Akimirkos

Grožis įgauna prasmę, kai juo turi su kuo pasidalinti.
O… kaip norėčiau į Klaipėdą, Jūros šventę, sukviesti visus, po platų pasaulį išsibarsčiusius draugus.
Didmiesčių pramogų gausumo čia nėra, bet išskirtinę uostamiesčio dvasią, žinau, jie pajustų.
Kaskart kitokios - laukinės, šėlstančios ar tykios, it veidrodis atspindinčios mėnulį, Baltijos bangos.
Gūsingi vėjai, netikėtai prapliupęs lietus, palei žemę kabantys debesys.
Tylūs Nemuno upės vingiai, pasislėpę tarp žaliuojančių miškų.
Mingės kaimo lietuviškoji Venecija, išraižyta vandens virvelių.
Santūrūs lietuviai, Jūros dieną viską pamiršę šėlstantys ant stalų.
Tyliai į jūra nuleidžiami vainikai už tuos, kurie ten liko amžiams.
Horizonte iš rūko išnyrantys didžiuliai tanklaiviai.
Smiltynės pajūryje pabirusios burlentės, čia pat grojanti muzika ir žmonės, atsukę veidus saulei.
Pilnos gatvės smalsuolių, traukiančių į tautodailininkų mugę.
Danės upėje svečius priiminėjantis burlaivis Merdianas.
Šviežios žolės kvapas ir vėsi rasa.
Tokią aš matau savo Klaipėdą.

Iki susitikimo,
Milda