„INTERREG“ BALTIJOS JŪROS REGIONO PROJEKTAS. Europos bendradarbiavimas būtinas vidaus vandenų navigacijos stiprinimui


 

Sandra Kunze

Europos bendradarbiavimas yra būtinas norint sustiprinti vidaus vandenų transporto integraciją į daugiarūšio transporto logistikos grandines. Tokią nuomonę išreiškė maždaug šimtas trisdešimt Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos, Suomijos, Belgijos ir Čekijos atstovų,  praėjusių metų lapkričio 21 d. Varšuvoje susirinkę aptarti, kaip pagerinti vidaus vandenų navigaciją Baltijos jūros regione.

Varšuvos konferencija taip pat buvo ir pirmoji kasmetinė trijų metų „Interreg“ projekto EMMA konferencija, kartu su kasmetine KEO – Elbės ir Oderio pramonės rūmų sąjungos, konferencija. EMMA gerina krovinių mobilumą ir logistiką stiprindama vidaus vandenų bei upių ir jūros transportą bei skatindama naujas tarptautinės laivybos paslaugas.


„Atėjo laikas rezultatams ir diskusijoms apie ateities Europos transporto politikos pokyčius. Projektą EMMA palaiko ir dėl jo sėkmės dirba daugiau nei 50 organizacijų“, – kalbėjo Stefan Breitenbach, Hamburgo uosto, pagrindinio projekto EMMA partnerio, Rinkodaros skyriaus atstovas.


Nepaisant daugybės privalumų, vidaus vandenų navigacijos potencialas dar nėra visiškai išnaudotas. Vidaus vandenų navigacija yra ekonomiškai efektyvus, saugus, aplinkai draugiškas bei augimą skatinantis transporto būdas. Jo skatinimui jau buvo imtasi svarbių žingsnių, pavyzdžiui, sukurtas ES vandenų transporto veiksmų planas NAIADES. Vandenų transportas jau integruotas į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), tačiau vis dar reikia tinkamos ES finansinės programos TEN-T uostų vaidmens stiprinimui.

„Mums taip pat reikia sektoriaus jungtinę transporto sistemą ir patogią reglamentavimo sistemą palaikančios politikos“, – priminė Europos vidaus vandenų uostų federacijos prezidentas Roland Hörner.

ES tikisi į geležinkelius ir vidaus vandenų transportą perkelti 30 % tolimųjų krovinių bei iki 2030 m. įgyvendinti anglies dvideginio neišskiriančios miesto logistikos planą. Vidaus vandenų transporto stiprinimas gali prisidėti prie aplinkos gerinimo ir padėti pasiekti užsibrėžtus tvarumo tikslus.

„Keisti nusistovėjusią tvarką nėra lengva, tačiau mes norime tai padaryti, kad didesnę transporto dalį apimtų vidaus vandenų navigacija“, – kalbėjo Hamburgo uosto Rinkodaros skyriaus atstovybės Lenkijoje vadovas Maciej Brzozowski.

Šiuo metu Hamburgo uostas yra antras didžiausias vidaus vandenų uostas Vokietijoje. Kadangi kai kuriose Baltijos jūros regiono dalyse kelių ir geležinkelių transportas yra perkrautas, vidaus vandenų navigacija ir jos didžiulis potencialas yra unikali galimybė plėtrai.


„Keliai negali apimti intensyvėjančio tolimojo transporto srauto. Vidaus vandenų navigacija padės su šia problema susitvarkyti, todėl visomis išgalėmis stengiamės ją vystyti“, – patvirtino „Elbe Allianz“ valdybos pirmininkas Stefan Kunze.

Konferencijos pranešėjai ir dalyviai pabrėžė, kad vidaus vandenų transportas turi darniai dirbti kartu su kitomis transporto rūšimis.

„Vidaus vandenų sistemą būtina atnaujinti, o vidaus navigacijos sluoksnis turi jungtis su jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, geležinkeliais, keliais ir logistikos centrais“, – pabrėžė pagrindinis konferencijos pranešėjas, Europos Komisijos Mobilumo ir transporto GD vyresnysis ekspertas Dimitrios Theologitis.

D. Theologitis taip pat atkreipė dėmesį į DINA (angl. digital inland navigation area – vidaus vandenų skaitmeninės navigacijos zonos) svarbą, kadangi logistikos skaitmeninimas pagerins informacijos srautus, padės vykdyti sklandžius logistikos pokyčius bei vandens kelių eksploatavimą. Daug turinio jau pateikiama elektronine forma, pavyzdžiui, elektroniniai žemėlapiai, pranešimai kapitonams ir laivų duomenų bazės.

„Turime padaryti taip, kad atskiri informacijos fragmentai dirbtų kartu,“ – teigė D. Theologitis.


Varšuvoje EMMA subūrė ekspertus aptarti tarptautiniam bendradarbiavimui Oderio regione, ateities planams Elbės regione bei stipraus vieningo vidaus vandenų navigacijos balso svarbai Europoje.

„Pridėtinė EMMA vertė – visų Baltijos regiono partnerių subūrimas prie vieno stalo. Labai svarbu bendradarbiauti ir artėti vieniems prie kitų. Yra daugiau mus vienijančių dalykų nei skiriančių“, – padrąsinančiai kalbėjo Europos vidaus vandenų direktorė Karin de Schepper.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt