 |
Rasa Viederytė
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto
"Lagomar" projekto regioninė administratorė
 Baltijos jūros lagūnos formuoja unikalų jūrinį kraštovaizdį jau daugelį tūkstančių metų. Lagūnos tampa vietinių ir regioninių bei tarptautinių interesų sąsajomis. Nors šios trys lagūnos (Ščecino, Vyslos ir Kuršių) yra Europos Sąjungos paribyje, tačiau jos gana problematiškos, neišplėtotos ir gerai neištyrinėtos.
2005 metų vasarą 18 partnerių iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos bei Kaliningrado srities susibūrė bendrai veiklai – ištirti natūrinį ir kultūrinį paveldą pietinėje Baltijos jūros dalyje. Pagrindinė projekto, kurio kodinis pavadinimas „Lagomar“, veikla buvo susieta su iššūkiais ir perspektyvomis regioniniam plėtojimui. Tai: natūrinių ir kultūrinių lagūnų informacijos šaltinių išplėtojimas bei tarptautinis šių informacijos šaltinių pritaikomumas, taip pat informacijos struktūrinimas, analizuojant jūrinį kultūrinį kraštovaizdį istoriniu aspektu.
Tikima, kad investicijos į tyrimus padės geriau išplėtoti turizmą Baltijos jūros lagūnose. Išanalizavus mokslinius rezultatus, muziejų pateiktą informaciją, kiekvienos šalies paruoštus turizmo projektus, aiškiai galima išskirti, jog projekto veiklų reikšmė yra didžiulė, lemianti šiose teritorijose turizmo plėtotę.
Pasirinktas pagrindinis projekto tikslas – įvairiais būdais surinktos informacijos apie tradicines ir kintamas žmonijos ir jūros sąsajas, sisteminimas. Sukurta duomenų bazės sistema jau leidžia efektyviau struktūrinti, skelbti informaciją ar pateikti nuorodas į visateksčius informacijos šaltinius kitose duomenų bazėse. Sukurta duomenų bazė efektyviau padės ir muziejams ruošti turistinius maršrutus bei parodas.
Jau nuo 2007 metų gruodžio mėnesio žingeidūs istorinės informacijos ieškotojai gali naudotis sukauptomis žiniomis naujai sukurtoje tarptautinėje duomenų bazėje adresu www.lagomar.de.
Projekto įgyvendinimo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai sukūrė fotografijų katalogą, su Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų pagalba pastatytas dokumentinis filmas, paruoštos naujos ekspozicijos turistų lankomuose objektuose.
Įgyvendinto projekto pareiškėjas – Rostoko universitetas (Vokietija). Projektas „Natūrinis ir kultūrinis paveldas pietinėje Baltijos jūros dalyje: iššūkiai ir regioninės plėtotės perspektyvos“ sėkmingai buvo finansuotas INTERREG III B programos lėšomis. „Lagomar“ projekto veikoms įgyvendinti buvo paskirta 2 milijonų eurų Europos Sąjungos parama, kurią dalijosi 18 projekto partnerinių institucijų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos (Kaliningrado regiono) ir Vokietijos. Projekte pakviesti bendradarbiauti Klaipėdos, Kaliningrado, Greifsvaldo ir Rostoko universitetai, Klaipėdos, Kaliningrado ir Gdansko muziejai, gyvenviečių, išsidėsčiusių netoli lagūnų, institucijos Neringoje, Šilutėje, Zelenogradske, Štutove, Polise, Volynėje. Projekto, kuriame dalyvavo ir turizmo organizacijos, gyvendinimas užtruko 30 mėnesių.
Informacijos ir komunikacijos technologijų specialistai Rostoko ir Klaipėdos universitetuose ypač didelį dėmesį skiria tarpdisciplininiam moksliniam bendradarbiavimui. Taigi yra svarbu, jog šis projektas suvienijo ne tik skirtingų šalių mokslininkus, bet ir sudarė galimybes pasikeisti „know-how“ žiniomis, paskatino pasienių regioninį plėtojimą, suaktyvino Baltijos jūros regiono šalių tarptautinį bendradarbiavimą.
„Lagomar“ projekto moto yra: „Raktas į istoriją – tai raktas į ateitį“ („The key to history is key to the future“).
Jei išsiaiškintume, kaip per žmonijos istoriją lagūnų regionai buvo plėtojami, koks buvo jūros ir žmogaus santykis, suprastume daug dalykų, kaip ateityje šiame Europos regione galima būtų bendrauti be jokių lingvistinių, politinių bei etninių apribojimų.
|
