarų laivų gamykla – metų pradžioje paminėjo 50-mečio jubiliejų. 60-ąjį kartą švenčiama atgimusi ir be pertraukų rengiama Jūros šventė. Ta proga prisimenama, kad nuo pirmosios Jūros dienos, kuri labai iškilmingai buvo švęsta kaip Lietuvos valstybinė šventė, praėjo 85 metai.

Istorikai teigia, kad pirmieji Lietuvos, kaip jūrų valstybe save pozicionuojančios ar bent siekiančios tokia tapti šalies, ženklai atsirado kur kas anksčiau – jau XVIII–XIX amžiuje, XX a. pradžioje ir jo pabaigoje.

Daug reikšmingų ženklų Lietuvos jūrinėje istorijoje paliko 1934–1939 m. Galbūt todėl, kad tautinį jūrinį patriotizmą žadino ir geopolitiniai motyvai, ir artėjančios grėsmės nuojauta. Kaip gana greitai paaiškėjo, ta nuojauta nebuvo be pagrindo – Europoje sudygę fašizmo daigai išaugo į grėsmingą baobabą. Tad ryžtingi to meto Lietuvos žingsniai jūros link, ugningi ir įkvepiantys tautos vado Prezidento Antano Smetonos žodžiai, pasakyti Klaipėdoje ir Šventojoje, priesaika Jūrai tarsi ruošė, drąsino Lietuvos vyrus bei moteris ilgai kovai. Vyrai suskato kurti tautinį laivyną, o moterys, Kauno inteligenčių iniciatyva susibūrusios į Lietuvos moterų sąjungą tautiniam laivynui remti, ėmėsi aktyviai supažindinti visuomenę su jūra ir jos reikšme kraštui, rinkti aukas lietuviškam laivynui steigti. Organizacija rėmė jūrų skautus ir jūrininkystę studijuojančius jaunuolius, daug prisidėjo prie Lietuvos jūrininkų sąjungos 1935 m. pradėto žurnalo „Jūra“ leidybos. Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti surinko lėšų ir nupirko jachtą, kurioje galėtų treniruotis šalies buriuotojai ir mokyti buriavimo jaunimą. Deja, jachtos „Budys“ likimas buvo tragiškas. Ji, kaip ir kitos Lietuvos jūrinės viltys, sudužo prie jūros vartų.

Tokiais – dideliais ir mažyčiais – ženklais žymėtas farvateris link jūros vartų, pro kuriuos Lietuva turėjo išeiti į platųjį pasaulį.

Tačiau šiems siekiams nebuvo lemta išsipildyti – 1939-aisiais Klaipėdoje pasirodė svastikos ženklai ir Fiurerio žodžiai iš teatro balkono. O paskui su kūju bei pjautuvu įsiveržęs komunizmas uoliai pjovė ir daužė visus tautinius siekius.

Po kelių dešimtmečių, 1989-aisiais Lietuvos jachtos jau buvo tvirtesnės, buriuotojai profesionaliau pasirengę ir gal drąsesni, nes išplaukę pro jūros vartus ir iškėlę tuo metu dar nelegalią Lietuvos vėliavą pasiekė Niujorko uosto krantinę, kur jų laukė gyvų žinių iš Nepriklausomybei bundančios tėvynės išsiilgę tautiečiai. Buriuotojai jiems nugabeno daugybę laiškų ir pirmą kartą po penkiasdešimties metų pertraukos atgimusį žurnalą „Jūra“, Klaipėdoje išleistą sunkiomis, tuometinės Tarybų Sąjungos vykdomos ekonominės blokados sąlygomis.

Atgimimo priešaušryje gaivintos ir Lietuvos moterų sąjungos tautiniam laivynui remti idėjos. Jas iš užmaršties kėlė aktyvios klaipėdietės, prisidėjusios prie Lietuvos jachtų žygio per Atlantą pasirengimo. Visa tai prisiminta minint šio žygio trisdešimtmetį.

Beveik tuo pat metu pažadinti ir kitokie prisiminimai. Baltijos jūroje NATO vykdomame tarptautiniame minų paieškos ir nukenksminimo projekte Lietuvos ir Latvijos vandenyse, operacijoje „Open Spirit 2019“, kuriai vadovavo Lietuvos karinės jūrų pajėgos, aptikta ir nukenksminta keliolika jūrinių minų. Jų būta ir pagrindiniame laivakelyje, vedančiame į Klaipėdos uostą.

Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914–1918 m., jūrinių minų, kurių amžius jau perkopė šimtmetį, Baltijos jūroje buvo padėta daugiau nei 55 tūkstančiai. Antrojo pasaulinio karo, nuo kurio pradžios šiemet sukanka 80 metų, mirties ženklų beveik dukart daugiau – 95 tūkstančiai jūrinių minų ir 16 tūkstančių kitų objektų. Nepaisant ilgamečių tarptautinių pastangų išlaisvinti Baltiją iš dugne tūnančių mirties šmėklų, spėjama, kad jų vandenyje vis dar tebėra maždaug 80 tūkstančių. Tokių negyjančių žaizdų apstu ne tik Baltijos, bet ir Šiaurės bei kitose jūrose.

Tai dviejų pasaulinių karų ženklai.

Šių dienų pasaulis gyvena ne mažesnėje įtampoje nei prieš aštuoniasdešimt ar trisdešimt, kai Lietuvoje ėmė kilti pirmosios laisvės vėliavos, metų.

Kuo grūdiname savo drąsą ir stipriname dvasią gindamiesi nuo nūdienos grėsmių nuojautos? Kokius ženklus bandome įtvirtinti?

Pasaulinės parodos EXPO 2020 organizatoriai paskelbė temą: „Sujunkime protus, kurkime ateitį.“ Kas gali būti pozityviau, kaip sujungus protą, išmintį, geriausias idėjas ir darbščiausias rankas, kurti ramią, saugią ir tvarią planetos ateitį. Pasaulis atsišaukė į šį kvietimą. Kitų metų rudenį Jungtiniuose Arabų Emyratuose prasidėsiančioje ir pusę metų vyksiančioje pasaulinėje parodoje su ateities idėjomis ketina dalyvauti daugiau kaip 180 valstybių, įskaitant ir Lietuvą, kuri šiuo metu renkasi geriausią jos menininkų pasiūlytą šalies reprezentavimo įvaizdį.

Tačiau kartais atrodo, kad šiandienos politikoje ir gyvenime daugiau nei ženklų yra žodžių. Gal dabartinių veikėjų, žūtbūt siekiančių atsidurti prie didžiosios ir mažesnės politikos vairo, įvairiais būdais ir priemonėmis paleidžiamas žodžių srautas, pompastiški ir nerealūs pažadai taip pat yra savotiška gynyba nuo realybės, kurioje į jūros dugną grimzta Europon besiveržiančių pabėgėlių perpildytos valtys, liepsnoja šimtametės šventovės, po griuvėsiais dingsta tūkstantmečius gyvavęs istorinis kultūros ir meno paveldas, o ant branduolinių raketų paleidimo mygtuko uždėtas jį paspausti nekantraujantis Beprotybės pirštas?

Gal nuo šių nuojautų ir baimių ginamės žodžiais?

Jautriausiai į žmonijos nuojautas visuomet reaguoja menas. Jis nuspėja, atspindi, interpretuoja ir savotiškai transformuoja realybę. Jis kartais drastiškomis priemonėmis pasako tiesą, kuri žeidžia ir skaudina, bet vis dėlto traukia. Gal todėl Ukrainos tauta, pavargusi nuo vidinio ir išorinio karo, netikrų pranašų ir netikrų pažadų, savo prezidentu išsirinko aktorių, vaidinantį drastišką tiesą rėžiantį prezidentą.

Lietuvoje mus irgi vilioja teatras. Beveik mėnesį Klaipėdoje vykstantis tarptautinis teatro festivalis net Europos Parlamento ir Lietuvos Prezidento rinkimų įkarštyje kausto dėmesį. Visose Dramos teatro erdvėse kasdien rodoma po kelis spektaklius, minios žiūrovų ir daugiau nei pusšimtis talentų ieškančių prodiuserių, atvykusių iš įvairių pasaulio šalių, gilinasi į meno ženklais transformuotą realybę.

Tikroji realybė su neišspręstais „Brexit“, migracijos, terorizmo, klimato kaitos, karo ir taikos bei daugybe kitų klausimų laukia už durų. Pasaulio publika Didžiajame politikos teatre laukia naujojo Europos Parlamento ir keliose šalyse išrinktų naujų prezidentų bei sostus paveldėjusių valdovų pasirodymų.

 

Nuoširdžiai Jūsų,

Zita Tallat-Kelpšaitė,

žurnalo JŪRA MOPE SEA leidėja nuo 1999 m.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt