Tarptautinės parodos "Baltijos jūrinių inovacijų forumas" programa

Jūros verslą bei politiką stiprina mokslas, technologijos ir inovacijos

Prof. Rimantas Didžiokas asociacijos „Baltijos slėnis“ prezidentas,
Klaipėdos universiteto prorektorius

2008 metų gegužės 20 d. Europos Komisija paskelbė Europos jūrų diena. Nors Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO, International Maritime Organisation IMO) iniciatyva paskutinę rugsėjo savaitę yra švenčiama Pasaulinė jūros diena, jūros ir vandenynai, užimantys didžiąją dalį mūsų planetos, nusipelnė tikrai didesnio dėmesio, negu žmonija jiems iki šiol skyrė.

Mes jau patiriame to dėmesio stokos padarinius – dėl netausojimo nykstančias žuvų populiacijas, užterštus paplūdimius, globalinio atšilimo grėsmę. Labai sveikintina Europos Komisijos iniciatyva Europos jūrų dienos paskelbimu atkreipti ypač intensyvią pramonės veiklą vykdančių Europos šalių dėmesį į jūros problemas ir kviesti jas drauge spręsti.

Mokslinių tyrimų strategija

Europos Komisijos 2008 m. rugsėjo 3 d. komunikate teigiama, kad ES jūrininkystės regionams tenka apie 40 proc. jos BVP, o jūrininkystės ūkiui – nuo 3 iki 5 proc. BVP ir tai turi didelės reikšmės bendrajai ekonomikos dinamikai. Mokslas ir technologijos yra vienas iš būdų suderinti tvaraus jūrinės veiklos ekonominio augimo skatinimą su aplinkos išsaugojimu. Europos Komisija 2005-2009 strateginiuose tiksluose pripažįsta, kad.būtina suformuoti visapusišką jūrų politiką, skirtą sukurti klestinčią jūrų ekonomiką ir aplinką tausojančiu būdu panaudoti visą jūrinės veiklos potencialą. Tokia politika turėtų būti pagrįsta meistriškumu jūrų mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityje. Ji turi remtis geriausiomis jūrų ir jūrininkystės žiniomis. Tarp jūrų mokslo ir jūrininkystės politikos turi būti reguliarus abipusis grįžtamasis ryšys. Todėl „EK pasirengusi Europos jūrų dienos proga nuo 2009 m. reguliariai remti jūrų ir jūrininkystės moksliniais tyrimais suinteresuotų šalių konferencijų organizavimą, tuo pačiu metu pasinaudodama garsių asmenybių grupės parama“,- sakoma dokumente.

Inovacijos jūrų politikoje

Strateginiuose 2005-2009 m. tiksluose EK nurodė, jog „egzistuoja ypač didelis visuotinės jūrų politikos, kuria būtų siekiama vykdyti klestinčios ir tausojančios aplinką jūrų ekonomikos plėtrą, poreikis“.

Dėl esamo pasidalijimo į sektorių politiką sunku suderinti vandenynų ir jūrų panaudojimą bei nustatyti prioritetus. Todėl gali būti priimti prieštaringi sprendimai, galintys turėti neigiamų pasekmių jūros aplinkai, pritaikyti neproporcingi apribojimai konkuruojančioms jūrų veiklos sritims arba apribota nauda, kurią būtų galima gauti iš naujos veiklos. Jūrų sektorius dėl nuolatinio inovacijų taikymo bei problemų kaitos yra itin dinamiškas, todėl ir jūrų politikos kaita turi vykti pakankamais sparčiai.

Strateginiuose 2005-2009 m. tiksluose EK nurodė, jog jūros verslo ir politikos ašimi privalo tapti jūrų mokslinių tyrimų, technologijų ir naujovių meistriškumas“.

Baltijos jūrinių inovacijų forumas

Mokslo ir technologijų rinka yra milžiniška, dinamiška ir sudėtinga. Technologinio bei ekonominio potencialo skirtumai atskiruose Baltijos jūros regionuose taip pat yra dideli. Siekiant paskatinti regioninį bendradarbiavimą, garantuoti tolygią sektoriaus plėtrą Baltijos jūros regione bei padidinti Baltijos jūrų sektoriaus konkurencingumą, būtina inicijuoti glaudesnį atskirų Baltijos regionų bendradarbiavimą inovacijų plėtros procesuose, skatinti meistriškumą perduodant žinias bei gerąją praktiką.

Tuo tikslu mokslo, studijų ir verslo asociacija „Baltijos slėnis“, Klaipėdos universitetas , Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA ryžosi surengti tarptautinę konferenciją Baltijos jūrinių inovacijų forumas. Idėjai pritarė ir ją palaikė prie organizatorių prisijungusios Lietuvos Užsienio reikalų, Susisiekimo, Ūkio, Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Renginio tikslai

Konferencijoje siekiama pristatyti visuomenei rengiamo ES dokumento „Baltijos jūros strategija“ gaires. Supažindinti su Lietuvos veiksmų programa jos pirmininkavimo Baltijos šalių Taryboje laikotarpiu. Skatinti partnerystę įgyvendinant ES integruotą jūros politiką tarp nacionalinių valstybinių, mokslo bei studijų institucijų ir verslo subjektų. Pristatyti Baltijos jūros regione sukurtus bei įdiegtus inovatyvius projektus ir technologijas. Apdovanoti geriausius konkursui pateiktus projektus, įteikiant tarptautinius apdovanojimus „Vėjų rožė“ (Windrose). Šis tarptautinis renginys skirtas suvienyti verslo, mokslo bei politikos atstovus ir suaktyvinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, aptarti kertinius jūrinės politikos klausimus bei pasidalinti moksline ir technologine patirtimi.

Verslo ir politikos praktika bei mokslo įžvalgos

Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier), Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Švedijos susisiekimo ministrė Asa Torstenson (Åsa Torstensson), Lenkijos Europos Integracijos komiteto valstybės sekretorius Piotras Serafinas (Piotr Serafin), „ScanBalt“ pirmininkas Hansas Robertas Metelmanas (Hans-Robert Metelmann), Rostoko universiteto rektorius Volfgangas Šarekas (Wolfgang Scharek) ir kiti.

Konferencijoje laukiami: Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė, Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas (Igor Levitin), Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Bosas (Georgij Bos), Kazachstano transporto ministras Abelgazy Kusainovas (Abelgazy Kusainov), Baltarusijos transporto ministras Vladimiras Sosnovskis (Vladimir Sosnovskij), Ukrainos transporto ministras Jusupas Vinskis (Yosyp Wynskyj), Suomijos transporto ministrė Anu Vehvilainen (Anu Vehviläinen), Latvijos transporto ministras Kasparas Gerhardas (Kaspars Gerhards), Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas ( Urmas Paet), Lenkijos infrastruktūros ministras Cezaris Grabarčikas (Cezary Grabarczyk), Vokietijos Meklenburgo Vor Pomerano žemių ministras prezidentas Ervinas Zeleringas (Erwin Sellering) ir kiti.

Trečioje konferencijos sesijoje vyks diskusijų forumas, kuriame pasisakys Baltijos jūros šalių universitetų, mokslinių tyrimų institutų, mokslo ir technologijų parkų atstovai. Diskusijose išryškėję rezultatai ir bendrai priimtos veiklos kryptys skatins darnią jūrinių technologijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtrą Baltijos jūros regione. Konferencijos ir forumo metu suformuluotos idėjos, nubrėžtos pagrindinės jūrinės politikos kaitos kryptys tokiais klausimais kaip klimato kaita, Baltijos jūros aplinkos strategija, jūrų pramonės konkurencingumas, jūrinės žuvininkystės, laivybos, laivų statybos ir transporto perspektyvos, integruoti jūriniai tyrimai, bus išdėstytos konferencijos rezoliucijoje.