Naftos prekybos įmonės stebi vienas kito kainas ir tai nėra nebylus kartelis, po Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio dėstė Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. Anksčiau apie galimą nebylų kartelį kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

„Konkurentų kainų stebėjimas tikrai negali būti įvardintas kaip kartelinis susitarimas, jis tikrai negali būti traktuotinas kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Toje pačioje rinkoje veikiantys konkurentai bet kokioje sferoje stebi vienas kito kainas, tai yra normalu“, - sakė L. Vosylius.


Pasak jo, vartotojai yra informuoti apie kainas ir pardavėjai jau taiko minimalias galimas maržas kurui.


„Benzino atveju marža yra susitraukusi iki minimumo, o dyzelino atveju, kol kas dėl minimalaus akcizo, realizacija, pardavimai degalinėse mus tenkina, marža kol kas dyzelino atveju yra tikrai normali“, - dėstė L. Vosylius.


Jis dėstė, kad vienintelis būdas sumažinti benzino kainas – mažinti akcizą.


Šiuo metu benzinui taikoma marža, tai yra degalinių tinklų kainos dalis, benzino atveju sudaro apie 4 proc., dyzelino – apie 6 proc.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ balandžio 30 d. pradeda kapitalinį naftos produktų gamyklos remontą. Per 35 dienas iki birželio 3 d. bus įgyvendinta apie 50 skirtingų modernizacijos bei remonto projektų. Didžiausias gamyklos atnaujinimas leis geriau išnaudoti gamybos pajėgumus, sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti sklandų įrenginių darbą ateityje.

Pagrindinis „Orlen Lietuva“ naftos produktų gamyklos kapitalinio remonto projektas yra vidinės katalizinio krekingo reaktoriaus dalies keitimas, jį įgyvendinus bus geriau išnaudoti gamybos pajėgumai. Kapitalinio remonto metu visos gamyklos padaliniuose bus taip pat atliekami mechanikos, elektros, automatikos ir izoliacijos darbai, vykdoma įrenginių ir aparatų patikra, keičiami ir remontuojami vamzdynai, sklendės, vožtuvai. Remonto metu bus baigtos diegti ir šiuolaikinės automatinio įrenginių valdymo bei avarinio stabdymo sistemos. Iš viso per šį kapitalinį remontą planuojama atlikti apie 1500 užduočių, kurioms bus pasitelkta per 4 000 žmonių.


„Nuolatinės investicijos į gamyklos atnaujinimą yra būtinos tolesniam įmonės modernizavimui, siekiant užtikrinti bendrovės pelningumą ilguoju laikotarpiu. Be to, nepalankų dabartinį ekonominių aplinkybių poveikį galime sušvelninti tik didesniu gamybos efektyvumu ir mažesnėmis veiklos sąnaudomis“, – sakė „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara.


Darbus kapitalinio gamyklos remonto metu atliks „Orlen Lietuva“ specialistai, o taip pat pasitelkta net 4 300 darbuotojų iš rangovinių organizacijų. Planuojama, kad didžiausio istorijoje naftos produktų gamyklos atnaujinimui prireiks 900 000 darbo valandų. Iš viso sudarytos 107 sutartys: 78 – su Lietuvos, 22 – su Lenkijos, dar 7 – su Estijos, Vokietijos ir Nyderlandų įmonėmis.


Remonto metu bus sustabdyti visi gamybos procesai. Degalų tiekimas vidaus rinkose bus visiškai užtikrintas iš sukauptų atsargų.


Ankstesnis gamyklos kapitalinis remontas buvo atliktas 2007 m., tačiau jo darbų apimtys nebuvo tokios didelės kaip šio.


100 proc. „Orlen Lietuvos“ akcijų priklauso Lenkijos koncernui „PKN Orlen“. Nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų bendrovės įsigijimo didžiausia Vidurio ir Rytų Europos bendrovė Lietuvoje investavo 1,9 mlrd. litų. Užbaigus kapitalinį remontą, kuris prasideda 2012 m. balandžio pabaigoje, bendra investicijų suma viršys 2 mlrd. litų.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Išorinės Europos sąjungos sienos su Muitų sąjunga tampa tikru galvos skausmu vežėjams. Didelės vilkikų eilės pasienyje kiekvieną dieną darosi vis labiau nenuspėjamos. Nors valstybinės institucijos ir asocijuotos struktūros bando spręsti susidariusias problemas, bet iš esmės niekas labai nesikeičia. Jei viename pasienio poste situacija pagerėja, tai kituose viskas vyksta atvirkščiai. Šiandien pagerėjo situacija Lietuvos pasienyje, tačiau keblumų keliaujantiems į Muitų sąjungą per Latviją ir Lenkiją.

Lietuva


Baltarusiams sugriežtinus vilkikų kontrolę, dauguma vežėjų važiuojančių į Rusiją pasuko link Latvijos ir bando įvažiuoti į Rusiją būtent per šios šalies pasienio postus. Tai gerokai sumažino eiles Lietuvos – Baltarusijos pasienyje.


Medininkų - Kamenyj Log pasienio punkte eilės normalizavosi. Lietuvos pusėje stovi apie 150 vilkikų, o iš Baltarusijos pusės buvusios didžiulės eilės ištirpo. Pagal Baltarusijos muitinės duomenis jų čia liko nedaugiau 100.


Lavoriškių – Kotlovkos pasienio punkte situacija taip pat nebloga. Antradienį CargoNEWS redakcija buvo nuvykusi į šį punktą. Nors siauras kelias iš Lietuvos pusės apsunkina transporto judėjimą, tačiau muitinės darbas čia vyko pakankamai sklandžiai. Lietuvos pusėje buvo apie 80 vilkikų, Baltarusijoje jų buvo šiek tiek daugiau – apie 150.


Kituose Lietuvos - Baltarusijos postuose pagal oficialią informaciją talpinama Muitinių puslapiuose internete į abi puses laukė po 80 vilkikų.


Latvija - Rusija


Latvijos - Rusijos pasienyje šiuo metu situacija nepavydėtina. Burački – Terechovo pasienio poste eilėje laukia apie 850 vilkikų. Prognozuojamas laukimo laikas- daugiau nei dvi paros. Iš Rusijos pusės situacija žymiai geresnė. Čia eilėse stovi apie 120 vilkikų.


Grebnevo – Ubylinka pasienio poste eilėje į Rusiją stovi apie 150 vilkikų. Paskutinysis atsistojęs į eilę šiame pasienio poste turės praleisti apie 17 valandų.

Iš Rusijos pusės balandžio 24 didesnių eilių nebuvo.

Baltarusija – Latvija


Urbani – Silene pasienio poste į Baltarusiją įvažiuoti laukė 250 sunkiasvorių transporto priemonių. Iš Baltarusijos įvažiuoti į Europos sąjungą norėjo 170 vilkikų.


Baltarusija – Lenkija


Lenkijos – Baltarusijos pasienyje pagrindiniuose postuose susidarė nuo 300 iki 500 vilkikų eilės. Visi jie laukia įvažiavimo į Baltarusiją.


Kozloviči – Kolonija poste buvo 500 vilkikų, o Bruzgi – Kuznica eilės taip pat nemažos – 300 vilkikų.


Pasienio postuose po truputį atsiranda tradicija susidariusias problemas spręsti streikas. CargoNEWS jau rašė apie Lenkijos - Baltarusijos pasienyje vykusį vairuotojų streiką. Šią savaitę situacija pasikartojo Bobrovniki – Berestovka punkte. Šiuo metu į Baltarusiją įvažiavimo laukia 400 vilkikų.


Vilkikų vairuotojai protestuodami prieš lėtą Lenkijos muitininkų darbą užblokavo kelią į šį postą. Streikas vyko balandžio 23 d., kai daugiau nei valandą poste nevyko jokių pastebimų darbų. Vairuotojai spėja, kad lenkų muitininkai nedarbu išreiškė nepasitenkinimą jiems mokamais atlyginimais ir nauja pensijų tvarka.


Dėl posto specifikos, kuriame yra tiltas su dvejomis juostomis (po vieną į abi puses), vilkikams užblokavus kelią kentėjo ir autobusų bei lengvųjų automobilių keleiviai. Po kelio blokavimo muitininkai nusileido ir pradėjo dirbti įprastu tempu.


Kaip ir įprasta, dėl kuro išvežimo apribojimų, grįžti per Lenkiją daug norinčių kaip ir eilių nebuvo.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Lietuva tikisi, kad dalis tranzito krovinių, NATO išvedant pajėgas iš Afganistano, bus vežami per Klaipėdos uostą.

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Lietuva sąjungininkams gali pasiūlyti konkurencingas sąlygas, todėl galimybės yra didelės.


Sausio mėnesį Jungtinėse Valstijose viešėjęs ministras sakė, kad atsakingi Lietuvos pareigūnai turi “labai glaudų kontaktą” su JAV Gynybos departamento transporto ir logistikos padaliniu – USTRANSCOM.


“Pateikėme visus skaičiavimus, pasiūlymus, įrodydami, kad grįžimas iš Afganistano per Klaipėdos uostą tikrai yra ekonomiškai naudingas ir mes esame pasiruošę pasiūlyti tikrai labai konkurencingas sąlygas tiek aptarnavimo kokybės, tiek aptarnavimo greičio, tiek kokybės, tiek kainos prasme”, – BNS sakė E.Masiulis.


“Turime tikrai daug realių galimybių bent jau dalį šio tranzito NATO pajėgoms grįžtant iš Afganistano turėti per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą”, – teigė ministras.

Pasak jo, tikslūs vadinamojo NATO atgalinio tranzito maršrutai kol kas nėra žinomi.

“Detalūs maršruto akcentai šiuo metu yra aptarinėjami ir planuojami. Dirba kompanijos, kurios yra atsakingos už krovinių ekspedijavimą ir transportavimą. Mes šiuo atveju labai glaudžiai dirbame su “Maersk Line” ir Lietuvos geležinkeliais”, – kalbėjo E.Masiulis.


Ministras pažymėjo, kad dėl NATO krovinių Baltijos jūros regione labiausiai konkuruoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai.


“Pirmiausia konkuruoja Baltijos šalių uostai – Ryga ir Talinas. Aš manau, kad šiuo atveju labai tikėtina, kad tranzitas kažkiek diversifikuosis, nebus vykdomas tik per vieną uostą”, – aiškino E.Masiulis.


Užsienio reikalų ministerijos teigimu, šiuo metu NATO derasi su šalimis, per kurias galėtų būtų gabenami vadinamajam Šiauriniam tiekimo keliui priskirti kroviniai prieš pasiekdami Baltijos šalių uostus. Dabar gabenant krovinius į Afganistaną didžioji minėto kelio dalis eina per Rusiją ir Vidurio Azijos valstybes.


“NATO sąjungininkai intensyviai planuoja, kaip greitai ir efektyviai išgabenti savo karinius ir civilinius krovinius iš Afganistano. Pagrindiniai krovinių ir personalo transportavimo būdai išlieka oru ir geležinkeliu. Būtent dėl pastarojo, siekiant atidaryti Šiaurinį tiekimo kelią, vyksta intensyvios NATO derybos su šalimis, kurios patenka į numatomo Šiaurinio tiekimo kelio maršrutą”, – teigiama ministerijos atsakyme BNS.


“Lietuvos užsienio reikalų ministerija siūlo sąjungininkams pasinaudoti Klaipėdos jūros uostu, Lietuvos geležinkeliais ir keliais”, – teigia URM.


Iki šiol per Lietuvą į Afganistaną nugabenta daugiau kaip 2 tūkst. konteinerių su įvairiais kroviniais. Daugiausia tai buvo amerikiečių kroviniai.


Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel” balandžio pradžioje rašė, kad Klaipėda turėtų būti vienu iš Baltijos šalių uostų, per kuriuos bus pervežami iš tarptautinės operacijos Afganistane besitraukiančių NATO pajėgų kroviniai.


Didžioji dalis NATO pajėgų Afganistaną turėtų palikti 2014 metų pabaigoje. Iš viso iš šios šalies išvyks apie 130 tūkst. karių ir išsiveš apie 70 tūkst. transporto priemonių bei apie 120 tūkst. krovinių konteinerių.


Šiuo metu NATO derasi Rusija, kurioje norėtų įkurti laikiną tranzito centrą.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Dėl Barselonoje rengiamo Europos centrinio banko viršūnių susitikimo Ispanija laikinai atnaujina dalies savo teritorijos Šengeno vidaus sienos kontrolę. Nuolatinės dokumentų patikros nuo balandžio 28 iki gegužės 4 d. bus vykdomos Ispanijos pasienyje su Prancūzija esančiuose pasienio kontrolės punktuose bei didžiausiuose Katalonijos regiono oro uostuose – Barselonoje ir Žironoje.

Laikinai vidaus sienų kontrolė atnaujinama remiantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis.


Gegužės 2-4 d. Katalonijos sostinėje Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos organizuojamame posėdyje dalyvaus ir 17 Europos Sąjungos valstybių centrinių bankų vadovai.


Ispanijos pasienio tarnybos pareigūnai dokumentų patikrinimus vykdys La Junquera, Port Bou, Puig Cerda, Comprodon, Les ir Canfranc kontrolės punktuose prie sienos su Prancūzija bei Barselonos ir Žironos oro uostuose.


Atnaujinus vidaus sienos kontrolę visų šalių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai, įvažiuojantys į Ispaniją, šios valstybės pareigūnams minėtu laikotarpiu privalės pateikti galiojantį kelionės dokumentą - piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.


VSAT primena, kad jokie kiti dokumentai vykti į užsienio valstybę netinka, t. y. į kitą šalį negalima įvažiuoti turint tik vairuotojo pažymėjimą, gimimo liudijimą ir pan.


Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios tarpusavio vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Pernai iškelta idėja Lietuvos keliuose įrengti transporto priemonių svėrimo joms judant (angl. "Weigh in motion") ir automobilių valstybinių registracijos numerių fiksavimo sistemą po truputį tampa kūnu. Teigiama, jog tokia įranga taps didžiausiu prievaizdu ne tik sunkesnius nei leistina krovinius vežantiems vilkikų vairuotojams, bet ir visiems šalies automobilininkams, važinėjantiems be techninės apžiūros talono ar privalomojo draudimo poliso.

Lietuvoje įrengti svėrimo judant priemones pasiūlyta praėjusių metų vasaros pabaigoje parengtoje intelektinių transporto sistemų (ITS) studijoje. Joje numatyta, kad pirmajame projekto įgyvendinimo etape viename didžiausių transporto mazgų - keliuose aplink Kauną, taip pat Klaipėdos prieigose, turėtų atsirasti keliolika vietų, kuriose būtų sumontuota minėta įranga.


"Pagrindinė šios įrangos funkcija būtų sunkvežimių "antsvorio" kontrolė. Nors yra Valstybinė kelių transporto inspekcija, atliekanti šią užduotį, rūpinantis šalies keliais vilkikų kontrolės turėtų būti daugiau - tik taip mes galime išsaugoti kelių dangą, tiltus ir pan.


Remiantis preliminariais skaičiavimais, per metus Lietuvos keliais važiuoja 273 tūkst. perkrautų transporto priemonių. Tokie duomenys daromi remiantis statistika, jog šalyje iš visų pasvertų sunkiasvorių automobilių 15 proc. viršija leistiną svorį", - "Autosalonui" sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.


Seks visus


Tačiau ITS taikiniu taps ne tik sunkesnius nei leistina krovinius vežantys ir mokėti papildomus mokesčius vengiantys vilkikų vairuotojai - ši sistema skenuos visų pro numatytose vietose įrengtas vaizdo kameras pravažiuojančių automobilių valstybinius registracijos numerius ir juos tikrins pagal duomenų bazes.


"Kompiuteris akimirksniu nustatys, kurie automobiliai nėra praėję techninės apžiūros ir kurių savininkai neturi privalomojo transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Automatiškai tokiam vairuotojui bus skiriama bauda - tokia pačia tvarka, kaip dabar skiriama viršijus greitį ir šį pažeidimą užfiksavus automatiniam greičio matuokliui", - teigia E. Skrodenis.


Tuo pačiu principu bus skiriama bauda ir už sunkvežimių "antsvorį".


Kada ir kur - dar nežinia


Tikslaus vietų, kur stovės naujoji ITS įranga, sąrašo LAKD atstovai sako dar neturintys. Žinoma tik tiek, kad pirmajame etape ITS priemonės bus įrengtos 14 vietų pakaunėje ir ties uostamiesčiu.

"Visas preliminarias vietas reikia ištirti smulkiau. Šiuo metu VĮ Transporto ir kelių instituto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai bando nustatyti, kur geriausiai sumontuoti svėrimo ir numerių fiksavimo įrangą, kad jos nebūtų įmanoma išvengti važiuojant aplinkkeliais.

Be to, ITS įrangos montavimo vietoms yra tam tikri reikalavimai - kelio ruožas turi būti ilgas, negali būti jokių kalnelių, vingių. Reikėtų ir apskaičiuoti, kiek iki vienos ar kitos vietos kainuotų elektros įvedimas", - tvirtina E. Skrodenis.


Kol kas tiksliai neaišku ir tai, kiek kainuos ITS įdiegimas. LAKD direktoriaus pavaduotojo teigimu, preliminariai šios sistemos įrangos sumontavimas 10-yje vietų galėtų kainuoti apie 20 mln. litų, tačiau daug kas nemažai priklausys būtent nuo parinktų jai vietų.


Tikimasi, kad visi techniniai klausimai bus išspręsti iki metų pabaigos, ir tada bus paskelbtos techninės specifikacijos bei tarptautinis ITS įrengimo konkursas. Vis dėlto datos, kada keliuose atsirastų pirmoji tokia įranga, E. Skrodenis įvardinti nesiryžo.


"Sunku pasakyti. Patirtis rodo, kad panašaus masto konkursų rezultatai dažniausiai skundžiami. Kad ir automatinių greičio matuoklių sistemos įrengimas - dėl ginčų nuo idėjos iki jos įgyvendinimo viskas užtruko net 5 metus. Keistas verslininkų požiūris, juk svarbiausia turėtų būti eismo saugumas. Tad ir ITS atveju tai gali būti ilgas bei sudėtingas procesas", - neslėpė vienas LAKD vadovų.


Optimistiniu atveju, jei skundų nebūtų, pasirašyti pirkimo dokumentus ir pradėti įrangos montavimo darbus tikimasi jau po 3 mėnesių nuo konkurso paskelbimo dienos, tad ji pradėti veikti galėtų jau 2013-aisiais.


Fiksuos ir kitus pažeidimus


E. Skrodenio teigimu, naujoji sistema veiktų ne mažiau 10 ar 15 metų, o jau netolimoje ateityje ją būtų galima papildyti naujomis funkcijomis.


"Pavyzdžiui, Suomijoje šiuo metu bandoma ITS įranga, kuri fiksuoja ne tik numerius, bet ir tai, ar vairuotojai segi saugos diržus, ar prie vairo kalba mobiliaisiais telefonais. Tad ir pas mus tokios ar panašios funkcijos galės būti įdiegtos", - sakė valdininkas.


Tiesa, anot jo, prieš įgyvendinant ITS diegimo projektą teks keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kad būtų įteisintas minėtų pažeidimų fiksavimas automatine įranga.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų delegacija, šiandien Maskvoje susitikusi su Rusijos transporto ministerijos ir kitų institucijų atstovais, aptarė Lietuvos vežėjams kylančias problemas vežant krovinius į Rusiją.  

Kaip jau skelbta, Baltarusija praėjusią savaitę sugriežtino Europos Sąjungos vilkikų, kurie veža trečiųjų šalių krovinius su Rusijos išduotais dvišaliais leidimais, patikrą.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras Rusijos transporto ministerijos valstybės sekretoriui Sergejui Aristovui išreiškė susirūpinimą, kad dėl sugriežtėjusios kontrolės Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjams prailgo sienos kirtimo procedūros.

Lietuvos atstovai pakartojo jau anksčiau pateiktą pasiūlymą – įvesti papildomą dokumentą, kuris galutinai išspręstų dvišalių leidimų naudojimo tvarką, padėtų išvengti skirtingų jos traktavimų.  Lietuva siūlo įvesti papildomą dokumentą, kuris įrodytų, kad į Rusiją vežamas krovinys yra pakrautas Lietuvoje, todėl jį galima vežti naudojantis dvišaliu leidimu.

„Susitikimas su kolegomis iš Rusijos buvo pozityvus, jie apsvarstys ir įvertins mūsų pasiūlymą. Tikiuosi, kad minėto papildomo dokumento įvedimas išspręstų pasienyje kylančius neaiškumus“, – sakė A. Štaras.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Atsibodo vasarines padangas keisti žieminėmis vos pasirodžius pirmajam sniegui? Ilgos kelionės automobiliu metu netikėtai užklupo oro pasikeitimai?

Netrukus tai gali tapti praeitimi, teigia Leipcigo universiteto tyrėjų grupė, kurianti pirmąsias pasaulyje „išmaniąsias“ padangas, kurios automatiškai prisitaiko prie vyraujančių oro sąlygų net tuomet, kai vairuojate.


Taikomųjų mokslų universiteto tyrėjų komanda, kuriai vadovauja Detlefas Riemeris, „prisitaikančias padangas“ pristatė šių metų Hanoverio mugėje – didžiausioje pasaulyje pramonės mugėje.


„Šiandieninis padangų pasirinkimas – visuomet pasirinkimas tarp galimybės stabdyti ir kuro sunaudojimo. Automobilio vairuotojas turi atsižvelgti į visas galimas oro sąlygas, o padangų keisti vairuojant neįmanoma“, – teigė D. Riemeris.


Tačiau naujose „prisitaikančiose padangose“ įrengti elektroniniai jutikliai, kurie atpažįsta skirtingų rūšių paviršių, ar tai būtų greitkelis, ar negudronuotas kelias, bei tai, ar jis sausas, aplytas ar snieguotas.


Priklausomai nuo to padangų profilis paaukštėja arba praplatėja, net jei automobilis tuo metu juda.


„Tai reiškia, kad jūsų mašina visuomet aprūpinta geriausiomis įmanomomis padangomis, o taip pat optimizuojamas triukšmas bei degalų sunaudojimas. Vairuotojui daugiau nebereikia galvoti apie tai, kaip pritaikyti padangas. Pačios padangos „galvoja“, – kalbėjo D. Riemeris.


Šioms padangoms iki užbaigto gaminio dar toli, o tyrimai vis dar tęsiami – analizuojama, kokias medžiagas galima būtų naudoti judančioms padangų profilio dalims.


„Tačiau dėl viso pikto jas jau užpatentavome“, – pridūrė mokslininkas.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Lietuvos vežėjai vis dar nepakankamai aktyviai naudojasi PVM ir akcizo mokesčio už kurą susigrąžinimo galimybe. Automobilių parko valdymo procesus galinčiomis palengvinti elektroninėmis paslaugomis naudojamasi dar rečiau. Tokius rezultatus atskleidžia kuro kortelių operatoriaus „DKV Euro Service Baltikum“ atlikta Lietuvos vežėjų apklausa.

PVM ir akcizo mokesčio už kurą grąžinimo paslauga naudojasi tik šiek tiek daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų. Aktualiausiomis išlieka degalų pirkimo (93 proc.) bei atsiskaitymo už mokamus kelius (73 proc.) paslaugos, o rečiausiai naudojamasi 24 val. pagalba kelyje bei serviso paslaugomis.


Anot „DKV Euro Service Baltikum“ vadovo Artūro Michejenko, ES šalyse sumokėtą PVM vežėjai visuomet siekė susigrąžinti. Tačiau galimybe susigrąžinti akcizą už kurą, kuris buvo piltas Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Slovėnijoje, ilgą laiką naudojosi pakankamai nedidelis skaičius klientų. Tik pastaruoju metu vežėjai pradėjo aktyviau domėtis šia galimybe.


Tyrimas parodė, kad elektroninėmis paslaugomis, tokiomis kaip automobilių parko išlaidų valdymas ir analizė, naudojasi ketvirtadalis apklaustųjų. Dažniausiai tai vidutinės ir didžiosios kompanijos.


Didžiąją dalį transporto įmonių išlaidų, apie 40 proc., sudaro degalų pirkimas ir kelių mokesčiai. Daryti įtaką šių aplinkos veiksnių kainų pokyčiams nėra galimybės, tačiau remdamiesi elektroninėmis ataskaitomis, kurias pateikia sistema, vežėjai turi galimybę retrospektyviai apžvelgti kuro ir kitų serviso paslaugų pirkimo įpročius. Tokia analizė gali padėti įvertinti automobilių parko valdymo efektyvumą.


Atliktoje apklausoje dalyvavo 301 tarptautiniais krovinių pervežimais keliais užsiimanti Lietuvos įmonė. Apklausa atlikta šių metų kovą.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt


Skandinavijos draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos vairuotojams kelyje labiausiai trukdo neatsargūs dviratininkai ir pėstieji. Šią priežastį kaip pagrindinį išorinį trukdį vairuojant nurodė 27 proc. apklausos dalyvių.

Tyrimo duomenimis, kiti labiausiai vairuoti trukdantys veiksniai yra nepalankios vairuoti oro sąlygos (26 proc.) ir kitų eismo dalyvių neatsakingas vairavimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (24 proc.). Kiek mažiau – 13 proc. – apklaustųjų kaip didžiausią trukdį keliuose nurodė, jų manymu, pernelyg lėtai važiuojančius vyresnio amžiaus vairuotojus, o 2 proc. šalies vairuotojų labiausiai trukdo išvaizdūs praeiviai.


„Nors beveik du trečdaliai tyrimo dalyvių savo vairavimą įvardijo kaip atidų ir atsakingą, pastebime ir keletą nerimą keliančių tendencijų: pirmiausia nepakantumą vyresniems eismo dalyviams ir viešajam transportui. Pastarąjį kaip pagrindinį išorinį trukdį nurodė kone 5 proc. respondentų. Tai rodo, kad nemažai vairuotojų trūksta tolerancijos kitiems eismo dalyviams, dėl to nukenčia bendra eismo kultūra ir saugumas keliuose“, – sako draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančikas.


Šių metų balandžio mėnesį atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1066 respondentai iš Lietuvos, be išorinių veiksnių, buvo ištirti ir vairuoti trukdantys veiksniai pačiame automobilyje. Ši tyrimo dalis pateikė ne vieną netikėtumą. Tyrėjus nustebino tai, kad daugiausia tyrimo dalyvių (34 proc.) kaip labiausiai trukdantį veiksnį nurodė savo pačių prastą savijautą.


Kitos trys dažniausiai minimos priežastys, kurios blaško vairuotojų dėmesį, draudimo specialistų vertinimu, yra dėsningos: tai skambantis mobilusis telefonas (20 proc.), triukšmaujantys vaikai automobilio salone (12 proc.)  ir užkandžiavimas (8 proc.).


„Kaip žinome, kalbėti telefonu ar užkandžiauti yra draudžiama Kelių eismo taisyklių, tačiau realybė šalies keliuose, deja, kitokia. Tiesa, vairuotojai pripažįsta, jog vien telefono skambėjimo automobilio salone užtenka, kad dėmesys nuo situacijos kelyje nukryptų visai kitur“, – pabrėžia draudimo ekspertas.


Tyrimo dalis apie trukdžius automobilyje pateikė ir daugiau netikėtumų. Pavyzdžiui, beveik 7 proc. apklaustųjų kaip labiausiai trukdantį veiksnį vairuojant automobilį nurodė šalia sėdinčią ir kalbančią mamą.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt


Valstybei svarbius projektus įgyvendinantį Klaipėdos jūrų uostą trejus metus siūloma atleisti nuo dividendų mokėjimo. Susisiekimo ministerija siūlo, kad uosto į valstybės biudžetą mokama paskirstytinojo pelno įmoka 2012–2014 metais būtų nulis procentų. Priešingu atveju uoste nebūtų įgyvendinta 1,524 mlrd. litų vertės investicijų projektų.

Jei Vyriausybė pritars, uostas 34 mln. litų galės palikti investicijoms.

Toks siūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Transporto ir tranzito komisijos siūlymus bei Vyriausybės nutarimus Klaipėdos uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą bei suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projektą pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais.


Pasak ministerijos, taip norima užtikrinti Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą – SGD terminalo statybą, uosto kanalo gilinimą, geležinkelio mazgo ir IXB transporto koridoriaus plėtrą, konteinerių terminalo paskirstymo centro statybą ir kitų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, taip pat didinti uosto konkurencingumą ir krovos apimtį.


Šių metų valstybės biudžeto įstatyme numatyta, kad uostas į biudžetą turėtų sumokėti 50 proc. pelno. Tai reiškia, kad uosto direkcija kasmet turėtų pervesti daugiau kaip 30 mln. litų pelno – tai labai neigiamai paveiktų infrastruktūros plėtrą, rašoma dokumente.


Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas balandžio pradžioje sakė tikintis, jog Vyriausybė palaikys uostą. “Kuo daugiau turėsime finansinių išteklių, tuo geriau juos panaudosime. Jeigu iš mūsų paims 34 mln. litų, galėsime pasiskolinti 180 mln. litų, o jei visą pelną trejus metus paliks, mūsų skolinimosi limitas išaugs iki 332 mln. litų”, – tuomet sakė E.Gentvilas.


“Jei pelno dalis 2012-2014 metais būtų perduota valstybės biudžetui, uosto direkcija 2012-2017 metais neįgyvendintų infrastruktūros plėtros investicinių projektų už 630,53 mln. litų, o dėl to uosto naudotojai neįgyvendintų savo investicinių projektų, kurių vertė – 893,41 mln. litų. Iš viso Klaipėdos uoste nebūtų įgyvendinta investicinių projektų už 1,524 mlrd. litų”, – teigia Susisiekimo ministerija.


Skaičiuojama, kad neįgyvendinus projektų, Klaipėdos uosto krova per šešerius metus netektų papildomo 16,78 mln. tonų krovinių srauto per metus, o uosto direkcija – 72,12 mln. litų pajamų. Be to, apribojus uosto direkcijos finansines galimybes investuoti, sumažėtų uosto konkurencingumas, pablogėtų įmonių rodikliai, jos sumokėtų mažiau mokesčių į valstybės biudžetą.


“Dėl neįgyvendintų investicijų valstybės biudžetas 2012-2017 metais vidutiniškai per metus netektų 229 mln. litų pajamų. Uosto direkcijos papildomo skolinimosi galimybės sumažėtų iki 183,66 mln. litų, todėl nebūtų galima planuoti ir įgyvendinti naujų infrastruktūros plėtros projektų”, – rašo Susisiekimo ministerija


Klaipėdos uostas pernai teigia uždirbęs 68 mln. litų audituoto pelno – pagal įstatymą jis turėtų sumokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų dividendų.


Vyriausybė 2012 metų biudžete planavo iš Klaipėdos uosto gauti 51,8 mln. litų dividendų.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Europinės vėžės projekto “Rail Baltica” išlaidas didina per griežtos aplinkosaugos priemonės, sako valstybės kontroliuojamos įmonės “Lietuvos geležinkeliai” vadovai. Triukšmo sienelių įrengimą jie įvardijo kaip brangiausią priemonę, taikomą įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus.

“Reikia spręsti klausimus dėl saugumo visuomenės sveikatai priemonės. Panašu, kad nustatėme aukštesnius reikalavimus negu Šveicarijoje”, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete kalbėjo “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.


Jis mano, kad investicijos, ruože tarp Marijampolės ir Kauno ketinant už maždaug 100 mln. litų pastatyti beveik 20 km triukšmo sienelių, yra per didelės.


“Kaip pavyzdį pasakysiu – iki Kauno, be Marijampolės, statybai (geležinkelio vėžės – BNS) yra skirta 282 mln. litų. 63 kilometruose yra 19 km sienelių, ir tas kainuos apie 100 mln. litų. Reikia aplinkosaugos priemonių, bet reikia pažiūrėti kažkaip kitaip, nesiekti maksimumo, kaip Europoje. Gal įmanoma tuos reikalavimus įvykdyti kažkaip pigiau? Gal daug pigiau būtų gyvenamuosius namus pastatyti kitur ir gyventojus iškelti, negu tas sieneles statyti”, – kalbėjo A.Šimėnas.


Bendras ” Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.


“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei mažinti kelių naudojo mokestį mažų keleivinių autobusų ir lengviausių krovininių automobilių savininkams.

Ministerija siūlo, kad mažų autobusų, kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir kurie sveria ne daugiau kaip 5 tonas, savininkams būtų taikomas 1050 litų dydžio metinis kelių naudojo mokestis.

Šių metų pradžioje Vyriausybė šiai transporto grupei kelių naudotojo mokestį buvo padidinusi iki 1800 litų. Toks tarifas, jei nebus pakeistas, turėtų įsigalioti gegužę.

Krovininėms transporto priemonėms, kurių masė neviršija 3,5 tonos, metinį kelių naudotojo mokestį siūloma sumažinti iki 900 litų. Anksčiau buvo patvirtintas 1800 litų tarifas, kuris, jei nebus pakeistas, turėtų įsigalioti gegužę.

Ministerija taip pat siūlo šių transporto grupių savininkams mažinti mėnesinius, savaitinius ir dienos trukmės kelių naudotojo mokesčius.

„Sprendimas sumažinti dar neįsigaliojusius mokesčius priimtas ieškant kompromiso su verslu. Maži autobusai ir lengvieji krovininiai automobiliai daro kur kas mažiau žalos keliams nei sunkieji vilkikai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Skaitykite daugiau: http://www.diena.lt/naujienos/transportas/daliai-transporto-priemoniu-siuloma-mazinti-keliu-naudotojo-mokesti-422673#ixzz1swDWukgD

Šaltinis Kauno diena

Europos komisija skirs 2,5 mln. Eurų Baltarusijos pasienio punktui Privalka. Už šiuos pinigus turėtų būti atlikti statybiniai darbai ir finansuojamos reikiamos naujos muitinės įrangos įsigijimas. Primename, kad Privalka yra Lietuvos – Baltarusijos sienos kirtimo punktas iš Lietuvos pusės stovi Raigardo pasienio kontrolės postas.

Šiame punkte turėtų būti įrengta nauja sistema, kuri leis atlikti transporto priemonių muitinį patikrinimą jų neatidarinėjant ir neardant. Planuojama, kad bus įrengta speciali patalpa, kurioje veiks rentgeno sistema. Taip pat bus specialiai apmokyti žmonės darbui su nauju rentgeno aparatu.


Punkto atnaujinimo reikėjo jau seniai. Esant dideliam krovininių automobilių srautui, dabartinė patikra yra nebe efektyvi. Naudojamos kontrabandos nustatymo priemonės, kuomet yra vizualiai apžiūrimos transporto priemonės ar iškraunamas ir tikrinamas krovinys yra gerokai pasenusios. Be to punkto pralaidumas siekia tik 300 transporto priemonių per parą. Dėl tokio pralaidumo šiame poste pastoviai yra susiformavusios vilkikų eilės, kurios mažina regiono tranzitinį patrauklumą.


Iš planuojamų skirti 2,5 mln. Eurų, trečdalis jau pasiekė Baltarusijos muitinę ir už šiuos pinigus yra atliekami įvairūs darbai. Pilnai įdiegus visas numatytas kontrolės priemones, poste transporto priemonių tikrinimo efektyvumas bus vienodas visas 24 valandas per parą, be to, padidės ir jo pralaidumas. Tai leis išvengti nuolatos susidarančių didelių eilių abejose sienos pusėse. Pagerėjęs sienos kirtimo ir muitinės procedūrų laikas sumažins vežėjų išlaidas ir leis operatyviau gabenti krovinius.


Tikimasi, kad padidės ir šio regiono tranzitinis patrauklumas, suteiksiantis vietiniams gyventojams papildomai užsidirbti iš teikiamų paslaugų.


Planuojama, kad esminiu naujųjų pokyčiu privalumu taps sumažėjęs kontrabandos srautas. Sistema tikrins ir į Baltarusiją atvykstančias, ir iš jos išvykstančias transporto priemones.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Vokietijos automobilininkų klubas ADAC atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad dažniausiai kuras Vokietijos degalinėse pigiausias būna vakarais. Taip yra dėl to, kad daugumoje degalinių bent kartą per parą yra keičiamos kuro kainos.

ADAC patikrino 33 degalines vienuolikoje Vokietijos miestų. Jų paskaičiavimais benzinas vakare būna pigesnis vidutiniškai 2,6 Euro cento, o dyzelinas – 3,3 Euro cento.

Automobilininkų klubo teigimu, toks kainų kaitaliojimas yra neparankus vartotojams, kurie ieško pigiausių degalų. Naftos produktais prekiaujančios įmonės tokius kaltinimus neigia ir teigia, kad konkrečias kainas visada galima pasižiūrėti internete. Jie pripažįsta, kad būna taip, kad kainos keičiasi keletą kartų per dieną, tačiau jų nuomone tai yra normali konkurencinė kova, siekiant vartotojams pasiūlyti geriausią kainą.

Atsirado siūlymų nutraukti tokią degalais prekiaujančių įmonių savivalę ir įvesti apribojimus. Siūloma panaudoti Austrijoje taikomą modelį. Pagal jį degalinės gali tik vieną kartą per dieną, konkrečiu numatytu metu keisti degalų kainas.

Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt