LEIDĖJOS ŽODIS. Naujojo šilko kelio vingiai

 

Naujojo šilko kelio modelis „Viena juosta, vienas kelias“ tebėra kūdikystės būsenoje, sako ekspertai. Iš tikrųjų penkeri metai, praėję nuo Kinijos prezidento Xi Jinping pasauliui pasiūlytos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, tėra kūdikystės amžius, ypač jeigu šį Kinijos užmojį imtume lyginti su kitu istoriniu veiksmu, padariusiu didžiulį poveikį Kinijos imperijos formavimuisi – Didžiosios kinų sienos statyba. Tačiau toks palyginimas nebūtų visai tinkamas, nes XXI amžiaus laikas, atrodo, lekia greičiau negu trečiojo šimtmečio pr. m. e., kuomet buvo pradėta statyti Didžioji kinų siena, laikas. O ir iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ambicijos yra kur kas didesnės – vaizdžiai tariant, jos siekia apjuosti pasaulį.

Per nepilnus penkerius metus „Juostos ir kelio“ (taip sutrumpintai vadinama iniciatyva, kur sąvoka „juosta“ reiškia Rytų–Vakarų jungtį žeme tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų per Centrinę Aziją ir Europą, o „kelias“ reiškia jūrų lanką arba jūrų kelią, jungiantį skirtingus žemės taškus) iniciatyvos organizatoriams pavyko sudominti 65 šalis, kurios visos kartu sudaro trečdalį pasaulio BVP ir 60 proc. pasaulio gyventojų, t. y. 4,5 mlrd. žmonių.

Kinijos prezidento Xi Jinping, kuris po neseniai įvykusių rinkimų šiemet pradeda naują, dar vieną valdymo kadenciją, kalboje, pasakytoje 2017 m. Davoso ekonomikos forume, nuskambėjo žodžiai, kad Kinija atlieka flagmano vaidmenį pasaulinės ekonomikos integracijos tęstinume, kai tuo metu kitų turtingųjų šalių palaikymas, ypač JAV, yra sumažėjęs.

Ši Xi Jinping kalba, kurioje „Vienos juostos, vieno kelio“ idėja pateikta, kaip siekis bei raginimas vis labiau susiskaldžiusiam ir svetimėjančiam pasauliui bendradarbiauti ir kurti bendrą ateitį visai žmonijai, buvo Kinijos triumfas Davose ir svari alternatyva tuomet neseniai išrinkto Amerikos prezidento Donaldo Trumpo separatistiniam šūkiui „Pirmiausia Amerika“. Gal būtent ši visuomeniškumo idėja, išskridusi iš Kinijos prezidento lūpų, sukėlė tam tikrą euforiją ir ilgus forumo dalyvių aplodismentus. Pirmą kartą kalbėdamas Davoso forume, Kinijos vadovas parodė, kad šiuolaikiniame trapiame pasaulyje reikia galvoti ne tik apie save ar savo šalį, bet apie visą planetą.

Šiemet Xi Jinping į Davosą nevyko, tačiau jo pernykštės kalbos aidai skambėjo kito Kinijos stratego, prezidento patarėjo ekonomikos klausimais Liu He pranešime ir sklandė forumo diskusijose, o daugelis žiniasklaidos šaltinių, perfrazuodami tokius autoritetus, kaip Davoso forumo įkūrėjas Klaus Schwab ar Davoso meras Tarzisius Caviezel, tvirtino, kad šių metų forumo temą „Bendros ateities kūrimas susiskaldžiusiame pasaulyje“ inspiravo būtent Kinijos prezidento pranešimo mintys.

„Bendra ateitis kuriant geresnį pasaulį“ ir „Pirmiausia Amerika“ – dviejų didžiųjų valstybių lyderių nuostatos, garsiai ir drąsiai paskelbtos daugiau nei septyniems milijardams Žemės gyventojų, daugeliui padarė įspūdį. Akivaizdžiai susidūrė dvi kardinaliai skirtingos pasaulėžiūros į pasaulio esatį ir jo vystymąsi. Viena – pasiruošusi globalizacijai paleisti kulką į kaktą, kita – įduodanti į rankas kompasą, rašė spauda.

Kuri patrauklesnė? Ir kurią pasirinks žmonija?

Flagmano vaidmuo, siekiant Naujojo šilko kelio juosta apjuosti pasaulį, Kinijai jau atsiėjo maždaug 900 mlrd. dolerių. Jos investicijos augina infrastruktūrą, transportą, energetiką Azijoje, Europoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Okeanijoje: oro uostą Nepale, jūrų uostus Šri Lankoje, Indonezijoje, Malaizijoje, Singapūre, Filipinuose, Pakistane, Džibutyje, geležinkelių linijas Indonezijoje, Kenijoje, Laose, Tailande, Vengrijoje ir Serbijoje, greitkelį Vengrijoje, naftos perdirbimo gamyklą Irane, hidroelektrines Kambodžoje, industrijos parką Indonezijoje, Sueco kanalo plėtrą Egipte, dujotiekius Pakistane, Uzbekistane, Turkmėnistane, atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus Pakistane, Bangladeše ir Indonezijoje bei daugybę kitų projektų. Naujojo šilko kelio iniciatorių žvilgsnis krypsta ir į Arktį, kad „Polar Silk Road“ atšaka Kiniją su Europa sujungtų laivybos maršrutu, einančiu per Arktį.

„Juostos ir kelio“ idėja, gimusi iš senovėje garsėjusio Didžiojo šilko kelio, jungusio Kinijos ir Romos imperijas bei viduramžių Europą, prisiminimų ir nūdienos poreikių, ne visuomet ir visur sutinkama gausiais aplodismentais. Esama ir kitokio pobūdžio audringų reiškinių. Nors iniciatyvos paskelbimo pradžioje, 2013 m. Kinija tvirtino, kad tai nebus tik šios šalies solo partija, o visų šalių bendrai atliekama simfonija, orkestre vis pasigirsta natų, kurios orkestro dirigentui kelia rūpesčių.

Kai kurios valstybės šioje bendradarbiavimo ir bendro gėrio idėjoje įžvelgia Kinijos hegemonijos siekį ir imperines užmačias. Jos baiminasi, kad šios vis stiprėjančios šalies investicijos, už kurias Azijos infrastruktūros investicijų bankui už teikiamą finansavimą mokamos didesnės palūkanos nei Tarptautinio valiutos fondo ar Pasaulio bankams, o paskolos užtikrinamos strategiškai svarbiais ir ilgalaikę vertę turinčiais objektais bei ištekliais, silpnesniąsias valstybes skandina skolų liūne. Ši rizika pastaruoju metu ypač padidėjusi Pakistane, Džibutyje, Maldyvuose, Laose, Mongolijoje, Juodkalnijoje, Tadžikistane, Kirgizijoje ir kitose šalyse. Skolų padariniai, sukėlę vietinių gyventojų protestus, skausmingai pasireiškė Šri Lankai, kuri paskolomis pastatyto Hambantotos uosto kontrolę 99 metams perdavė Kinijos operatoriui „China Merchants Port Holdings“.

Šis ir kiti niuansai kelia nerimą „Juostos ir kelio“ oponente tapusiai Indijai, pastaruoju metu labiau linkstančiai prie bendro projekto su JAV, Japonija ir Australija nei su Kinija.

Pernai gegužės mėnesį Pekine įvykusiame „Juostos ir kelio iniciatyvos“ („Belt and Road Initiative“) forume, kuriame dalyvavo atstovai iš 130 šalių ir 29 pasaulio valstybių bei vyriausybių vadovai, įskaitant visas G7 šalis, ir įtakingos tarptautinės organizacijos, pabrėžta, kad „Juostos ir kelio iniciatyvos“ pažanga yra akivaizdi, kad prie jos jau prisijungė daugiau negu 100 šalių ir tarptautinių organizacijų, iš kurių daugiau negu 40 šalių yra pasirašiusios bendradarbiavimo susitarimus su Kinija.

Forume, kurio tema buvo „Bendradarbiavimas siekiant bendro klestėjimo“, pabrėžta, kad po finansų krizės ekonomikos atkūrimo pagrindas yra trapus ir lėtas, o augimo pagrindas – vis dar nestabilus. Didėjantis protekcionizmas ir garsesni balsai prieš globalizaciją, atvirumą, pokyčius ir ekonominę integraciją, siekiantys išsaugoti seną mąstyseną ir šalių izoliaciją, savotiškai stabdo iniciatyvos plėtrą. „Juostos ir kelio“ iniciatoriai kvietė pažvelgti į daugiau nei dviejų tūkstančių metų istoriją, kuomet Didysis šilko kelias žeme ir jūromis paskatino įvairių šalių žmones atverti regionines sienas ir plėtoti prekybos, kultūros, menų bei tradicijų mainus. Istorija parodė, kad vienintelis klestėjimui palankus būdas yra bendradarbiavimas atviromis durimis ir nauda visiems. Ši veikla paliko šlovingą žmonijos istorijos skyrių.

Kokį skyrių parašysime mes – XXI amžiaus Žemės gyventojai – ir kaip jį vertins mūsų ainiai, priklausys nuo dabartinės mūsų išminties, geros valios ir padorumo.

Nuoširdžiai Jūsų

Zita Tallat-Kelpšaitė

Žurnalo leidėja

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt