Rytoj, vasario 21 d., Gardine (Baltarusija) AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuoja forumą „Lietuva – Gardino sritis: krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtros galimybės“. Renginyje dalyvaus įtakingiausi Baltarusijos ir Lietuvos ekspeditoriai, susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijų, logistikos kompanijų, asociacijų, krovinių siuntėjų ir gamintojų atstovai.
Tikimasi, kad renginys padidins Lietuvos įmonių žinomumą ir konkurencingumą, vežamų krovinių apimtis tarp Lietuvos ir Baltarusijos Gardino srities. Taip pat suteiks galimybę pristatyti savo paslaugas, padės užmegzti naudingus kontaktus bei aptarti galimus naujus krovinių srautus ir jų apimtis.
Baltarusijos ekspeditorių, logistikos kompanijų bei stambiausių krovinių siuntėjų, gamintojų vežami kroviniai sudaro apie 30 proc. visų Lietuvos geležinkeliais vežamų krovinių.
Be tiesioginio krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, per Baltarusiją (ir Gardino sritį) gabenami beveik visi tranzitiniai kroviniai pasiekiantys Lietuvą. Gardino srityje yra abu geležinkelio pasienio punktai tarp Lietuvos ir Baltarusijos (Kena – Gudagojis ir Stasylos – Benekainys), taip pat tokios stambios pramonės įmonės kaip „Grodno Azot“, Gardino statybinių medžiagų kombinatas ir kitos. Sklandus bendradarbiavimas užtikrina tiek Lietuvos geležinkelių, tiek Klaipėdos uosto, tiek daugelio kitų abiejų šalių įmonių sėkmingą darbą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Ministro Pirmininko tarnyboje vyko Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijos posėdis. Jo metu buvo aptarta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgyvendinamo viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros“ tolesnio vystymo klausimas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija pristatė projekto įgyvendinimo eigą ir jo tolesnio vystymo perspektyvas.
„Tai pirmasis tokio pobūdžio viešojo ir privataus sektorių projektas transporto srityje. Projektas naudingas tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu aspektu. Jam pritaria Palangos miesto vadovai ir gyventojai“, - teigė susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič.
Šiuo metu sunkiasvorių ir kitų transporto priemonių vairuotojai, vykstantys iš Klaipėdos į Palangos oro uostą, Šventąją ir Latvijos pajūrio miestus, turi užsukti į Palangą ir važiuoti per šį kurortinį miestą. Įgyvendinus projektą, palangiškiai išsivaduotų nuo minėtų transporto priemonių srauto.
Viešojo ir privataus sektorių partnerytės projektų komisija posėdyje nutarė, kad yra tikslinga toliau vystyti Palangos aplinkkelio projektą. Kitą savaitę vyksiančiam Vyriausybės posėdžiui Susisiekimo ministerija turės parengti su šiuo projektu susijusius sprendimus.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Europoje puspriekabių rinka 2012 m. susitraukė 6,3 proc.
Komercinio transporto nuosmukis buvo jaučiamas visoje Europoje. Primename, kad vilkikų pardavimai sumažėjo apie 9 proc. Išskyrus Norvegiją ir Daniją, puspriekabių pardavimai mažėjo visose Europos šalyse. Labiausiai (nuo 20 iki 40 proc.) puspriekabių pardavimai krito Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje.
Artimiausius keletą metų prognozuojamas nuolatinis puspriekabių paklausos didėjimas beveik visose valstybėse, o 2007 m. lygį tikimasi pasiekti šio dešimtmečio pabaigoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Įgyvendinant 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvos 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatas, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, kurie įsigalios 2013 m. kovo 1 d.
Direktyvoje 2010/48/ES yra nurodyta, kas ir kaip turi būti tikrinama transporto priemonėje pateikus ją techninei apžiūrai. Lyginant šios direktyvos nuostatas su ankstesnėmis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, nuostatomis, atsirado kai kurių papildomų reikalavimų transporto priemonių tikrinimui. Todėl naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nustatyti papildomi reikalavimai patikrinti:
1. stabdžių valdymo įtaisų (pedalo ir (ar) svirties) eigą bei jų valdymo metu kylančią įvaržą ar atsirandantį laisvumą;
2. automatinį priekabos stabdžių suveikimą, atjungiant atitinkamas jungtis;
3. transporto priemonės vairo mechanizmo veikimą susukant vairuojamus ratus iki kraštinių padėčių tiek esant pakeltiems (arba ant specialių stovų pastatytiems), tiek įprastine apkrova apkrautiems ratams;
4. transporto priemonės visus ratus ir padangas, kurie turi būti apžiūrimi sukant virš žemės pakeltą ratą arba virš duobės pastatytą transporto priemonę stumdant pirmyn ir atgal;
5. ratų guolių sukimosi įvaržą bei laisvumą, veikiant ratą šonine ir (ar) radialine kryptimi;
6. vairo kolonėlę (motociklo šakę) ir vairo padėties fiksavimo įtaisą;
7. stabdžių skysčio indikatoriaus veikimą.
Be to, naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose prie kiekvienos tikrinamos pozicijos yra nurodomas tai pozicijai skirtas tikrinimo būdas.
Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta ir daugiau pakeitimų, kurie transporto priemonių valdytojams palengvins privalomosios techninės apžiūros atlikimą:
1. atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta maitinimo dujomis įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzininiu varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis;
2. iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymos, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga;
3. atsisakyta trūkumų, kurie daugiausia yra susiję su transporto priemonės estetine išvaizda (paviršine korozija, dažų dangos pažeidimais, nedideliais įlenkimais ir pan.) ir nėra svarbūs eismo saugumo bei pėsčiųjų saugos požiūriu;
4. numatyta galimybė transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos po 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-19
2013 m. vasario 21 d. (ketvirtadienį) rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas pristatys Klaipėdos uostą Gardine (Baltarusija) AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuojamame tarptautiniame forume „Lietuva–Gardino sritis: krovinių vežimo geležinkelių transporto plėtros galimybės“.
Baltarusijos ekspeditorių, logistikos kompanijų ir stambiausių krovinių siuntėjų, gamintojų gabenami kroviniai sudaro apie 30 proc. visų Lietuvos geležinkeliais vežamų krovinių. Be tiesioginio krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, per Baltarusiją gabenami beveik visi tranzitiniai kroviniai, pasiekiantys Lietuvą, importo ir eksporto apimtis tarp valstybių yra didelė. Nuo Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių ir krovinių siuntėjų bendradarbiavimo sėkmės labai priklauso vežamų krovinių kiekiai. Sklandus bendradarbiavimas užtikrina tiek Lietuvos geležinkelių, tiek Klaipėdos uosto, tiek daugelio kitų Lietuvos įmonių sėkmingą darbą. Ne mažiau svarbus aspektas – Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių vykdomų intermodalinių konteinerinių projektų plėtra. Tarifų lygio nustatymas šiems projektams didžia dalimi lemia jų sėkmę ir pelningumą.
Į šį renginį yra pakviesti Gardino srities ir miesto administracijų vadovai, susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijų atstovai, Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Gardine, stambūs krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, logistikos kompanijų, pramonės įmonių ir asociacijų atstovai. Planuojama, jog renginyje dalyvaus apie 50 dalyvių.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Baltarusija ir toliau bando naudotis tuo, kad yra tranzitinė šalis. Svarstoma galimybė ne NVS šalių vežėjams taikyti didesnes kuro kainas.
Kol kas nepranešama kokios kainos būtų taikomos kitų šalių vežėjams, tačiau užsimenama, kad skirtumas gali būti ženklus.
Taip pat kuriamas teisės aktas, pagal kurį būtų sukurti reikalavimai degalinėms esančioms šalia automagistralių. Jose privalės būti dujų užpylimo taškas, parduotuvė, siūlomos maitinimo paslaugos, krovininių ir lengvųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Jei degalinė yra ne didesniu nei 5 km. atstumu nuo gyvenvietė arba jos teritorijoje, joje dar turės būti ir techninės pagalbos punktas, automobilių plovykla ir motelis ar viešbutis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-19
Ekonomistams ir mokesčių specialistams diskutuojant apie galimus būdus į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, ne kartą minimas automobilių mokestis. Tačiau ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad šio mokesčio Vyriausybė nesvarsto.
„Europos Sąjungos valstybėse vyksta diskusija ir einama tuo keliu, kada yra didinamas akcizas kurui. Tai yra daugiau socialinio teisingumo: tas, kuris daugiau važiuoja, perka daugiau kuro ir daugiau sumoka“, – teigė premjeras.
„Automobilio mokestis nėra taip aktyviai svarstomas ir kitose valstybėse, todėl ir mes jo nesvarstome“, – pridėjo A. Butkevičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vilnius, vasario 19 d. Ūkio banko žlugimas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau, nei „Snoro“ bankrotas, teigia smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija.
Lietuvos bankui pripažinus Ūkio banką nemokiu ir atšaukus jo veiklos licenciją, Ūkio banko laikinasis administratorius paskelbė, kad Ūkio banko įsipareigojimai viršija banko turtą 1,1 mlrd. litų.
2011 metais žlugusio „Snoro“, kurio akcininkai apkaltinti 1,7 mlrd. litų vertės turto pasisavinimu, bankroto metu teko suformuoti daugiau kaip 4 mlrd. litų atidėjinių. Tačiau apie 4 mlrd. litų draudimo išmokų indėlininkams išmokėjus valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pardavus „Snoro“ turtą gali tikėtis susigrąžinti beveik visą šią sumą.
„Pagrindinis skirtumas tarp „Snoro“ ir Ūkio bankų tas, kad „Snoras“ daug aktyviau platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus ir obligacijas, taip pat buvo itin aktyvus dirbdamas su stambiais valstybiniais ir verslo klientais. Tuo tarpu Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 mlrd. litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą, Indėlių ir investicijų draudimui, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 mln. litų.
„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 mln. litų. Todėl galima konstatuoti, jog už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, - sakė V. Plunksnis.
Lietuvos banko pareigūnai taip pat skelbia, kad su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu susijusios paskolos sudarė 1,5-1,6 mlrd. litų.
„Tikėtina, kad šios paskolos neatsirado per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad Ūkio bankas ilgą laiką pažeidinėjo Bankų įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų Lietuvos bankas anksčiau neviešino, jie liko nepastebėti ir Ūkio banko auditorių“, - sakė V. Plunksnis.
Investuotojų asociacija
Vasario 21 d. nuo 8:00 iki 9:00 dėl programinės įrangos versijos keitimo darbų neveiks NCTS sistemos moduliai MCC ir GMS bei Verslininko portalas (https://trader.cust.lt).
Minėtu laikotarpiu Bendrijos/bendrojo tranzito procedūrų bei TIR knygelių įforminimas bus vykdomas taikant „Grįžtamosios procedūros“ reikalavimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rusijos transporto ministerijos vadovas Maksimas Sokolovas užsiminė apie tai, kad išsivysčiusiose šalyse mokami keliai sudaro iki 5 proc. kelių tinklo. Taikant tokią praktiką Rusijoje, turėtų būti 55 tūkst. km. mokamų kelių.
Rusijos kelių tinklą sudaro apie 1 100 000 km. kelių. Šiuo metu 450 km. yra apmokestinti. Ateityje mokamų kelių žadama žymiai daugiau.
Rusijoje 2018 m. vyks pasaulio futbolo čempionatas. Iki tų metų žadama nutiesti ne vieną autostradą sujungsiančią didžiuosius šalies miestus. Net neabejojama, kad dauguma jų bus mokamos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-18
Vasario vidurys transporto pasaulyje buvo ramus. Labiausiai džiugino keliuose sumažėjusių avarijų skaičius. Jei vilkikai ir patekdavo į eismo įvykius, tai būdavo apgadinami nežymiai ir niekas rimčiau nenukentėdavo. Vis tik įdomių žinių praėjusią savaitę būta. Daugiausiai žinių sulaukta iš valstybinių institucijų ir asocijuotų struktūrų.
Rusija
Atsižvelgdama į siūlymus ir pastabas bei siekdama palengvinti ir pagreitinti išankstinių deklaracijų pildymą, Rusijos muitinė įveda pakeitimus šioje sistemoje. Esminius pakeitimus galite rasti čia.
Taip pat iš Rusijos pasiekė žinios, Dūmos deputatai siūlo didinti baudas vilkikų vairuotojams važiuojantiems keliais, kuriuose sunkvežimių eismas draudžiamas. Tai labiausiai paliestų važiuojančius į Rusijos sostinę. Baudos padidėtų daugiau nei 30 kartų.
Lietuva
Vasario 12 d. Kaune, vykusiame Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdyje aptartas praėjusiųjų metų biudžeto vykdymas ir pasirinktos audito kompanijos įvertinsiančios 2012 m. asociacijos finansinę veiklą. Taip pat pakoreguota sekretoriato struktūra, patvirtintas regioninių susirinkimų grafikas bei nuspręsta tęsti derybas su IRU dėl TIR knygelių kainų mažinimo. Tuo pačiu patvirtintas sprendimas vesti tolimesnes teisines konsultacijas dėl Privalomojo draudimo kainų situacijos vežėjų rinkoje.
Dieną prieš, „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus kartu su Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ atstovais susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Susitikime aptarta viena opiausių Lietuvos vežėjų problemų – vairuotojų trūkumas ir jų rengimo sistemos spragos.
Nemažai žinių sulaukta iš muitinės atstovų. Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimas keičiantis importo PVM įskaitymo sąlygas.
Taip pat muitinė reaguodama į susidariusią situaciją dėl AB „Ūkio bankas“ veiklos apribojimo, informavo mokesčių mokėtojus dėl galimo atleidimo nuo delspinigių.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai 2013 m. vasario 6-8 dienomis vyko susipažinti su Estijos pasienyje su Rusijos veikiančia transporto priemonių elektroninių eilių valdymo sistema „Goswift“, kurios pagalba galima atlikti išankstinę sienos kirtimo laiko rezervaciją. Kelionės tikslas buvo susipažinti su įdiegta sistema ir įvertinti jos privalumus bei trūkumus. Tikimasi, kad Lietuvoje panašios sistemos pradės veikti jau šiais metai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai 2013 m. vasario 6-8 dienomis vyko susipažinti su Estijos Respublikos pasienyje su Rusijos Federacija veikiančia transporto priemonių, laukiančių kirsti valstybės sieną, eilių valdymo sistema „Goswift“, kurios pagalba galima atlikti išankstinę sienos kirtimo laiko rezervaciją. Kelionės tikslas buvo susipažinti su įdiegta sistema ir įvertinti jos privalumus bei trūkumus.
Direkcijos paskelbto transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinės sistemos pirkimo konkurso laimėtoju yra pripažinta UAB „Ekskomisarų biuras“ kartu su Estijos įmone Girf Ou, kuri sukūrė ir įdiegė minimą informacinę sistemą „Goswift“ Estijoje.
Lietuvoje eilių valdymo informacinė sistema pradės veikti 2013 m. liepos mėnesį Kybartų pasienio kontrolės punkte, vėliau – Medininkų pasienio kontrolės punkte, todėl išvykos į Estiją metu įgyta patirtis leis geriau pasiruošti sistemos įdiegimui Lietuvoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ vasarą dažniau skraidys į Kroatijos uostamiestį Rijeką, įsikūrusį šalia Adrijos jūros pakrantės. Miestas yra svarbių šalies ir regiono transporto jungčių kryžkelėje, todėl oro bendrovė tikisi pritraukti šiame regione pakeliauti norinčių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.
„Didinti skrydžių skaičių į Rijeką mus paskatino didžiulis keleivių susidomėjimas šiuo maršrutu. Džiaugiamės galėdami pranešti, jog vasaros kelionių įkarštyje į Rijeką skraidysime ir sekmadieniais“, – sako „airBaltic“ komercijos vadovas Michaelas Grimmas.
Nuo birželio 6-osios „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Rijeką skraidys du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks mažiau nei pustrečios valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 190 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.
2013-ųjų vasaros sezonui „airBaltic“ skraidins šešiomis naujomis kryptis: į Prahos, Hevizo-Balatono, Olbios (Sardinija), Larnakos, Maltos ir Rijekos oro uostus.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.
„Air Baltic Corporation“
Šią savaitę Suomijos keliais važinėjantys vilkikų vairuotojai gali būti stabdomi dažniau nei įprastai.
Policijos pareigūnai tikrins transporto priemonių greitį, pervežimo bei vairuotojo darbo ir poilsio rėžimo taisyklių laikymąsi.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Emisijos standartai sunkvežimiams priverčia gamintojus ieškoti švaresnių ir geresnių technologijų, kurios mažiau kenktų aplinkai. Skirtingose žemynuose taikomi skirtingi standartai, tačiau iš esmės paskirtis jų ta pati – mažinti teršalų kiekį ore. Kuo tie standartai skiriasi, kokia iš to nauda vežėjams ir kokie standartai yra taikomi apžvelgsime šiame straipsnyje.
Bendrai apie standartus
Sunkvežimių gamintojams ir jų klientams tenka įsigyti vis brangesnius sunkvežimius. Didėjant emisijos standartų reikalavimams, kyla ir jų kaina. Gaminant produktus skirtingoms rinkoms su skirtingais reikalavimais ir skaičiavimo sistemomis, tenka daugiau investuoti į transporto priemonių gamybą. Galiausiai už tai sumoka klientas.
Gera žinia ta, kad daugumoje didžiausių rinkų šie standartai vienodėja ir gamintojai gali orientuotis į panašaus emisijos standarto transporto priemonių gamybą visoms rinkoms.
Iš esmės yra trys pagrindiniai emisijos standarto modeliai – europietiškas, amerikietiškas ir japoniškas. Skirtingų jų reikia dėl įvairių priežasčių, tačiau pačios svarbiausios – kuro savybių skirtumai regionuose, naudojamos technologijos, ekonominė situacija. Patys reikalavimai išmetamoms dujoms ir kietosioms dalelėms yra bemaž vienodi, skiriasi tik skaičiavimo sistema.
Amerikietiškasis ir japoniškas variantas iš esmės taikomas tik šiose šalyse. Europietiškasis taikomas Europoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Įdomia poziciją pasirinko Australija – čia transporto priemonės emisijos standartą gamintojas gali nurodyti pagal bet kurį iš trijų modelių.
Kas keisis artimiausioje ateityje?
Europoje įsigaliojus „Euro 6“ standartui, gamintojas turės reguliariai tikrinti klientų naudojamas transporto priemones ir užtikrinti, kad net ir jas eksploatuojant sunkvežimių emisija atitinka standartus. Panašūs reikalavimai atsiras ir JAV. Japonija 2016 m. žada adaptuoti „Euro 6“ standartą. Jei šiuo keliu pasuks ir JAV, tuomet emisijos standartai bus harmonizuoti visame pasaulyje, o tai turėtų atpiginti naujų transporto priemonių gamybą. Gamintojams reikės mažiau investuoti į kuriamus sunkvežimius.
Kitas įdomus aspektas – kitais metais JAV įves anglies dioksido emisijos ribinius standartus. Praktiškai tai reiškia, kad šis standartas parodys sunkvežimio kuro sąnaudas. Europoje turėtų būti svarstoma identiška perspektyva. Gamintojai privalės nurodyti kuro sąnaudų lygį, o gal net ir klijuoti specialius lipdukus ant transporto priemonių. Tai primintų buitinių prietaisų energijos suvartojimo ar neseniai įsigaliojusį padangų ženklinimą.
Kokie standartai taikomi šiuo metu
Šie standartai taikomi gaminamoms transporto priemonėms. Europoje šiuo metu galioja „ Euro 5“ standartas. Nuo kitų metų įsigalios „Euro 6“. Amerikoje ir Japonijoje dabartiniai standartai atitinka „Euro 6“ standartus. Brazilijoje ir Australijoje reikalavimai siekia „Euro 5“ standarto normas. Rusijoje kiek liūdniau – „Euro 3“. Indijoje ir Kinijoje galioja „Euro 3“ ir „Euro 4“ standartai. Šiose šalyse standartus nustato regionų valdžia. Dažniausiai regionuose, kuriuose gausybė gyventojų ir yra dideli miestai, šie reikalavimai griežtesni, o provincijų regionuose galima gaminti ir eksploatuoti ne tokias ekologiškas transporto priemones.
Taip pat yra daugybė šalių, kuriose išvis nėra emisijos standarto reikalavimų. Dažniausiai žinomi vilkikų gamintojai šioms šalims tiekia „Euro 3“ standarto variklius ar transporto priemones.
Parengta pagal „Volvo Trucks“ medžiagą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|