LEIDĖJOS ŽODIS. Siena

Visiškas sutapimas, kad šių metų paskutiniam žurnalo numeriui Leidėjos žodį rašyti sėdau lapkričio 9-ąją. 

Berlyno sienos griuvimo ir Šaltojo karo pabaigos diena, nuo kurios praėjo 30 metų. Šį jubiliejų pasaulis šventė prisimindamas visas didžiojo persilaužimo dienos smulkmenas, minėdamas žuvusius ir gyvus likusius didvyrius, per daugiau nei penkis dešimtmečius nenuilstamai bandžiusius įveikti Šaltojo karo monstrą, padalinusį miestą bei pasaulį į Rytus ir Vakarus, išskyrusį šeimas, tautą, kultūrą ir svajones. Spauda mirgėte mirgėjo pasakojimais apie Berlyno sienos griuvimą.


Pasidaviau bendrai nuotaikai ir, dar gerai nežinodama, kaip formuosiu šį savo tekstą, švariame lange užrašiau žodį „siena“. Mačiau ją prieš griūtį. Vykome su ekskursija, lydimi budrių gidų. Tuo metu kelionė iš Lietuvos net į Rytų Vokietiją buvo didelis įvykis. Tačiau aš jau buvau apsilankiusi Rytų ir Vakarų Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir netgi Mauritanijoje. Tiksliau tų šalių jūrų uostuose. Nusigavau ten prekybos ir žvejybos laivais. Kaip jūrinėmis temomis rašiusi, radijo ir televizijos laidas kūrusi žurnalistė, buvau siunčiama susipažinti su jūrininkų darbo kasdienybe ir papasakoti apie tai skaitytojams, klausytojams bei žiūrovams. Pagal tuometinę tvarką į jūrą išplaukti galėjo tik jūreivio pasą turintis subjektas. Manajame buvo įrašytos ir bufetininkės, ir antrojo šturmano specialybės.

Visų rangų buvusios Sovietų Sąjungos jūrininkai, išskyrus kapitoną, užsienio šalyse negalėjo vaikščioti po vieną, privalėjo neatsiskirdami laikytis trise. Trijulėje būdavo KGB (tuometiniam saugumui) lojalus žmogus, kuris, tikriausiai, informuodavo apie kolegas. Taip stengtasi kontroliuoti jūrininkų pasivaikščiojimus, elgesį ir svarbiausia – apsisaugoti nuo bandymų pabėgti iš socialistinio lagerio.
Buvau perspėta, kad net negalvočiau apie tai. Po to, kai viena žurnalistė kažkokiu būdu sugebėjo atsiplėšti nuo trijulės ir pasiprašyti politinio prieglobsčio Kanadoje, priežiūra dar labiau sustiprėjo.
Nors kartą Ispanijoje buvau pasprukusi ir viena išėjusi pasivaikščioti į kalnus bei smarkiai gavusi muštro, tikrai negalvojau apie pabėgimą. Namuose laukė pirma vienas, paskui du, paskui trys vaikai, ir joks kapitalistinis rojus už juos nebuvo vertingesnis.

Tas daugkartinis fizinis geležinės uždangos sienos kirtimas, kurio galbūt neturėjo galimybės patirti daugelis mano tėvynainių, atliko svarbų vaidmenį – jis sugriovė sąmonėje stūksančią sieną, atvėrė galimybę palyginimui, žinojimui, svajojimui ir tikėjimui, kad gali būti kitaip. „Istorija mus moko, kad jokia siena, uždaranti žmones ir ribojanti laisvę, nėra pakankamai aukšta ir plati, kad jos nebūtų galima pralaužti“, – šventinių renginių metu sakė nenuilstanti kovotoja už Europos vienybę, Rytų Berlyne užaugusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Tai, kas įvyko tą naktį, buvo milijono europiečių iš Rytų ir Vakarų ryžto išraiška, reali akimirka, kai akivaizdžiai buvo matomas greitai besikeičiantis gyvenimas“, – apibūdindamas 1989-ųjų įvykius, pabrėžia Europos Parlamento vadovas David Sassoli. Berlyno sienos griuvimas ir Šaltojo karo pabaiga turėjo iš esmės pakeisti pasaulį. Žmonės tikėjosi, kad pasibaigus Šaltajam karui ateis taikos era. Tačiau euforija ir viltis pasirodė nepagrįsta, o visuotinės taikos eros vizija ėmė tolsti. 

Minėdami Berlyno sienos griūties 30-metį, pasaulio lyderiai smaigstė rožių žiedus į muziejiniu eksponatu tapusios betoninės sienos plyšius. Tapybiškas ir simboliškas vaizdas. Tačiau, palikdami rožę betono plyšyje, galingieji negali vaizduoti nematantys, kaip už šios griuvenos liekanų kyla naujos sienos tarp Rytų ir Vakarų, tarp ideologijų ir ekonomikos, tarp sąjungų ir šalių, tarp religijų ir tikėjimo, tarp verslo ir politikos, tarp prabangos ir skurdo. Sąrašą galima tęsti.

„Šiam pasauliui reikia drąsos siekti laisvės, 1989-ųjų drąsos. Mums tai reiškia įsipareigojimą – užbaigti Europos susivienijimą. Sukurti Europą, kuri atitiks vertybes ir svajones tų, kurie 1989 m. išėjo į gatves už laisvę ir demokratiją. Akivaizdu, kad šiame pasaulyje išgyvensime tik tada, jeigu mes, europiečiai, būsime vieningi. Nes didžiųjų pasaulio iššūkių – globalizacijos, klimato kaitos, skaitmeninimo ir migracijos – nė vienas iš mūsų neišspręs pats vienas“, – skaitau įkvepiančiai aistringus Vokietijos ir Europos patrioto, Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Massas žodžius. Paskui – visiškas sutapimas – atsiverčiu savo naktinio skaitymo knygą Yuval Noah Harari „21 pamoka XXI amžiui“ – įdėtas žymeklis man atskleidžia puslapį ir akys užkliūva už eilučių, kuriose Izraelio istorikas, Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius teigia: „...žmonijai šiandien teko trys bendri išbandymai, kurių akivaizdoje visos nacionalinės sienos tampa pajuokos objektu ir kuriuos įveikti galime tik pasauliniu bendradarbiavimu.

Bendras priešas yra geriausias bendros tapatybės kalvis, o žmonija dabar turi mažiausiai tris tokius priešus: branduolinį karą, klimato kaitą ir ardančiąsias technologijas. Jeigu nepaisydami šių priešų žmonės nuspręs aukščiau visko iškelti lojalumą konkrečioms šalims, padariniai gali būti daug liūdnesni nei 1914 ir 1939 metais.“ Prieš tris dešimtmečius, stovėdama prie Berlyno sienos Rytų Vokietijoje, aš žinojau, kas už jos.

Tai buvo Laisvė.

Dabar stovėdama prieš nematomą sieną, už kurios slepiasi tie trys priešai, deja, tik miglotai nutuokiu, kas nutiktų, jeigu tą sieną pralaužtų jie... Tačiau vis dar nepaliaujamai tikiu Žmonijos išmintimi ir siekiu sujungus protus kurti geresnę ateitį visiems.

Nuoširdžiai Jūsų,

Zita Tallat-Kelpšaitė,

žurnalo JŪRA MOPE SEA leidėja nuo 1999 m.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt