VIDAUS VANDENYS. Multimodalinio transporto plėtra Elbės ir Oderio regione

 

Zita Tallat-Kelpšaitė

 

Senos–Šeldės kanalas – tarpvalstybinio bendradarbiavimo Vidurio Europoje pavyzdys

Vidaus vandenų transportas, kaip ekologiška ir perspektyvi transporto rūšis, sulaukia vis dar per mažai visuomenės bei verslo struktūrų dėmesio. Europos Sąjungos baltojoje knygoje pabrėžiamas tikslas – iki 2030 m. CO2 emisiją sumažinti 20 %, palyginti su 2008 m. Vidaus vandenų transportas suteikia potencialą ir galimybių priimti multimodalius, ekologiškus sprendimus integruojant vidaus vandens kelių transportą į tarptautinį tinklą. Todėl turi būti sudarytos sąlygos konkrečiam infrastruktūros kūrimui Centrinėje Europoje.
Apie tai buvo diskutuojama Vokietijos Federacijos Saksonijos-Anhalto žemės regioninės plėtros ir transporto ministerijos kartu su Elbės ir Oderio pramonės rūmų sąjunga kovo 15–16 d. Belgijoje surengtoje konferencijoje „Multimodalinio transporto plėtra Elbės ir Oderio regione“.
Konferencijoje pranešimus skaitė Saksonijos-Anhalto žemės regioninės plėtros ir transporto ministras Thomas Webel, Europos komisarės transporto klausimais Violetos Bulc kabineto narys Nikolaus von Peter, Europos Rytų–Vakarų transporto koridoriaus koordinatorius Mathieu Grosch, Europos Parlamento viceprezidentas Boguslaw Liberadzki, Elbės ir Oderio pramonės rūmų sąjungos prezidiumo narys Dariusz Więcaszek, Lenkijos jūrų ekonomikos ir vidaus navigacijos viceministras Jerzy Materna, Čekijos vidaus vandenų administratorius Liubomir Fojtu.

Europoje – 41 000 km vandens kelių

Renginys prasidėjo išvažiuojamąja sesija Belgijos mieste Kortreike – Vakarų Flandrijos provincijos centre, Belgijos ir Prancūzijos pasienyje. Delegaciją priėmė Flandrijos vandens kelių valdybos („De Vlaamse Waterwegen“) vykdantysis direktorius Chris Danckaerts. Savo pranešime jis pristatė Flandrijos natūralių vandens kelių ir kanalų sistemos reikšmę regiono vystymui bei integracijai į Europos transporto kelių sistemą ir tarptautinių transporto koridorių tinklą.
Iš beveik 41 000 km Europos vandens kelių 1 000 km yra Flandrijoje. Tai – vienas tankiausių vandens kelių tinklų. Kalbėdamas apie šio transporto efektyvumą, ekonominę ir aplinkosaugos naudą, Ch. Danckaerts pabrėžė, kad viena 1 200 t talpos barža galima gabenti tiek krovinių, kiek telpa į 40 geležinkelio vagonų arba 60 sunkvežimių.
Svarbų vaidmenį Belgijos kanalų sistema vaidina ir potvynių reguliavimui. „De Vlaamse Waterwegen“ yra šios srities lyderė, atsakinga už projektavimą, darbų vykdymą ir potvynių kontrolės valdymą.
Kaip sėkmingas ir sektinas tarpvalstybinio bendradarbiavimo, vidaus laivybos vystymo bei integravimo į tarptautinių transporto koridorių grandinę pavyzdys, konferencijos dalyviams ir vidaus navigacijos ekspertams buvo pademonstruota jungtis tarp Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų Senos–Šeldės upių. Šio 98 mln. eurų vertės projekto, kurį kofinansuoja Europos Sąjunga, įgyvendinimas leis Senos–Šeldės vandenimis plaukioti CEMT Vb klasės, 4 500 dedveito tonų, arba 19x11,40x3,5 m, tris sluoksnius konteinerių gabenantiems laivams.
Senos–Šeldės vidaus navigacijos ir pakrančių infrastruktūros projektas turi būti baigtas šiemet.
Bet šis projektas keičia ne tik upių vagas...

Septyni Kortreiko tiltai

Malonią kovo vidurio popietę pasivaikščioti palei Šeldės intaką Lejė kviečia Frank Serpentier, kompanijos „Waterwegen en Zeekannal NV“ Senos-Šeldės projekto vadovas.
Kortreike populiarus ir mėgstamas maršrutas yra 10 tūkst. žingsnių pėsčiomis – pažintis su architektūra. Mūsų pasivaikščiojimo tikslas kitas – F. Serpentier kviečia susipažinti su Kortreiko tiltais, kurie šiame projekte vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį nei kanalų uždarymą ir atidarymą koreguojančios užtvaros, vadinamosios spynos.
Jis pasakoja, kad įgyvendinant Senos–Šeldės projektą Kortreike atlikti didžiausi kada nors vykę infrastruktūros pokyčiai. Pirmiausia, navigacija Lejė upe turėjo atitikti viso projekto reikalavimus, kad joje galėtų plaukioti atitinkamo dydžio ir grimzlės laivai. Teko pastatyti naujų tiltų. Jų yra septyni.
Tiltus projektavo skirtingi architektai. Kiekvienas tiltas – unikalus kūrinys, suteikiantis miestui naują, visiškai savitą siluetą. Visi jie pastatyti ant 7 m aukščio klirenso virš normalaus upės lygio. Tiltų aukštis plaukiant laivams gali būti koreguojamas.
Pats įdomiausias ir įspūdingiausias – 207 m ilgio kabantis, „S“ formos, į gyvatę panašus pėsčiųjų ir dviračių tiltas, sukurtas pagal garsaus inžinieriaus Laurent Ney projektą. Šį originalų, su meile gamtai ir žmogui sukurtą tiltą Flandrijos valdžia pastatė kaip kompensaciją miestiečiams už patirtus nepatogumus dėl keletą metų trukusių statybų. Nors tiltas išsiskiria savo parametrais ir išvaizda, jis, pasak statytojų, nebuvo dvigubai brangesnis už kitus šešis tiltus – kainavo apie 4,5 mln. eurų.
„Pakeliui į Briuselį lėktuve skaičiau Robert James Waller romaną „Madisono apygardos tiltai“. Keistas sutapimas – ten irgi figūravo septyni tiltai. Vienas jų buvo ypatingas. Tai istorija apie meilę“, – sakau, prisiminusi autentiškų įvykių pagrindu parašytą romaną.
„O čia istorija apie pinigus“, – šypteli F. Serpentier.
Meilė ir pinigai dažnai būna labai susiję, bent jau tuo, kad dėl jų gimsta plunksnos vertos istorijos.
Kortreiko tiltai patvirtina, kad pinigų ir meilės sąjunga gali būti sėkminga.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt