RINKA. ANALIZĖ. PROGNOZĖS. 2017 m. logistikos sektoriaus augimas žada būti silpnas

 

Justinas Liuima
„Euromonitor International“ vyresnysis pramonės analitikas

2016-ieji pasižymėjo padidėjusiu politiniu nestabilumu ir svyravimais verslo srityje, kurie pakenkė ir logistikos sektoriaus efektyvumui. Netikrumo laikotarpis turėtų tęstis ir 2017-aisiais, tačiau, nepaisant to, numatomas greitėjantis pasaulinis augimas.
Dėl intensyvėjančio augimo besivystančiose Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Rytų Europos rinkose ir geresnio, nei tikėtasi, augimo Europoje, 2017 m. pasaulinis realiojo BVP augimas turėtų siekti 3,4 %. Tai turėtų atnešti naujų galimybių logistikos paslaugų tiekėjams, o logistikos sektorius – ūgtelėti 2 %, palyginti su 2016 m. užfiksuotu 0,3 % nuosmukiu.
Nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos, verslo ir vartotojų nuotaikos tebėra trapios. Nestabili Europos politinė situacija, laisvosios prekybos apribojimų bei terorizmo baimė ir toliau liks pagrindiniais verslo pasitikėjimo bei logistikos augimo stabdžiais. Vis dėlto naujų transporto rūšių pasiūla ir prekybos kelių persiskirstymas suteiks naujų galimybių tarp Europos ir Azijos bei pačioje ES dirbantiems logistikos tiekėjams.

Atsigaunanti ES, Kinija bei Indija taps Europos ir Azijos prekybos augimo varikliu

Įprastai tikimasi, kad didžiausia bei intensyviausia prekyba vyks tarp Europos ir Azijos. ES turėtų išlaikyti augimo tempus, o 2017 m. prognozuojamas BVP augimas – siekti 1,5 %. Šis augimas siejamas su augančia ES gamybine produkcija ir didėjančiomis eksporto apimtimis. Tai ypač taikoma Vokietijai, Skandinavijai, Vidurio ir Rytų Europos šalims. Europos logistikos tiekėjams tai reiškia intensyvesnę prekybą. Be to, auganti gamyba turėtų sumažinti nedarbingumo lygį ir skatinti greito vartojimo prekių pervežimo paklausą.
Tuo tarpu realusis BVP augimas Kinijoje 2017 m. turėtų sulėtėti ties 6,4 %. Tačiau tai neturėtų daryti įtakos Europos gamintojams ir logistikos sektoriui, kadangi privataus vartojimo apimtys tebedidėja bei didina įvairių vartojimo ir dizainerių kuriamų prekių paklausą. Pavyzdžiui, Europos šalys yra vienos iš pagrindinių Kinijos rūbų ir avalynės, namų apdailos ir elektronikos prekių importo partnerių. Augantis privatus vartojimas 2017 m. turėtų išlaikyti Europos dizainerių kuriamų prekių paklausą ir sudaryti sąlygas logistikos tiekėjų augimui.

ES lieka pagrindiniu Kinijos prabangos prekių importo partneriu

Be Kinijos, vienu iš pagrindinių žaidėjų Europos ir Azijos prekyboje 2017 m. žada tapti Indija. Manoma, kad Indijos realusis BVP augimas aplenks Kinijos ir 2017 m. išsiplės iki 8 %. Be to, Indija sugebėjo pritraukti naujų užsienio gamintojų investicijų. Pavyzdžiui, be visų kitų į gamybinę infrastruktūrą Indijoje investuoja ir Europos automobilių gamintojai „BMW“, „Daimler“ bei „Peugeot“. Automobilių pramonei reikalingos ilgos ir sudėtingos tiekimo grandinės; todėl 2017-aisiais ir vėlesniais metais nusimato naujos galimybės tarptautiniams bei Indijos logistikos paslaugų tiekėjams.

Kazachstanas žada pasipelnyti iš augančios prekybos geležinkeliais tarp Europos ir Kinijos

2016 m. įvyko didžiulis postūmis Transazijos geležinkelyje, jungiančiame Kiniją ir didžiuosius Europos miestus. Tais metais buvo baigti arba pradėti statyti daugelis infrastruktūros objektų, todėl manoma, kad 2017 m. prekybos geležinkeliu srautai turėtų dar labiau išaugti. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo atidaryta naujoji geležinkelio linija tarp Londono ir Kinijos, kuria gabenami vartojimo bei dizainerių kurti gaminiai.
Geležinkeliai tampa patrauklia alternatyva logistikos įmonėms, kadangi toks gabenimo būdas kainuoja mažiau nei oro transportas, bet prekės pristatomos greičiau, nei plukdomos laivais. Pavyzdžiui, palyginti su 30 dienų kelione laivu, traukinys iš Kinijos į Europą nuvažiuoja per 15–16 dienų. Laiko taupymas ypač aktualus prekybininkams, siūlantiems vartojimo ir dizainerių kurtas prekes tiek Europoje, tiek Kinijoje.
Tai atveria naujas galimybes ir kelyje Europa–Kinija išsidėsčiusioms šalims. Pavyzdžiui, Kazachstanas tampa svarbiu Naujojo šilko kelio dalyviu. Kazachstano geležinkeliai teigia valdantys vienuolika kelių į Kiniją ir tikisi padidinti prekybos tarp Kinijos ir Europos apimtis 800 mlrd. dolerių. Didėjančios prekybos apimtys yra palankios Kazachstano logistikos sektoriui, kadangi šalis tampa svarbiu Transazijos geležinkeliu gabenamų prekių logistikos mazgu. Planuojama, kad 2017 m. Kazachstano logistikos pramonė pagaliau atsigaus po 2015–2016 m. patirto prekybos su Rusija nuosmukio ir išsiplės 8 %.

„Brexit“ poveikis 2017 m. bus vos juntamas, tačiau ilgainiui pakeis prekybinius kelius

Priešingai, negu buvo tikėtasi, Jungtinės Karalystės logistikos pramonė 2016 m. išaugo 4 %, kadangi svaro nuvertėjimas padėjo padidinti eksportą. 2017 m. JK logistikos augimas turėtų likti lėtas, siekiantis vos 0,4 %, kadangi augantis eksportas neatsvers besitraukiančio privataus vartojimo.
„Brexit“ nesugriaus Europos prekybos apimčių, tačiau ilgainiui gali perskirstyti tiekimo grandines ir paskirstymo kanalus. Didelę dalį savo produkcijos į ES eksportuojantys pagrindiniai Britanijos gamintojai dairosi į Vidurio ir Rytų Europos šalis, norėdami ten perkelti savo gamybą. Pavyzdžiui, aviacijos kompanija „Rolls Royce“ investuoja į Lenkiją, o automobilių gamintojas „Jaguar Land Rover“ statosi naują gamyklą Slovakijoje.

Verslo ir vartotojų pasitikėjimas Jungtine Karalyste mažėja

Tai reiškia, kad paklausai pasislinkus iš JK į Rytų Europą, pasikeis įvairių komponentų, pavyzdžiui, plastikinių ar guminių dalių, elektronikos ir pan. tiekimo grandinės. Lenkijai ir Slovakijai giriantis 2017 m. Europoje sparčiausiai besivystančia logistika, logistikos sektorius jau stebi tiekimo grandinės pokyčius.

Rytų Europos (išskyrus Rusiją) logistikos sektorių dešimtukas, 2017 m.

Be gamintojų, JK prekybininkai ir greitai judančių prekių vežėjai taip pat ruošiasi galimiems pokyčiams paskirstymo kanaluose. Norėdami išvengti dvigubų mokesčių ir transporto sistemos apribojimų, JK prekybininkai svarsto perkelti savo paskirstymo centrus į ES. Didžiausias galimybes pritraukti naujų investuotojų turi puikią logistikos infrastruktūrą susikūrusios Vokietija ir Nyderlandų karalystė. Tačiau 2017 m. jokių svarbesnių pokyčių paskirstymo grandinėse nesitikima, kadangi prekybininkai laukia „Brexit“ derybų pabaigos ir tikisi kokios nors laisvosios prekybos sutarties su ES.

Rusija ir Turkija žada pasiūlyti alternatyvius prekybos kelius su Azija bei Viduriniaisiais Rytais

Rusijos logistikos sektorių ypač paveikė Vakarų sankcijos ir mažėjančios vartojimo prekių kainos, suardžiusios nusistovėjusias tiekimo ir paskirstymo grandines bei atvedusios prie ekonominio nuosmukio.
Tačiau 2017 m. Rusijos logistikos sektorius yra nusiteikęs atsigauti ir pademonstruoti nedidelį 2 % augimą. Šiais metais Vakarai sankcijas greičiausiai taikys ir toliau, tačiau naujieji prekybos keliai su Kinija turėtų pagerinti situaciją. Prekybos srautai tarp Rusijos ir Kinijos per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius teatnešė 50 mlrd. JAV dolerių (palyginti su 100 mlrd. 2014 m.), tačiau abi šalys iki 2020 m. tikisi padidinti abipusę prekybą iki 200 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant lėtėjančio augimo, Kinijai vis dar reikalingi didžiuliai Rusijos energijos ištekliai, įvairios vartojimo ir žemės ūkio prekės. Tuo tarpu Vakarų sankcijos verčia Rusiją ieškoti alternatyvių prekybos partnerių. Taigi, ši šalis didina įrangos, transporto priemonių, vartotojams skirtos elektronikos ir kitų prekių importą iš Kinijos – tai padeda megzti naujus prekybos ryšius bei palaikyti Rusijos logistikos sektorių.
Dar viena iš pagrindinių logistikos rinkų, siūlančių alternatyvius prekybos kelius, yra Turkija. Dėl Naujuoju šilko keliu ir Transazijos geležinkeliu gabenamų prekių srautų, kryžkelėje tarp Azijos ir Europos išsidėsčiusi Turkija atsidūrė labai palankioje padėtyje. Be to, ši šalis tikisi po „Brexit“ pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su JK ir padidinti abipusius šių šalių prekybos srautus. Galiausiai, karas Sirijoje trukdo prekybos ryšiams Viduriniuosiuose Rytuose ir Turkijai, kaip potencialiam logistikos mazgui. Pavyzdžiui, 2016 m. Turkija ir Jordanija pasirašė sutartį Jordanijos prekių eksportui per Turkijos uostus į Persijos įlankos šalis.
Nepaisant to, neaiški politinė situacija ir prastėjančios verslo sąlygos Turkijoje apribos šios šalies logistikos sektoriaus augimą ateityje. Tranzito apimtys auga, tačiau Turkija vis dar tebėra labai priklausoma nuo vidaus vartojimo; taigi smunkantis vartotojų pasitikėjimas, kylanti infliacija ir vilkinamos verslo investicijos turės neigiamą poveikį vartojimui bei logistikos sektoriui. 2017 m. Turkijos logistikos sektorius planuoja augti 5 %, nepaisant to, kad šis augimo rodiklis yra mažesnis, nei fiksuojami per pastaruosius penkerius metus.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt