Vidaus vandens kelių direkcijoje aptarti projektai, padėsiantys skatinti ir plėtoti laivybą Lietuvos vidaus vandens keliais, integruoti vidaus vandenų transportą į bendrą šalies logistikos tinklą.
 
Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, šiais metais planuojama pradėti įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“. Šios prieplaukos statyba – reikšminga visai Lietuvai: bus sudarytos galimybės ne tik iškrauti ar pakrauti krovinius, bet ir juos sandėliuoti. Pirmąjį etapą numatyta statyti 120 m ilgio krantinę, privažiavimo kelią ir minimalią prieplaukos aikštelę kieta danga bei būtiniausia infrastruktūra prieplaukos saugiam eksploatavimui. Projekto vertė – 9,700 tūkst. Lt.
 
Siekiant sujungti Lietuvos vidaus vandenų kelius su Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Rusijos vidaus vandenis, planuojama pradėti eksploatuoti keturių kilometrų vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. G. Labanausko teigimu, tai būtų rimtas postūmis vidaus vandenų laivyboje.
 
2013 m. bus eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio 7,5 km ruožas Neries upe Vilniuje. Menininkų ir verslininkų bendruomenės iniciatyva Neries upėje planuojama sukurti plūduriuojančius modulius, kuriuose veiktų kavinės, įsikurtų menininkų dirbtuvės, būtų rengiamos parodos, vyktų kiti pramoginiai renginiai.
 
Nemuno žemupyje vienas svarbiausių, vandens turistų pamėgtų ir perspektyvių vandens maršrutų, yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius Minijos upėje ir Kuršių mariose jungianti Upaitė ir Kniaupo įlanka. Plaukioti minėtu maršrutu yra leidžiama, tačiau nėra užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Pasak G. Labanausko, šį maršrutą siekiama įtraukti į vidaus vandenų kelių sąrašą, kad dėl saugesnės laivybos jį būtų galima paženklinti ir prižiūrėti kaip vidaus vandenų kelią.
 
Bendras eksploatuojamų vidaus vandenų kelių Lietuvoje ilgis – 384,4 km.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Išankstiniais duomenimis vasarį AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 3,9 mln. tonų krovinių, arba 4 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

 

Vietinių krovinių pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 36,2 proc., vežta daugiau nei 1,2 mln. tonų.

 

Tarptautinių krovinių srautas vasario mėnesį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 6,1 proc., vežta 2,7 mln. tonų krovinių. Importas mažėjo 0,2 proc., tranzitiniai kroviniai – 17,3 proc. Eksportuojamų krovinių srautas išaugo 16,2 proc.

 

Nuo metų pradžios AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 8,1 mln. tonų krovinių, arba 8 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2012 metais.

 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

 


Europos komisija įspėjo, kad šalys narės turi diegti bendrą elektroninių mokesčių už kelių infrastruktūrą sistemą (European Electronic Toll Service (EETS)). Jos esmė – vienas elektroninis prietaisas automobilyje ir sutartis su vienu tiekėju. Kada realu sulaukti tokios sistemos ir kokia bus nauda?
 
Ši sistema turėtų ypatingai sumažinti piniginių operacijų bei sunkių ir nepatogių procedūrų, kertant sienas skaičių, jau nekalbant apie mažesnes išlaidas automobiliuose montuojamiems prietaisams.
 
Europos komisija skatina šalis nares diegti šias sistemas regioniniu lygmeniu. Tikslas yra nustatyti priemones tarpvalstybinei sąveikai ir užtikrinti elektroninių rinkliavos sistemų, apimančių bent tam tikrą valstybių narių skaičių, funkcionavimą. Komisija siūlo savo techninę ir finansinę pagalbą, kad būtų lengviau įgyvendinti tokius projektus. Šitie ankstyvieji diegimo projektai, regioniniu pagrindu, ateityje būtų išplėtoti ir apimtų visą ES. Šiuo metu dalyje Europos regioninių sistemų veikimo pavyzdžių jau yra. „Jau yra startavusi regioninė Vokietijos ir Austrijos „Toll to Go“ sistema, kuri leidžia vienu įrenginiu, t.y., Vokietijos kelių mokesčio administratoriaus „Toll Collect“ aparatu apmokėti Vokietijos ir Austrijos kelius. Vienu įrenginiu galima apmokėti ir Prancūzijos, Ispanijos kelius bei Belgijos Liefkenshoek tunelį, tačiau vieno bendro įrenginio visoms Europos sąjungoms šalims iki šiol nėra.“ – teigia „TransPass B. V.“ Lietuvoje vadovė Sigita Juodė.
 
Vežėjai ir kiti kelių naudotojai skundžiasi dideliu skirtingų elektroninių prietaisų skaičiumi. Vilkiko vairuotojui važiuojančiam iš Lisabonos į Bratislavą per Lioną, Milaną, Miuncheną ir Vieną iš viso gali tekti pasinaudoti 7 skirtingais kelių operatoriais. Kabinoje turi būti sumontuota ir keletas prietaisų šiai funkcijai atlikti. Būtent šio dalyko ir nori išvengti Europos komisija.
 
Trumpai apie naująją sistemą
 
Iš esmės ją galima apibūdinti taip – viena transporto priemonė, viena sutartis, vienas elektroninis prietaisas. Sistema turi veikti visuose mokamuose kelių infrastruktūros objektuose: keliai, tiltai, tuneliai, keltai. Taip bus užtikrinta elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveika visame ES kelių tinkle, apribotos grynųjų pinigų operacijos prie rinkliavų surinkimo postų ir išvengta sudėtingų procedūrų, kurias turi atlikti vairuotojai. Pagerės eismo srautas ir sumažės jo apkrova. S. Juodė visiškai sutinka su šia vizija: „Vieno įrenginio kelių apmokėjimo principas tikrai ženkliai sumažintų įrenginių kiekį ant vilkiko priekinio lango, žinoma sumažėtų ir administracinė našta, nes dabar vežėjas, jei neturi profesionalaus paslaugų tiekėjo, turi žinoti koks aparatas kaip veikia, kaip jį reikia papildyti, ar jį reikia grąžinti parduodant vilkiką, kur jį grąžinti, ir dar daug kitų klausimų.“
 
Kaip tai veiks praktiškai?
 
Ši sistema sujungs tris esmines grupes: infrastruktūros naudotojus, elektroninių paslaugų tiekėjus ir kelių savininkus. Elektroninių paslaugų tiekėjas sudaro sutartis su naudotojais ir užtikrina, kad šie naudodamiesi vienu prietaisu galės ramiai keliauti po visą Europos sąjungą. Kelių savininkai suderina mokesčius už įvairios infrastruktūros panaudojimą su elektroninių paslaugų teikėjais. Rinkliavų politika, turi būti nuspręsta valstybių narių laikantis ES teisės aktų.
 
Naujoji sistema užtikrina tinklų tarpusavio sąveiką tarp visų elektroninių kelių rinkliavos sistemų Europos Sąjungoje, naudojant tam numatytas technologijas (Trumpojo nuotolio ryšių dar vadinamų mikrobangų (DSRC) ir palydovinės padėties, susijusios su mobiliojo ryšio technologijomis).
 
Minėtieji prietaisai dėl savo universalumo ateityje gali atlikti ir kitas funkcijas: pagalbos skambutis eismo įvykio atveju, vairuotojų darbo ir poilsio rėžimo sekimas ir kita.
 
Kompanijos pardavinėsiančios šiuos prietaisus ateityje turėtų atitikti keliamus techninius, finansinius ir vadybos kriterijus. Kai kurios didžiosios tokių prietaisų gamybos kompanijos jau paskelbė apie tokių prietaisų kūrimą. Taip pat šios kompanijos turėtų sekti ar naudojamais prietaisais nėra piktnaudžiaujama ir esant įtarimams iš karto apie tai informuoti atitinkamas institucijas.
 
Kelių savininkai praras tiesioginį ryšį su klientais ir galės labiau orientuotis į jų būklės priežiūrą. Jie taip pat išvengs bereikalingų išlaidų susijusių su jau minėtomis procedūromis pasieniuose ir klientų aptarnavimu.
 
Taip pat svarbus aspektas bus susijęs su elektroninių prietaisų paslaugų teikėjų ir kelių savininkų sutarimu dėl prietaisų patikimumo. Jiems reikės suderinti standartus ir įsitikinti, kad technika funkcionuoja nepriekaištingai.
 
Kodėl jos dar nėra?
 
Tokie reikalavimai iškelti 2009 m. Buvo numatyta, kad iki 2012 m. spalio 13 d. sistema turėjo būti pasiūlyta sunkvežimiams ir keleiviniam transportui. Deja, kol kas to nėra. Sekantis riba yra 2014 m. spalio 13 d., kuomet pagal reikalavimą, ši sistema turi būti prieinama visoms transporto priemonėms. Sigita Juodė kalbėdama apie vėluojančius terminus išskiria keletą priežasčių: „Kiekviena Europos sąjungos šalis, kurioje yra įvestas kelių mokestis, turi savo sistemą, vienose šalyse, kaip pavyzdžiui Austrijoje, Italijoje, kelių mokesčių įrenginys dirba tik mikrobangų pagalba, Vokietijos kelių mokesčio įrenginys dirba GPS ir mikrobangų principu, greitu laiku Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje bus įvesta nauja kelių mokesčių sistema, ir kiekviena šalis nori, jog jų įrenginys būtu tas vienintelis, kuriuo būtų galima mokėti kelius visoje Europoje.“
 
UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko kalbėdamas apie naująją sistemą akcentuoja, kad iš esmės nieko naujo neatsiras ir galima teigti, kad jos alternatyva veikia jau dabar: „Mes galvojame, kad panaši sistema jau veikia. Su mūsų kortelėmis už kelius galima atsiskaityti beveik visoje Europoje. Yra keletas šalių, kur jos negalioja, bet sistema apima didelę Europos dalį. Tiesa, aparatas ne vienas. Jei kalbėtume apie vieną aparatą visose šalyse su vienu tiekėju, tai siekiama mobilaus telefono principo: turim vieną operatorių ir važinėjam po visą Europą.“
 
Sistemos trūkumai
 
Europos komisija išskiria esminius trukdžius, dėl kurių šios sistemos diegimas stringa:
 
nepakankamas bendradarbiavimas tarp įvairių suinteresuotųjų šalių grupių;
neišsamūs nacionaliniai teisės aktai ir reglamentavimas daugelyje valstybių narių;
atidėtos investicijos, kurių reikia, kad esami rinkliavos įrenginiai, atitiktų keliamus reikalavimus.
 
Pažvelkime ką apie tai mano tokias paslaugas teikiantys operatoriai.
 
S. Juodė mano, kad tokios ateities transporto apmokestinimo vizijos yra teigiamas poslinkis, tačiau vis tik džiaugtis anksčiau laiko nereikėtų, nes yra ir tam tikrų kliūčių, kurias reikės įveikti: „Tokią paslaugą Europos keliuose ateityje galės pasiūlyti ne visi dabartiniai kelių mokesčių tiekėjai. Paslaugos tiekėjų skaičius bus labai ribotas, t.y., bus nedidelė konkurencija, o tai gali įtakoti paslaugų įkainių didėjimą vežėjui. Šiuo metu kelių mokesčių paslaugą teikia tikrai nemažas skaičius tiekėjų, yra didelė konkurencija, dėl to vežėjai turi galimybę rinktis tiekėją pagal aptarnavimo mokesčių įkainius, tačiau startavus EETS sistemai tiekėjų ratas susiaurės, konkurencija mažės, na, o tokiomis aplinkybėmis pasinaudos paslaugų teikėjai, o vežėjas privalės taikytis prie jų.“
 
Kita aspektas, kurį pabrėžia pašnekovė – PVM grąžinimas. „Dalis Europos sąjungos kelių yra apmokestinti PVM, dalis ne. PVM tarifas visose Europos Sąjungos šalyse yra skirtingas, tad kyla išvada, kad kol nebus vienodo PVM tarifo, arba kelių mokesčiui, kaip objektui, nebus pritaikytas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas (Reverse charge mechanism), tol nebus ir vienos sąskaitos už visas kelių apmokėjimo paslaugas Europoje.“
 
A.Michejenko taip pat įžvelgia panašius trūkumus. Jo nuomone reikės spręsti konkurencijos trūkumo problemą. „Visoje Europoje suvienodinti sąlygas bus labai sunku, jei tai išvis įmanoma. Pirmas dalykas yra skirtingos sistemų veikimo principai. Vienam prietaise reiks suderinti visų šalių metodus. Kiekvienas bandys traukti į savo pusę. Antra problema iškyla jei aš naudoju vieną operatorių, o kitas man pasiūlo geresnes sąlygas tam tikrame regione. Jei vežėjas priverstas naudotis vienu tiekėju, tai gali prarasti nuolaidas.“
 
Jis taip pat kaip pavyzdį pateikia tam tikruose regionuose jau veikiančias sistemas, tačiau pripažįsta, kad jos yra ribotos: „Prancūzijoje įvedamas mokestis „ECO Tax“. Jis suderins Prancūzijos kelių mokesčių sistemą. Bet tai bus vienos šalies dviejų sistemų sujungimas į vieną. Yra aparatų, kurie aptarnauja Prancūziją, Ispaniją, tunelius Belgijoje ir Vokietijoje. Aparatai veikia 4 šalyse, bet visų sistemų naudojamų šiose šalyse jie neapima.“
 
Dabartinė situacija ir ateities vizijos
 
S. Juodė kalbėdama apie ateities perspektyvas teigia, kad sistema po truputį įgauna pagreitį, tiesa, Lietuvos vežėjams ji kol kas nėra itin naudinga, bet vis tik jau netolimoje ateityje sumažins vežėjų naštą. „Tik kai kurių Europos sąjungos šalių ir tik kai kurie vežėjai jau dabar naudojasi EETS sistema, pavyzdžiui Olandijos ar Belgijos vežėjai, kurie veža krovinius iš savo šalių į Ispaniją ir nevažiuoja į kitas šalis naudojasi tik vienu įrenginiu Prancūzijos ir Ispanijos kelių apmokėjimui, tačiau Lietuvos vežėjai, mūsų nuomone, dar ilgai turės nemažą kiekį įrenginių ant kiekvieno vilkiko lango. Mūsų nuomone, EETS sistema nestartuos 2014-aisiais, tai nėra realu, tačiau kad plėsis REETS sistema, tai labai realu, ir dar šiais, t.y., 2013 metais. Kaip jau daugelis vežėjų girdėjo, šiais metais Prancūzijoje startuos naujas kelių mokestis –ECO tax, kuriuo bus apmokestinti kai kurie regioniniai bei nacionaliniai keliai, dėl to bus keičiami visi dabartiniai kelių mokesčių įrenginiai Prancūzijoje į naujus įrenginius, kurie bus daug „protingesni“ nei dabartiniai įrenginiai, ir planuojama, kad 2013-ųjų eigoje šiuo nauju įrenginiu bus galima apmokėti ne tik Prancūzijos autostradas, regioninius ir nacionalinius (ECO Tax) bei Ispanijos kelius ar Belgijos Liefkenshoek tunelį, bet ir Portugalijos kelius.“
 
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas A. Michejenko abejojo, o sistemos veikimo galimybes 2014 m. jie kategoriškai neigia: „Techninis šio reikalo sprendimas yra sudėtingas. 2014 m. to tikrai dar nebus.“ Pašnekovas akcentuoja, kad sistemai atsiradus, apart sumažėjusio aparatų skaičiaus, didelių pasikeitimų vežėjai nesulauks: „Problemų su PVM grąžinimu nebūtų. Gražinimas vyksta pagal sąskaitą. Psichologiškai vežėjai bus lengviau, vietoj kelių dėžučių užteks vienos, bet visa kita iš esmės nepasikeistų. Jei vežėjas nori jis gali dirbti su vienu tiekėju. Mes galime pasiūlyti tokią paslaugą, čia nieko naujo nėra.“


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Penktadienį Maskvoje pasirašytas protokolas, pagal kurį Lietuvos – Rusijos pasienyje bus įkurtas Rambyno – Dubkų (Дубки) kontrolės punktas.
 
Šis punktas turėtų pradėti funkcionuoti iškart po to, kai bus baigtos naujo tilto per Nemuną statybos. Tiltas iki 2014 m. pabaigos turėtų būti pastatytas šalia Panemunės ir Sovetsko. Planuojama, kad šis punktas bus skirtas ir krovininiams automobiliams.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Atšventus nepriklausomybės atkūrimo dieną, visi vėl kibo į darbus. Nors darbo savaitė ir buvo trumpesnė, vis tik įdomių žinių jos metu netrūko.

Geros žinios pasiekė vežėjus, kurie rieda Lenkijos keliais. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos degalinių tinklu LOTOS dėl išskirtinių degalų pylimo sąlygų asociacijos nariams kaimyninėje šalyje. Sutarta, jog vežėjai su LOTOS kortelėmis galės įsigyti degalų didmenine šio Lenkijos gamintojo kaina.


Vokietijos krovinių gabenimo federalinės žinybos BAG duomenimis, pastaruoju metu ženkliai padaugėjo aplinkai draugiškų sunkiųjų sunkvežimių skaičius. Apie 20,8 mlrd. km Vokietijos automagistralėmis nuvažiavo sunkvežimiai, atitinkantys Euro 5 ir aukštesnius ekologinius reikalavimus. Ekologiškų sunkvežimių dalis nuo 69,5 proc. 2011 m. padidėjo iki 78,3 proc. praėjusiais metais.


Besidomintys techninėmis naujienomis, praėjusią savaitę turėjo kuo pasidžiaugti. Savaitės viduryje į Lietuvą atvyko naujasis “Volvo FM”, o kiek vėliau buvo pristatytas naujasis “DAF MX-11″ variklis. Šie varikliai bus montuojami ir į “CF” ir į “XF” modelius.


Pasiekė įdomios žinios ir iš Rusijos. Rusijos valdžia svarsto galimybę girtiems įkliuvusiems vairuotojams skirti baudas, kurios siektų iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. Lt.). Taip pat kalbama apie laisvės atėmimo bausmes iki 9 m.


Taip pat Rusija vis primena, kad žiema bent jau šioje šalyje dar nesibaigė. Sibire kelininkai nespėja valyti kelių, kai kurios magistralės uždarytos, o žmonės tapo pūgos įkaitais. Pranešama ir apie tragiškai pasibaigusius atvejus.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Artėjant 2013 m. navigacijos sezonui, Vidaus vandens kelių direkcijoje aptarti projektai, padėsiantys skatinti ir plėtoti laivybą Lietuvos vidaus vandens keliais, integruoti vidaus vandenų transportą į bendrą šalies logistikos tinklą.  

Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, šiais metais  planuojama pradėti įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“. Šios prieplaukos statyba – reikšminga visai Lietuvai: bus sudarytos galimybės ne tik iškrauti ar pakrauti krovinius, bet ir juos sandėliuoti. Pirmąjį  etapą numatyta statyti 120 m ilgio krantinę, privažiavimo kelią ir minimalią prieplaukos aikštelę  kieta danga bei būtiniausia infrastruktūra prieplaukos saugiam eksploatavimui. Projekto vertė – 9,700 tūkst. Lt.

Siekiant sujungti Lietuvos vidaus vandenų kelius su Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Rusijos vidaus vandenis, planuojama pradėti eksploatuoti keturių kilometrų vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. G. Labanausko teigimu, tai būtų rimtas postūmis vidaus vandenų laivyboje.

2013 m. bus eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio 7,5 km ruožas Neries upe Vilniuje. Menininkų ir verslininkų bendruomenės iniciatyva Neries upėje  planuojama sukurti plūduriuojančius modulius, kuriuose veiktų kavinės, įsikurtų menininkų dirbtuvės, būtų rengiamos parodos, vyktų kiti pramoginiai renginiai.

Nemuno žemupyje vienas svarbiausių, vandens turistų pamėgtų ir perspektyvių vandens maršrutų, yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius Minijos upėje ir Kuršių mariose jungianti Upaitė ir Kniaupo įlanka. Plaukioti minėtu maršrutu yra leidžiama, tačiau nėra užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Pasak G. Labanausko, šį maršrutą siekiama įtraukti į vidaus vandenų kelių sąrašą, kad dėl saugesnės laivybos jį būtų galima paženklinti ir prižiūrėti kaip vidaus vandenų kelią.

Bendras eksploatuojamų vidaus vandenų kelių Lietuvoje ilgis – 384,4 km.  

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija


Šių metų sausio mėnesį „Ryanair“ Kauno oro uoste atidariusi naują 1,5 mln. eurų vertės orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto angarą, kuriame per metus aptarnaus apie 60 orlaivių, stato antrąjį angarą. Naujai statomame aviakompanijos angare planuojama papildomai įdarbinti 40 mechanikų, inžinierių. Kompanijos planuose išauginti turimų darbuotojų skaičių iki 80-ies.

„Ryanair“ savo orlaivių priežiūros ir remonto padalinį Kauno oro uoste įkūrė 2012 m. Tai pirmasis orlaivių techninės priežiūros centras Centrinėje ir Rytų Europoje.

„Investuok Lietuvoje“ iniciatyva atrinktiems žmonėms bus suteikti 5 mėnesių specialūs „Ryanair“ ir Kauno Technologijos Universiteto parengti mokymo kursai. Taip siekiama pritraukti ir specialistų, neturinčių orlaivių inžinerijos patirties, bet turinčių mechaniko patirties su anglų kalbos žiniomis. Taip pat tikimasi, kad pasiūlymas bus įdomus automobilių ir kitokio profilio mechanikams, kurie ieško naujų iššūkių ir viliojančios karjeros aviacijoje.

2010 m. „Ryanair“ įkūrus orlaivių bazę Kauno oro uoste, „Investuok Lietuvoje“
iniciatyva aviakompanija buvo kalbinama plėsti veiklą ir steigti orlaivių techninės priežiūros centrą. Lietuva turi gilias aviacijos tradicijas, šalies universitetai rengia aviacijos  specialistus.

„Ryanair“


Dėl Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos kreipimosi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos dėl informacijos apie Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ gebėjimų vykdyti 1975 m. TIR konvencijos 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijus.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija kreipėsi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos dėl informacijos apie Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau– asociacija „Linava“) gebėjimų vykdyti 1975 m. TIR konvencijos (toliau tekste - Konvencija) 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijus, t.y. prašydama nurodyti kada ir kokiu aktu buvo nustatyti asociacijos „Linava“ gebėjimų vykdyti Konvencijos 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijai ir pateikti asociacijos „Linava“ atitikimo Konvencijos reikalavimams patikrinimų išvadų/ataskaitų kopijas.

Asociacijai „Linava“ valstybė patikėjo viešąją funkciją – TIR knygelių platinimą, kas nėra ir negali būti komercinė veikla. Konvencija nustato aiškią pareigą šios Konvencijos dalyvei valstybei kontroliuoti ūkio subjektą, kuriam yra suteikta teisė (leidimas) platinti TIR knygelės, kad jis atitiktų TIR konvencijos 9 priede įtvirtintus reikalavimus: atstovauti transporto sektoriaus interesams (Konvencijos 1 dalies a punktas); pateikti įrodymus apie gerą finansinę būklę ir organizacinius sugebėjimus vykdyti  Konvencijoje numatytus įsipareigojimus (Konvencijos 1 dalies b punktas); pateikti informaciją apie kvalifikuotus darbuotojus (Konvencijos 1 dalies c punktas), neturi būti grubių arba dažnų muitinės arba mokesčių nesilaikymo atvejų (Konvencijos 1 dalies d punktas) ir kita.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1711 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR
konvencija) nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo (toliau- – Nutarimas) Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos buvo pavesta nustatyti asociacijos „Linava“ gebėjimų vykdyti Konvencijos 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijus. Nepaisant to, šiandieninė situacija patvirtina, jog nėra tinkamai prižiūrima, ar asociacijos „Linava“ finansinė situacija stabili ir ji yra pajėgi vykdyti valstybės jai patikėtas funkcijas, bei tai, ar asociacijos platinamos TIR knygelių kainos pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis. Tokia situacija, kada asociacija, kuriai patikėta teikti viešąsias paslaugas nėra tinkamai prižiūrima, privedė prie to, kad asociacija „Linava“, siekdama pataisyti savo sunkią finansinę padėtį, susidariusią dėl savo neūkiškumo ir netinkamo asociacijos
finansų valdymo, padidino TIR knygelių kainą ir taip užkirto kelią Lietuvos vežėjams konkuruoti su kaimyninių šalių vežėjais.

Danas Arlauskas

LVDK generalinis direktorius


Kovo 15 d. vykusiame koncerno „Achemos grupė“ valdomos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) akcininkų susirinkime audito kompanija UAB „Ernst & Young Baltic“ patvirtino, kad kompanijos pajamos iš pagrindinės veiklos praėjusiais metais buvo 171,4 mln. litų.

Palyginti su 2011 metais, kai pajamos siekė 164,3 mln. litų, augimas sudaro daugiau nei 4 procentus. Auditoriai konstatavo, kad 2012 metais bendrovė uždirbo 33,7 milijono litų grynojo pelno. Akcininku susirinkime priimtas sprendimas išmokėti dividendus. Dividendams skirta suma lygiai tokia, kaip ir pernai - 26,7 mln. litų.Vienai akcijai tenka 2,12 lito. prieš mokesčius
Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, per 2011 metus įmonė perkrovė 13,5 mln. tonų krovinių, o 2011 metais - 13,4 milijonus tonų krovinių. Krovinių srautas išaugo nežymiai, o geresnius finansinius rezultatus lėmė sąnaudų mažinimas ir veiklos efektyvinimas.


„Artimiausių metų planai yra išlaikyti esamus tempus, juo labiau, kad laukia sunkūs metai, vyksta trąšų terminalo plėtros darbai, rekonstruojamos krantinės, intensyviai ruošiamės 2014 metais, kai terminalas pradės dirbti pilnu pajėgumu“, - sako A.Pauža.
Anot jo, šiemet numatoma investicijoms skirti apie 50 milijonų litų, tam bus naudojamos ir nuosavos, ir skolintos lėšos. Ne paisant to, bus stengiamasi išsaugoti socialines garantijas darbuotojams. Įmonės vidutinis darbuotojų atlyginimas viršija 4000 litų per mėnesį prieš mokesčius. Iš viso KLASCO šiuo metu dirba 700 žmonių.

AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"


Oro bendrovė „Ryanair“ šiandien, kovo 15 d., pradeda skraidinti nauju maršrutu Vilnius–Diuseldorfas (Weeze oro uostas). Naujuoju maršrutu „Ryanair“ skraidins tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Artėjančio vasaros sezono metu bendrovė „Ryanair“ iš Lietuvos sostinės pigius skrydžius iš viso vykdys į 15 oro uostų.

„Bendrovė „Ryanair“ džiaugiasi galėdama pradėti skraidinti maršrutu Vilnius–Diuseldorfas (Weeze oro uostas). Tai trečiasis Lietuvą ir Vokietiją jungiantis mūsų bendrovės maršrutas, kuris leis užtikrinti mažiausias bilietų kainas ir didesnę pasirinkimo galimybę dar didesniam klientų ir keleivių, skrendančių iš Vokietijos į Lietuvą ar atvirkščiai, skaičiui”, - apie naują maršrutą kalba Elina Hakkarainen, „Ryanair“ Baltijos šalių pardavimų ir rinkodaros vadovė.

Pažymėdama šį naują maršrutą, bendrovė „Ryanair“ balandžio mėnesį pardavinės bilietus kelionėms šiuo maršrutu po 31 Lt. Anot E.Hakkarainen, norėdami įsigyti šiuos bilietus po 31 Lt, keleiviai turėtų apsilankyti bendrovės „Ryanair“ tinklalapyje www.ryanair.com. Bilietus galima užsisakyti iki pirmadienio, kovo 17 d.

Tik bendrovė „Ryanair“ siūlo pigiausius skrydžius Europoje (be jokios kuro priemokos) daugiau nei 1500 maršrutų į 180 miestų, užtikrindama geriausią Europoje aptarnavimo kokybę, daugiausia nevėluojančių skrydžių, mažiausiai atšauktų skrydžių ir mažiausiai dingusio bagažo atvejų.

„Ryanair“

 

Degalų kainos vienuose Lietuvos miestuose yra didesnės, o kituose – pavydėtinai mažos, tačiau tai nebūtinai siejama su atstumu, kiek tenka degalus gabenti iki jų pardavimo vietos.
 
Į DELFI kreipėsi skaitytojas Vytautas, kuris vyko iš Vilniaus į Kauną ir stebėjo kainų skirtumus pakeliui.
 
„Važiuojant į Kauną, prie Elektrėnų, užsidegė kuro lemputė, tad užsukau į „Lukoil“ degalinę, užsipyliau dyzelino, kiek pamenu, po 4,76 Lt. Atvažiavęs į Kauną apstulbau, kai pirmoje „Lukoil“ degalinėje pamačiau, kad dyzelinas kainuoja po 4,56 Lt. Važiuodamas atgal pažiūrėjau, kad Vievyje dyzelinas taip pat kainuoja po 4,76 Lt, o Vilniuje kaina siekė apie 4,5 Lt“, – dėstė skaitytojas.
 
Jis pasakojo, jog nesuprato, kodėl kainos Elektrėnuose ir Vievyje buvo didesnės, o iš kalbų su vietos gyventojais suprato, kad jie spėja, jog miesteliuose per maža konkurencija.
 
Kaltina kainų karus
 
Degalinių atstovai dėsto, jog viena priežasčių yra konkurencija kiekviename mieste dėl klientų.
 
„Kainų skirtumai yra dėl konkurencinės kovos, kainų karų ir jie vyksta ne tik maršrutu Vilnius – Kaunas, dar kitos kainos bus Šiauliuose ar Klaipėdoje“, – sako „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.
 
Pasak jo, dabar kiekvienas miestas yra tarsi atskira rinka, o degalų vežimo atstumas iki degalinės nėra esminis veiksnys kainai.
 
„Jei anksčiau Mažeikiai veždavo skirtingomis kainomis, dabar didelių kainų skirtumų dėl atstumo nuo Mažeikių nėra“, – teigia R. Turlinskas.
 
Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius antrina, kad skirtingos kainos degalinėse yra kiekvienos įmonės kainodaros reikalas.
 
„Daugumoje degalinių tinklų kainos skiriasi priklausomai nuo miestų: mažmeninėje rinkoje vyksta arši kainų kova, kainų karai. Kartais vienas rinkos žaidėjų ima ir sumažina kainas, tada konkurentai yra priversti reaguoti taip pat mažindami kainas. Dėl to būna ir paradoksalių reiškinių, kai važiuojant link degalų gamybos vietos kaina didėja užuot mažėjusi“, – teigė L. Vosylius.
 
Dyzelinų kainos gali skirtis ir dėl išpardavimo
 
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sako, jog dyzelino kainos gali skirtis ne tik dėl rinkodaros sprendimų, bet ir dėl degalų apyvartos ar žieminio dyzelino išpardavimo.
 
„Reikia prisiminti, kad dabar žieminis dyzelinas keičiamas pusiau vasariniu, todėl dyzelino kaina gali būti mažinama ir dėl to, kad degalinių tinklai nori žieminį parduoti ir paruošti vietos kitai dyzelino rūšiai“, – teigė V. Šukys.
 
Jis sako, jog kainų skirtumai gali būti paaiškinami įvairiai ir iš pirmo žvilgsnio tai sunkiai paaiškinama.
 
„Keista, kad, pavyzdžiui, Mažeikiuose kainos yra vienos didžiausių – negalėčiau paaiškinti kodėl. Gal tai susiję su nedidele degalų apyvarta, tačiau degalų transportavimo sąnaudos ten turi būti vienos mažiausių“, – svarsto V. Šukys.
 
Tačiau, anot Lietuviškų degalinių sąjungos vadovo, jei degalų kainos yra mažinamos dėl konkurencijos, jos yra mažinamos „ne iš gero gyvenimo“.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Gegužės mėnesį keisis keleivių, vykstančių traukiniais į Minską ir iš jo, patikros tvarka. Muitinės ir pasienio patikra, kuri buvo atliekama Kenos geležinkelio poste sustojusiame traukinyje, perkeliama į Vilniaus geležinkelio stotį.

 

Šiuo metu stotyje pradėtas įrenginėti modernia įranga aprūpintas keleivių pasienio ir muitinės kontrolės punktas. Punkto įrengimo darbus atlieka viešąjį konkursą laimėjusi elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“.

 

Stoties požeminėje perėjoje „Fima“ inžinieriai įrengs darbo vietas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnams, įdiegs modernią bagažo rentgeno kontrolės sistemą, kuri leis greitai ir efektyviai patikrinti keleivių bagažą. Tunelyje, kur bus atliekamos pasienio ir muitinės tikrinimo procedūros, taip pat bus įdiegta ir vaizdo stebėjimo sistema, fiksuosianti išvykstančių keleivių judėjimą bei saugumą perone ir stoties patalpose.

 

„Vilniaus geležinkelio stotyje diegiamo rentgeno aparato pajėgumai leidžia patikrinti iki 700 bagažo vienetų per valandą. Turint tokią įrangą bagažo tikrinimas vyks tikrai greitai ir sklandžiai, todėl keleiviams papildomai gaišti laiko poste nereikės“, – sakė „Fima“ Apsaugos sprendimų departamento direktorius Giedrius Zaicevas.

 

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo Dalijaus Žebrausko, pasikeitus patikros tvarkai kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių sutrumpės pusvalandžiu, iki pustrečios valandos. „Tvarka keičiama atsižvelgiant į augantį susisiekimo tarp Minsko ir Vilniaus poreikį. Šiuo metu tai viena populiariausių tarptautinio susisiekimo geležinkeliais Lietuvoje krypčių. Kas mėnesį tarp Vilniaus ir Minsko geležinkeliais važiuoja daugiau nei 22 tūkst. keleivių. Srautas dar labiau išaugs, kai nuo gegužės mėnesio pabaigos traukiniai iš Vilniaus į Minską per parą ims važinėti ne du, bet tris kartus“, - teigė D. Žebrauskas.

 

Muitinės atstovai žada, kad pasikeitusi tvarka nepatogumų gyventojams nesukels. „Naujoji tvarka bus patogesnė visų pirma patiems keleiviams. Iki šiol keleivių ir jų bagažo patikra buvo atliekama Kenos geležinkelio sotyje, dėl ko traukinys buvo užlaikomas maždaug pusvalandžiui, o neretai ir ilgiau. Ilgai užtrukdavo traukinio apžiūra, valstybės sienos kirtimo ir muitinio įforminimo procedūros. Naujoji tvarka taip pat leis efektyviau kovoti su draudžiamų ir ribojamų prekių įvežimu, kontrabanda, nes patikra traukinyje iki šiol buvo atliekama pasirinktinai, fiziškai apžiūrint įtarimą sukėlusias prekes. Vilniuje planuojama tikrinti visą keleivių gabenamą bagažą, todėl galimybė išvengti muitinės patikros ženkliai sumažės“, – komentavo Muitinės departamento Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pavaduotojas Stasys Vaicekauskas.

 

Atvykstančių iš Minsko keleivių bagažas bei kelionės dokumentai bus patikrinti jiems išlipus Vilniaus geležinkelio stotyje, išvykstančiųjų į Minską – laipinantis į traukinį.

 

Tikimasi, kad naujoji tvarka leis ne tik sutrumpinti keleivių vykimo laiką, bet ir sumažinti kontrabandos iš Baltarusijos apimtis. Praėjusiais metais Lietuvos muitinės pareigūnai Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte sulaikė daugiau nei 680 tūkst. vienetų cigarečių, kitų neteisėtai įvežamų prekių – alkoholio, vaistų, maisto produktų.
 
Atsižvelgiant į savaitės dieną, vienu reisu tarp Vilniaus ir Minsko vidutiniškai keliauja nuo 180 iki 440 keleivių.

 

AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Fima“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inf.


Renginio tipas: Spaudos konferencijaRenginio data: 2013-03-13, trečiadienisRenginio pradžia: 10:00Renginio vieta: BNS konferencijų salėjeKovo 13 d. (trečiadienį) 10:00 val. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) maloniai kviečia į spaudos konferenciją, kurioje pristatys 31-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus – rinkos dalyvių 2013 metų svarbiausių ekonomikos rodiklių prognozes.

Spaudos konferencijoje bus aptarti šie klausimai:

Lietuvos ekonomika 2013-aisiais – ar išliks augimas? Kaip keisis kainų lygis?Kaip padidėjusi MMA  paveiks nedarbo lygį?Ar augs gyventojų atlyginimai?Koks yra svarbus ir dažnai pamirštamas kainų infliacijos šaltinis Europoje ir Lietuvoje?Kiti klausimai ir rodikliai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus:

Žilvinas ŠILĖNAS, LLRI prezidentas

Vytautas ŽUKAUSKAS, LLRI vyresnysis ekspertas, tyrimo vadovas

1997 m. pradėtas Lietuvos ekonomikos tyrimas remiasi rinkos dalyvių – tyrimo ekspertų apklausa. Tyrime pagrindinius Lietuvos ekonomikos rodiklius vertina ir prognozuoja įvairių sektorių verslų savininkai ir vadovai, ekonomikos, finansų padalinių vadovai, ekonomikos ir finansų analitikai. Tai žmonės, kurie turi daugiausiai informacijos apie ekonomikoje vykstančius procesus, aktyviausiai dalyvauja rinkoje ir visą jiems prieinamą informaciją tiesiogiai naudoja savo profesinėje veikloje.

Būtume dėkingi jei informuotumėte, ar planuojate dalyvauti, nurodytais kontaktais.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kovo 11 d. vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos Tarybos posėdyje Briuselyje planuoja pasisakyti dėl Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvos dėl alternatyvių degalų infrastruktūros diegimo.

Ministras R. Sinkevičius, pasisakydamas dėl Alternatyvių degalų infrastuktūros diegimo direktyvos, siūlys laipsniškai pakeisti naftą alternatyviaisiais degalais. Ministro nuomone, šiam perėjimui būtina skirti laiko, kol bus sukurta tam būtina infrastruktūra ir paskatintas vartotojų pasitikėjimas alternatyviu kuru.

Europos Sąjungos Taryboje vyks debatai dėl Europos Komisijos (EK) pateikto Ketvirtojo Europos geležinkelių transporto teisės aktų paketo, leidžiančio sukurti vieningą Europos geležinkelių erdvę.

Taryboje taip pat bus pristatytas Komisijos komunikatas „Transportui – švari energija. Europinė alternatyviųjų degalų strategija“ ir pažangos ataskaita dėl EK pasiūlymo dėl EP ir Tarybos reglamento dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Š. m. vasario mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 3,73 mln. t, tai 24,6 proc. arba 736,7 tūkst. t daugiau nei 2012 m. vasario mėnesį. Klaipėdos uosto krova siekė 3,13 mln. t, pokytis +31,0 proc. arba +740,2 tūkst. t. 2013 m. vasario mėn. vidutinė dienos apyvartos norma buvo įspūdinga – net 111,8 tūkst. t

Didžiausią įtaką augimui turėjo trąšų (krauta 855,1 tūkst. t, +47,4 proc. arba +274,9 tūkst. t) žemės ūkio produktų (krauta 325,0 tūkst. t, +5,4 k. arba +264,4 tūkst. t), naftos produktų (pilta 805,9 tūkst. t, +20,5 proc. arba +137,3 tūkst. t) krova.

013 m. vasario mėn. Klaipėdos uoste augo konteinerių krova – buvo perkrauta 32 415 TEU, pokytis +6,2 proc. arba +1 890 TEU. Ro-ro krovinių augimas vienetais sudarė 2,6 proc. arba +476 vnt., iš viso 2013 m. vasario mėn. krauta 18 609 vnt. ro-ro krovinių.

2013 m. sausio mėn. pastebimai mažiau krauta rūdų – 44,7 tūkst. t (-41,9 proc. arba -32,2 tūkst. t).

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt