Nebijantiems šalčio

Ledo rūmuose pamirši kas esi

Milda Manomaitytė

Kol vieni deginasi saulėje...

Kur? Į ledo viešbutį? O kur jis yra? Ar ten labai šalta?
Tokia nuotaika mane aplankė, kai sužinojau, kad naujajam žurnalo priedui daryti reportažo važiuosiu į ledo viešbutį kažkur šiaurėje. Pirmoji mano užduotis buvo išsiaiškinti, kur gi jis yra ir kaip ten patekti.
"Įsivaizduokite viešbutį, pastatytą iš tūkstančio tonų sniego ir ledo, kuris kiekvieną žiemą statomas iš naujo. Štai toks yra "Icehotel" mažame Jukkasjarvi kaimelyje šiaurės Laplandijoje, Švedijoje", - rašoma oficialiame ledo viešbučio internetiniame puslapyje www.icehotel.com. Na, skamba visai neblogai., taip ir įsivaizduoju ledinę, sniegu užpustytą pasakų karalystę. Jėga! Važiuoju!
Susisiekiu su viešbučiu, iškilmingai pareiškiu, kad noriu užsisakyti kambarį, ir jau įsivaizduoju, kaip voliosiuosi ant minkštų elnių kailių, tik staiga še tau kad nori! "Nėra vietų. Žmonės kambarius užsisako jau prieš metus, o jūs - prieš savaitę, - gaunu atsakymą, - apsistokite Kirunoje, šis miestelis netoli - maždaug penkiolika minučių automobiliu."
Žinoma, šiek tiek nusivyliau, tačiau entuziazmo nepraradau.
Bilietai nupirkti, visi įmanomi draudimai taip pat atlikti, šilti rūbai, fotoaparatas, šiek tiek stipriųjų gėrimų jau lagamine, regis viskas suruošta, pats metas į kelią.
Iš Stokholmo į Kiruną nusprendžiau važiuoti traukiniu ir tuo pačiu pasidairyti po šaltąją Skandinaviją. Į šį atokų miestelį taip pat galima nusigauti ir lėktuvu, kuris skraido kiekvieną dieną, tuomet kelionė truks beveik pusantros valandos.
Įlipusi į traukinį, patogiai įsitaisau ir išsitraukiu knygą, manęs laukia šešiolikos valandų kelionė.

...kiti ieško ramybės sniego pusnyje

Iš ryto pabundu, o aplink balta balta. Traukinys kažkodėl stovi vietoje. "Dėl techninių priežasčių vėluosime", - informuojami keleiviai. Dėl kokių dar techninių priežasčių, gal mus užpuolė sulaukėję eskimai? (Prisiminiau filmus apie kaubojus.) "Bėgiai užsnigti", - paaiškina paslaugus bendrakeleivis.
"Ir šitaip kiekvienais metais", - atsidūsta kitas.
Pagaliau atvykstame į Kiruną. Išlipu iš traukinio, sėdu į taksi ir - į viešbutį. Ne, ne ledo, kol kas į paprastą, daiktų pasidėti. Nuėjusi į turizmo biurą, sužinau, kad šiandien jokie autobusai nebevažiuoja (šeštadienis), teks iki išsvajotųjų ledo rūmų važiuoti taksi.
Sumokėjusi beveik šimtą litų, atsiduriu prie savo galutinio tikslo. Pirmas įspūdis? Šalta, tikrai šalta 24 laipsniai šalčio.
"Čia dar niekis, kartais būna ir minus keturiasdešimt", - "pradžiugina" mane taksistas.
Gavusi spaudos pažymėjimą, buvau prigrasinta visur jį nešiotis su savimi, "kad niekas neklausinėtų". Na, aš nieko prieš. Pažiūriu į laikrodį, dar kaip tik spėju į planuotą samių kultūros ekskursiją su šiauriniais elniais. Ledo viešbutį teks apžiūrėti grįžus.

Elnio ragų įsitvėrus

Užsiregistruoju, gaunu šiltą aprangą, batus, pirštines, kepurę ir - į roges. Tiesa, kol kas jos tempiamos tik sniegomobilių, su kuriais turime nuvažiuoti "iki vietos". Lekiant per užšalusią upę ledinis vėjas stingdo visą kūną. Skruostai pabąla, nušąla ir tenka juos gaivinti nusimovus pirštinę, kol nebejaučiu pirštų. Vėliau samis papasakojo, kad taip nutinka visiems, nepratusiems prie tokių oro sąlygų.
Atvažiuojame į miško gilumą ir pagaliau sustojame. Vos begaliu pajudinti pirštus, jau pradedu galvoti apie šiltą lovą namuose, karštą mamos sriubą. Kurių velnių aš čia atsibeldžiau. Tačiau mano graudžias mintis pertraukia samis, kuris išdidžiai dalijasi elnių kailių privalumais prieš mūsų sintetinius "šiltus" rūbus. O jis atrodo tikrai jaukiai - batai, paltas, pirštinės, kepurė - viskas iš šiaurinių elnių kailio, taip ir jaučiu, kad jam tas menkas trisdešimties laipsnių šaltukas nė motais. Bekalbėdamas atveda šiaurinius elnius. "Kokie jie mažučiai, - galvoju, siekia tik juosmenį, bet ragai tikrai įspūdingi". Samis prigrasina jų saugotis, kad akių neišbadytų. Tai jau ačiū. Po kelių minučių man paaiškėja ką su tais elniais darysim. Vienas žmogus klaupsis į vienvietes roges, paims vadžias ir - į mišką. Ir taip paleis visus po vieną. Tai pranešęs, samis dar prigąsdina, kad jei per stipriai tempsi vadžias, elnias išklys iš kelio ir nulėks į gūdų mišką.
"Nieko tokio, jie kelią namo žino, tik gali grįžti po kelių dienų, tada jau jūsų sušalusių kūnų ieškosime su šunimis", - ramina mus kailiniuotasis. Elniai tuo tarpu kanopomis kapsto sniegą ir veržiasi pirmyn. Drebančiom kinkom sutinku sėsti į roges, galvoju, dabar tai jau tikrai mirsiu, bet pabandyti juk reikia.
Prieš pasileisdama į kelią išklausau paskutines instrukcijas - visą laiką gyvūną raginti šūksmais, netempti virvės ir pasistengti neiškristi iš rogių. Taip ir matau, kaip lėksim mes su vėjeliu per miškus. Tvirtai atsiklaupiu rogėse, suduodu vadžiomis per šonus ir į kelią.
Tačiau gudrusis elnias tikriausiai pajuto, kad rogėse persigandusi ir sušalusi reporterė, todėl prie pirmojo posūkio sustoja ir nusprendžia atsigaivinti sniegu. "Čia dabar kas", - galvoju. "Jak jak, lėk, šiaurės elnie, lėk," - bandau jį raginti. O gyvulys - nė krust. Po kelių akimirkų teikiasi pajudėti, bet ir vėl tik kelis žingsnius. Man jau balsas baigia užkimti, rankų nebejaučiu, prieš akis kyla vaizdai, kad šitaip mes važiuosime tris dienas ir mano sušalusį kūną suris vilkai ir baltosios meškos, o elnias vos vos slenka.
Pagaliau, pagaliau grįžtame. Ropščiuosi iš rogių ir džiaugiuosi, kad vėl matau gyvus žmones.
Po tokio jaudinančio susilietimo su šiaurės gamta mums buvo suteikta garbė pašerti gyvūnus ir apsilankyti tikroje samiškoje palapinėje. Jos viduryje jau kūrenasi laužas, aplink viskas išklota kailiais. Su žygio dalyviais iš Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Australijos ir Lietuvos susėdame aplink laužą, išsikepam minkštos elnienos, geriame kavą, šnekamės. Kažkas vos nesudegina batų.
"Tikriausiai nėra samio vegetaro?" - paklausia vienas bendražygis, išgirdęs, kad dvi merginos nevalgo mėsos.
Taip nesinori iš čia niekur eiti. Vis dėlto mūsų laikas baigiasi, metas grįžti.

Laužo geriau nekurti

Iš lauko įėjus į "Icehotel" vidų, iš karto labai maloniai nuteikia tik minus 5 laipsnių šalčio temperatūra. Metu pirštines į šalį ir pradedu tikėti, jog galbūt miegoti čia tikrai nėra taip baisu. Apsižvalgau. Jausmas labai keistas, aplinkui vien tik sniegas ir ledas. Tylu, nieko nėra, koridoriaus gale šviečia mėlyna šviesa. Patalpa sutvirtinta ledinėmis kolonomis. Eidama link šviesos, šonuose pastebiu įėjimus, užtrauktus užuolaidomis, ant jų kabo užrašai - "eiti griežtai tik tiems, kurie užsisakė kambarius". Pakeliu galvą, virš manęs - nuostabus šviestuvas taip pat iš ledo. Perėjusi koridorių, randu įėjimą į "Absolute Icebar". Aplink viskas ryškiai mėlyna.
Bare būriuojasi keletas žmonių ir geria spalvotus kokteilius iš ledo taurių. Barmenas maloniai leidžiasi fotografuojamas ir didžiuodamasis demonstruoja savo sugebėjimus. Vis dar netikiu, kad aš čia esu. Atrodo, laikas sustojo, viskas sustingo, nejučia prisimenu visas istorijas apie ledo karalystes, įšalusius mamutus ir sniege išbarstytus raganų kaulus.
Pasižvalgiusi bare, patraukiu ieškoti kambarių. Žengiu į patį pirmą įėjimą su grėsmingu užrašu. Pagaliau suprantu, ką man norėjo pasakyti duodami spaudos pažymėjimą. Atitraukusi užuolaidas, pamatau dar vieną koridorių su šonuose esančiais kambariais. Žvilgteriu į patį pirmąjį ir sustoju. Prieš mane - tikrų tikriausia ledo lova, iš jos sklinda mistinė šviesa, ant lovos minkštas kailis, aplink įvairiausiom spalvom apšviestos ledinės skulptūros. Susigundau ir atsigulu į lovą. Minkšta! Pastebiu, jog po kailiu paklotas čiužinys. Dar kartą mintyse padejuoju, kad neteks patirti to malonumo miegoti šioje ledo karalystėje.
Žengiu į kitą kambarį, o jis raudonas kaip kraujas. Net pamirštu, kad turi būti šalta, atrodo kaip pragaro valdovo buveinė. Pažvelgusi į šalimais esantį kambarį, net nusipurtau. Ten lede įšaldyti nuogi žmonės! "Gal kviesti policiją?", - šauna į galvą mintis. Geriau įsižiūrėjusi suprantu, jog tai tik nuotraukos. Apima keistas jausmas matant nuogą kūną šaltame lede. Dar kitas kambarys panašus į sustingusį zoologijos sodą, į mane grėsmingai žvelgia meška, iš sienos į kambarį žengia šimtametis briedis, virš lovos lediniame lange šuoliuoja sniego elniai. Beje, to briedžio antrąją dalį aš jau mačiau, tik... lauke! Kažkam tikrai netrūksta humoro jausmo.
Pabendravusi su gyvūnais, tęsiu savo tyrinėjimus. Viename kambaryje tiesiai į lovą žvelgia milžiniška akis, kitame randu sustingusį barą ir didžiules gitaras, dar vieną saugo ledinis milžinas. Aptinku ir kambarį, skirtą miegoti mažiausiai aštuoniems žmonėms, būtų smagu su gera kompanija, pagalvoju.
Beje, visi kambariai uždengti tik užuolaidomis, todėl kiekvieną kartą, eidama į vidų, bijau, kad ko nors neužtikčiau. O be reikalo, kaip sako "Icehotel" atstovė spaudai Helena Sjoholm, svečiai po vakarienės miegoti eina apie 23-01 val. Ilgai mėgautis sapnais netenka, nes viešbučio personalas juos pažadina 7.30 rytą karštų uogų gėrimo stikline. Sužinau, jog į kambario kainą taip pat įskaičiuotas šiltas miegmaišis, kepurė (jei nenori nušalti ausų, teks miegoti su ja), pusryčiai ir rytinė sauna. Žmonės pasakoja, kad miegoti ledo lovose nėra labai šalta, tik paryčiais, apie 5-6 valandą tampa vėsoka.

Makbetas buvo eskimas?

Pabaigusi ekskursiją po ledo kambarius, pamatau, jog pats laikas spektakliui.
Šalia "Icehotel" pastatytas "Ice Globe" teatras. Jame kasdien vyksta spektakliai, operos, netgi rodomi kino filmai.
Jau visai sutemo, pradėjo snigti. Nelabai įsivaizduoju, kaip reikės tokiame šaltyje išsėdėti ant sniego maždaug valandą, nes teatras be stogo. Tačiau šeimininkai ir apie tai pagalvojo. Visiems žiūrovams išdalinami šilti apsiaustai su gobtuvais ir pritvirtintomis pirštinėmis.
Jaučiuosi lyg kokiame sektantų susirinkime, visi su vienodais sidabriniais gobtuvais, atsibeldę iš įvairiausių pasaulio kampelių pažiūrėti spektaklio samių kalba. Bet keliauti tokią tolybę tikrai buvo verta. Ledinės scenos dekoracijos, ledinės teatro ložės, šviesos, spalvos, muzika, keista kalba, keisti aktorių drabužiai, į salę krentančios snaigės sukuria tokią mistišką atmosferą, kad vieną akimirką pamanau, jog sapnuoju.
Per pertrauką žiūrovams pasiūloma atsigaivinti "Absolute Icebar", išgerti kokteilių iš ledo taurių, užkąsti šio bei to iš ledinių lėkščių.
Spektakliui pasibaigus man tenka palikti šią ledo karalystę ir sugrįžti į realybę. Kirunoje krentu į šiltą, medinę lovą ir pilna įspūdžių ramiai užmiegu.

Kada ištirpsta ledo rūmai

Viskas prasidėjo 1989 metais, kai keli japonų menininkai aplankė Jukkasjarvi kaimelį ir surengė ledo parodą. Kitais metais ant užšalusios Torne upės buvo pastatytas iglus (ledinė eskimų trobelė), kuriame veikė prancūzų menininko paroda. Keli lankytojai pasiliko miegoti ir buvo sužavėti naujais pojūčiais. Po metų toje vietoje išdygo ledo viešbutis, kuris gyvuoja jau keturiolika metų.
5 tūkst. kvadratinių metrų "Icehotel", pastatytame iš 30 tūkst. tonų sniego ir 4 tūkst. t ledo, yra 60 kambarių.
Spalio pabaigoje apie trylika vietos menininkų ir statybininkų pradeda savo darbą ir pluša iki gruodžio vidurio, kuomet atvyksta pirmieji lankytojai.
Aplink plienines arkos formos konstrukcijas suformuojamos sniego sienos. Po dviejų dienų metalas išimamas, tuomet sutvirtinimui įstatomos ledo kolonos.
Gruodžio pradžioje pagrindinės statybos jau beveik baigtos ir prasideda interjero darbai. Jie tęsiasi iki sausio pabaigos. Specialiai pakviesti Švedijos ir tarptautiniai menininkai kuria atskirų kambarių apdailą.
Kovo mėnesį nuo Torne upės traktoriais nukasamas sniegas ir specialiais ledo pjūklais išgaunami krištolo tyrumo ledo luitai, kurių vienas sveria iki dviejų tonų. Ledas laikomas specialiuose šaldikliuose, didžioji luitų dalis panaudojama kitų metų ledo viešbučio statybai.
Balandžio pabaigoje saulė pradeda tirpdyti ledo rūmus. Birželio mėnesį "Icehotel" virsta vandens viešbučiu. Tik keletas geriausių skulptūrų yra išsaugomos ir eksploatuojamos specialiame šaldiklyje-muziejuje, likusi dalis paliekama ištirpti.

Kas kiek kainuoja

ICEHOTEL
Dvivietis kambarys
Ne piko metu*                  kambarys 1960 SEK (apie 734 Lt)
                        vienam žmogui 1780 SEK (apie 666 Lt)
Piko metu*                     kambarys 2490 SEK (apie 933 Lt)
                        vienam žmogui 2320 SEK (apie 870 Lt)
Šeimyninis kambarys
Ne piko metu*                     žmogui 989 SEK (apie 367 Lt)
                        mažiausia 4 žmonės
Piko metu*                     žmogui 1245 SEK (apie 466 Lt)
                        mažiausia 4 žmonės
Liukso kambariai
Ne piko metu*                     kambarys 2960 SEK (apie 1109 Lt)
                        vienam žmogui 2680 SEK (apie 1004 Lt)
Piko metu*                     kambarys 3750 SEK (apie 1405 Lt)                             vienam žmogui 3320 SEK (apie 1244 Lt)
"Deluxe" liukso kambariai
Piko metu*                     liuksas 5750 SEK (apie 2154 Lt)

PRAMOGOS
Teatras    žmogui nuo 450 iki 750 SEK (apie 168-283 Lt)
Sniegomobilių turas                 žmogui 895 SEK (apie 335 Lt)
Šiaurės pašvaistės turas             žmogui 1295 SEK (apie 485 Lt)
Turas šunų traukiamomis rogėmis        žmogui 1020 SEK (apie 382 Lt)
Samių kultūros turas                 žmogui 1025 SEK (apie 384 Lt)
Ledo skulptūros pamokos             žmogui 450 SEK (apie 168 Lt)
Gido paslaugos                 žmogui 100 SEK (apie 37 Lt)
Masažas    žmogui nuo 350 iki 650 SEK (apie 131-243 Lt)
Sauna                         5 žmonėms 750 SEK (apie 281 Lt)

NUOMA
Slidės, lazdos ir batai                 dienai 295 SEK (apie 110 Lt)
Sniego batai, lazdos                 dienai 245 SEK (apie 91 Lt)
Kuprinė                     dienai 45 SEK (apie 17 Lt)
Lempa, tvirtinama ant kepurės        dienai 65 SEK (apie 24 Lt)
Poledinės žūklės meškerė, masalas, gręžtuvas, žūklės leidimas     dienai 275 SEK (apie 103 Lt)

VERTINGA ŽINOTI
Geriau su savimi turėti grynųjų pinigų, nes ne visada įmanoma atsiskaityti elektroniniu būdu.
Ledo viešbutyje galima atsiskaityti ir kortele.
Praverstų šlakelis stipresnio gėrimo stingstančioms galūnėms atgaivinti.
Visi mano sutikti žmonės puikiai kalbėjo angliškai, todėl problemų susišnekėti neturėtų iškilti.
Skaitmeninis fotoaparatas šiek tiek įšala ir blogai fokusuoja vaizdą, todėl, jei norite gražių ir ryškių nuotraukų, geriau turėkite stovą.
Jei ledo viešbutyje per šalta, galite gyventi šalia esančiuose nameliuose, kurie kainuoja nuo 535 iki 2245 SEK (apie 200-840 Lt).
Vasarą temperatūra šiose apylinkėse gali siekti nuo 7 iki 26 laipsnių Celsijaus šilumos.

*Piko metas - nuo gruodžio 31 d. iki balandžio 13 d
Ne piko metas - gruodžio 12-30 d. ir nuo balandžio 14 d.