LEIDĖJOS ŽODIS. Investicijos į ateitį: Azijos amžiaus pradžia?

Šilko kelias, skaitmenizavimas, dekarbonizavimas, diversifikavimas, žalioji laivyba, tvarioji, išmanioji, inovatyvioji, mėlynoji, žalioji ekonomika, alternatyviosios technologijos, švarioji ateitis, ekologija, aplinkosauga, tausojimas – pastaruoju metu tai yra populiariausi raktiniai žodžiai tarptautinių renginių dienotvarkėse.


Vienas didžiausių Hamburge vykstančių jūrų industrijos renginių SMM aptaria ambicingus šios šakos užmojus. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) paskelbė strateginius tikslus – iki 2050 m. perpus sumažinti pasaulinės laivybos išmetamų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o iki 2100 m. pasiekti, kad laivai visiškai neišmestų CO2 (anglies dioksido). Prieš tai, iki 2020 m., pasaulio laivyba turės peržengti pirmąjį sieros ribojimo slenkstį – visi okeaniniai laivai privalės naudoti degalus, kuriuose bus ne daugiau nei 0,5 proc. sieros. Nors laivyba jau dabar laikoma viena ekologiškiausių transporto rūšių, kurios CO2 išmetamų dujų kiekis tesudaro 2,2 proc. visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, pagal įsigaliojusią TJO konvenciją reikalavimas nuo 2020 m. laikytis 0,5 proc. ribos bus taikomas maždaug 70 tūkst. laivų, ir laivų savininkams teks priimti kardinalius su tuo susijusius investicinius sprendimus.
Europos jūrų uostų organizacijos (ESPO) kasmetinėje konferencijoje Roterdame, kurios tema šiemet buvo „Investicijos į ateities uostus“, pabrėžta, kad investicijų poreikis į Europos uostus, jų infrastruktūrą yra milžiniškas. Uostai nori ir yra pasiruošę investuoti į pridėtinę vertę kuriančius projektus ir imtis tokių iššūkių kaip anglies dioksido mažinimas, tvarumo skatinimas bei skaitmenizacija.
„Vieningos Europos rinkos plėtrai reikėjo pašalinti nemažai barjerų. Niekas kitas taip gerai to neatspindi, kaip Europos jūrų uostai, kurie dirbo dešimtmečius siekdami užtikrinti lygias galimybes visiems šio proceso dalyviams. Keletas pastarųjų metų ES politikos iniciatyvų turėjo ypač didelės įtakos jų įgyvendinimui uostų sektoriuje. Dabar jūrų uostai gali realizuoti visą savo potencialą ir maksimaliai padidinti ES gyventojams ir bendruomenėms kuriamą naudą. Dėmesys uostams, kaip komerciniams vienetams, daugeliu atveju didina jų finansinę autonomiją“, – sako Europos jūrų uostų organizacijos pirmininkas Eamonn O’Reilly.
Labai svarbu yra užtikrinti, kad uostai imtųsi „teisingų“ projektų. Ši tema toliau vystoma ir Baltijos uostų organizacijos (BPO) konferencijoje Ščecine.
Aktualios temos iš didžiųjų tarptautinių tribūnų persikelia į atskirose šalyse ir regionuose vykstančias diskusijas bei ekspertų įžvalgas.
Saksonijos-Anhalto regioninės plėtros ir transporto ministras Thomas Webel sako, kad šis Vokietijos federacinis regionas, būdamas sparčiai augančiu logistikos mazgu ir vartais į Rytus, siekia formuoti Vokietijos uostų vidaus multimodalinio transporto srautus tvarios plėtros pagrindu. Transporto ministerijos Dessau-Rosslau mieste surengtoje „Hafenhinterland“ konferencijoje diskutuojama apie ateities perspektyvas vystant Saksonijos-Anhalto regioną kaip logistikos, multimodalinio transporto geležinkeliais, keliais, jūra ir oru mazgą. Federacinio regiono ir Kinijos inicijuoto Naujojo šilko kelio sąsajos gali būti įdomios ir naudingos ne tik šiam regionui, Vokietijai, bet ir ES bei tarptautinių logistikos grandinių tinklo vystymui.
Aziją ir Europą sujungiantis Naujasis šilko kelias domina abiejų žemynų šalis. Pastaruoju metu labai sparčiai auga tiesioginio krovinių vežimo tarp Kinijos ir Europos geležinkeliu mastas – vis dažniau paskelbiama apie naujų linijų paleidimą iš Vakarų Europos šalių. Daugiausia krovinių keliauja per Ukrainos ir Baltarusijos pasienį, kuris vis labiau kemšasi, tad „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uostas turi gerą progą priminti apie save ir paskatinti krovinių srautą pasukti per Lietuvą ir krovos rezultatais Baltijos šalyse pirmaujantį jūrų uostą.
Daugelio verslo subjektų žvilgsniai nukreipti į Baltarusijos ir Kinijos projektą – netoli Minsko kuriamą „Didžiojo akmens“ pramonės parką, kuriame, pasibaigus statybai, jau kitais metais turėtų įsibėgėti gamybos procesai, vadinasi, ir naujos krovinių gabenimo galimybės, dėl kurių, be abejo, nebus apsieita be konkurencinės kovos.
Europos verslo subjektų klestėjimo viltys, siejamos su Kinija ir kitomis Azijos rinkomis, nėra be pagrindo. To neneigia ekonomikos ir finansų ekspertai, analizuojantys pasaulio ekonomikos dinamiką ir vis dažniau užsimenantys apie ilgalaikio Vakarų dominavimo saulėlydį ir pasaulio vartojimo rinkų transformavimąsi.
Neseniai paskelbtame strateginių rinkos tyrimų ir duomenų analizės paslaugų tiekimo kompanijos „Euromonitor International“ pranešime sakoma, kad 2013 m. Kinija įveikė JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu, vertinant perkamosios galios pariteto (PPP) požiūriu, ir pretenduoja tapti didžiausia pasaulio ekonomika. Vertinant pagal BVP ir PPP rodiklius iki 2030 m. turėtų pirmauti trijų šalių: Kinijos, JAV ir Indijos, ekonomikos. Prognozuojama, kad 2018–2030 m. Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių regionas, aktyviai vystantis pažangiąją ekonomiką, sudarys daugiau nei 50 proc. viso pasaulio BVP augimo. Šis ekonominės galios poslinkis neišvengiamai formuoja pasaulinius megatrindus. Jei bus įgyvendintos dabartinės ekonominės bazinės tendencijos, tai gali būti Azijos amžiaus pradžia, nes šis regionas turi galimybių tapti pasaulio ekonomikos pagrindu, teigia „Euromonitor International“ analitikai, užsimenantys, kad nereikėtų ignoruoti šių pasaulio ekonomikos pokyčių įžvalgų formuojant ilgalaikes ateities strategijas.

Nuoširdžiai Jūsų
Zita Tallat-Kelpšaitė
Žurnalo leidėja

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt