LEIDĖJOS ŽODIS. Kelyje su palūžusiaisiais ir palaimintaisiais

 

Brangieji skaitytojai, štai Jūs atvertėte 100-ąjį žurnalo JŪRA MOPE SEA numerį. Tiek išleista nuo 1999 m. vasaros. Galima sakyti, įveikta šimtas mylių vingiuotame kūrybos ir leidybos kelyje, kartais sunkiai kylant į kalną, kartais strimgalviais, tarsi į bedugnę, dardant žemyn. Teko kapstytis ir klampiame bekelės purve, tarpais pasimėgaujant lygiu, tačiau visuomet pavojingai slidžiu greitkeliu. Galiu pasidžiaugti, kad tą šimtą mylių įveikėme visą laiką judėdami pirmyn, nesustoję pailsėti pakelėje ir net neturėję nė mažiausios minties pasukti atgal. Buvome ir esame kelyje į svarbius įvykius, į pažinimą,  naujų idėjų, projektų gimimo ištakas, galų gale – kelyje į nuotykį. Kaip Jack Kerouac knygoje.

Šį kartą mūsų nuotykis – pats J. Kerouac – bitnikų, arba „palūžusios kartos“ (angl. Beat Generation), nors pats ją labiau buvo linkęs mistifikuotai vadinti „palaimintąja“ (beatific), tėvas.

Galaratėje, Italijos mieste Lombardijoje, įsikūręs MA*GA muziejus gruodžio pradžioje Milane organizavo didžiulę J. Kerouac – vieno iš XX a. literatūros grandų – paveikslų ir piešinių parodą. Aštuoniasdešimties tapybos darbų ir piešinių kolekcija atskleidžia „palūžusios kartos tėvo“ anksčiau niekuomet netyrinėtą pusę.

Kodėl mums tai įdomu? Kas gali sieti tarptautinį verslo žurnalą ir praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio bitnikų judėjimo pradininką?

Žurnalas neretai dalyvauja panašiuose tarptautiniuose renginiuose ir pats vykdo tęstinį projektą „Verslo, mokslo ir meno sinergija“, propaguodamas socialiai atsakingo verslo bendradarbiavimą su mokslo ir meno kūrėjais. J. Kerouac parodos rengėjai taip pat, ko gero, neapsėjo be socialiai atsakingo verslo dalyvavimo.

Į J. Kerouac kūrybą žurnalą atvedė nuotykio, kuris kiekvienam iš mūsų nesvetimas, nuojauta ir, žinoma, kelias, įkūnijantis neapčiuopiamą jungtį tarp žemės ir dangaus, žmogaus ir dievybės, šiapus ir anapus, vakarykštės ir šios dienos, ir kuris, anot Marko Tveno, mus pasirenka.

Visais laikais keliautojai, tikri ir mistiniai: Odisėjas, Sinbadas, Skrajojantis Olandas, Amžinasis Žydas, prarastojo Rojaus, Šventojo Gralio ieškotojai, šv. Kristoforas – pirklys, piligrimas, Didžiojo šilko kelio vilkstinių žygeiviai, nešė žinią, informaciją, idėją ir netgi religiją iš vieno kelio taško į kitą, iš šalies į šalį, iš žemyno į žemyną. Keliautojas visuomet buvo savotiškas kultūros kūrėjas ir nešėjas.

Laikui bėgant keitėsi keliavimo priemonės, o kartu su jomis ir keliautojo santykis su aplinka. Kūrybinės išraiškos galią pakeitė pinigų galia. Jei praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio „palūžusios ir palaimintosios kartos“ tranzuotojas kelyje oriai jautėsi su nutrintu Kerouac’o tomeliu rankoje, tai dabar verslininkas savo prestižą pakylėja už beveik pustrečio milijono dolerių nusipirkęs legendinį J. Kerouac knygos rankraštį, rašomąja mašinėle atspausdintą ant 36 metrų popieriaus ritinio, kaip tai padarė vienos futbolo komandos savininkas, už šį rankraštį aukcione pasiūlęs didžiausią kainą. Sunkiai apčiuopiamos bitnikų idėjos, kurios buvo nešamos kelyje, dabar tame kelyje yra tapusios labai apčiuopiamomis prekėmis. Apie tai su tam tikru apgailestavimu rašoma naujausiame knygos „Kelyje“, išleistos iš originalaus ritinio be taisymų ir kupiūravimo bei išverstos į lietuvių kalbą, įvade.

  1. Kerouac romanas įvairiais laikotarpiais atliko tam tikrą vaidmenį ne tik autoriaus gimtinėje Amerikoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

„Kelyje“, kuris tik pasirodęs 1957 m. rugsėjo 4 d. įtakingo kritiko buvo pavadintas „palūžusios  kartos“ testamentu, o romano autorius palygintas su Ernestu Hemingvėjumi, ir praėjus šešiasdešimčiai metų tebėra skaitomiausių knygų sąrašuose.

Lietuvoje pirmą kartą 1972 m. išleistas romanas buvo savotiškas laisvės gurkšnis iš anapus geležinės uždangos. Mano studijų laikais laikais likti neperskaičius J. Kerouac „Kelyje“ jaunimo aplinkoje buvo neįsivaizduojama. Tonizuojami pigaus raudonojo vyno, mes išnarstėme kiekvieną knygos herojų įveiktą mylią. Šaltuose bendrabučio kambarėliuose mes kartu su jais gyvenome kelyje ir tuo metu jautėmės laisvi.

Antroji knygos laida, didžiuliu tiražu išleista 1991 m., praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, iš knygynų buvo išgraibstyta per kelias dienas. Galbūt jos pavadinimas  priminė Baltijos kelią, 1989 m. sujungusį lietuvių, latvių bei estų rankas ir širdis, ir skatino žmones aktyviai veiklai.

Prisimindama šias istorines peripetijas, galvoju, kokias asociacijas amerikietis rašytojas, dailininkas ir džiazo muzikantas J. Kerouac šiandien kelia vakarų europiečiams, kuriems neteko patirti panašios izoliacijos nuo pasaulio, surengusiems tokį grandiozinį „palūžusios kartos tėvui“ skirtą renginį.

Šią parodą, kuri bus papildyta Didžiosios Britanijos menininko Peter Greenaway įspūdingu projektu „Kelyje“: vaizdo projekcijomis, perteikiančiomis J. Kerouac kelionės maršrutą, Italija ketina  pristatyti pasaulinėje 2020 m. parodoje Dubajuje, kurios tema yra „Sujunkime protus, kurkime ateitį“.

Kelyje, kuriame visuomet bus palūžusiųjų ir palaimintųjų, mes kur kas didesniu greičiu negu J. Kerouac herojai nepaliaujamai skubame į ateitį. Pats laikas jungti pasaulio protus tvariai ateities kūrybai, idant tas beatodairiškas lėkimas netaptų pražūtingas.

 

Nuoširdžiai Jūsų

Zita Tallat-Kelpšaitė

Žurnalo leidėja

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt