Rinkai pristatytos naujos „Nokian Hakkapeliitta Truck D” padangos, kurios kaip ir visi šios serijos gaminiai, pasižymi geru sukibimu su asfalto danga. Produktas labiausiai skirtas eksploatuojantiems vilkikus šiaurės rinkose.

Gamintojai teigia, kad kuriant padangas yra panaudotos visos naujausios jiems žinomos technologijos ir savo segmente šios padangos bus geriausios.


Pasak „Nokian“ atstovų, naujasis protektorius leis be didesnių keblumų valdyti vilkiką, net ir esant staigiems posūkiams, prastoms oro sąlygoms, įsibėgėjant ar staigiai stabdant.


„Nokian Hakkapeliitta Truck D“ kaip ir dauguma naujų šiuolaikiškų padangų, pasižymi mažu pasipriešinimu riedėjimui. Tai automatiškai mažina kuro sąnaudas ir kenksmingų dalelių emisiją. Triukšmo lygis, jei lygintume su šių padangų pirmtakėmis, sumažėjo 3 dB.


„Nokian“ sukurtas ir užpatentuotas indikatorius DSI (Driving Safety Indicator) leidžia stebėti likusį protektoriaus gylį. Taip pat yra ir WSI (Winter Safety Indicator) indikatorius, kuris parodo kokio sukibimo galima tikėtis iš padangos važiuojant žieminėmis sąlygomis. Jeigu snaigės simbolis nusitrynęs arba sunkiai įžiūrimas, tuomet tokios padangos nebegalima naudoti ant sniego ar ledo, bet jos vis dar tinkamos važiuoti asfaltu.


Naujosios padangos yra pritaikytos restauracijai ir protektorius galės būti atkurtas kuomet taps nebetinkamas naudojimui.


„Nokian Hakkapeliitta Truck D“ kol kas rinkai siūlomos 315/80R22.5 dydžio, tačiau laikui bėgant žadama pasiūlyti ir kitokių išmatavimų padangų.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Nuo 2012 m. balandžio 20 d. Uosto direkcijos darbuotojai, iki šiol dirbę Uosto direkcijai priklausančiose patalpose, esančiose Pilies g. 4, Nemuno g. 8A, Sankryžos g. 7, Nemuno g. 40 (dalis darbuotojų), persikėlė į Uosto direkcijos administracines patalpas adresu J. Janonio 24.

Persikėlus didžiajai daliai Uosto direkcijos darbuotojų į bendras, 2011 m. kovo 22 dieną iš AB „DFDS Lisco“ už 14,014 mln. Lt įsigytas administracines patalpas, atlaisvinta 4464 m2 ploto patalpų.


Uosto direkcijos administracinių patalpų įsigijimo poreikį nulėmė tokie faktoriai, kaip Uosto direkcijos tarnybų koncentracijos būtinybė viename pastate, siekiant užtikrinti operatyvų uosto valdymą, taip pat siekis sutaupyti ir išvengti didelių eksploatacinių sąnaudų, susidarančių eksploatuojant kelis objektus ir papildomai nuomojant papildomas patalpas.


„Be to, atsižvelgėme ir į tai, jog iki tol turėtos administracinės patalpos neatitiko sanitarinių higienos normų, nes daugumai darbuotojų teko tik apie 4 m2 darbinio ploto. Įvertinus ir socialinį aspektą, t. y. pastato vietą, pasiekiamumą, patogumą, reikiamo ploto bei patalpų kokybės atitikimą,esamos administracinės patalpos atitinka mūsų poreikius ir lūkesčius“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

2012 m. balandžio 24–27 d. Uosto direkcijos iniciatyva jau 12 kartą jungtiniu Klaipėdos uosto stendu bus dalyvaujama „Ekspocentras“ Maskvoje (Rusijos Federacija) vyksiančioje XVII tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje bei konferencijoje „TransRussia2012“.

17-ąjį kartą rengiama didžiausia kasmetinė Rusijos transporto paroda „TransRussia“ išlieka svarbiausiu bei didžiausiu visos transporto industrijos metų renginiu rytuose, kadangi čia sudarytos puikios galimybės užmegzti naujus kontaktus su potencialiais krovinių savininkais bei ekspedicinėmis ir transporto įmonėmis, susitikti su esamais klientais, tiesiogiaiaptarti irsužinoti apie šioje srityje vykstančius pokyčius bei tendencijas.

Tradiciškai konferencijoje pranešimus skaito Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos, geležinkelių, didžiausių laivybos kompanijų, krovinių savininkų, ekspedijavimo kompanijų atstovai. Pranešimą konferencijoje „TransRussia 2012“ skaitys LR susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Jau 12 kartą Uosto direkcija inicijuoja ir koordinuoja Klaipėdos uosto galimybių pristatymą parodoje Maskvoje bendru 90 kv. m stendu. Jungtinėje uosto ekspozicijoje šiemet dalyvaus iš viso 11 įmonių: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), UAB KJKK „Bega“, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „BPA“, „Baltijos“ grupė, UAB „Arijus“, UAB „Birių krovinių terminalas“, UAB „Vakarų krova“ ir „Limarko“ grupė.


Klaipėdos uosto kompanijų susidomėjimas Rusijos rinka išlieka dėl šios šalies krovinių srautų potencialo. Stebimas kasmetinis krovinių srauto per Klaipėdą augimas: 2006 m. – 1,7 mln. tonų rusiškų krovinių, o 2007 m. – daugiau nei dukart – 3,6 mln. tonų rusiškų krovinių. 2008 metais dar didesni Rusijos krovinių srautai buvo gabenami per Klaipėdą (3,9 mln. t) dėl Rusijos vidaus geležinkelių tarifų didėjimo bei didžiulio Rusijos uostų užimtumo. 2009 metais dėl globalinio ekonominio nuosmukio Rusijos krovinių srautas šiek tiek sumažėjo – 3,3 mln. t, o 2010 metais rusiškų krovinių apimtys jau pradėjo augti – 3,62 mln. t, o 2011 m. sudarė šiek tiek daugiau – 3,84 mln. t.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Pirmąsias Kelių eismo taisykles ir pirmuosius kelio ženklus Europoje įvedė Julijus Cezaris. Žinoma, jos skyrėsi nuo dabartinių, tačiau kai kuriais jų principais vadovaujamės ir dabar. Visais laikais žmonija savo patogumui ir saugumui stengėsi reglamentuoti judėjimą ir pagrindinius principus, tad KET užuominų galima surasti kiekvienoje kultūroje ar religijoje. Štai katalikų pasaulyje rašytinių užuominų į KET atsirado dar 1300 metais – tuomet popiežius Bonifacijus VIII nurodė, kad piligrimai į Romą turi keliauti tik kairiąja kelio puse.

Keičiantis pasauliui, keitėsi ir taisyklės. Tiesa, dar praėjusio amžiaus pradžioje didžiosios pasaulio dalies Kelių eismo taisyklės visai nedrausdavo vairuoti automobilių girtiems, neribojo maksimalaus greičio ir nereglamentuodavo žibintų naudojimo. Tiesiog toks tada buvo pasaulis, toks eismas, tokios tų laikų eismo taisyklės.


Tačiau pasaulis keičiasi, keičiasi ir KET. Globalizacija automobilininkų pasaulyje savo ženklus parodė dar XX amžiaus pradžioje.  Tuomet tiesiog prireikė suvienodinti bent bendruosius reikalavimus. Pirmoji tarptautinė konvencija dėl KET buvo priimta dar 1909 metais, na o ne kartą tobulinto šių dienų tarptautinės konvencijos dėl KET pagrindu tapo dar 1968 metais Vienoje pasirašytas susitarimas „Kelių eismo konvencija“ (Convention on Road Traffic). Beje, KET principinių nuostatų sisteminimu užsiėmė ne bet kas, o Jungtinių Tautų organizacija. Rekomendacijas dėl KET keitimo šių dienų sumažėjusiame pasaulyje teikia ta pati Jungtinių Tautų organizacija. Tiesa, tai tik rekomendacinio pobūdžio pastebėjimai, nors visų šalių saugaus eismo ekspertai itin įdėmiai įsiklauso į šias  JT komisijos pastabas.


Lietuvoje KET  kaitaliojamos dažnokai


Po nepriklausomybės atgavimo KET Lietuvoje keitėsi ne vieną kartą. Vienas rimčiausių pasikeitimų buvo 2003 metų pavasarį, tuomet keitėsi daugybė punktų KET knygelėje. Tačiau smulkesnių pakeitimų būna vos ne kasmet. Apie KET keitimus politikai prabyla vos ne kiekvienais metais.


Tačiau specialistai pastebi, kad pernelyg dažnas KET nuostatų kaitaliojimas duoda tik neigiamą efektą. Kaitaliojant eismo taisyklių punktus galop gaunasi taip, kad vairuotojai pakeitimų neįsisąmonina. Ekspertai pastebi, kad KET turėtų būti pats konservatyviausias juridinis dokumentas, kurio teiginiais vairuotojai šventai tikėtų ilgus metus.


Pasak eismo saugumo problemas Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėjančio Technologijos mokslų daktaro doc. Vigilijaus Sadausko, pakeitimų būna viso pasaulio KET, tačiau jie yra evoliucinio, o ne revoliucinio pobūdžio. Jis iliustravo schemą, kaip tokie pakeitimai įgyvendinami.


„Viskas prasideda nuo to, kad viena ar kita šalis padaro ženklesnį KET pakeitimą. Galime imti kad ir Skandinavijos valstybių aštuoniasdešimtų metų žingsnius dėl žibintų naudojimo kiaurą parą įtvirtinimo. Taigi, po tokio KET pakeitimo stebima, ar tai pasitvirtina. Tuomet šie pakeitimai teikiami KET kuruojančiai Jungtinių Tautų darbo grupei. Na, o tuomet išplatinamos tokio KET keitimo rekomendacinio pobūdžio nuostatos. Visa tai trunka 5 ar 6 metus, pasveriami visi už ir prieš. Žinoma, keitimai  taisyklėse neišvengiami, nes pasaulis žengia į priekį. Štai dabar saugaus eismo specialistai peržvelgia JT konvencijos punktą, kuriame buvo teigiama, kad „Vairuotojas visuomet privalo kontroliuoti transporto priemonę“. Dabar atsirado automatinio parkavimo sistemos, tad galimi pasikeitimai ir kertinėse nuostatose. Tai prisitaikymas prie pasaulio, kuris žengia į priekį. Juk kažkada prireikė reglamentuoti ir mobiliųjų. Tačiau bendrosios nuostatos lieka nepajudinamos,“ – sako dr. Vigilijus Sadauskas.


Kelių eismo taisyklės europiniame kontekste


Globalizacija daro savo – pasaulis XXIa. pasidarė stebėtinai mažas, o mūsų Europa dabar yra savas kiemas ne tik tarptautiniais pervežimais užsiimantiems vežėjams. Todėl KET aiškumas ir bendrų principų taikymas dabar svarbus kaip niekuomet anksčiau. Tai supranta ir Briuselio klerkai, tačiau pastarieji leisdami savo direktyvas, vadovaujasi tomis pačiomis Jungtinių Tautų konvencijos nuostatomis, EK direktyvų žodžiu tik adaptuodami nepajudinimas principines nuostatas prie konkrečių sąlygų. Viršenybė čia akivaizdi – JT konvencija, o tik paskui EK direktyvos. Dauguma atveju jos yra rekomendacinio pobūdžio.


Tačiau skirtumų vis viena yra. Yra jų kiekvienoje šalyje, yra ir Lietuvoje. Dalis jų yra daugiau ar mažiau vykę KET naujadarai, dalis yra klaidos kurių bandoma atsisakyti, dalis – tiesiog vietos tradicijos.


„Kazusų būta ir Lietuvoje. Ar atsimenate, kai Lietuvoje gana trumpai galiojo lenkimo taisyklės, kai pagrindiniame kelyje lenkiantis automobilis privalėjo praleisti sukantį į kairę sankryžoje su šalutiniu keliu? Tokie principai kitur praktiškai netaikomi. Taip pat būta ir įdomaus krypties ženklų dėliojimo magistralėse, kai krypties rodyklės statomos už sankryžos. Juk kiekvienas vairavimo mokyklos mokinys žino, kad ženklas galioja nuo juo stovėjimo vietos. Skiriasi ir principinės nuostatos dėl mirksinčio avarinio sustojimo signalo naudojimo. Štai mūsų KET verčia įjungti avarinio sustojimo signalą (nesvarbu, kad tuo metu įjungti ir automobilio žibintai)sustojus naktį neapšviestame kelyje. Tuo tarpu kitur avarinio sustojimo signalo naudojimas būtinas tik gerokai dramatiškesnė situacijose“ – pasakoja dr. Vigilijus Sadauskas.


Beje, nors Lietuva yra iš tų šalių, kur vietos keliuose gerbiami seniausiai Jungtinėse Tautose išdėstyti ir valstybių patvirtinti eismo principai, čia yra ženklų, kurių tranzitinis vairuotojas gali ir nesuprasti. Ypač, jei panagrinėtų jų reikšmę.


„Štai kaid ir informacinis ženklas „Pėstieji“. Tokio ženklo Europoje nėra. Juo labiau, su tokia reikšme. Štai apie ką informuoja šis ženklas, cituoju KET - kelio ruožas, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji. Jei pačio ženklo išvaizda čia lyg ir suprantama, tačiau jo reikšmė su kelyje skersai ir išilgai vaikštančiais pėsčiaisiais yra šiek tiek mistinė. Beje, dėl ženklų nemažai improvizacijų būna kiekvienoje valstybėje, nėra išimtis ir Lietuva. Pas mus ženklai kartais patobulinami. Štai jums elementarus pavyzdys – visame pasaulyje žinomi ženklai „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“ pagal JT rekomendacijas turėtų būti tik raudonos ir mėlynos spalvos, o mūsų publika juos patobulino dar baltais apvadais“ – pastebėjimais dalinosi dr. Vigilijus Sadauskas.


Tarptautinių ir vietos teisės aktų sankirtas galima ginčyti teismuose


Dėl vietos kelių eismo taisyklių neatitikimų praktiškai „šventoms“ JT tautų konvencijos nuostatoms, gali būti ir teisinių ginčų. Juk įmanoma tokia situacija, kai į eismo įvykį patekęs užsienio valstybės vairuotojas traktuoja savo elgesį pagal kitus įstatymus, pagal kitas elgesio kelyje normas. O jei jos atitinka tarptautines, teisybės visai paprasta būtų ieškoti teismuose.


Saugaus eismo įstatyme yra punktas, kuriame teigiama, kad kilus ginčui po eismo įvykio, jei vietos KET nuostatos „pjaunasi“ su mūsų šalies ratifikuotos JT konvencijos nuostatomis, teisme privaloma vadovautis konvencija. Tiesa, ar tai žino mūsų teisėjai ir kaip tai jie taiko – jau kita kalba“ – pastebi Technologijos mokslų daktaras doc. Vigilijus Sadauskas.


Lietuviškose KET pernelyg daug administracinės teisės


Dabartinių Lietuvos KET „stuburas“ buvo kuriamas irgi ilgai, prie jo dirbo rimtų profesionalų komanda. Lietuvos KET pagrindą ilgus metus kūrė šviesaus atminimo saugaus eismo ekspertas ir automobilių istorikas Lucijus Suslavičius, ilgus metus dirbęs Kelių policijoje. Tai yra bene didžiausias Lietuvos specialistų įdirbis šioje srityje.


Ne vien tik ekspertai pastebi, kad paskutiniais metais lietuviškos KET vis dažniau kaitaliojamos ir tobulinamos pasikeitus valdžiai. Na o pagrindinė Lietuvos KET bėda yra perkrovimas šalutiniais dalykais. Kartais atrodo, kad tai ne pagrindinis kelių eismo įstatymas, o administracinės teisės kodeksas. Čia yra pernelyg daug šalutinių dalykų, būdingų administracinei teisei, o ne eismui. Tuo tarpu KET tolesnis gludinimas, kad jos atitiktų tarptautines sutartis, yra tikrai ne ES laikų mada. Tokį siekį vairuojant žmonijos dalis išsakė dar tik auštant automobilizmo erai.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Degalų kainos kelia nerimą daugeliui vairuotojų ir kartas nuo karto atsiranda vis daugiau bandymų organizuoti bendras akcijas prieš degalines ir degalų kainas, taip siekiant protestuoti ir išreikšti nepasitenkinimą. Tačiau vis dėlto yra vairuotojų, kurie neatsisakytų automobilių ir važiuotų bet kuriuo atveju, nesvarbu, kiek dar išaugtų degalų kainos.

Transporto skelbimų portalo Autogidas.lt atlikta vairuotojų apklausa rodo, kad netgi ketvirtadalis vairuotojų neatsisakytų patogumo naudotis individualiu transportu ir važinėtų, nepaisydami 7, 8 ar daugiau litų už litrą degalų kainų.


Paklausti, kokia būtų kritinė kainos riba, kad vairuotojai nuspręstų nebevažinėti nuosavu automobiliu, dauguma respondentų teigia, kad kaina šiuo metu jau yra kritinė. Kiti vairuotojai, kurių nuomonė sudaro taip pat statistiškai svarbų rodiklį, teigia, kad kritinė kaina būtų arba apytiksliai 6 Lt/l, arba apytiksliai 7 Lt/l.


Autogidas.lt apklausoje taip pat buvo paprašyta vairuotojų įvardinti, kokia, jų nuomone, turėtų būti degalų kaina Lietuvoje, įvertinus atlyginimų sumą, pragyvenimo lygį šalyje. Kas ketvirtas respondentas teigia, kad degalai galėtų kainuoti 3–3,50 Lt/l, kas trečias respondentas – kad kaina turėtų būti 2–2,99 Lt/l. Dar po 14 proc. respondentų mano, kad kaina turėtų siekti iki 1,99 Lt/l arba 3,51 Lt/l–3,99 Lt/l. Nėra nė vieno respondento, kuris sutiktų, kad Lietuvoje degalų kaina gali siekti nuo 4 Lt/l.


Palyginti kelerių metų duomenis (2009 m. kovą buvusias ir 2012 m. balandį esamas degalų kainas), degalai brango vidutiniškai 40–60 proc. Labiausiai (apytiksliai 60 proc.) pabrango dyzelinas, A95 benzinas brango apie 53 proc., A98 – apie 60 proc., mažiausiai brango dujos (43 proc.).


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Rusijai pradėjus ginti savo vežėjų rinką griežčiau tikrinant prekių, vežamų iš trečiųjų šalių per Baltarusiją, leidimus, Lietuvos susisiekimo ministras žada siūlyti įvesti specialų leidimą prekėms, perkrautoms Lietuvoje.

Iki šiol iš Europos Sąjungos atvežtoms, bet Lietuvoje perkrautoms prekėms vežti į Rusiją pakakdavo dvišalių leidimų. Tačiau pastarosiomis dienomis vilkikams, neturintiems trišalių leidimų, kurių Rusija išduoda labai nedaug, jau prie Baltarusijos sienos įrašomas pažeidimas.


Bauda už jį – maždaug 200 litų, tačiau nuo gegužės, Rusijoje įsigaliojus griežtesnei baudų sistemai, už vieną įrašą gali tekti pakloti iki 50 tūkstančių litų. Lietuvos politikai ir pareigūnai žada tartis su kaimyninėmis šalimis, kaip palengvinti mūsų vežėjų padėtį.


„Mes negalime daryti įtakos Rusijos teisės aktų leidybai ir turiniui, bet mes tikrai turėsime pasiūlymų. Galbūt įvesti ir taikyti specialią leidimų rūšį – t.y. prekių, pakrautų Lietuvos sandėliuose, atvežtų iš trečiųjų šalių ir skirtų Rusijos rinkai. Jeigu būtų galima susiderėti tokį leidimą, tokį statusą, mes galėtume išspręsti šią susidariusią situaciją. Šiandien mes rekomenduojame Lietuvos vežėjams rinktis kitus kelius ir nevykti į Rusiją per Baltarusijos teritoriją“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Rusijai pradėjus taikyti sugriežtintą mūsų šalies ir kitų Europos valstybių vežėjų patikrą, iškilo rimta grėsmė nacionaliniam tarptautinių gabenimų verslui, tvirtinama "Linavos" pranešime. Teigiama, kad šia kryptimi važiuoja daugiau kaip 600 asociacijai „Linava“ priklausančių transporto bendrovių ir apie 13 tūkst. vilkikų, kurie netrukus gali nebeįvažiuoti į Rusiją.

Šiuo metu tikrinama ar kroviniai, kurie vežami per Baltarusiją į Rusiją yra gabenami turint dvišalius arba trišalius leidimus. Esminis kriterijus vertinant kokio leidimo reikia šiam gabenimui yra krovinio kilmės šalis. Jei ji nesutampa su vežėjo šalimi, traktuojama, kad tokiam vežimui būtinas trečiųjų šalių leidimas. Tokių leidimų skaičius yra labai nedidelis, tad Lietuvos vežėjams patekti į Rusiją tapo keblu.


Griežtesnis leidimų tikrinimas taps dar grėsmingesne aplinkybe šių metų gegužės pradžioje, nes tuo metu įsigalios Rusijoje priimti teisės aktų pakeitimai dėl didesnių baudų už tinkamų leidimų neturėjimą. Šios baudos įmonėms už vienkartinį pažeidimą gali siekti iki 50 tūkst. litų. Vežėjams tokio dydžio baudos taps rimtu barjeru patekti į Rusijos rinką.


Skirtingai traktuoja leidimų naudojimą


Tarpvalstybinėje sutartyje su Rusija, Lietuva yra įtvirtinusi formuluotę, kuri apibrėžia vežimus tarp trečiųjų šalių.


Lietuvos ekspertų nuomone, tiek šis susitarimas, tiek ir kiti teisės aktai niekaip nesieja krovinio kilmės šalies su konkrečiu vežimu. Krovinys į Lietuvos terminalą iš svečios šalies gali būti atgabentas jūra ar geležinkeliu, galiausiai ir kitos įmonės sunkvežimiu. Tačiau jis gabenamas iš mūsų šalies terminalo sunkvežimiu į Rusiją, tad vykdomas dvišalis vežimas, kuriam iki šiol pakakdavo dvišalio leidimo.


Rusijos ir Baltarusijos transporto inspekcijų pareigūnai pateikia savo išaiškinimą – esą dvišaliai leidimai taikomi tik lietuviškoms prekėms gabenti – kai jų kilmės šalis yra Lietuva.


Kitos kilmės prekėms esą reikalingi trišaliai leidimai. Iki šiol Rusija tokių sankcijų netaikė ir įvairios kilmės prekės buvo gabenamos su dvišaliais leidimais. Svarbiausias kriterijus buvo jų pakrovimo vieta, o ne kilmės šalis.


Pasak Algimanto Kondrusevičiaus, asociacijos „Linava“ prezidento, keisčiausia, kad trišalio leidimo reikalaujama net tada, jei prekė pagaminta Australijoje, Kinijoje ar JAV. „Tokių prekių sausuma ar vienu vilkiku atgabenti neįmanoma, jos turi būti sandėliuojamos uostuose, terminaluose, perkraunamos“, – stebisi jis.


Ateitį nulems derybos


Vakar dėl sudėtingos situacijos asociacijos „Linava“ vadovai tarėsi su susisiekimo viceministru Arūnu Štaru ir šį klausimą kuruojančiai ministerijos atstovais. Sutarta, jog kitos savaitės pradžioje susisiekimo viceministro A. Štaro vadovaujama tarpžinybinė komisija vyks į Maskvą susitikti su Rusijos transporto ministerijos atstovais aptarti mūsų vežėjams nepalankios padėties ir ieškoti abiems šalims priimtinų sprendimų.


Šiandien vyko intensyvios asociacijos „Linava“ vadovų konsultacijos ir derybinių pozicijų dėl Rusijos ir Baltarusijos sugriežtintos kontrolės derinimas su Užsienio reikalų viceministru Egidijumi Meilūnu bei atsakingais ministerijos pareigūnais. Sutarta išdėstyti tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintas aiškias nuostatas dėl vežimų vykdymo tarp šalių ir pareikalauti jų laikymosi.

Pagrindiniu kriterijumi nustatant vežimo rūšį išlieka krovinio pakrovimo vieta, o ne jo kilmė.

Ketvirtadienio popietę susiklosčiusią nelengvą padėtį asociacijos „Linava“ prezidentas aptarė specialioje telekonferencijoje su Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU generaliniu sekretoriumi Martin Marmy, kuris Rusijos veiksmus pavadino „interpretacijomis trečiųjų šalių leidimų klausimu“. Jis pažadėjo visokeriopą paramą derybose su Rusija dėl pastarosios veiksmų leidimų rūšies traktavime.


Rytoj, aptarti iškilusių problemų Rusijoje susitiks asociacijos „Linava“ vadovai, Lietuvos valstybinės kelių transporto inspekcijos vadovas ir Baltarusijos valstybinės kelių transporto inspekcijos vadovybe.


Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (2012 m. balandžio 13-19 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 44 eismo įvykiai. Žuvo 3 žmonės, 59 sužeisti (tarp pastarųjų - 11 nepilnamečių). Žuvo 3 vairuotojai (vyrai), kurių amžiaus vidurkis - 39-eri metai.

Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 eismo įvykiuose (sužeisti 4 žmonės, tarp jų - 1 nepilnametis).

Šiais metais (iki balandžio 20 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 70 žmonių (tarp jų 2 nepilnamečiai), t. y. žuvo 5 eismo dalyviais daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.


Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

Dar šį mėnesį Vokietijoje bus pristatytas, švelniai tariant, nekasdieniškai atrodantis vilkikas „Innotruck“. Inovatyvi transporto priemonė gimė Miuncheno technikos universiteto projekto „Diesel Reloaded“ rėmuose. Projekto tikslas – „pademonstruoti, kaip fundamentalūs pokyčiai automobilizmo, energijos ir IT technologijose gali atliepti esmines socialines tendencijas ir poreikius“.

„Innotruck“ sukurtas ir kaip bandomasis prototipas, ir kaip daugelio kitų technologijų, kurios įdiegtos šio hibrido konstrukcijoje, demonstracinė priemonė. Vilkikas varomas elektra. Transporto priemonės displėjai ir valdymo įrankiai prisitaiko ir prie vairuotojo įgūdžių, ir prie nuolat besikeičiančių eismo parametrų (eismo srautų intensyvumo, vairuotojo budrumo). Tai leis užtikrinti, jog vairuotojas niekad nebus perkrautas informacija – jam jos bus pateikiama tiek, kiek reikia atliekamai užduočiai įvykdyti. Tačiau visi duomenys
bus kaupiami ir juos bus galima gauti, kai to reikės.

Dar vienas iš kertinių „Innotruck“ bruožų – energijos vartojimas. Elektros motorams energiją tieks ne tik baterijos, bet ir sunkvežimio išorėje išdėstytos saulės baterijos, vėjo turbinos. Elektra bus gaminama ir stabdymo metu. Maža to, „Innotruck“ kėbulo išorėje bus ne viena „rozetė“ – kad iš stovinčio vilkiko elektros energijos galėtų pasipildyti kiti elektromobiliai.

Futuristinę vilkiko išvaizdą sukūrė automobilių dizaineris Luidžis Kolanis (Luigi Colani). „Innotruck“ bus galima pamatyti balandžio 23-27 d. Hanoveryje vyksiančioje tarptautinėje parodoje „MobiliTec“.

Šaltinis Kauno diena

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) praneša, kad UAB „Plungės Jonis“ netrukus pradės tilto per Perkaso upę rekonstrukciją.

Nuo 2012 m. balandžio 23-iosios bus nutrauktas transporto priemonių eismas kelio Nr.141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda nuo 208,3 km iki 209,8 km. Tranzitinio transporto priemonių ir keleivinio transporto eismas vyks apylanka pro Agluonėnusir Ketvergius keliais Nr. 2207 Dreižiai-Agluonėnai ir Nr.2202 Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas pagal schemą, parengtą ir suderintą su visomis atsakingomis institucijomis.

Tilto rekonstrukcijos metu, nutraukus eismą, bus įrengti apylankos kryptis nurodantys informaciniai kelio ženklai, todėl visiems eismo dalyviams reikėtų atidžiai stebėti kelio ženklus ir tuo išvengti nemalonių situacijų.

Dėl tilto rekonstrukcijos ir vairuotojai, ir gyventojai laikinai patirs tam tikrų nepatogumų. Darbus planuojama baigti šių metų liepos 31 dieną.

LAKD

Rytoj 10.30 val. Kauno Rotušės aikštėje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvaus pristatant naujus ekologiškus autobusus, kuriuos Kauno miesto savivaldybė įsigijo Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos lėšomis.

Nuo 10 val. šia proga viešbučio „Daugirdas“ konferencijų salėje (T. Daugirdo g. 4, Kaunas) rengiamas Baltijos biodujinių autobusų projekto regioninis seminaras, kuriame 10.15 val. ministras E. Masiulis skaitys pranešimą tema „Priemonė „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“, kaip geros praktikos pavyzdys diegiant dujinius autobusus“.

Įgyvendindama ekologiško viešojo transporto plėtros projektą, Kauno miesto savivaldybė iš viso įsigijo 24 suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus. Be to, ES paramos lėšomis Kaune planuojama įrengti beveik 5 km ilgio kontaktinį troleibusų tinklą, nutiesti 5,5 km dviračių takų, paženklinti gatvių dangą. Autobusams pirkti ir minėtiems darbams atlikti suteikta 19,6 mln. litų ES sanglaudos fondo parama.

ES paramos dėka ekologiškos viešojo transporto priemonės pasieks ir kitus Lietuvos miestus. Vilnius planuoja pirkti 37 suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus, Klaipėda – 12, Šiauliai – 8 tokius autobusus. Panevėžio autobusų parką papildys šeši hibridiniai elektra ir dyzelinu varomi autobusai.

Visi didieji miestai, išskyrus sostinę, planuoja praplėsti ir savo dviračių takų tinklą. Šiauliuose taip pat numatoma įrengti įvažas į viešojo transporto stoteles ir stotelių paviljonus.

Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parkus turėtų papildyti 87 ekologiškos transporto priemonės. Miestuose bus atnaujinama viešojo transporto infrastruktūra, nutiesti arba rekonstruoti beveik 22 km dviračių takų. Šiam tikslui suteikiama ES parama sieks beveik 75,4 mln. litų.

Minėti projektai įgyvendinami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“. Atliekami darbai ir investicijos miestuose pagerins susisiekimą, sudarys palankesnes sąlygas naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais. Tikimasi, kad tai padės spręsti transporto spūsčių ir oro taršos problemas, kurios dažniausiai kyla dėl nepakankamos viešojo transporto plėtros ir nuolat augančio individualių transporto priemonių skaičiaus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šiandien bendrovė Lietuvos paštas pristatė elektromobilį, kuriuo važinėja bendrovės darbuotojai. Lietuvos paštas skaičiuoja, jog naudojant šį automobilį per metus pavyks sutaupyti kelis tūkstančius litų.

Elektra varomu automobiliu „Tazzari Zero“ 100 km atstumą įveikti kainuoja apie 7 litus, tai – penkis kartus mažiau nei, pavyzdžiui, benzinu varomu automobiliu. Bendrovei taip pat nereikia mokėti už jo parkavimą. Be to, priešingai nei tradiciniai ar hibridiniai automobiliai, šis modelis neteršia aplinkos kenksmingomis CO2 dujomis, sukeliančiomis šiltnamio efektą.

Į renginį elektromobilį atvairavęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis džiaugėsi, kad Lietuvos paštas prisideda prie ekologiško transporto populiarinimo ir tokiu būdu mažina veiklos išlaidas.

„Lietuvos paštas – bene pirmoji šalyje įmonė, kurios darbuotojai tradicinius benzinu ir dyzelinu varomus automobilius iškeitė į elektromobilį. Jei šis sprendimas pasiteisins, tikiuosi, kad tai bus ne vienintelis toks automobilis Lietuvos pašto parke“, – teigė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė sakė, jog sprendimas pasirinkti taupią ir ekologišką transporto priemonę – pirmas, bet ne paskutinis bendrovės žingsnis, prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.

„Kol kas mūsų lūkesčiai pasiteisino. Elektromobilio išlaikymo sąnaudos ženkliai mažesnės nei senų automobilių. Tai labai svarbu paštui, kuris stengiasi visose srityse efektyvinti savo veiklą“, – sakė L. Minderienė.  

„Tazzari Zero“ sveria kiek mažiau nei 550 kg. Elektromobilį įkrauti galima tiesiog prijungus laidą prie įprasto 220 voltų įtampos elektros lizdo. Su pilnai įkrauta baterija „Tazzari Zero“ gali nuvažiuoti apie 140 km. Didžiausias šio automobilio greitis – 100 km/val.

Lietuvos paštas elektromobilį nuomojasi. Automobilis kasdien įkraunamas prie centrinės įmonės būstinės.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.

AB Lietuvos paštas

2012 m. balandžio 23–24 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerija Berlyne rengia Baltijos jūros regiono verslo forumą, kuriame dalyvaus ir pranešimą apie Klaipėdos uostą skaitys generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Renginyje taip pat dalyvaus Infrastruktūros skyriaus projektų vadovė Birutė Urmanienė.

Forume bus dalijamasi mintimis, kaip vystyti ir skatinti glaudų ekonominį bei kultūrinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.


Forumas rengiamas bei finansuojamas iš Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Baltijos jūros regiono 2007–2013 metų programos projekto „Multimodalinio (daugiarūšio) transporto ir logistikos plėtra pietryčių Baltijos regione: logistikos taškų stiprinimas kaimyninėse ES šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje (Amber Coast Logistics)“. Šiame projekte Uosto direkcija dalyvauja partnerio teisėmis.


Prieš forumą vyks ir projekto „Amber Coast Logistics“ seminaras, kuriame dalyvaus Infrastruktūros skyriaus projektų vadovė Birutė Urmanienė.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Pagal preliminarius duomenis praėjusiais metais Rytų Europoje puspriekabių pardavimai augo 58 proc. Trylikoje iš penkiolikos šalių užfiksuotas 30 ar daugiau proc. augimas, o trijose rinkose jis viršijo 100 proc.

Didžiausia rinka buvo Turkija, antroje vietoje liko Rusija, trečia – Lenkija. Jei vertintume visos Europos mastu, Turkija nusileido tik Vokietijai.

Tokie pagerėjimo ženklai rytų Europoje suteikia nemažai optimizmo, ypač prisiminus rezultatus, kurie buvo fiksuoti per krizę. 2008 m. pardavimai krito 11 proc., o 2009 m. 61 proc. Tuomet pardavimų lygis nukrito iki 2002 m. lygio, ir buvo toks stiprus, kad pagal dabartines prognozes 2014 m. bus pasiektas 2006 m. lygis.

Tuomet pardavimų sumažėjimas neįtakojo puspriekabių parko. Jis išliko nepasikeitęs. Per ateinančius 6 metus prognozuojamas 6,2 proc. puspriekabių parko augimas.

Puspriekabių paklausa ir jos perspektyvos rytų Europoje kiekvienoje šalyje skirtingos. Kai kuriose jaučiamas didelis jų poreikis, kitur prieškriziniais metais jų nupirkta labai daug ir kol kas  poreikio nėra.

Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt

Baltarusijos asociacija BAMAP pranešė, kad vykdomi kelio M-1/E30 (Brestas-Minskas-RF siena 607,62-609,955 km) remonto darbai.

Transporto judėjimas nuo balandžio 9 d. iki birželio 30 d. vykdomas Bresto krypties juostomis ir nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. – Maskvos krypties juostomis.

Prašoma būti atidiems ir atsargiems, laikytis kelio ženklų reikalavimų ir neišvažiuoti į juostas, kuriose vykdomi kelio darbai.

Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt