LEIDĖJOS ŽODIS. ...po šakom akacijos baltos

 

„Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“, – šie lietuvių poeto Henriko Radausko (1910–1970) eilėraščio žodžiai išrašyti ant grindinio prieš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paradines duris. Žengdamas į išminties šventovę, norom nenorom juos perskaitai ir pagalvoji, kad šiandieniniame beprotiškos konkurencijos, susipriešinimo, intrigų, skandalų pasaulyje ir statantiems, ir vedantiems tautas būtų pravartu atsisėti po baltos akacijos – Europos ir Rytų kultūrinėse tradicijose laikomu gyvybės medžio ir pasaulio modelio simboliu – šakom ir pamąstyti prieš imantis veiksmų.

Jeigu „Brexit“ scenaristai savo klaidžiojimų dykumoje būtų pastebėję tokią akaciją, galbūt šiandien Europa nebūtų įvelta į beviltišką skyrybų procesą ir neaiškios ateities perspektyvą. O gal „Brexit“ buvo kur kas ankstesnių neapgalvotų žingsnių pasekmė ar dar blogiau – kažkieno sumanytas Europos griovimo scenarijus?

Lietuvių rašytojas Tomas Venclova, apibūdindamas JAV gyvenusį ir kūrusį XX a. poetą modernistą, rašė: „Radauskas yra stačiai apsvaigęs Europa. Tradicine, amžina Europa, jos pastatais ir muziejais, jos viduramžiais, Renesansu – ypač Renesansu – ir dabartimi.“

Poetą būtų labai nuliūdinusi žinia, kad kultūros, meno, literatūros šedevrais besididžiuojanti Europa šiemet nesugebėjo įteikti garsiausios pasaulyje ir prestižine laikomos Nobelio literatūros premijos to nusipelniusiam kūrėjui. Pirmą kartą per beveik septyniasdešimt pastarųjų metų jos įteikimas atidėtas dėl banalaus lytinio skandalo. 1786 m. įsteigta Nobelio premijas skirianti institucija – Švedijos akademija – neišvengė nūdienės pasaulinės kampanijos #MeToo purslų, kurie aptaškė ir prestižinės akademijos atstovus.

Štai tokios vertybės padėtos ant svarstyklių senojoje Europoje. Ir tai visai kas kita, nei situacija 1964 m., kuomet prancūzų rašytojas ir filosofas Žanas Polis Sartras dėl moralinių priežasčių atsisakė priimti jam paskirtą Nobelio literatūros premiją – jis atsisakė visų oficialių apdovanojimų, tarp jų ir prancūzų garbės legiono ordino, jam skirto 1945 m., nes tai apribotų jo nepriklausomybę.

Prisimindamas šias peripetijas, šveicarų galerininkas, meno kolekcionierius Arminio Sciolli džiaugiasi, kad šio skandalo šešėlyje šviesos spindulėlis yra spalio mėnesį Lokarne išleista ir neseniai Vilniuje pristatyta knyga, skirta Šveicarijos ir Lietuvos meno, kultūros bei literatūros sąsajų įprasminimui. Ne mažiau džiugina ir tai, kad leidinį ketinama pristatyti „Geriausios šveicariškos knygos 2018“ konkursui.

Svarbūs ir reikšmingi verslo, mokslo ir meno sinergijos vaisiai per daugiau nei du dešimtmečius partnerystės sunoko ant Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo medžio. Apie tai, kad per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įsigijo daugiau nei tūkstantis Kazachstano studentų, kad vyksta produktyvus abiejų šalių mokslininkų ir verslininkų dialogas, kalbamės su nepaprastuoju ir įgaliotuoju Kazachstano ambasadoriumi Lietuvoje Viktoru Temirbajevu ir Klaipėdos universiteto rektoriumi, profesoriumi Artūru Razbadausku.

Prasmingas, nuodugniai apgalvotas ir dalykiškai aptariamas bendradarbiavimas Naujojo šilko kelio projekte mezgasi tarp Kinijos, Kazachstano, Baltarusijos, Lietuvos, Vokietijos ir kitų Europos bei Azijos šalių. Jų būtų galima išvardinti daugiau nei šešiasdešimt. Tai suteikia vilties, kad kuriančios jėgos yra stipresnės už griaunančiąsias, nes, anot Poeto, „kūrėjas nekuria, jis tik užrašo Dievą“.

Drįstu manyti, kad tarp tų užrašančiųjų tam tikrą vietą užima ir tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA, 2019 m. įžengsiantis į savo 20-ojo jubiliejaus metus. Tiek laiko trunkančioje kuklioje tarnystėje stengiamės būti tiltu, jungiančiu kontinentus, žmones, idėjas, kultūras, tradicijas, verslą, mokslą, meną, supratingumą ir geranoriškumą.

Kaip mums tai sekasi, spręsti Jums.

Ateinančiais žurnalo jubiliejaus metais širdingai kviečiu ankstesniuosius ir dabartinius partnerius būti kartu su mumis. JŪRA MOPE SEA visuomet yra Jūsų tribūna. Tegul tai būna ir mūsų bendra šventė, kurią švęsime liepos pabaigoje, kartu su 60-ąjį jubiliejų švęsiančia Jūros švente. Pirmasis lietuviškas marinistikos žurnalas „Jūra“ 1935 m. gimė Jūros šventės išvakarėse. 1999 m. atkurtoji „Jūra“ dabartiniu JŪRA MOPE SEA pavadinimu taip pat atgimė Jūros šventės išvakarėse.

Kiekviename ateinančių metų žurnalo numeryje esame pasiryžę papasakoti, kaip tuos 20 metų gyvenote Jūs, žurnalo bičiuliai, kaip augote ir stiprėjote, kokias kliūtis teko įveikti ir kokių rezultatų pavyko pasiekti. Papasakokite apie tai Pasauliui.

Kviečiu Jus ramiam, išmintingam, prasmingam pokalbiui po šakom akacijos baltos, kur „...vėjas dangiškas į jos lapus atklysta, / Ir paukštis čiulbantis joj suka savo lizdą, / Ir skamba medyje melodija tyli, / O aš klausausi jos ir užrašau smėly...“*

* Henrikas Radauskas „Dainos gimimas“

Nuoširdžiai Jūsų

Zita Tallat-Kelpšaitė

Žurnalo leidėja

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt