Nepažabotas laukinių elnių šokis

Gustė Vaserytė

Kas nenorėtų pamatyti rūke anksti rytą tarp medžių šakų iškylančių ar pirmosios saulės spindulių apšviestų raguotų elnių ir stebėti, kaip spengiančioje tyloje šių gražuolių banda šuoliuoja per mišką? Toli tokio laukinio grožio nereikia ieškoti.
Safari parkas, arba Klaipėdos pašonėje esantis elnynas, - tikra laukinės gamtos oazė. Didžiulėje aptvertoje teritorijoje prie jūros laisvai ganosi kelių šimtų elnių ir briedžių šeimos, auga ir perisi fazanai, povai. Šios įstabios vietos grožiui ir teikiamai ramybei apsakyti ten besilankantys ir laisvalaikį leidžiantys poilsiautojai pritrūksta žodžių.

Kaukazo kalnų elniai gerai jaučiasi Baltijos pajūryje

Žemės ūkio bendrovės "Aglaura" prižiūrimo elnyno 215 ha ploto teritorija aptverta aukšta tvora. Jis maždaug prieš dešimtmetį pradėtas kurti Pajūrio regioniniame parke, miške už Karklės gyvenvietės. Teritorijose ganosi kelios elnių bandos, briedžių šeima, ožkos ir asilėnas.
Šalia pastato, kur netrukus bus įrengtas nedidelis viešbutis, voljeruose gyvena paukščiai - fazanai, dekoratyvinės antys, žąsys, retų veislių vištos, povai, laukiniai kalakutai. Fazanai čia auginami pirmą sezoną. Keturiasdešimties fazanų šeima jau pradėta veisti - iš šaldytuvo perdarytame inkubatoriuje iš fazanų kiaušinių perinami būsimieji jaunikliai.
Apžiūrėti parko augintinių, pabūti gamtoje ir talkinti parką prižiūrintiems darbuotojams neretai užsuka ir jo šeimininkas, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos valdybos pirmininkas Antanas Bosas.
Didžiąją dalį savo laisvalaikio elnyne praleidžiantis žinomas pajūrio verslininkas A. Bosas sako, kad čia dažnai atvažiuoja atsipūsti, pajodinėti, kartais nukerta, apgenėja medžius, aplanko, apžiūri gyvūnus, pats juos šeria iš rankų.
"Norisi išsaugoti dalį laukinės gamtos ir šių laukinių žvėrių kampelį. Mes nesikišam į jų gyvenimą, elniai tarpusavyje kovoja ir kaunasi dėl patelių, šoka meilės šokius, baubia, meta ragus. Nesikišam, kai įveikusios tvorą jauniklius išpjauna lapės, vėliau randame tik elniukų griaučius. Padedame tik atrankai, kasmet nušauname nusenusius elnius", - pasakoja A. Bosas.
Didžiausiais safari parko pasididžiavimas - elniai. Maždaug prieš dešimt metų iš Čečėnijos Kaukazo kalnų atsivežta 80 elnių banda dabar išaugo į keletą nemažų bandų.
Besigananti kaimenė sukelia pritrenkiantį įspūdį - kokie keli šimtai elnių ramiai rupšnoja žolę. Briedžių akivaizdžiai nesimato, jie mėgsta lindėti drėgnuose beržynuose.

Laukinės gamtos oazė

Su įkvėpimu apie elnyne patiriamus jausmus ir grožį pasakoja dažna jo lankytoja Aldona Staponkienė, žymi klaipėdietė, stambios korporacijos vadovė bei daugelio visuomeninių ir politinių organizacijų narė.
"Elnyne praleidžiu beveik visus savaitgalius, ir kai saulė šviečia, ir kai sninga. Ypač gražu trumpomis vasaros naktimis. Anksti rytą kylant rūkui, kai tarp medžių ar krūmų išlenda vieno kito elnio ragai, - grožis užgniaužia kvapą", - pasakoja Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos generalinė direktorė.
Tokiomis naktimis ji sako nemieganti, laukia, kol pamatys elnius, ir tik sulaukusi pirmųjų saulės spindulių išaušus važiuoja namo ilsėtis.
"Žiemą ten taip pat smagu, pasivaikščioji po mišką, tylu, ramu, saugu aplink, sutinki vieną kitą bandą. Kartais pasitaiko išgirsti švilpiant elnią vedlį. Ar esat tai girdėję? Nenusakomas jausmas. Žmogui artėjant prie bandos, jis sušvilpia, perspėja kitus ir tuomet visa banda šuoliais lekia tolyn!", - gamtos ir tvarinių tobulumu žavisi ponia Aldona.
"O kokios taurios elnio akys. Jis toks didelis ir geras. Kai gatvėje tiek daug piktų žmonių, pasiilgsti tokio gėrio ir miške jautiesi kur kas saugesnis nei minioje", - prisimena iš rankų elnius šėrusi moteris.
Labiausiai ją elnyne džiugina ramybė ir tyla. Pasivaikščiojusi po mišką gyvūnų apsuptyje, ponia Aldona nuklysta ir į pajūrį, iki kurio vos kelios minutės kelio.
Aldona sako, kad ji šiame dieviškame kampelyje - dažna viešnia. "Jei du kartus per savaitę nepasirodau, šeimininkai teiraujasi, ar nesusirgau. Ši vieta - užkrečiama ir žavi, netoli miesto - civilizacijos nesugadintas kampelis, be kurio neįsivaizduoju savo poilsio", - sako nuo aktyvios veiklos elnyne atsipalaiduoti ir pailsėti atvažiuojanti veikli moteris.
"Čia nemažai ir retų paukščių gyvena, bet mane labiau žavi šie galingi žvėrys su savo didžiuliais ragais, jie tokie grakštūs, karališkų judesių. Žavinga tai, kad gali vienas čia vaikštinėti ir jautiesi saugus, atrodo, jog niekas tokioje vietoje neišdrįstų ką nors bloga padaryti", - įsitikinusi laukinės gamtos prieglobstį pamėgusi klaipėdietė.
Po vaikštynių parke ir pajūryje poilsiautojai šildosi prie lauke įrengtų laužaviečių, ilsisi nedideliame viešbutyje, kurį planuojama kiek išplėsti. Ponia Aldona sako labai mėgstanti svajoti prie židinio, smagiai spragsint malkoms, ir laukti kitos nuostabios dienos su laukiniais gyvūnais.
"Nežinau kitos tokios vietos ir Klaipėdos neiškeisčiau į jokį kitą miestą, nes nebegalėčiau bet kada atvykti pas elnius", - svajingai šypsosi korporacijos generalinė direktorė.

Laikas ištirpsta

Nemažai laisvo laiko, dienų ir vakarų belaukdamas tinkamo kadro nuotraukai ir besigėrėdamas laukiniais elniais parke praleidžia vilnietis Edgaras Valčackas.
Su šeima į pajūrį iš Vilniaus atkeliaujantis vyras pasakoja elnyną atradęs prieš porą metų.
"Tuomet apie jį sužinojau iš vietinių Karklės gyventojų. Pirmasis apsilankymas tebuvo trumpa ekskursija, tačiau jos pakako, kad čia sugrįžčiau ir atsivežčiau sau brangiausius ir artimiausius žmones vėl ir vėl", - prisimena pirmuosius apsilankymus Karklėje vyras.
Ir dabar, pajutęs, kad pilki miesto mūrai pradeda slėgti, stengiasi atrasti keletą laisvų dienų atvažiuoti į šį laukinės gamtos kampelį.
"Man visiškai nesvarbu, ar tuo metu už lango šviečia saulė, ar į stogą barbena lietus, ar jau seniai laukus uždengė sniegas. Nes elnynas man - visų pirma unikalus, ramybe alsuojantis gamtos kampelis. Žinau, kad čia visada mane pasitiks galingas jūros ošimas, tyras ir gaivus oras ir, žinoma, - elniai", - romantiškai apie laisvalaikio pamėgtą vietą pasakoja vilnietis.
"Kiekvieną kartą tik atvažiavęs pirmą žvilgsnį kreipiu link elnių - tai tarsi nebylus pasisveikinimas - labas, kaip gyvenat? Po paskutinio apsilankymo daug kas būna pasikeitę. Žiūrėk, jau medžių žalumos nebėra, lapai nukritę, o elnių kailiai tankesni ir patamsėję. Mažyliai sutvirtėję, o vyresnieji dabar jaučiasi ypač stiprūs ir galingi - jų galvas puošia daugiašakės karūnos,- savo įspūdžius pasakoja gamtos mylėtojas. - Einu per laukus ar mišką, stebiu juos ir regis pamirštu viską pasaulyje. Štai visi sugulę šildosi, gaudo paskutinius rudeninės saulės spindulius. Apeinu lanku - nenoriu trikdyti jų poilsio. Kažkur netoliese sutraška šakos, pasirodo girios karalius briedis, lėtai ir išdidžiai praeina ir pasuka į tankmę. Čia pat išnyra ir jo draugė, nuseka įkandin. Staiga atsitokėju - juk mano rankoje fotoaparatas. Per vėlai. Taip ir nepavyko užfiksuoti šios akimirkos…".
Užburtas laukinio grožio, Edgaras vėl ilgai laukia, vildamasis, gal žvėrys pasuks atgal, tačiau temsta, jie nebesirodo ir belieka pačiam traukti atgal.
Jis sako į viešbutį grįžtąs jausdamas lengvą nuovargį, tačiau laimingas, nes išvažiuos dar tik už poros dienų.
"Bematuodamas žingsniais neaprėpiamus plotus, net nepastebiu, kad tas "poryt" jau ir atėjo. Grįždamas į Vilnių jaučiuosi kupinas jėgų ir energijos, o mintyse nuoširdžiai dėkoju visiems žmonėms, kurie sukūrė ir puoselėja šį rojaus kampelį", - negaili šiltų žodžių parko šeimininkams Edgaras.

Galo nematyti

Anksčiau šioje vietoje buvusią karinę teritoriją reikėjo gerokai sutvarkyti, kad ji panašėtų į laukinę gamtą.
"Dar nemažai čia visko reikės išvalyti ir išvežti, kol baigsime įrengti safari parką. Surengėm ne vieną korporacijos darbuotojų talką. Dar nutiesime keliukus, kad lankytojai galėtų važinėtis automobiliais, dviračiais ir stebėti laukinius žvėris", - pasakoja A.Bosas.
"Į šią teritoriją investuota per 1 milijoną litų ir galo nematyti, norisi sukurti patrauklią vietą poilsiui, kur galėtum gėrėtis laukine gamta", - planuoja šeimininkas.
Kol kas į elnyną važiuoja tik nedidelės moksleivių ar vaikų darželių auklėtinių grupės.
Artimiausiuose planuose - užbaigti tvarkyti viešbutį, įrengti 15-16 kambarių. Dar rengiamos pirtys, taisomi seni keliukai.
A.Bosas sako, kad gyvenimas čia virte verda ir nuolat kas nors atnaujinama. Jau atvežtos trys naujos fazanų rūšys, savo spalvingomis uodegomis puikuojasi povai. Įrengus specialius aptvarus, bus atvežta stručių ir stumbrų. Iš Estijos zoologijos sodo planuojama atsigabenti retų elnių rūšių.
Poilsiautojų patogumui rengiami voljerai šunims, vaikų žaidimų aikštelė, biliardas, stalo tenisas. Parke galima pajodinėti žirgais, išsinuomoti dviračius. Kaip pramogą poilsiautojams A.Bosas planuoja pasiūlyti selekcinę medžioklę, kurios laimikį būtų galima sutvarkyti rengiamoje skerdykloje.
"Sieksime kad ši vieta būtų prieinama Lietuvos žmonėms ir į mūsų šalį atvykstantiems svečiams", - sako unikalios vietos šeimininkas.