RINKA. ANALIZĖ. PROGNOZĖS. Kodėl oro uostams nevertėtų kliautis vien iš automobilių stovėjimo aikštelių gaunamomis pajamomis?

 

Milda Manomaitytė
„Global AirRail Alliance“ direktorė

Kovo mėnesį man teko garbė skaityti pranešimą Amsterdame vykusioje kasmetinėje ir šiais metais jau savo dvidešimtąjį jubiliejų švenčiančioje konferencijoje „Passenger Terminal Conference“. Beveik 7 000 lankytojų, pranešėjų ir konferencijos dalyvių aiškiai parodo, kad „Passenger Terminal Expo & Conference“ yra didžiausias ir svarbiausias pasaulio oro uostų bei jų tiekėjų kasmetinis renginys.
Vienos iš vienuolikos konferencijoje nagrinėtų temų sesijos „Oro uostų miestai, transporto jungtys ir turizmas“ metu buvo diskutuojama apie įvairias susisiekimo su oro uostais problemas.
Bėgant metams aš, kaip „Global AirRail Alliance“ direktorė, taip dažnai sulaukdavau vieno klausimo, kad nusprendžiau, jog būtų gera mintis jį iškelti skaitant pranešimą „Kodėl oro uostams nevertėtų kliautis vien iš automobilių stovėjimo aikštelių gaunamomis pajamomis?“ ir gal net mesti iššūkį požiūriui „mes visada darėme taip“.
O minėtas klausimas skamba taip: „Kodėl mes, oro uostai, turėtume investuoti į geležinkelio jungtis, kai didžiausios pajamos gaunamos iš žmonių, kurie palieka savo automobilius mūsų stovėjimo aikštelėse?“

Klausimas išties aktualus – Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) duomenimis, iš automobilių stovėjimo gaunamos pajamos sudaro apie 20 % bendrųjų įvairiausių dydžių oro uostų mazgų veiklos (tiek susijusių, tiek nesusijusių su aviacija) pajamų. Palyginimui, keleivinių lėktuvų nusileidimo mokesčiai atneša 18 % pajamų. Skaičiai gali šiek tiek skirtis lyginant didelius (19 % už automobilių stovėjimą ir 16 % už oro uosto mokesčius), vidutinius (atitinkamai 15 % ir 24 %) bei mažus (10 % ir 26 %) oro uostus.
Ir nors automobilių nuoma bei stovėjimas (parkavimas) tebesudaro pagrindines oro uostų pajamas, jomis nebegalima remtis kaip į stabilų šaltinį.
Pasak ACI, tikrosios iš vieno keleivio gaunamos pajamos abiem atvejais vien per 2013 m. krito 3,6 % ir 4,2 %. Palyginus su 2008 m., pajamos atitinkamai krito 14 % ir 25,1 %.
Taigi – ar ateityje oro uostų automobilių stovėjimo aikštelės liks praeitį menančiais objektais tarsi olimpiniai stadionai? Turbūt ne, tačiau automobilių stovėjimo aikštelių verslą sudrebins du pagrindiniai aspektai – naujosios technologijos ir elgesio pokyčiai.
Didžiausiu kliuviniu taps automobilių, kurių nereikia vairuoti, pasirodymas. KPMG duomenimis, 74 % Jungtinės Karalystės automobilių pramonės vadovų mano, kad 2025 m. daugiau nei pusė šiandieninių automobilių turėtojų jų turėti nebenorės, teikdami pirmenybę mobilumui, kaip paslaugai, ir automobiliams, kurių nereikia vairuoti. Šis milžiniškas pokytis turėtų įvykti vos po dešimtmečio, todėl oro uostams laikas rimtai pagalvoti, kokią įtaką jis turės žemės transporto paslaugoms ir terminalų išsidėstymui.
Didėjantys samdomo transporto ir pakeleivių paieškos mastai taip pat turi didelės įtakos oro uostų automobilių aikštelių verslui. 2015 m. Tarptautinis Pekino oro uostas užfiksavo sumažėjusias iš automobilių stovėjimo aikštelių gaunamas pajamas dėl išaugusios samdomo transporto bei automobilių statymo, padedant patarnautojui, pasiūlos ir atitinkamai sumažėjusio poreikio ilgam laikui palikti savo automobilį.
Daugiau nei 400 oro uostų visame pasaulyje galima naudotis „Uber“ paslauga, o „Lyft“ paslaugos pasiekiamos 130 JAV oro uostų.
„Passenger Terminal Conference“ konferencijos metu oro uostai akcentavo sunkumus, su kuriais susiduria dėl samdomo transporto įmonių, kur ši paslauga vis dar tebėra nelegali, įskaitant „Uber“ programėlės blokavimą naudojantis oro uosto bevieliu internetu arba bendradarbiavimą su taksi vairuotojais, kurie pastebi ir praneša apie oro uosto teritorijoje lūkuriuojančius „Uber“ vairuotojus.
Tačiau keleiviams tokios priemonės neatneša jokios naudos. O viena keleivių grupė turės ypatingai didelės įtakos kelionėms ateityje – „tūkstantinukai“ (angl. „Millenials“) yra didžiausia prie amžiaus, kai išleidžiama daugiausiai pinigų, artėjanti karta.
Pasak Amerikos viešojo transporto asociacijos, transporto pasirinkimo priežastys yra pragmatiškos: 46 % „tūkstantinukų“ teigia, kad jų pasirinkimus nulemia noras sutaupyti, kiti 46 % atkreipia dėmesį į patogumą, 44 % nori daugiau judėti, o 35 % sako gyvenantys bendruomenėje, kurioje naudotis tranzitiniu transportu yra patogiausia.
„Tūkstantinukai“ geriausią transporto būdą (vairavimas, tranzitinis transportas, dviratis ar pėstute) renkasi pagal planuojamą kelionę. Jiems patraukliausios bendruomenės turi didžiulę transporto pasiūlą. Taigi, natūralu, kad jie to paties tikėsis ir iš oro uostų.
Tarp kitko, pasak kovo pradžioje vykdytos nacionalinės apklausos, 93 % amerikiečių mano, kad oro uostų terminalai galėtų turėti geresnį susisiekimą su regioniniu transportu ir tranzito tinklais.
Norėdami patenkinti ateities keliautojų poreikius, oro uostai turi susimąstyti apie daugiarūšio transporto mazgus, kuriuose susijungtų traukinių, autobusų, pakeleivingų automobilių, automobilių be vairuotojų, dviračių transporto ar kelionės pėstute galimybės. Tai darydami oro uostai turėtų pagalvoti apie keleivių patirtį ir sukurti sklandų judėjimo iš, į ir per įvairius terminalus srautą.
Oro uostai negali sau leisti laikytis įsikibę automobilių stovėjimo aikštelių, nes rinka keičiasi greitai, o šis verslo modelis jau nebėra patikimas norint užtikrinti finansinį augimą.
Niekas iš tikrųjų nežino, kaip naujosios technologijos ir naujos keliautojų kartos pakeis automobilių stovėjimo aikštelių verslą, tačiau aišku viena – būtina susitelkti į daugiarūšio transporto galimybių pasiūlą aktyviai interneto paslaugomis besinaudojančiam keleiviui.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt