2013-03-05
Preliminariais duomenimis 2013 m. vasario mėnesį Klaipėdos uoste buvo perkrauta 3,13 mln. tonų krovinių, o tai yra net 31,0 proc. daugiau nei 2012 m. vasario mėn. – t. y. didžiausias uosto istorijoje mėnesio krovos prieaugis.
2013 m. krovos tempai palaipsniui įsibėgėja:
• 2013 m. sausio mėn. krovos prieaugis buvo 2,6 proc., lyginant su 2012 m. sausio mėn.;
• vertinant 2012 m. ir 2013 m. vasario mėnesius – prieaugis net 31,0 proc., nors š. m. vasaris 1 diena trumpesnis.
Šį trečdaliu padidėjusį krovos šuolį nulėmė 47,4 proc. (274,9 tūkst. t) padidėjusi trąšų, 17,1 proc. (117,4 tūkst. t) išaugusi naftos produktų ir 254,1 tūkst. tonų didesnė grūdų krova.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Redakcija pasiekė “Luvel transportas” atstovų laiškas, kuriame primenama, kad šiandien vyks teismo posėdis, kuriame bus toliau nagrinėjama asociacijos “Linava” rinkimų rezultatų byla. Laiško tekstas neredaguotas.
Vilniaus apygardos teisme šių metų kovo 5 d. rengiamas posėdis dėl vežėjų asociacijos „Linava“ rinkimų rezultatų teisėtumo. Bendrovių „Luvel transportas“ ir „Alka“ vadovai kreipėsi į teismą, nes rinkimuose būta procedūrinių pažeidimų, o balsadėžėje rasta sugadintų galiojančių biuletenių. Perskaičiavus vežėjų balsus paaiškėjo, jog visa asociacijos revizijos komisija ir prezidiumo narys Juozas Kuklys galėjo būti išrinkti neteisėtai. Jei teismas pripažins rinkimus vykus neskaidriai, asociacijai „Linava“ gali tekti organizuoti pakartotinius rinkimus.
Vežėjams abejonių sukėlė balsų skaičiavimo komisijos, kuriai vadovavo UAB „Samarina“ vadovas Mindaugas Kapleris, patvirtinti balsų skaičiavimo rezultatai. 2011 m. vykusio asociacijos „Linava“ kongreso metu dalis skaičiavimo komisijos narių atsisakė pasirašyti balsų skaičiavimo komisijos protokolą. Nepaisant šios aplinkybės M. Kapleris teikė visuotiniam narių susirinkimui patvirtinti abejotinus rinkimų rezultatus.
Pasibaigus kongresui, norėdami įsitikinti, kad balsai buvo suskaičiuoti teisingai, gavę teismo pritarimą vežėjai perskaičiavo balsus pasitelkę antstolę. Pakartotinio skaičiavimo metu paaiškėjo, jog rinkimus laimėjusiam kandidatui į prezidiumo narius Juozui Kukliui teko 171 kongreso dalyvių balsas, o juos pralaimėjęs bendrovės „Alka“ vadovas Ilja Ostrovskij iš tikrųjų surinko daugiau už konkurentą – 177 balsus. Jam palankūs biuleteniai buvo perbraukti rašikliu ir pripažinti negaliojančiais, patvirtinti komisijos pirmininko parašu bei antspaudu. Keleto balsų oficialiame Balsų skaičiavimo komisijos protokole dėl nežinomų priežasčių neteko ir kiti kandidatai į prezidiumą. Didžiausiai vežėjų nuostabai Balsų skaičiavimo komisija savo protokole net nepažymėjo, kad dalis biuletenių yra pripažinti negaliojančiais. Kas galėjo klastoti rinkimų rezultatus, aiškinasi teismas.
Pasak UAB „Luvel transportas“ vadovo Kęstučio Sadausko, Balsų skaičiavimo komisija ir jos pirmininkas M. Kapleris užsimerkė ir prieš asociacijos įstatų punkto 7.15 reikalavimus renkant revizijos komisiją, galimai klaidingai įvertino jų surinktus balsus, todėl kongrese galėjo būti neteisėtai patvirtinti trys šios komisijos nariai.
Informavę apie tai teismą, vežėjai pasiekė, kad būtų suspenduoti revizijos komisijos narių – Vidmanto Pelėdos (UAB „Transekspedicija“), Alicijos Monkevič (UAB „Visla“) ir Mykolo Drėgvos įgaliojimai. Laikinai teismas buvo suspendavęs ir prezidiumo nario, bendrovės „Veka auto“ vadovo J. Kuklio įgaliojimus.
„Pamindama teisines normas ir rinkimų tvarką, balsų skaičiavimo komisija patvirtino laimėtojais ne daugiausia vežėjų balsų gavusius vežėjus, o minėtus kandidatus, siejamus su judėjimu „Už skaidrumą Linavoje“. Pastarojo judėjimo nariai viešai tvirtino siekiantys skaidrių rinkimų, į Balsų skaičiavimo komisiją delegavo 15 savo bendraminčių, tačiau galimai sufalsifikuoti rinkimų rezultatai verčia abejoti jų sąžiningumu“, – teigia K. Sadauskas.
Pažeidimai – ir po rinkimų
Paskelbus rinkimų nugalėtojus asociacijos „Linava“ revizijos komisijos pirmininku išrinktas V. Pelėda suskubo sudarinėti abejotiną teisinę galią turinčias darbo sutartis. Nelaukęs kol darbo sutartį su juo ir kitais komisijos nariais pasirašys kuris nors asociacijos „Linava“ vadovas, V.Pelėda savo vardu sudarė darbo sutartį su kita komisijos nare A. Monkevič. Analogiškai V.Pelėdą „Linavoje“ savo vardu įdarbino ir A. Monkevič.
Naujieji revizoriai savo nuožiūra sutartyje nustatė ir atlyginimo dydį. Vežėjai nurodo, jog taip elgdamasis V. Pelėda galėjo pažeisti net kelis teisės aktus.
Šių metų vasario 7 d. Vilniaus apygardos teisme vykusiame posėdyje buvo apklausiami Balsų skaičiavimo komisijos nariai, kurie liudijo apie aplinkybes kuriomis galėjo būti perbraukti rašikliu I. Ostrovskiui palankūs biuleteniai ir pripažinti negaliojančiais. Šį veiksmą, anot vežėjų, galėjo atlikti konkretus Balsų skaičiavimo komisijos narys arba jos pirmininkas M. Kapleris.
Atsakomybės M. Kapleris ir jo padėjėjai Marjan Svirko bei Aušra Mecelienė teismo salėje kratėsi.
Teisėjai teiravosi kokie buvo pirminiai balsavimo rezultatai suskaičiavus I. Ostrovskiui skirtus balsus. „Koks buvo pirmas rezultatas, tai nepamenu“, – į teisėjų klausimą atsakė M. Kapleris.
Balsų skaičiavimo komisijoje dirbusi A. Mecelienė teisėjams nesugebėjo paaiškinti kaip teisingai pildomas ir galiojančiu pripažįstamas balsavimo biuletenis.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus šiame posėdyje bandė taikyti besiginčyjančias puses, pasiūlęs išeitį – pasirašyti taikos sutartį su ieškovais ir taikiai išspręsti klausimą. Teismas įvertinęs rinkimų pažeidimų mastą ir galimai nusikalstamas asociacijos narių veikas, nepatvirtino tokio asociacijos sekretoriato vadovo siūlymo.
Anot vežėjų, šios bylos medžiaga turėtų būti perduota prokurorams, nes joje yra požymių apie galimą svarbių dokumentų klastojimą ar sukčiavimą. Kiek anksčiau, prašymą pradėti tyrimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pateikė Balsų skaičiavimo komisijos darbe dalyvavę ir pažeidimus jos darbe matę Jurgis Mikaila, Kęstutis Petrikonis bei kiti vežėjai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Renginio tipas: Spaudos konferencija
Renginio data: 2013-03-05, antradienis
Renginio pradžia: 11:30
Renginio vieta: Ūkio ministerijos antrojo aukšto fojė
Šiandien ūkio ministrė Birutė Vėsaitė susitinka su verslo priežiūrą atliekančių institucijų vadovais. Susitikime bus aptarta verslo priežiūros pertvarka, institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo procesas ir plėtojimo perspektyvos.
„Visų mūsų bendras tikslas – tiek didmiesčiuose, tiek regionuose išlaikyti esamas darbo vietas ir sudaryti sąlygas kurtis naujoms. Mes norime, kad verslo priežiūros institucijos nepamirštų, jog Lietuvoje veikiantiems verslams privalo būti visų pirma patarėjos, konsultantės, o ne baudėjos“, – sako ūkio ministrė B. Vėsaitė.
Ūkio ministrės B. Vėsaitės komentarai žiniasklaidai bus teikiami kovo 5 d. 11.30 val. Ūkio ministerijos antrojo aukšto fojė.
LR Ūkio ministerija
2013 m. vasario 27 d. Saločių–Grenctalės pasienio ruože Inspekcijos ir Latvijos policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EEB 5 straipsniu, vykdė suderintus kelių transporto priemonių patikrinimus, kurių metu iš viso buvo patikrintos 24 transporto priemonės, iš jų 13 – Lenkijos, 5 – Latvijos, po 2 – Lietuvos ir Estijos ir po 1 – Čekijos ir Baltarusijos.
Kontrolės metu Lietuvos ir Latvijos pareigūnai trims Latvijos, Lenkijos ir vienam Estijos vairuotojui už nustatytus vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, vienam Lietuvos vairuotojui už pavojingųjų krovinių vežimo (ADR) pažeidimus ir vienam Baltarusijos vairuotojui už techninės būklės pažeidimus taikė administracines sankcijas. Taip pat vienam Lenkijos vairuotojui buvo laikinai paimti transporto priemonės registracijos dokumentai ir uždrausta važiuoti toliau tol, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-03-04
Medininkų pasienio poste vėl susidarė didžiulės vilkikų eilės. Artėjant kovo 8-ajai, į rytus gėles gabenantys vilkikai papildė laukiančiųjų gretas.
Eilės pradžia nuo Medininkų sienos kirtimo posto nutolusi beveik 10 km. Gabenantys greitai gendančius produktus į eilę stoja likus apie 3 km. iki posto.
Vietomis vilkikai stovi net trimis eilėmis, tiesa, tokių ruožų nėra daug. Pasienio kontrolės postų direkcijos duomenimis pasienyje laukia apie 450 vilkikų (remiantis išduotais eilės čekiais). Prognozuojamas laukimo laikas – viena para.
Kalbinti vairuotojai teigia, kad artimiausiu metu šios eilės turėtų apmažėti. Visi kalbėjo apie padidėjusį vilkikų srautą. Dauguma jų su šaldytuvinėmis puspriekabėmis ir gabena gėles. Po keleto dienų situacija turėtų pasikeisti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-03-04
Tiesiogiai transliuojamo renginio metu bendrovės „Bombardier“ atstovai pristatys modernių ir novatoriškų CS serijos lėktuvų programos naujienas. Transliacija internetu iš Kvebeko, Kanados, vyks kovo 7 d. 17 val. Lietuvos laiku.
Žiniasklaidos atstovai, renginį norintys stebėti internetu, yra kviečiami užsiregistruoti čia: http://events.aero.bombardier.com/cseries-program-update. Numatomas renginio laikas – 2 valandos.
Bendroji informacija apie „airBaltic“ ir „Bombardier“ sandorį
• Baltijos oro šalių bendrovė pereina link lėktuvų parko, kurį sudarys tik „Bombardier CS300“ ir „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvai
• Pirmasis „CS“ serijos lėktuvas „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį
• Video pranešimas žiniasklaidai anglų kalba: http://youtu.be/KNh-L8ZKAEM
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo lėktuvų parką atnaujins įsigydama 10 naujų „Bombardier CS300“ lėktuvų. Oro bendrovė taip pat įgijo teisę pirkti papildomus 10 tokių pačių lėktuvų. Jei bendrovė pirktų 20 lėktuvų sandorio vertė siektų beveik 4 mlrd. litų (1,57 mlrd. JAV dolerių), o pirmasis orlaivis „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį.
„airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas teigia, jog efektyvus ir modernus lėktuvų parkas oro bendrovėms yra vienas iš svarbiausių verslo pamatų, o šis sprendimas „airBaltic“ yra labai svarbus. „Pasirinkome „CS“ serijos lėktuvus, nes atlikus išsamią esamų ir atnaujintų lėktuvų analizę ir įvertintus naujas technologijas, diegiamas į „Bombardier CS“ lėktuvus, rezultatai buvo vienareikšmiški“, – sako „airBaltic“ vadovas.
„Anksčiau šiais metais pradėjome įgyvendinti „ReShape“ verslo planą, kuriame numatyta pakeisti senus lėktuvus ir pereiti prie „žalesnių“ skrydžių. Tai įgyvendinti padės vien iš „Bombardier“ lėktuvų sudarytas parkas, kuriame ateityje bus daugiau „Q400 NextGen“ ir „CS300“ lėktuvų“, – teigia M. Gaussas.
Pasak jo, tiek „CS300“, tiek turbopropeleriniai „Q400 NextGen“ lėktuvai yra vieni iš našiausių savo klasėse. „Šie lėktuvai padės optimizuoti „airBaltic“ tinklą ir dėl savo eksploatacinių savybių, ekonomiškumo, aplinkosauginių savybių ir komfortiškumo keleiviams tobulai atitinka „ReShape“ verslo plano nuostatas“, – sako „airBaltic“ vadovas.
Užsakymas sudarytas remiantis šių metų liepą pasirašyta ketinimo sutartimi, kurią bendrovės pasirašė Farnborough oro šventės metu.
„Pasaulyje pripažinta kaip viena novatoriškiausių oro bendrovių „airBaltic“ demonstruoja augantį poreikį naujoms technologijoms, lankstumui ir efektyvumui, – sako „Bombardier Commercial Aircraft“ prezidentas Maikas Arkamonas. – Labai džiaugiamės, kad turimus aštuonis „Q400 NextGen“ lėktuvus „airBaltic“ papildys „CS“ serijos lėktuvais, kuriais galės įgyvendinti naujas iniciatyvas ir suderinti keleivių komfortą ir ekologiją.“
Skaičiuojama, kad naujųjų „CS“ serijos lėktuvų eksploatacijos sąnaudos yra 15 proc. mažesnės, o skrydžių metu sunaudojama net 20 proc. mažiau kuro. Numatoma, jog lėktuvai galės įveikti iki 5463 kilometrų skrydžius.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.
„Air Baltic Corporation“
2013-03-04
Paskutinė žiemos savaitė transporto sektoriuje buvo rami. Dinamiškame vežėjų versle pasijautė pavasarinės nuotaikos.
Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad esant įtarimams, ji gali uždrausti įmonėms atsiskaitinėti grynaisiais pinigais. Pagal naująją tvarką kai kurioms įmonėms jau taikomi tokie apribojimai.
Pasieniečiai taip pat nesnaudžia ir įsigyją naują įrangą, kuri palengvins jų darbą. Lavoriškių pasienio kontrolės punkte artimiausiu metu bus įdiegta jonizuojančios spinduliuotės įranga, kuri bus itin veiksminga, fiksuojant nelegalios migracijos atvejus, ginklų, tabako ar kitą kontrabandą.
Vežėjai, kurių vilkikai rieda Didžiosios Britanijos keliais, turėtų pradėti į savo išlaidas įtraukti ir naują kelių mokestį šioje valstybėje. Nuo 2014 m. balandžio Didžiojoje Britanijoje sunkesnės nei 12 t. transporto priemonės privalės mokėti kelių mokestį, kuris sieks 1 tūkst. svarų (4 tūkst. Lt.) už metus.
Taip pat pranešta apie tai, kad vasario mėnesį buvo atnaujinta „TRANSPark“ sistema skirta vairuotojams. Joje galima susirasti saugias aikšteles skirtas vilkikų stovėjimui. Belieka tikėtis, kad šis projektas padarys vilkikų vairuotojų darbą saugesnį ir bus grobiama mažiau krovinių.
Savaitės pabaigoje policija informavo apie neblaivų vilkiko vairuotoją, kuris per kelias valandas policijos pareigūnams įkliuvo du kartus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kovo 4 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė projekto „Rail Baltica“ rangos darbų pirkimo konkursą, skirtą geležinkelio ruožo Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukcijai. Potencialūs rangovai pasiūlymus galės teikti iki 2013 m. balandžio 18 d.
Tikimasi, kad atšakos Kazlų Rūda-Kaunas rangos darbų konkursas vyks sklandžiai ir nepasikartos kelių mėnesių senumo istorija, kuomet rangovų pasiūlyta darbų kaina beveik dukart viršijo darbams suplanuotas lėšas. Tuomet, rugsėjo 11 d., gavus konkurso dalyvių rangos darbų geležinkelio ruože Marijampolė-Kazlų Rūda kainų pasiūlymus paaiškėjo, kad jos 30-40 proc. viršija rinkos kainas.
Šio projekto vadovas Rimantas Šiaudinis teigia: „Siekiant geriausio rezultato, konkurso darbai yra padalyti į tris dalis – galbūt rangovai pageidaus pasidalyti rekonstruojamą ruožą dalimis. Tikimasi, kad konkursas sudomins daugumą įmonių ir sveika konkurencija padės pasiekti aukščiausios kokybės paslaugas už optimalią kainą“.
„Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos techniniam projektui buvo suteiktas „Lietuvos metų gaminio 2012“ titulas.
Tai jau trečias rangos darbų konkursas paskelbtas šiais metais, vasario mėn. buvo paskelbti ruožo Marijampolė-Šeštokai ir Marijampolė- Kazlų Rūda rekonstrukcijos darbų konkursai.
„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Remiantis 2009 m. liepos 3 d. pasirašyta sutartimi su Transporto investicijų direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas. Projektas finansuojamas Europos sąjungos TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilusioje termofikacinėje UAB „Fortum Klaipėda“ jėgainėje š.m. vasario 26d.atlikti sinchronizavimo darbai ir pradėta gaminti elektros energija. Jėgainėje bandymai atliekami jau nuo š.m. sausio 21 d., tačiau iki šiol buvo gaminama tik šiluma. Jėgainė bandymus pradėjo kūrendama dujas, vėliau buvo išbandytas biokuras ir komunalinės bei pramoninės atliekos. Bandymų metu visi išmetimai atitiko numatytas normas. Atliekas jėgainei tiekia „Klaipėdos atliekųtvarkymo centras“.
Pasak UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, jėgainės paleidimo darbai atliekami laiku. „Jau dabar galime teigti, kad šio mėnesio pabaigoje pabaigoje „Fortum Klaipėda“, kaip ir numatyta, pradės komercinę veiklą,“ - teigė Vitalijus Žuta.
Naujoji termofikacinė jėgainė šilumą parduos AB „Klaipėdos energija“ ir tieks į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Elektros energija bus tiekiama į Lietuvos elektros energijos tinklus. Jėgainės elektrinė galia - 20 MW, šiluminė - 50 MW ir papildomi 13 MW, kurie bus gaunami iš išeinančių dūmų žiemos laikotarpiu panaudojant kondensatorių. Jėgainė per metus pagamins apie 140 GWh elektros energijos ir apie 400 GWh šilumos energijos, t.y. maždaug 40% Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.
Naujoji Klaipėdos jėgainė, kurioje kurui bus naudojamos atliekos, pirmasis toks objektas Baltijos šalyse. Atliekų panaudojimas energijos gamybai – šiuolaikiškas ir ekologiškas atliekų problemos sprendimo būdas, išsprendžiantis sąvartynų, energetinės priklausomybės, energijos išteklių kainų ir kitas problemas. Europoje yra daugiau nei 400, Prancūzijoje apie 130, Skandinavijoje – daugiau nei 50 tokio tipo jėgainių.
„Fortum“
Neseniai Europos lyderiai pasiekė susitarimą dėl ES biudžeto ateinančius septynerius metus. Biudžetas transporto sektoriui buvo apkarpytas trečdaliu ir iš planuotų 32 mlrd. eurų, liko 23 mlrd. eurų. Europos transporto organizacijos daro išvadas, kad pagal transportui skirtą biudžetą, tai nėra ES prioritetinė kryptis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2014 m. balandžio Didžiojoje Britanijoje sunkesnės nei 12 t. transporto priemonės privalės mokėti kelių mokestį, kuris sieks 1 tūkst. svarų (4 tūkst. Lt.) už metus.
Šio mokesčio reikalavo Britų vežėjai, kurie kasmet moka transporto priemonės mokesčius ir už šiuos pinigus yra tvarkomi keliai, tuo metu kitų šalių vežėjai iki šiol tokių mokesčių nemokėjo. Britams kaip kompensacija numatyta šio mokesčių mažinimas, kurio nereikia mokėti užsienio šalių vežėjams. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pagal galiojančius teisės aktus, negalima taikyti skirtingų kelių mokesčių kainų skirtingose šalyse registruotoms transporto priemonėms.
Didžiojoje Britanijoje registruotos transporto priemonės kelių mokestį galės susimokėti už pusmetį arba metus. Kitų šalių vežėjams bus pasiūlytas dienos, savaitės, mėnesio arba metų mokestis. Kol kas patvirtintas tik metinio mokesčio dydis. Numatytos baudos už mokesčio nesumokėjimą sieks iki 5 tūkst. svarų (20 tūkst. Lt.).
Pagal valdžios institucijų duomenis, kiekvienas metasi į Didžiąją Britaniją atliekama 1,5 mln. kelionių sunkvežimiais. Šios transporto priemonės naudojasi vietiniais keliais, o už jų taisymą sumoka britai. Patys britų vežėjai vykdami į kitas šalis yra privalo susimokėti vietinius kelių mokesčius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-03-01
Vasario 28 d., Vilniuje vykstančios konferencijos „10-ies metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ veiklos patirtis ir nauji iššūkiai“ metu buvo pasirašytas susitarimo memorandumas tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir Rumunijos nacionalinės geležinkelių krovinių bendrovės „CFR Marfa“ S.A. Rumunija prisijungė prie „Vikingo“ projekto.
Memorandumą pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir Rumunijos geležinkelių įmonės „CFR Marfa“ S.A. atstovas Alexa Boiciuc.
Prie bendro Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projekto „Vikingas“ jau yra prisijungusi Bulgarija. Deramasi ir siekiama, kad prie šio projekto prisijungtų ir Gruzijos, Turkijos, Azerbaidžano bei Skandinavijos šalių geležinkelių administracijos.
Vilniuje vykstančios konferencijos „10-ies metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ veiklos patirtis ir nauji iššūkiai“ tikslas – įvertinti tolesnes projekto plėtros galimybes bei didinti krovinių srautus tarp Baltijos ir Juodosios jūros pakrantės šalių.
Renginyje dalyvauja LR ministerijų ir valstybinių institucijų atstovai, taip pat Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Suomijos, Švedijos geležinkelių transporto atstovai, užsienio ir Lietuvos verslo partneriai, Lietuvos ekspedijavimo ir logistikos įmonių bei krovos kompanijų atstovai.
2003-ųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda ir atgal kursuoti pradėjęs traukinys „Vikingas“ per dešimtį metų nuvažiavo apie 2,3 mln. kilometrų ir pervežė daugiau nei 300 tūkst. TEU (sąlyginis konteineris) arba daugiau nei 4,8 mln. tonų krovinių. Visas maršrutas (1734 km) įveikiamas per 52 val. „Vikingu“ vežami universalūs ir specializuoti konteineriai, o ateityje numatoma gabenti ir vilkikus su puspriekabėmis – kontreilerius. Tai prisidės prie vilkikų eilių Baltarusijos pasienyje mažinimo.
Projektas „Vikingas“ 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas“.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Vasario 25 d.-27d. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, asociacijos Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas Dainius Abramavičius bei TIR departamento direktorius Heliodoras Giedrys dalyvavo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos 76-a jubiliejinėje Vidaus transporto komiteto sesijoje (ITC), parengtinėje Kelių transporto ir geležinkelių finansavimo ITC konferencijoje.Kartu su Lietuvos susisiekimo viceministru Vladislav Kondratovič asociacijos „Linava“ delegatai dalyvavo ir Transporto Ministrų posėdyje dėl Europos-Azijos transporto jungčių ir suvienodintos transporto teisės.
R. Malkus teigia, jog posėdyje aptartos svarbios Lietuvai kelių transporto šakos reglamentavimo ir infrastruktūros finansavimo temos.
Susitiko su IRU generaliniu sekretoriumi
Ženevoje R. Malkus ir H. Giedrys susitiko su Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU generaliniu sekretoriumi Martin Marmy. Susitikimo metu aptartos asociacijos „Linava“ veiklos gairės ir rodikliai, kalbėta ir apie asociacijos veiklos programą, kurią sekretoriatas įgyvendins šiemet.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-28
Nuo šiol traukinio laukimas neprailgs - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Varėnos geležinkelio stotyse veikia spartus nemokamas bevielis internetas. Norint prisijungti tereikia įrenginio palaikančio IEEE-802.11 a/b/g/n (Wi-Fi) standartą.
Planuojama, kad ateityje nemokamas bevielis internetas veiks ir kitose geležinkelių stotyse.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Per 2013 m. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 3,96 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +7.4 proc., palyginus 2012 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 2,96 mln. t, pokytis +2,6 proc. arba +0,07 mln., o Būtingės terminale – 1,0 mln. t krovinių, pokytis +24,9 proc. arba +0,2 mln. t.
Didžiausias krovinių augimas pagal apimtį per 2013 m. sausio mėn, palyginus su 2012 m. sausio mėn., pasiektas dėl išaugusios žemės ūkio produktų (+258,1 tūkst. t), žalios naftos (+199,6 tūkst. t), cukraus žaliavos (birios) (+44,0 tūkst. t), ro-ro (+26,3 tūkst. t) krovos.
Krovos apimties nuosmukis 2013 m. sausio mėn., palyginti su 2012 m. sausio mėn., susidarė daugiausia dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-80,8 tūkst. t), rūdos (-46,4 tūkst. t) ir naftos produktų (-25,3 tūkst. t) krovos sumažėjimo.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių prieaugis sudarė 9,1 proc., kurių perpilta 1 991,3 tūkst. t (50,4 proc. bendros uosto krovos). 14,0 proc. daugiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 1 144,6 tūkst. t (28,9 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 3,8 proc., iš viso jų krauta 819,4 tūkst. t (20,7 proc. bendros uosto krovos).
Per 2013 m. sausio mėn. užregistruoti 557 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 10 laivų (+25,0 proc. arba 2 laivais daugiau, palyginus su 2012 m. sausio mėn.). Į Klaipėdos uostą įplaukė 377 tarptautiniai laivai (9 laivais arba 2,3 proc. daugiau, palyginus su 2012 m. sausio mėn.), 170 vietinių laivų (1 laivu arba 0,1 proc. daugiau, palyginus su 2012 m. sausio mėn.). 2013 metų sausio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 547 laivai, t. y. 8 laivais mažiau arba -1,4 proc. palyginus su 2012 m. sausio mėn. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 18 786, t. y. 5,0 proc. arba 986 keleiviais mažiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|