2012 m. kovo 27–30 d. Stambule (Turkija) AB „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su LR užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje organizuoja konferenciją „Traukinys VIKINGAS. Intermodaliniai sprendimai, plėtra ir perspektyvos“. Šiame renginyje dalyvaus ir pranešimą skaitys Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Pagrindinės temos, kurios bus gvildenamos renginyje – šaudyklinio konteinerinio traukinio VIKINGAS plėtros į Artimuosius Rytus galimybės ir maršruto pratęsimo iki Turkijos kliuviniai, krovinių iš Turkijos uostų (Samsuno, Stambulo, kt.) per Ukrainos, Baltarusijos ir Klaipėdos uostus į Skandinavijos šalis paieškos ir pritraukimo galimybės. Taip pat bus aptariami ir kiti svarbūs klausimai, susiję su krovinių vežimais konteineriniu traukiniu VIKINGAS.


Šiame renginyje, kuris yra puiki galimybė užmegzti naujus bei naudingus ryšius, pasidalinti praktine verslo patirtimi, naujomis idėjomis bei aptarti bendradarbiavimo galimybes, dalyvaus Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautas Naudužas, Turkijos, Ukrainos ir Lietuvos geležinkelių, uostų, muitinių ir ekspeditorių asociacijų (PLASKE, LINEKA) atstovai, taip pat Turkijos ir Lietuvos vežėjai, kurie užsiima Turkijos prekių vežimu į Skandinavijos šalis.


Renginio metu 2012 m. kovo 28 d. bus pasirašytas memorandumas tarp Turkijos geležinkelių, Stambulo uosto administracijos, Uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityje.


Šiek tiek statistikos duomenų

Transportuojant krovinius iš arba į Turkiją 2011 m. apyvarta siekė 263,6 tūkst. t, pokytis +39,7 proc. arba +74,9 tūkst. t, lyginant su 2010 m. Pagrindiniai į Turkiją eksportuojami kroviniai buvo grūdai (krauta 258,8 tūkst. t, pokytis +37,1 proc. arba +70,1 tūkst. t) bei birus metalo laužas (2011 m. krauta 133,3 tūkst. t, pokytis +78,4 proc. arba +58,6 tūkst. t)

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Šiandien, kovo 23 d., iš Klaipėdos geležinkelio stoties iškilmingai išvyks pirmasis konteinerinio traukinio „Merkurijus“ sąstatas. Juo į Maskvą (Rusija) bus gabenamos plataus vartojimo prekės.

„Merkurijus“ vienu reisu galės vežti iki 114 sąlyginių konteinerių (TEU). Norint šį kiekį pervežti automobilių keliais prireiktų maždaug 100 sunkvežimių. Planuojama, kad traukinys iš Klaipėdos (ateityje – ir iš Kaliningrado) į Maskvą išvyks kartą per savaitę, o atstumą tarp šių miestų įveiks per 2 paras.

„Naujas traukinio maršrutas sustiprins Lietuvos kaip tranzitinės valstybės pozicijas. Verslas turės daugiau galimybių gabenti krovinius per mūsų šalį, o Lietuvos įmonės ir biudžetas dėl to gaus daugiau pajamų“, - naujojo maršruto naudą apibendrino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Konteinerių vežimo apimtys pasaulyje kasmet išauga apie 10 proc., tad, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio teigimu, vis didėjantis verslo įmonių domėjimasis intermodalinio transporto paslaugomis jau nestebina. „Skaičiuojame, kad po kelių metų konteineriniais traukiniais gabensime apie penktadalį visų krovinių, todėl tikiu, kad „Merkurijus“ svariai prisidės prie šio siekio“, - tikino S. Gudvalis.

Bendradarbiavimo sutartį dėl „Merkurijaus“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „AAA Intermodal“ pasirašė dar praėjusiųjų metų pabaigoje. Remiantis ja UAB „AAA Intermodal“ tapo traukinio operatore ir įsipareigojo rūpintis krovinių pritraukimu. Sutartyje numatyta ne tik bendradarbiauti organizuojant reguliarius vežimus bet ir bendromis pastangomis formuoti konkurencingus automobilių transportui tarifus, kelti teikiamų paslaugų kokybę, panaudoti šiuolaikines informacines technologijas bei vystyti partnerystę pritraukiant verslo sektorių bei skatinant jį naudotis „žaliojo transporto“ paslaugomis.

UAB „AAA Intermodal“ Plėtros direktoriaus Arūno Jankausko teigimu, Maskvos rinkai bus tiekiama viskas, ką galima vežti sausumos transportu - nuo plataus vartojimo prekių iki technologinės įrangos ar chemijos gaminių. „Traukinys "Merkurijus" taps paskata ekspeditoriams aktyvinti pardavimo veiksmus, siekiant pritraukti krovinių per Klaipėdos uostą“, - teigė A. Jankauskas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ toliau plėtoja ir kitus su intermodaliniais pervežimais susijusius projektus – konteinerinius traukinius ,,Vilnius Shuttle“ (Klaipėda – Vilnius – Klaipėda) ir ,,Vikingas“ (Klaipėda – Iljičiovskas (Ukraina) – Klaipėda) bei neseniai tarp Lietuvos ir Kinijos pradėjusį kursuoti konteinerinį traukinį „Saulė“ (Šeštokai/Klaipėda – Čongčingas (Kinija)/Dostykas (Kazachstanas) – Šeštokai/Klaipėda). Taip pat šį sekmadienį, kovo 25 d., iš Šeštokų geležinkelio stoties Smolensko (Rusija) link pirmąkart pajudės naujasis „Šeštokai Express“ konteinerinis traukinys.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

„Konvergencija su Europos Sąjunga Lietuvoje pastaraisiais metais vyko tik įmonių lygmeniu, kitose srityse Lietuva prarado vidutiniškai 5–6 metus, t. y. atsidūrė ten, kur jau buvo 2005–2008 metais“, – teigia SEB banko analitikai.  

Pristatydamas naujausią SEB banko analitikų parengtą leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad 2008–2009 metais globalinė finansų krizė negailestingai sujaukė iki tol nuosekliai vykusį konvergencijos su Europos Sąjunga procesą. „Šalis, kurios išlipo iš pasaulinės ekonominės pelkės beveik sausos, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, tuo tarpu kitos valstybės skyrėsi tik patirtos krizės gyliu. Deja, drauge su kitomis Baltijos sesėmis Lietuva priklausė grupei šalių, kurios 2009 metais patyrė ypač skausmingą ekonominį sukrėtimą ir tik per vienerius metus neteko maždaug 15 proc. savo bendrojo vidaus produkto“, – sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, pagal pagrindinius makroekonomikos rodiklius Lietuva nutolo nuo Europos Sąjungos vidurkio, o padėtį pavyko iš dalies pataisyti tik 2010–2011 metais. Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, pagal perkamosios galios standartą 2005 metais BVP vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 53 proc. Europos Sąjungos 27-ių šalių vidurkio, 2008 metais – 61 proc., tuo tarpu 2009 metais – 55 proc., o 2010 metais – 57 proc. (2011 metų duomenys oficialiai dar nepaskelbti).  

„Nors makroekonomikos rodikliai rodo apie ekonomikos nubloškimą atgal, tačiau vien tik tamsiomis spalvomis Lietuvos ekonominio paveikslo tapyti nereikėtų. „Įmonių lygmenyje mes, atvirkščiai, dar labiau pasitempėme ir šiandien daugelyje sričių mažai kuo nusileidžiame Vakarų Europos konkurentams“, – pabrėžė G. Nausėda. Anot jo, ekonominio sunkmečio sąlygomis  mikrotendencijos ir makrotendencijos dažnokai konfliktavo tarpusavyje, pavyzdžiui, siekdamos padidinti sąnaudų efektyvumą, įmonės atleido daug darbuotojų, kurie papildė bedarbių gretas ir blogino nedarbo lygio rodiklį. Tą patį galima pasakyti ir apie atlyginimų karpymą, kuris lėmė ryškų vidutinio darbo užmokesčio nuosmukį 2009 metais.   

Pasak G. Nausėdos, šiuo metu pagal BVP vienam gyventojui rodiklį mūsų šalis atsidūrė 2007–2008 metų lygyje, pagal privatų vartojimą vienam gyventojui – taip pat grįžo į 2007–2008 metus, pagal maisto produktų lyginamąjį svorį vartojimo krepšelyje – į 2006–2007-uosius, pagal realųjį darbo užmokestį – į 2006-uosius (beje, šioje srityje situacija toliau blogėjo), pagal nedarbo lygį – į 2001–2002-uosius, pagal akcijų kursų indeksą vietos rinkoje – į 2008-uosius, pagal būsto kainas – į 2005-uosius. „Taigi dėl „Lehman Brothers“ sukeltos infekcijos ir dabartinės tebesitęsiančios euro zonos skolų krizės vidutiniškai praradome maždaug 5–6 metus“,  – sakė G. Nausėda.

Tiesa, kitos ES valstybės taip pat pasuko laikrodį atgal: Graikija – net 12 metų, Latvija – 9 metus, Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija – 7 metus. Neišvengė grįžimo į praeitį net Vokietija ir Prancūzija – atitinkamai 2 ir 4 metais. „Tokios kai kurių šalių lenktynės atgaline kryptimi reiškia ne suartėjimą, o dezintegraciją. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, dėl ekonominės ir finansų krizės santykinai labiau nukentėjo tos šalys, kurios nėra pirmaujančios Europos Sąjungoje pagal BVP vienam gyventojui ir kitus gyvenimo lygį rodančius skaičius“, – sakė G. Nausėda. Pasak ekonomisto, visa tai byloja, kad nuo 2009 metų Lietuvos konvergencijos su Europos Sąjunga procesas sustojo ir kad kol kas būtų pernelyg drąsu tvirtinti, jog šaliai vėl pavyko atsistoti į nuoseklios ir ilgalaikės plėtros vėžes.

G. Nausėdos nuomone, šiuo metu didžiausia šalies verslo problema yra ne veiklos efektyvumas ar sąnaudų lygis, o žinomumo ir stipraus prekės ženklo stoka – dėl šios problemos tenka nemenką sukurtos pridėtinės vertės dalį atiduoti užsienio partneriams.     

SEB bankas

2012 m. kovo 26–28 d. susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujama delegacija, kurios sudėtyje bus ir Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, lankysis Gruzijoje (Tbilisyje), aplankys Batumio uostą.

Vizito metu numatomi susitikimai su Gruzijos ekonomikos ir darnaus vystymosi ministre Vera Kobalia, Batumio jūrų uosto vadovybe, taip pat planuojami susitikimai su kitais Gruzijos Vyriausybės ir verslo atstovais.

Į susitikimą Batumyje pakviestas ir Ukrainos vicepremjeras, infrastruktūros ministras Borisas Kolesnikovas.
Taip pat vizito metu bus aptariamos bendradarbiavimo galimybės gabenant krovinius kryptimi Baltijos jūra–Juodoji jūra, Lietuvos ir Gruzijos bendradarbiavimo civilinės aviacijos srityje perspektyvos, kiti aktualūs bendradarbiavimo susisiekimo ir ryšių srityje klausimai.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Šiandien Seimas svarstys Susisiekimo ministerijos inicijuotus Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas vidaus vandenų laivais plukdyti keleivius ir krovinius, atsisakyti kai kurių prievolių laivų savininkams.

Jei Seimas pritars minėto kodekso pakeitimams, Lietuvoje bus atsisakyta keleivių vežimo laivais vidaus vandenų keliais licencijavimo, paprastesne tvarka bus išduodami leidimai gabenti krovinius vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiai grimzlei, nereikės registruoti pačių mažiausių pramoginių laivų ir burinių jachtų.

„Šie pakeitimai mažintų biurokratinę naštą verslui ir žmonėms, nes turinčių mažus laivus Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Numatoma, kad patvirtinus siūlomus pakeitimus, apie 30 įmonių, kurių veikla dabar yra licencijuojama, galėtų be apribojimų vežti keleivius vidaus vandenų laivais, apie 20 įmonių supaprastinta tvarka gautų leidimus verstis krovinių vežimu vidaus vandenų laivais, nereikėtų privalomai registruoti apie
30 tūkstančių mažųjų pramoginių laivų ir burinių jachtų.

Atsisakius keleivių vežimo laivais vidaus vandenų keliais licencijavimo, verslui sumažėtų administracinė našta. Be to, šia veikla galėtų užsiimti ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys.

Krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais leidimai turėtų būti paprasčiau išduodami laivams, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiai grimzlei. Lietuvos vidaus vandenų keliais gabenti krovinius taip pat galėtų Europos Sąjungos bei Pasaulio prekybos organizacijos valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys savo valstybėse išduotus dokumentus, leidžiančius užsiimti šia veikla.

Taip pat atsirastų galimybė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruoti vandens dviračių, irklinių ir guminių valčių, kurių ilgis iki 4 metrų, burinių jachtų, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai bei turistinių plaustų, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 250 kilogramų.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Policijos kontrolės grupė šį savaitgalį šalyje organizuoja reidą. Pagrindinis dėmesys bus skirtas policijos įstaigų darbuotojų darbo kontrolei ir pareigūnų, vairuojančių tiek tarnybines, tiek ir nuosavas transporto priemones, patikrinimams. Atkreiptinas dėmesys, kad reido metu neliks nepastebėti ir kitų eismo dalyvių daromi Kelių eismo taisyklių, asmenų viešosios tvarkos pažeidimai ar nusikalstama veika.

Praėjusią savaitę ši grupė, tikrindama policijos pareigūnų darbą, pažeidimų nenustatė. Tačiau buvo išaiškinta nemažai Kelių eismo taisyklių pažeidėjų: 1 neblaivus vairuotojas neturintis teisės vairuoti, 19 kitų pažeidimų, tarp kurių 3 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejai.

Šalies policijos vadovybė dar kartą primena visiems policijos pareigūnams, kad nebus toleruojami neblaivių pareigūnų daromi pažeidimai. Už tokį nusižengimą bus taikomas vienas ir principingas sprendimas - atleidimas iš tarnybos.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM

Praėjusią savaitę, kovo 12-18 dienomis, mūsų šalyje vykdyta Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) inicijuota saugaus eismo akcija „Saugos diržai". Policijos pareigūnai kontroliavo, ar vairuotojai ir keleiviai važiuoja užsisegę saugos diržus, ar vaikai automobilyje vežami laikantis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimų.

Per savaitę išaiškintas 961 saugos diržų ir vaikams skirtų specialų sėdynių nenaudojimo atvejis. Nustatytas 941 suaugęs asmuo, važiavęs automobilyje neužsisegęs saugos diržo, ir 20 vaikų, kurie vežti pažeidžiant KET, t. y. nenaudotos specialios jiems skirtos sėdynės. Iš visų nustatytų pažeidimų - 129 atvejai, kai saugos diržo nebuvo užsisegę keleiviai, sėdėję automobilio galinėje sėdynėje.

Daugiausia pažeidimų išaiškinta Klaipėdos apskrityje - 171, Vilniaus apskrityje - 168 atvejai, Kauno ir Šiaulių apskrityse - atitinkamai 127 ir 117, Panevėžio - 100, Alytaus apskrityje - 79 pažeidimai.

Praėjusiais metais kovo mėnesį vykdytos analogiškos prevencinės priemonės metu (per savaitę) buvo išaiškinti 1 022 saugos diržų ir specialių sėdynių nenaudojimo atvejai, tarp jų 34, kai vaikai vežti nepaisant KET reikalavimų.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM


Per 2012 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 5,28 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimčių pokytis sudarė -13,9 proc. palyginus atitinkamu laikotarpiu 2011 m.


Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova 2012 metų sausio–vasario mėn. sudarė 6,68 mln. t (-12,4 proc. arba -946,5 tūkst. t) ir viršijo jungtinio Talino uosto krovą 1 019,1 tūkst. t.


Didžiausias prieaugis pagal apimtį per 2012 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, pasiektas dėl išaugusios rūdos(+94,3 tūkst. t), konteinerizuotų krovinių (+86,7 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+41,6 tūkst. t) krovos.


Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–vasario mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-644,6 tūkst. t), naftos produktų (-194,3 tūkst. t) bei cukraus žaliavos (-154,5 tūkst. t) krovos.


Pagal krovinių grupes sumažėjo (-7,6 proc.) skystieji kroviniai, kurių perpilta 1 811,1 tūkst. (34,4 proc. bendros uosto krovos), generalinių krovinių (-1,6 proc.), iš viso jų krauta 1 710,7 tūkst. t (32,4 proc. bendros uosto krovos). 27,7 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 1 753,3 tūkst. t (33,2 proc. bendros uosto krovos).


Per 2012 m. sausio–vasario mėn. užregistruota 1 016 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą, iš kurių tarptautiniai laivai sudarė 762 (-17 laivų arba -2,2 proc. palyginus su 2011 metų sausio–vasario mėn.), vietiniai laivai – 254 (-6 laivai arba -2,4 proc.) 2012 metų sausio–vasario mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 23 laivais arba 2,2 proc. mažiau laivų nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 36 045, t. y. 0,2 proc. arba 56 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema


Susisiekimo ministerija ir Kauno technologijos universitetas (KTU) ketina bendradarbiauti įgyvendinant prioritetines Europos Sąjungos transporto politikos kryptis bei rengiant aukštos kvalifikacijos transporto specialistus. Tai numatoma bendradarbiavimo sutartyje, kurią šiandien pasirašo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir KTU rektorius Petras Baršauskas.

Šia sutartimi KTU įsipareigoja konsultuotis su ministerija rengiant studijų programas, susijusias su ekologiškų ir saugių transporto priemonių plėtra bei intelektinių transporto sistemų (ITS), eismo saugos ir kitų transporto technologijų inovacijų diegimu. Ministerija siūlys universitetui mokslinių baigiamųjų darbų kryptis aktualiausiomis temomis.

KTU mokslininkai ir ministerijos darbuotojai bus skatinami dalyvauti teminėse diskusijose ir mokslinėse konferencijose ministerijoje ir universitete aktualiais transporto technologijų plėtros klausimais. Abi šalys ketina bendradarbiauti rengiant tarptautines mokslines konferencijas, seminarus ir kitus renginius.

Numatoma, kad KTU mokslininkai, vykdantys  tyrimus ar besispecializuojantys ministerijai aktualiose srityse, pateiks ministerijai savo darbų tematikas. Taip bus siekiama efektyviai bendradarbiauti formuojant saugaus, tvaraus ir konkurencingo transporto plėtros Lietuvoje politiką. Studentams bus sudaromos sąlygos atlikti darbo praktiką ir stažuotes ministerijoje.

Ministerija numato pagal galimybes padėti universitetui plėtoti tarptautinį mokslinį-techninį bendradarbiavimą ir kviesti į Lietuvą užsienio ekspertus. KTU mokslininkai bus kviečiami bendradarbiauti įvairiose darbo grupėse.

Ši sutartis bus ilgalaikė, sudaroma neterminuotam laikotarpiui. Panašią bendradarbiavimo sutartį Susisiekimo ministerija yra pasirašiusi ir su Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Kroviniai naujuoju konteineriniu traukiniu „Šeštokai Express“ bus gabenami iš Vakarų Europos į Smolenską (Rusija), o iš ten – ir į kitas Artimųjų Rytų valstybes. Tai šiandien, kovo 21 d., savo parašais patvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis ir tarptautinės logistikos kompanijos „Hupac Intermodal SA“ antrinės įmonės „Intermodal Express“, įsikūrusios Rusijoje, generalinis direktorius Andrejus Munkinas (Andrey Munkin).

„Šio projekto tikslas – surinkti krovinius iš Europos Sąjungos į Varšuvą, o tuomet, panaudojant unikalią Šeštokų stotį, modernią Kenos stotį, kitą AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūrą, riedmenų parką bei dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos susitarimus, pristatyti krovinius iki Smolensko stoties Rusijoje“, - aiškino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis. Pasak jo, iš Smolensko stoties konteineriai toliau galės būti pristatomi įvairiomis kryptimis Rusijoje, gabenami į Kazachstaną ar kitas Artimųjų Rytų valstybes.

„Tai naujas ir geras koridorius, - tvirtino „Intermodal Express“ generalinis direktorius Andrejus Munkinas. – O bendradarbiavimas su tokiu solidžiu ir patikimu partneriu kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ leis sudaryti palankesnes sąlygas konteinerius transportuoti geležinkeliais“.

Pirmasis traukinio „Šeštokai Express“ sąstatas pajudės jau šį sekmadienį, kovo 25 d. Juo į Rusijos ir Kazachstano gamyklas bus gabenami specialūs konteineriai, skirti vežti skystus krovinius. „Šeštokai Express“ operatore Vakarų ir Rytų Europoje bus tarptautinė logistikos kompanija „Hupac Intermodal SA“, nuo Šeštokų – jos antrinė įmonė Maskvoje „Intermodal Express“. Planuojama, kad ateityje šis traukinys iš Šeštokų Rusijos kryptimi važiuos kartą per savaitę.

Šeštokų geležinkelio stotis – unikali. Tai dviejų skirtingo pločio vėžių sankirtos vieta, su puikia infrastruktūra intermodalinių vežimų organizavimui. Joje įrengti trys konteineriniai kranai bei kita reikiama įranga leidžia per parą perkrauti iki 200 sąlyginių konteinerių (TEU), o per metus daugiau kaip 70 tūkst. TEU.

„HUPAC GROUP“ - tarptautinė logistikos, transporto ir geležinkelių kompanija, įkurta 1967 m., šiuo metu eksploatuojanti 5529 geležinkelio vagonus, organizuojanti net 108 reguliarius (angl. -Shuttle Net) traukinius per dieną, riedmenų parke turinti 13 lokomotyvų. Jos metinė apyvarta 2009 metais siekė 319 mln. eurų. „Hupac Intermodal SA“ yra HUPAC GROUP antrinė bendrovė.

„Intermodal Express“ yra antrinė „Hupac Intermodal SA“ antrinė įmonė Maskvoje. Pagrindinis jos veiklos tikslas – palaikyti bei plėtoti „Hupac Intermodal“ transporto paslaugas 1520 mm vėžės pločio geležinkelių erdvėje. Vienas iš tikslų yra ir konteinerinio traukinio, kuris kursuotų per Šeštokų geležinkelio stotį, projektas.

Šaltinis AB „Lietuvos geležinkeliai“

Seime vilkinant naujos redakcijos Saugaus eismo įstatymo priėmimą, nuo balandžio dvejų metų stažą turintys vairuotojai negalės iškarto pasikeisti vairuotojo pažymėjimų. Teisę vairuoti jie atgaus tik po papildomų mokymų.

Tokia tvarka buvo patvirtinta dar praėjusios kadencijos Seime. Vyriausybė ją jau ne pirmą kartą bando atšaukti, tačiau sulaukia dalies Seimo narių pasipriešinimo.

Vyriausybės siūlymas atšaukti beprasmišką reikalavimą visus vairuotojus varyti į papildomus mokymus Seimą pasiekė dar praėjusių metų liepą. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas niekaip nesugeba baigti įstatymo svarstymo.

„Mes ne kartą kreipėmės į Seimo pirmininkę ir komitetą. Susidaro įspūdis, kad naujo įstatymo priėmimas yra tyčia vilkinamas, kad įsigaliotų senasis. Mūsų nuomone, prieš keletą metų toks įstatymas buvo priimtas norint pasipinigauti ir lobistai, matyt, labai stengiasi, kad jis liktų“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pagal praėjusios kadencijos Seimo priimtą įstatymą, visi dviejų metų stažą turintys vairuotojai prieš gaudami naują vairuotojo pažymėjimą turėtų už savo pinigus išlaikyti papildomus vairavimo kursus. Jie būtų laikomi keturiuose privačiuose monopolisto statusą turinčiuose centruose, kurie taip ir neatsirado.  

Jei Seimas iki balandžio nesugebės pakeisti įstatymo, į privalomus mokymus šiais metais turės eiti apie 30 tūkstančių žmonių.

„Man šis reikalavimas atrodo neteisingas, nes jei žmogus dvejus metus aktyviai vairavo ir nepadarė nusižengimų, tai versti jį dar po dvejų metų eiti į papildomus kursus nėra didelės prasmės. Mes tikimės, kad sveikas protas laimės, ir Seimas atšauks šią absurdišką tvarką. Žmogus turi būti išmokomas gerai vairuoti iš karto, o ne per kelis etapus. Todėl jau nuo šių metų pradžios įsigaliojo griežtesni kokybiniai reikalavimai vairuotojų rengimui“, – teigė ministras.

Susisiekimo ministerijos manymu, papildomai turėtų būti mokomi tik Kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai.

Jei Seimas įstatymo nepakeis, visi pradedantieji vairuotojai nuo balandžio privalės eiti į papildomus kursus. Jų lankymo tvarką turės parengti ministerija, ji atrinks tam tinkamas mokyklas. Paslaugų kainas nustatys pačios vairavimo mokyklos. Tik po papildomų kursų bus galima kreipti į „Regitrą“ dėl naujo vairuotojo pažymėjimo.

Šaltinis Susisiekimo ministerija

2012 m. kovo 19 d. transeuropinio tinklo kelio E85 (A15) Vilnius–Lyda ruože nuo 30,30 iki 41,50 km UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuoja pradėti rekonstrukcijos darbus pagal 2011 m. gruodžio 15 d. su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pasirašytą rangos sutartį.

2011 m. spalio mėn. įvyko atviras darbų „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Lyda) rekonstrukcija“ pirkimo konkursas, kuriame dalyvavo 6 tiekėjai: UAB „Alkesta“, AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Fegda“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“. Išnagrinėjusi gautus pasiūlymus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešojo pirkimo komisija nustatė, kad atvirą konkursą laimėjo UAB „Lemminkainen Lietuva“  pasiūlymas.

2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija  prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasirašė rangos sutartį, kurios priimta suma (be PVM) yra 25,0 mln. Lt, PVM, sumokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą, sudaro 5,3 mln. Lt. Apie 80% sutarties vertės numatoma finansuoti ES sanglaudos fondo lėšomis.

Pagal minėtą sutartį Vilniaus–Lydos kelio ruože nuo 30,30 iki 41,50 km bus sustiprinta ir paplatinta kelio danga, rekonstruotas tiltas per Visinčią (37,27 km), įdiegtos saugaus eismo priemonės ir rekonstruoti inžineriniai tinklai. Planuojama darbų pabaiga – 2012 m. gruodžio mėn.

Projektas „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Lyda) rekonstrukcija“ bus įgyvendinamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonės Nr. VP2-5.1-SM-01-V „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.

Įgyvendinus projektą, bus patobulinta kelių, jungiančių visos Europos transporto koridorius, infrastruktūra, pagerintos susisiekimo sąlygos Vilniaus regione ir Šalčininkų rajone bei gauta tokia nauda:

•    pagerintas Lietuvos Respublikos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdis;
•    pagerintos tranzitinio ir vietinio transporto eismo sąlygos;
•    sumažintas neigiamas poveikis aplinkai;
•    sumažintas eismo įvykių skaičius;
•    sumažintos transporto priemonių eksploatacinės išlaidos;
•    sumažintos kelio priežiūros ir remonto išlaidos.

Šaltinis LAKD

Šiandien Lietuvos verslo konfederacija (LVK) vienuoliktuoju „Partnerystės lyderio“ apdovanojimu pagerbė ilgametį Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą a.a. Bronislovą Lubį. „Verslo ambasadoriaus“ apdovanojimas skirtas kadenciją Azerbaidžane ir Turkmėnistane pernai baigusiam J.E. ambasadoriui Kęstučiui Kudzmanui. „Socialiai atsakingo verslo 2011“ titulą pelnė „Danske“ bankas.
Lietuvos verslo konfederacijos „Partnerystės lyderio“ nominacija teikiama asmenims, labiausiai nusipelniusiems skatinant bendradarbiavimą tarp verslo ir valdžios institucijų. Šiemet garbingu titulu nuspręsta pagerbti ilgametį Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą, koncerno AB „Achemos grupė“ prezidentą bei valdybos pirmininką a.a. Bronislovą Lubį.

„A.a. Bronislovas Lubys aktyviai puoselėjo šalies pramonę ir atstovavo jos interesams nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Nepriklausomybės akto signataras, vicepremjeras, vėliau ir Vyriausybės vadovas, jis taip pat buvo vienas iš Baltijos jūros baseino šalių verslo kongreso Stokholme bei Europos pramonės ir verslo kongreso steigėjų, teikė paramą mokslui. Šis žmogus pasižymėjo atsakingumu, profesionalumu ir aukšta verslo etika. Asmeninis šio didžio žmogaus indėlis stiprinant Lietuvos ekonomiką, vienijant ir telkiant Lietuvos verslą šalies ir tarptautiniu mastu – išskirtinis“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Aktyviai Lietuvos pramonės interesus propagavęs ir šalies vardą užsienyje  garsinęs velionis pagerbtas už ilgametę partnerystę ir bendradarbiavimą sutelkiant šalies verslo organizacijas ir skatinant koordinuotą jų veiklą, verslo interesų atstovavimą ir palankių verslo plėtrai sąlygų kūrimą, nuolatinį verslo ir valdžios dialogo palaikymą bei skatinimą.

Ankstesniais metais „Partnerystės lyderio“ vardas suteiktas J.E. LR Prezidentui Valdui Adamkui, Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui, ES komisarei Daliai Grybauskaitei bei kitiems iškiliems asmenims.

„Verslo ambasadoriaus 2011“ titulu apdovanotas Lietuvos verslo poreikius ir interesus Azerbaidžane ir Turkmėnistane kvalifikuotai atstovavęs J.E. ambasadorius Kęstutis Kudzmanas. Savo profesionaliu darbu jis reikšmingai prisidėdavo organizuojant Lietuvos verslininkų vizitus Azerbaidžane, asmeniškai konsultuodavo įmones plėtros šioje šalyje klausimais, nuolat teikdavo vertingą ekonominę informaciją, pagelbėdavo ieškant partnerių tiek verslo, tiek ir valstybiniame sektoriuje.  

Už pažangiausią ir efektyviausią socialinės atsakomybės principų taikymą versle pernai įsteigtas „Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas pelnytai skirtas „Danske“ bankui. „Mums labai svarbus šis verslo bendruomenės įvertinimas ir palaikymas. Veikdami kartu, tampame nepalyginamai turtingesni žiniomis, patirtimi ir galime prisidėti prie svarbiausių visuomenės problemų sprendimo. Mums tai ypatingas momentas, nes šie metai „Danske“ banke – socialinės atsakomybės metai. Socialinę atsakomybę vystome nuosekliai plėtodami finansinio raštingumo projektus. Būtent finansinio raštingumo ugdymas yra pagrindinė visos „Danske Bank” grupės socialinės atsakomybės kryptis. Mūsų žinios, vietinė ir tarptautinė patirtis bei partnerystė gali labiausiai pasitarnauti, kad bet kokio amžiaus žmogus įgytų arba sustiprintų savo finansinio raštingumo įgūdžius”, - sako „Danske“ banko generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas.

„Danske“ bankas „Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimą pelnė už daugelį projektų, aktyviai kuriamų keturiomis pagrindinėmis kryptimis: didelis dėmesys skiriamas klientams, darbuotojams, aplinkosaugai bei visuomenei.  Bankas socialinę atsakomybę nuosekliai vysto plėtodamas visuomenės finansinio raštingumo projektus, tokius kaip  Finansinio raštingumo olimpiada, edukacinis žaidimas vaikams „Pinigėnai”, paskaitų ciklas mokiniams „Pažink banką” ir kiti.

Lietuvos verslo konfederacija

Susisiekimo ministerija siūlo, kad dalį uždirbtų pinigų Klaipėdos uostas galėtų skirti miesto savivaldybės vykdomiems bendriems miesto ir uosto plėtros projektams.

Tokią galimybę numatantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą Susisiekimo ministerija teiks svarstyti Vyriausybei.


Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, jog ši naujovė būtų naudinga abiem pusėms – pasitarnautų Klaipėdos miesto ir uosto bendradarbiavimui, paskatintų miesto ir uosto vystymą.


„Mes sudarytume sąlygas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui finansuoti bendrus miesto ir uosto infrastruktūros projektus, palengvinančius uosto veiklą, nes atlikti kai kuriuos darbus savarankiškai savivaldybei trūksta pinigų“, – sakė E. Masiulis.

Susisiekimo ministerija siūlo, jog miestui būtų skiriama dalis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valstybei mokamų dividendų. Šiuos pinigus būtų galima naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą ir pašalinimą iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų.


„Kokie projektai būtų finansuojami iš uosto pinigų, uostas turės susitarti su savivaldybe. Pakeitus įstatymą, dalis pinigų iš uosto keliautų ne tiesiai į valstybės biudžetą, o į savivaldybę.  Manau, jog tai yra teisinga, nes Klaipėda ir jos gyventojai nusipelnė turėti daugiau naudos iš uosto kaimynystės“, – įsitikinęs E. Masiulis.


Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012 m. kovo 14 dieną Klaipėdoje lankėsi Karlskrunos (Švedija) miesto merės Camillos Brunsberg vadovaujama delegacija. Apsilankymo tikslas – bendradarbiavimo galimybių tarp Klaipėdos ir Karlskrunos aptarimas.

2012 m. kovo 14 d. (trečiadienį) 11.00 val. viešbutyje „Old Port Hotel“ (Žvejų g. 20, Klaipėda) Karlskrunos merei buvo pristatytas Klaipėdos keleivinių ir krovininių keltų terminalo projektas.

Vizito Klaipėdoje metu merei ir jos vadovaujamai delegacijai buvo surengta Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos vietos, Danės krantinės bei Kruizinio terminalo apžiūra.
Susitikime su Klaipėdos miesto meru delegacijos nariai susipažino su Klaipėdos miesto plėtros naujienomis bei svarbiausiais planais, aptarė bendradarbiavimą turizmo, verslo ir prekybos, kultūros ir sporto srityse, studentų mainų tarp universitetų, mokslo ir technologijų parkų bei kitus klausimus.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt