Praėjusią savaitę gauta itin daug žinių susijusių su vežėjų asociacija “Linava”. Taip pat aktyviai reiškėsi Lietuvos ir Užsienio valstybinės institucijos, kurios pranešdavo apie galimas naujas tvarkas įvairiose vežėjams svarbiose srityse.
 
Lietuva
 
Ne itin malonią žinią vežėjams pranešė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis linkęs vietoj automobilio mokesčio dar labiau pakelti kuro akcizą. Tai neišvengiamai pabrangintų dyzelinį kurą.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė patvirtino tvarką, kuri leis žymiai paprasčiau gauti paramą steigiant naujas darbo vietas. Tikimės, kad vežėjų ir logistikos įmonės taip pat pasinaudos naujomis galimybėmis.
 
Policija informavo, kad pirmą kartą šiais metais per savaitę (vasario 15 -21 d.) keliuose nežuvo nei vienas žmogus.
 
Praėjusią savaitę parengtas laikinosios užsienio valstybių leidimo vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo tvarkos pakeitimo projektas. Vežėjai gali pateikti savo pasiūlymus VKTI dėl šio projekto.
 
Taip pat primename, kad nuo kovo 1 d. įsigalios nauji techniniai motorinių TP ir jų priekabų reikalavimai. Plačiau su jais susipažinti galite čia.
 
“Linava”
 
Praėjusią savaitę sulaukta itin daug žinių susijusių su nacionaline vežėjų asociacija. “Linavos” atstovai susitiko su VKTI vadovais. Abi pusės apsikeitė aktualia informacija, taip pat diskutavo rūpimais klausimais.
 
Taip pat kalbėta apie “Linavos” bendradarbiavimą su kitomis rytų Europos vežėjų asociacijomis. Su kolegomis iš Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos buvo derintos pozicijos dėl bendrų veiksmų ir pozicijų naujų Europos Sąjungos iniciatyvų bei direktyvų atžvilgiu.
 
Antradienį Lietuvos intermodalinio transporto technologinės platformos (LITTP) tarybos posėdyje aptartos autotraukinių ir puspriekabių gabenimo geležinkeliais galimybės. Pranešimą apie infrastruktūros svarbą tarptautinių krovinių vežimo grandinėje skaitė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, o vežėjų patirtį šioje srityje pristatė asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Kitos posėdyje dalyvavusios pusės išdėstė esmines problemas, dėl kurių toks vežimo būdas kol kas Lietuvoje nėra populiarus.
 
Prisiminta ir apie “Linavos” ir jos narių teisinius ginčus. Buvęs revizijos komisijos narys Kęstutis Sadauskas pateikė vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio, dėl “Linavos” valdžios rinkimų galimai suklastotų balsų, įžvalgas.
 
Užsienis
 
Baltarusija pranešė svarstanti galimybę užsienio vežėjams padidinti kuro kainas. Tiesa, kol kas jokių tikslesnių žinių, apie konkrečias naujas kainas, nėra.
 
Vilkikų vairuotojai važiuojantys per Baltarusiją, turėtų atidžiai laikytis kelių eismo taisyklių, o ypač Bresto mieste. Čia pradėta griežtai bausti vilkikų vairuotojus, kurie parkuojasi neleistinose vietose.
 
Nuo kovo 1 d. bus draudžiamas sunkesnių nei 30 t. transporto priemonių eismas dviem Olsztyno miesto viadukais Lenkijoje. Tai reiškia, kad iš esmės tokios transporto priemonės negalės įvažiuoti į miesto teritoriją. Vežėjai, kurių vilkikai važiuoja pro šį miestą, turėtų pasirūpinti naujais vilkikų maršrutais.
 
Taip pat praėjusią savaitę sulaukta itin pikantiškos žinios apie lenkų sunkvežimio vairuotoją, kuris originaliu būdu gabeno transporto priemones per Vokietiją. Vietiniai policininkai buvo tiesiog šokiruoti tokio lenko sumanumo.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vasario 25 diena, Rygoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos Prezidiumas susitiko su Estijos ir Latvijos prekybos ir pramonės rūmų vadovais. Pagrindinis susitikimo tikslas – tarpusavio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Susitarime numatoma stiprinti tarpusavio santykius keičiantis kontaktais verslo misijų metu. Numatyta sukurti ir aktyviai naudoti šalių tarpusavio verslo tinklą, kuriame būtų galima keistis įmonių verslo užklausimais, verslo vystymo galimybėmis, taip pat informacija apie parodas ir konferencijas ir kt. Tam, kad sklandžiai būtų vykdomi numatyti įsipareigojimai, planuojama bent kelis kartus per metus organizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų susitikimus.

Specialaus vizito į Rygą taip pat atvyko Europos pramonės ir prekybos rūmų (EUROCHAMBRES) gen. direktorius p. Arnaldo Abruzzini. Susitikime su Baltijos rūmų atstovais jis pristatė EUROCHAMBRES 2013 m. prioritetus, aptarė rūmų narystės klausimus, aktyvesnio bendradarbiavimo galimybes.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija

2013 m. vasario 21 d., Gardine (Baltarusija) vykusiame tarptautiniame forume „Lietuva – Gardino sritis: krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtros galimybės“, pasirašytas keturšalis ketinimų protokolas tarp Lietuvos ir Baltarusijos ekspeditorių ir logistų asociacijų LINEKA ir BAME bei abiejų šalių geležinkelių administracijų.
 
Renginyje siekta padidinti Lietuvos įmonių žinomumą ir konkurencingumą, vežamų krovinių apimtis tarp Lietuvos ir Baltarusijos Gardino srities. Taip pat pristatyti savo paslaugas, užmegzti naudingus kontaktus bei aptarti galimus naujus krovinių srautus ir jų apimtis. Baltarusijos ekspeditorių, logistikos kompanijų bei stambiausių krovinių siuntėjų, gamintojų vežami kroviniai sudaro apie 30 proc. visų Lietuvos geležinkeliais vežamų krovinių.
 
Be tiesioginio krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, per Baltarusiją (ir Gardino sritį) gabenami beveik visi tranzitiniai kroviniai pasiekiantys Lietuvą. Gardino srityje yra abu geležinkelio pasienio punktai tarp Lietuvos ir Baltarusijos (Kena – Gudagojis ir Stasylos – Benekainys), taip pat tokios stambios pramonės įmonės kaip „Grodno Azot“, Gardino statybinių medžiagų kombinatas ir kitos.
 
Forume LINEKA narių interesus atstovavo prezidentas Tautginas Sankauskas ir viceprezidentas Arijus Ramonas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo 2013 m. kovo 4 d. asociacijos „Linava“ Klaipėdos skyrius persikelia į naujas patalpas, esančias Šilutės pl. 57.
 
Dėl to 2013 m. kovo 1 d. asociacijos „Linava“ Klaipėdos skyriuje TIR knygelės išduodamos ir priimamos bus iki 11 val. Nuo 2013 m. kovo 4 d. TIR knygelės bus išduodamos ir priimamos naujose patalpose.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vis dar niūriomis spalvomis piešiamoje visos Europos Sąjungos šiųmetėje ekonomikos prognozėje Baltijos šalis galima pavadinti šviesuliu. Tiesa, Lietuvos ekonomika labiausiai priklausys nuo privačių investicijų ir Europos Sąjungos paramos. O vidaus vartojimas turėtų mažėti.
 
Europos Sąjungos ekonomika ir šiemet dar žingsniuos nuleidusi galvą. Bendrijos BVP augs tik 0,1 proc., dar blogiau euro zonos šalims – jų ekonomika, prognozuojama, trauksis 0,3 proc.
 
„Nors eurokomisras ir bando įžvelgti šviesulius Europos ekonomikoje, tačiau bent jau kol kas jos perspektyvos atrodo apniukusios. Nuotaiką kiek skaidrina tik Baltijos šalys“, – sako Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką Olli Rehnas.
 
Europos Komisija prognozuoja, kad kitąmet eurą įsivesti siekiančios Latvijos ekonomika šiemet augs kone 4 proc. Lietuva antra – jos BVP augimas gali viršyti 3 proc. Komisijos nuomone, daugiausia tam įtakos turės privačios investicijos ir parama iš Europos Sąjungos. Tuo metu vidaus vartojimas turėtų mažėti.
 
Šiemet, prognozuojama, mažės ir infliacija, kuri neturėtų viršyti 2,5 proc. Esą mažiau brangs maistas ir energija, didės paslaugų ir pramoninių prekių kainos.
 
Augant kainoms Lietuvoje šiemet turėtų kilti ir algos. Tai lems, anot Europos Komisijos, iki 1000 litų padidinta minimali mėnesio alga. Tačiau esą dėl to bus sunkiau susirasti darbo nekvalifikuotiems darbuotojams. Europos Komisija teigia, kad reformos ir taupymas turi tęstis.
 
„Turime toliau vykdyti reformas ir neprarasti laiko, nes tai gali pakenkti pasitikėjimui ir kilimui. Reikia skatinti augimą ir kurti darbo vietas“, – tvirtina O. Rehnas.
 
Būtent nedarbas dabar Europoje kelia didžiausią nerimą. Prognozuojama, kad ir Europos Sąjungoje, ir euro zonoje nedarbas augs. Prasčiausia padėtis Graikijoje ir Ispanijoje, kur darbo neturės daugiau nei ketvirtadalis galinčiųjų dirbti.
 
Lietuvoje nedarbas šiemet sieks maždaug 11,5 proc., kitąmet darbo neturės mažiau nei kas dešimtas. Tačiau Europos Komisijos nuomone, Lietuvos darbdaviai atsargiai įdarbins žmones ir rinksis dirbančius nevisą dieną. Be to, gali trūkti kvalifikuotos darbo jėgos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Remiantis preliminariais duomenimis, per 24 vasario mėnesio dienas Klaipėdos uoste jau perkrauta 2,65 mln. tonų krovinių, o tai yra net 11 proc. daugiau nei per visą 2012 m. vasario mėn. (29 dienos). Jei krovos tempai nenuslops iki šio mėnesio pabaigos, atsižvelgiant į vidutinę dienos krovos normą, vasaris bus pats našiausias mėnuo Klaipėdos uosto krovos istorijoje.

Primename, jog rekordiniais 2011 metais vidutinė dienos krovos norma buvo 100,0 tūkst. t. Šių metų vasaris dar produktyvesnis – vidutinė dienos krovos norma sudaro net 110,4 tūkst. t.

2013 metų antrąjį mėnesį uoste ypač intensyvi trąšų ir naftos produktų krova. Lyginamuoju 24 dienų laikotarpiu trąšų daugiau krauta net 47,5 proc., o naftos produktų daugiau pilta – 23,3 proc.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Muitų sąjungos sukūrimas ir Rusijos stojimas į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) buvo veiksniai, kurie turėjo palengvinti Lietuvos verslininkų darbą su Rytų rinkomis. Rytų kaimynai deklaruoja, kad taip ir įvyko, o kaip šią situaciją vertina Lietuvos vežėjų ir logistikos atstovai.
 
Muitų sąjunga – prekės juda greičiau, bet…
 
Prabėgo jau keletas metų nuo tada kai pradėjo funkcionuoti Muitų sąjunga. Krovinių judėjimą paspartino išnykusi pasienio patikra važiuojant iš vienos Muitų sąjungos valstybės į kitą, tačiau pati sąjunga buvo įkurta ne tam. Verslas tikėjosi, kad sumažės administracinė našta, pagreitės įvairios procedūros, bus galima lengviau bendrauti su valstybinėmis institucijomis.
 
Vertindamas muitų sąjungą, „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ją iš esmės vertina teigiamai: „Kai Muitų sąjunga pradėjo funkcionuoti, srautai padidėjo, nors jie buvo labiau susiję su tų šalių ekonomikos pagyvėjimu. Vežėjams sumažėjo sienų ir patikrų skaičius.“
 
Tačiau „Linavos prezidento nuomone, yra ir kitų niuansų – „Baltarusija ir Kazachstanas turėjo tam tikrom prekių grupėm pakelti muitų mokesčius, kad sulygintų su Rusijos. Dėl to nukrito eksportas į šias valstybes iš Europos sąjungos ir Lietuvos. Ypač Kazachstano verslo grupės nepatenkintos „pritemptais“ muitais prie Rusijos lygio. Tai sumažino importo į šias šalis galimybes. Kita problema – kabotažas. Vežimai tarp Muitų sąjungos valstybių, jų nuomone, yra kabotažas, mūsų nuomone, tai neteisingas traktavimas.“
 
Panašios nuomonės apie Muitų sąjungos veiklą ir UAB „Arijus“ Rinkodaros ir plėtros direktorius Egidijus Ramonas: „Susijungimas į vieną muitų zoną atnešė tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Iš neigiamų paminėtina, kad dalis klientų, kurie dirbo ir su Rusija, ir su Kazachstanu, išėjo dirbti vien tik su Rusija, taigi mes juos praradome. Iš kitos pusės palengvėjo pats pervežimo procesas, išnykus tarpinėms sienoms, o tai iš dalies pagerino pristatymo laiką.“
 
PPO – niekas iš esmės nepasikeitė
 
Stojimas į pasaulinę prekybos organizaciją didesnės teigiamos įtakos vežėjų darbui neturėjo. UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko šį Rusijos žingsnį vertina skeptiškai: „Mano supratimu, vienus muitus, kuriuos privalėjo sumažinti, pakeitė kitais mokesčiais ir toliau gina savo gamintojus, įmones ir tiekėjus. Geriausias pavyzdys yra automobilių utilizacijos mokestis. Automatiškai gaunasi tos pačios sumos, kartais netgi ir didesnės. Jie atsižvelgia į teisinius reikalavimus numatytus Muitų sąjungos ir PPO sutartyse, bet įvedinėja kitus vidinius mokesčius, surasdami priežastis, kodėl tų mokesčių reikia ir taip kompensuoja savo nuostolius.“
 
Truputį kitaip situaciją vertina E. Ramonas. Tiesa, ir jis pripažįsta, kad ilgalaikės naudos kol kas nėra: „Šiek tiek suvienodino geležinkelio pervežimų tarifinę struktūrą – kai kuriais momentais tai leido būti konkurencingesniais.“
 
Problemos tirpsta it sniegas. Ar neprisnigs vėl?
 
A. Kondrusevičius kalbėdamas apie šiuo metu aktualiausias problemas susijusias su vežimais į Rusiją ar kitas muitų sąjungos šalis, didesnių problemų nemato, tačiau ateities perspektyvos jį neramina: „Praeitų metų rugsėjo mėnesio susitarimas dėl leidimų traktavimo davė pozityvų impulsą bendradarbiavimui. Nesklandumų žymiai mažiau. Prieš naujuosius metus buvau Smolenske, bendravau su transporto kontrolės vadovu kuris pripažino, kad po rugsėjo Lietuvos vežėjų pažeidimų skaičius sumažėjo apie 30 proc., bet neramina kiti dalykai. Rusai minėjo, kad kai kurie Lietuvos vežėjai, naudodamiesi teisinėmis spragomis, varo kontroliuojančias institucijas į kampą ir jie galvoja apie naujus politinius sprendimus. Rusijoje visus susitarimus riekia gerbti, puoselėti, kad jie nebūtų nugramzdinti dėl kažkokių asmeninių interesų. Tikimės, kad tas periodas, kai tam tikri nesklandumui perėjo į teisinius ginčus su Rusijos transporto inspekcija, jau praeityje.“
 
Apie galimą situacijos pasikeitimą užsimena ir A. Michejenko: „Buvo elektroninių deklaracijų problema, kai niekas nežinojo ką daryti, trišaliai leidimai, dabar viskas lyg ir gerai. Šiam momentui tos problemos kaip ir išspręstos, tačiau esant reikalui, Rusija gali bet kada sugalvoti kažką naujo ar nutraukti esamus įsipareigojimus, kurie, mano nuomone, yra dirbtiniai ir nenatūralūs.“
 
O kas toliau?
 
Tyla prieš audrą? Praėjusį pavasarį, vieno interviu metu, AB „Rhenus Svoris” generalinis direktorius Arūnas Bertašius minėjo: „Kiekvienų metų pradžioje Rusija bando įvesti apribojimus kitų šalių vežėjams. Tai tęsiasi jau keletą metų. Ne tas, tai anas, bet kažką sugalvoja. Paprastai tai būna vasarį.” Ar ir dabartinė situacijoje galima tikėtis kažko naujo?
 
E. Ramonas nemano, kad šiuo metu susiduriama su tyla prieš audra, tačiau vis tik ramiai žiūrėti į rytų rinkas, jo nuomone, nederėtų: „Esminių ir didelių problemų neturėjom nei prieš tai, nei dabar. Gal vienintelė didesnė problema – sugriežtėjusi kontrolė dėl trečių šalių leidimų arba jų interpretavimo niuansai. Šiuo metu išskirtinio dėmesio nejaučiame, bet garantijų, kad tos administracinės priemonės nebus panaudotos iš naujo, niekas nedavė.“
 
Galima konstatuoti, kad kol kas dirbantys su Rusija turėtų jaustis pakankamai ramiai. Didesnių grėsmių transporto atstovai šiuo metu nemato. Didžioji meška miega, o miega ji geriausiai kai niekas jos nežadina ir nekelia bereikalingo triukšmo. Belieka tikėtis, kad nei politikai, nei verslo atstovai ar kitos organizacijos to triukšmo ir nekels.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusiais metais Lietuvoje augo elektros poreikis ir gamyba, rodo „Litgrid“ atlikta 2012 m. elektros sistemos balanso duomenų analizė. Bendras šalies elektros suvartojimas 2012 m. buvo 10,6 teravatvalandžių (TWh*), t.y., 2 proc. daugiau nei 2011 metais.

„Per metus paaugęs elektros vartojimas rodo atsigaunančią Lietuvos ekonomiką. Istoriniai elektros sistemos balanso duomenys tiksliai atspindi valstybių ekonominius sunkmečius ir pakilimus. Šį kartą duomenys rodo, jog šalies ūkis ir toliau kyla“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.
 
2012 m. ūgtelėjusį šalies elektros poreikį tenkino Lietuvoje pagaminta ir importuota elektros energija. Lyginant su 2011 m.,  vietinė elektros gamyba išaugo 6 proc. Daugiausiai elektros, 65 proc. vietinės gamybos, pagaminta šiluminėse elektrinėse iš dujų. Prie vietinės elektros gamybos didėjimo prisidėjo ir Lietuvoje veikiantys atsinaujinantys elektros šaltiniai, jų dalis vietinės gamybos portfelyje paaugo beveik šeštadaliu. Dėl palyginti sausos vasaros hidroelektrinių generuojamos elektros apimtys praėjusiais metus tesudarė dešimtadalį.

Elektros suvartojimas augo visuose segmentuose. Labiausiai – 12 proc. – elektros poreikis augo žemės ūkyje, dešimtadaliu daugiau elektros buvo suvartota transporto sektoriuje.  ramonės vartojimas, lyginant su 2011 m., pernai augo 2,6 proc., nežymus augimas pastebimas paslaugų sektoriuje bei namų ūkiuose – atitinkamai 1,6 proc. ir 1 proc.

2012 metais 1,8 proc. sumažėjo elektros importas į Lietuvą. Iš viso praėjusiais metais importas sudarė 63 proc. visos šalyje suvartotos elektros. Kaip skelbta anksčiau, per 2012 metus 13 proc. sumažėjo rusiškos elektros importas į Lietuvą, daugiau kaip trečdaliu išaugo elektros importas iš Estijos.

Visus 2012 m. elektros sistemos balanso duomenis galima rasti Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus interneto svetainėje www.litgrid.eu.

*1 TWh sudaro 1 milijardas kilovatvalandžių

„Litgrid“

2013 m. vasario 19 d. pasirašytas objekto „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a pratęsimu. II statybos etapas – krantinių Nr. 66a ir 67a pratęsimo statyba su vietiniais inžineriniais tinklais“ tinkamu naudoti aktas. Įmonė „Josef Möbius Bau-Aktiengesellschalf“ šį objektą pastatė už 51 999 991,38 Lt, įskaitant visas išlaidas ir mokesčius.

Iki tol ši vieta uoste buvo išnaudojama iš dalies – prie jos buvo pjaustomi nurašyti laivai, kaupiamas metalo laužas. Krantinės 66a ir 67a suformuoja pirsą, skirtą krovos darbams. Pirso ilgis – 236,80 m, plotis – 30 m, gylis – iki 13 m (perspektyvoje – iki 14,5 m).

Rekonstravus ir pratęsus krantines, atsirado papildomų galimybių krauti birius, generalinius ir skystus krovinius. Pirso operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ čia eksploatuos pastatytą universalų žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalą, skirtą visų rūšių biriai žemės ūkio produkcijai: grūdams, įvairioms išspaudoms, rupiniams, granulėms, cukraus žaliavai ir kt. Technologiškai terminalas pritaikytas tiek eksportui, tiek ir importui, t. y. vienu metu galima vykdyti krovą abiem kryptimis, o terminalo pajėgumai ir techninės galimybės leidžia įmonei vykdyti visavertes krovinių skirstymo centro (HUB) funkcijas, t. y. priimti „Post panamax“ tipo laivus su dideliais kiekiais birių krovinių ir juos paskirstyti mažesniais laivais po Baltijos uostus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas