Jūrai reikia linksmybių

"Mūsų jūra! Mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Toks mūsų pažadas turi būti teisėtas. Jūros diena teprimena tatai visiems…"
Baigdamas kalbą pirmosios Jūros dienos atidarymo metu 1934 metų rugpjūtyje tautai paskelbė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Baltijos pajūris po ilgo laiko vėl priklauso mums. Nuo šiol Lietuvos žmonės prie jūros ras savo namus, o Nemuno apjuostas Rambynas, taps amžinu mazgu, surišusiu Didžiąją Lietuvą su pajūriu. Tad švęskime Jūros Dieną, pagerbkime tuos, kurie žuvo už ją kovodami, tegu ji tampa visų tautiečių meilės jūrai diena! Pirmosios Jūros dienos šventės atidarymo iškilmėse sakė Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus.

…Iki 1934…

"Laikotarpis nuo 1923 m. sausio 15 dienos, kada kalavijas praskynė lietuvių tautai kelią į savąją jūrą, buvo pasingo jūros valdymo ir pasiruošimo laikotarpis. Per tą laiką mes stiprinomės atvaduotame pajūryje, didinome ir tobulinome uostą bei savo užsienių prekybą kreipėme į jūros kelius. Dabar atėjo laikas pradėti aktingą jūros naudojimą mūsų tautos ir mūsų valstybės gerovei. Tebūnie 1934 m. rugpjūčio 12 diena to naujojo laikotarpio pradžia!"

…1934 rugpjūčio 11-12 ...

"Gražus metų pluoštas praslinko nuo tos garbingos dienos, kai negausingas pasiryžėlių būrelis, bevaduodamas vienintelį mūsų uostą, savo krauju pašventino Baltijos vandenis <…> šiandien gražiausias Lietuvos jaunimas didelėmis miniomis suplaukė iš visos tėvų žemės paliudyti, į kokią didelę pajėgą yra išaugusi tų pasiryžėlių šeima, atiduoti pagarbą žuvusiems jūros vaduotojams, prisiekti ištikimybę jūrai ir prisiimti kilnias pareigas saugoti mūsų dvasios milžinų krauju atpirktą palikimą, tinkamai tą brangųjį palikimą naudoti ir būsimosioms kartoms jį išsaugotą palikti."
Pirmoji Jūros Diena pradedama žuvusiems jūros vaduotojams pagerbti. 17 val. į jūrą nuleidžiamas vainikas žuvusiems Baltijos pakrantės vaduotojams pagerbti. Organizacijos prašomos laiku susirinkti prie molo. Po šios ceremonijos, iki 19 val., visi atvyksta į kapines, kur vykta pamaldos. 20 val. organizuota visų šventės dalyvių eisena miesto gatvėmis su fakelais, gyvais paveikslais ir kt. 21-24 val. vyksta vandens karnavalas (pasivažinėjimas iliuminuotais laivais, dainos, muzika, fejerverkas ir kiti žaidimai ant vandens) uoste ties Smiltyne. 22 val. Šaulių name prasideda Klaipėdos Šaulių rengiamas susipažinimo vakaras, su šaulių choro koncertu. Šokiai iki 5 val. ryto.
Antrąją šventės dieną, 9-10 val. visose miesto bažnyčiose laikomos pamaldos. 10 val. miesto ribose, prie tam tyčia pastatytų garbės vartų pasitinkamas Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kuris atidaro Jūros Dieną. 11-12 val. vyksta iškilių asmenybių prakalbos. 12-14 val. paradas. Parade dalyvauja Klaipėdos įgula ir visos organizacijos, turinčios vėliavas. Paradą tvarko įgulos viršininkas pulkininkas Lanskoronskis. 14-15 val. pertrauka, tautiečiai pasinaudoję laisvu laiku gali aplankyti pajūrį. 15-18 val. vandens paradas ir vandens sportas Smiltynėje. 16-18 val. žvejų regata, dalyvaujant žvejų buriniams laivams. Tuo pat laiku įvyksta toje pat vietoje prie kranto plaukimo rungtynės. Laike vandens sporto ant krantų groja orkestrai ir dainuoja chorai. Nuo 18 val. vežiojimas šventės dalyvių jūroje ir mariose laivais, žvejų burinėmis valtimis ir motorlaiviais. 19 val. Smiltynėje "Aukuro" šventė. Simfoninio orkestro, pavienių ir jungtinių chorų koncertas. 21-24 val. mėnesienos pasivažinėjimas jūroje laivu "Kurishes Haff". Pasivažinėjimo kaina 1 litas.

Dabok tvarkos
Bendrą tvarką palaiko Klaipėdos šauliai.
Publika prašoma nevaikščioti vejoje ir nelaužyti medelius.
Miške rūkyti griežtai draudžiama. Nesilaikantieji šio parėdymo baudžiami didele pinigine bausme ar kalėjimu.
Į pajūrį eiti galima tiktai esamais keliais ir takais. Kopose vaikščioti, kopose sėdėti ar gulėti griežtai draudžiama.
Klausyk ekskursijų vedėjų, tvarkdarių ir policijos. Su jais nesiginčyk. Tuojau pildyk jų nurodymus.
Būk visur ir visuomet punktualus. Į bendras iškilmes ir eisenas pribūk laiku.
Būk mandagus, nesigrūsk kur susirinko daug žmonių bet laikykis eilės ir neardyk tvarkos. Perspėtas nepyk, bet priimk perspėjimą kaipo prašymą. Atmink, kad ir kitas tautietis yra lygiateisis.
Atvykai į Klaipėdą Jūros Dieną švęsti, todėl dalyvauk visose iškilmėse.
Nedaryk nieko prieš ekskursijų vedėjų arba tvarkdarių nurodymų.
Bendrose nakvynėse elkis tvarkingai ir netrukdyk kitiems poilsio. Pasitenkink ta vieta, kurią tau nurodys šventės tvarkdariai.

…1936 m…

Praėjusių metų Jūros Diena sutraukė labai daug aktyvių tautiečių. Tai rodo, jog lietuviai pradeda suprasti mūsų brangaus pajūrio reikšmę. Tačiau ši iškili diena atnešė ir sunkumų. Dideli žmonių susibūrimai, nakvynės vietų trūkumas, didelės spūstis prie autobusų, sutryptos vejos. Šiemet mes parodysime pasauliui, jog mokame organizuotai linksmintis, visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai inicijuoja akademinę jūros dieną. Jaunimas atskiromis grupėmis, nustatytu laiku lankys pajūrį, dalyvaus įvairiose viktorinose, apžiūrės muziejus. Nebebus neorganizuotos chaotiškos minios. Vakare, šventei pasibaigus, jūrai ant molo iškilmingai prisieks apie 1500 studentų.

…1963 liepos 18-20…

Ilgai turėjome kęsti, negalėdami tinkamai pagerbti mūsų brangaus Baltijos pajūrio. Tačiau visus tuos metus savo širdyse nešiojomės meilę gimtajai jūrai. Šiemet Baltijos karinio jūrų laivyno jūreiviai organizuoja pirmąją jūros šventę po neramaus šaliai laikotarpio. Tautai koncertuos ir sporto varžybas "Žalgirio" stadione demonstruos Baltijos karinio jūrų laivyno jūreiviai, atplaukę iš Kaliningrado. Kuršių mariose galingą techniką demonstruos povandeniniai laivai, bus leidžiamos torpedos, vyks irklavimo varžybos. Danės upėje ir Kuršių mariose vyks karnavalas. Neptūnas su kviesliais, važinėdami miesto gatvėmis ragins miestelėnus prisijungti prie linksmybių. Nuo šiol bus linksminamasi kiekvienais metais ir taip 70 metų.

…2004 liepos 23-25…

Klaipėda Jūros šventės dėka tampa ne vien lietuviškų masinių linksmybių renginiu, bet ir tarptautinio lygio fiesta. Esame vienintelis Lietuvos valstybės uostas - Lietuvos vartai į jūrinį pasaulį, tad su derama atsakomybe turime reprezentuoti tiek Klaipėdos, tiek visos Lietuvos vardą.
Aš myliu savo miestą, ir padarysiu viską, kad Klaipėdos vardas visų lūpose būtų tariamas su pagarba.
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius

Moderniojo meno desantas
Klaipėdos jūros šventėje

Jolita Kraniauskaitė

Liepos 23-25 dienomis Klaipėda vėl kviečia į tradicinę Jūros šventę.
Šiemet sukanka 70 metų nuo šio renginio atsiradimo pradžios.
Jubiliejinės šventės dienomis klaipėdiečių ir miesto svečių laukia nemažai staigmenų. Viena iš tokių - moderniojo meno festivalis SEAS, organizatorių vadinamas šalių prie Baltijos ir Adrijos meno nuotykiu.

Kaip gimė "Seas"?

Išvertus į lietuvių kalbą "seas" reiškia "jūros". Būtent jos ir susivienijo 13 šalių menininkus.
2002 metais menininkų poros susitiko skirtingose Baltijos ir Adrijos šalių uostamiesčiuose, kad kartu prakalbintų nežinomų miestų erdves ir užmegztų kūrybinį dialogą.
Daugelyje Europos šalių būtent uostamiesčiai išgyvena dramatiškiausius istorinius pokyčius. Apie buvusius stambius pramonės centrus byloja tik tušti gamyklų pastatai ir rūdijantys įrengimai. Kokia turėtų būti šių teritorijų paskirtis, ar juose galėtų apsigyventi menai - tokia buvo "Seas" inicijuoto projekto potekstė.
Projekto ašis "Šiaurė-Pietūs" - tai dar vienas bandymas pakeisti įsisenėjusią ir jau pabodusią Europoje "Vakarų-Rytų" dimensiją. Taip, visi mes gyvename Europoje. Tačiau kokia ji? Daugelis "Seas" festivalio metu demonstruojamų projektų - menininkų atsakas į šiuos ir kitus klausimus.
"Seas" festivalis, prasidėsiantis liepos 22 dieną Klaipėdoje, keturių dienų metu pristatys septynis projektus. Vėliau festivalio dalyvius priims Svetlogorskas, Liepoja, Ryga ir Gdanskas. Pasipildęs naujais projektais, kitų metų vasarą "Seas" tęs savo turnė po Adrijos jūros uostamiesčius.

Teraminas - kas tai?

Vienas labiausiai intriguojančių projektų tai garsios danų režisierės Kirsten Dehlholm spektaklis "Teraminas", pastatytas pagal rusų mokslininko Levo Teramino (1896-1993) gyvenimo istoriją.
1920 metais, būdamas Sankt Peterburgo universiteto studentu, jis išrado muzikinį instrumentą, kuris skleidė garsus trijų keturių oktavų spektre, reaguodamas į žmogaus šilumą, tai yra priklausomai nuo atstumo tarp rankos ir antenos. Vladimiras Leninas buvo tiesiog sužavėtas šiuo instrumentu ir tikėjo, kad jis turėtų atsirasti kiekvieno piliečio namuose bei pakeisti pianiną.
1927 metais Teraminas išsiruošė į koncertinį turnė po Europą. Frankfurte, Berlyne, Londone ir Paryžiuje publiką tiesiog pritrenkė šis elektronikos stebuklas ir tas faktas, kad galima skleisti muzikos garsus tiesiog mosuojant ranka ore. Paryžiaus operoje tenka kviesti policiją, kad nuramintų įsiaudrinusią koncerto metu minią.
Po sėkmingo pasirodymo Europoje mokslininkas persikelia į Niujorką, atidaro savo įmonę ir užsiima masine teraminų gamyba. Tačiau prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, nostalgija jį patraukia atgal į Rusiją. Greitai po grįžimo jis apkaltinamas antitarybine veikla ir išsiunčiamas į konclagerį Sibire. Po karo jis išlaisvinamas su sąlyga, kad dirbs KGB. Čia jis tobulina pasiklausymo aparatūrą šnipinėjimui. Išėjęs į pensiją, jis profesoriauja Maskvos muzikos akademijoje. Laisvu laiku vis dar stengiasi tobulinti elektroninę muziką.
Danų režisierės spektaklyje, kuris yra savotiškas viso 20-ojo amžiaus atspindys, praėjusio amžiaus refleksija per vieno žmogaus ir visos elektroninės muzikos vystymosi istoriją, galima pamatyti ir šešis tikrus teraminus, atgabentus specialiai iš JAV. Jų skleidžiama muzika išties yra labai neįprasta.
"Teraminas"- techniškai labai sudėtingas vaidinimas. Į Klaipėdą specialiai atgabenama pakyla, iliuminuota 100 liuminiscencinių vamzdelių.

Ir dar daugiau meno

Festivalio metu bus jaučiama ir stipri lietuviška banga. Režisierius Gintaras Varnas pristatys spektaklį "Nuniokota šalis", pastatytą pagal vieną ilgiausių 20-ojo amžiaus vokiečių dramaturgo Tankredo Dorsto pjesę "Merlinas". Atgimęs karaliaus Artūro ir apvalaus stalo riterių dvaras - tai trisdešimtmečių-keturiasdešimtmečių aktorių kartos simbolinė interpretacija to, kas Lietuvoje vyko per pastarąjį dešimtmetį. Kaip gimė ir kuo tapo utopija.
Nemažiau įdomus bus ir kroatų pristatomas performansas "Ištrintos žinutės", kur žiūrovai turėtų pasijusti savotiškame karantine, įkalinti tarp baltų kompiuterio ekranus simbolizuojančių nailoninių marškų.
Slovėnų chareografai pasiryžę padovanoti šokio spektaklį, gimusį itališkų melodijų pagrindu Bari uoste. Autoriaus nuomone, praplaukiantys laivai jiems bus geriausia dekoracija.
Švedas Mikaelis Lundbergas (Mikael Lundberg) ir italų kilmės Davidas Grasis (Davide Grassi) iš Slovėnijos į Klaipėdą atvyko jau balandžio mėnesį. Jie žvalgėsi po mūsų miestą, filmavo jiems įstrigusias vietas ir žmones, bandydami "išgryninti" miesto dvasią. Jų sumontuota medžiaga turi tapti audio- ,videoinstaliacijos "Baltijos jūra" dalimi. Viename iš apleistų Klaipėdos laivų remonto įmonės pastatų bus įrengta galerija, į kurią patekęs lankytojas pasijus lyg plaukdamas Baltijos jūra. Vienoje pusėje mirgės vakarų pakrantės uostamiesčių meninės interpretacijos, o kitoje - rytų.
Mažieji "SEAS" festivalio lankytojai taip pat turės ką veikti. Dizainerių iš Serbijos ir Montenegro grupė "Skart" (beje, ir festivalio logotipo autoriai) atidarys kūrybinę vaikų dirbtuvę "Mechanika populiari", kurioje vaikų fantazijos laboratorijoje paprasčiausi daiktai įgis neįtikinamiausią paskirtį...
Šie išskirtiniai meniniai renginiai taps puikia masinės kultūros alternatyva.

Liepos 21 d., trečiadienis

Liepos 23 d., penktadienis

Liepos 24 d., šeštadienis

Liepos 25 d., sekmadienis