Nuo šiol skrydžių bilietus į Lietuvą galima rasti visuose pagrindiniuose užsienio ir Lietuvos bilietų pirkimo portaluose internete.

Keliones Baltijos šalyse organizuojanti bendrovė „Novaturas“ pirmoji Lietuvoje prisijungė prie tarptautinių bilietų platinimo sistemų.

Vienas didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“ ėmėsi papildomos veiklos ir prisijungė prie tarptautinių bilietų platinimo sistemų. Kadangi Lietuva savo avialinijų neturi, tai prisijungimas prie tarptautinių   sistemų leis mūsų šalies keliautojams įsigyti bilietų tiesioginiams skrydžiams daugiausia į šiltas šalis ir iš tų šalių į Lietuvą.

Pasak „Novaturo“ vadovo Lino Aldonio, nuo šios dienos bilietus tiesioginiam skrydžiui į Vilnių jau gali įsigyti keleiviai iš Turkijos kurorto Antalijos, Kipro, Kretos, Bulgarijos, Kroatijos, Koso ir Barselonos.

Skrydžių bilietus galima rasti visuose pagrindiniuose užsienio ir Lietuvos bilietų pirkimo portaluose internete.

„Mes nuo šiol savo bilietus į Vilnių galime pardavinėti beveik 100 tūkst. kelionių agentūrų visame pasaulyje ir mes pardavinėjame bilietus daugiau kaip 380 tūkst. terminalų, kuriuos turi „Amadeus“ visame pasaulyje. Per trumpą laiką mes labai išplėtėme visus mūsų distribucijos kanalus“, – sako „Novaturo“ vadovas.

Tikimasi aptarnauti maždaug 100 tūkst. keleivių iš Baltijos šalių. Kiek keleivių skris iš kitų šalių į Vilnių kol kas esą sunku pasakyti.

„Mes žinome, kad mes labai patrauklūs ypač pietų šalių turistams vasarą, nes pas mus lyja. Izraelyje mes pristatinėjam Lietuvą, jie gi mus vadina „Lita“, lietaus   šalimi. Vakar gavau informaciją iš mūsų ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio, kad naujas, pavyzdžiui, avialinijų reisas, Tel Avivas – Vilnius jau visai vasarai yra išparduotas“, – sako Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. Raimonda Balnienė.

Pernai Lietuvą aplankė beveik 2 milijonai užsienio turistų., atostogauti iš Lietuvos išvyko – pusantro milijono. Tačiau pagal turizmo augimo srautus Lietuva pernai atsidūrė antroje vietoje Europoje.

Tikimasi, kad pradėjus prekiauti bilietais tarptautinėse platinimo sistemose atvykstamasis turizmas
dar labiau augs.

Šaltinis Kauno diena

„AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2012 m. balandį Lietuvoje pirmą kartą įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) skaičius smuko beveik 21 proc. iki 18271 vnt. Pernai balandį šalyje buvo įregistruoti 22 998 automobiliai.

Šį smukimą galima paaiškinti smarkiai sumenkusiu reeksportu (pirmiausia - į NVS šalis), kuomet tokie automobiliai šalyje įregistruojami vos kelioms dienoms arba su automatiniu išregistravimu po 90 dienų.

Tuo tarpu šalyje įregistruotų naudotų automobilių vidaus poreikiams skaičius 2012 m. balandį išaugo per 40 proc. iki 12 195 vnt., nes pernai balandį buvo įregistruota 8 690 automobilių.

Taigi, automobiliai vidaus poreikiams šį balandį sudarė 67 proc., o prieš metus - vos 38 proc. bendros jų registravimo apimties.

Analizuojant balandį vidaus poreikiams įregistruotus naudotus automobilius pagal markes, matome kad čia geriausiai sekėsi „Volkswagen“ (2 282 vnt.), „Opel“ (1 744 vnt.), „Audi“ (1 304 vnt.), „Toyota“ (954 vnt.) ir „Mercedes-Benz“ (686 vnt.).

Tarp modelių populiariausi buvo „Volkswagen Passat“ (907 vnt.), „Volkswagen Golf/Plus/Rabbit“ (615 vnt.), „Opel Astra“ (595 vnt.), „Audi A6/S6“ (524 vnt.) ir „Opel Zafira“ (487 vnt.).

Sausį-balandį šalyje pirmą kartą įregistruota 65 118 naudotų lengvųjų automobilių, t.y. beveik 13 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. (74 691 vnt.).

Tuo tarpu automobilių vidaus poreikiams šiemet įregistruota 44 164 vnt., t.y. beveik 41 proc. daugiau negu pernai (31 427 vnt.).

Automobiliai vidaus poreikiams šiemet sudaro 68 proc. bendros registravimo apimties, kai tuo tarpu pernai ta dalis buvo tik 42 proc. Vidaus poreikiams įregistruotų automobilių vidutinis amžius šiemet yra 10 m. 5 mėn.

Šaltinis Kauno diena

Lietuvos vairuotojus keliuose labiausiai erzina pavojingai tarp automobilių manevruojantys kiti vairuotojai, atskleidžia ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Šalies keliuose pavojingai „nardančius“ vairuotojus didžiausiu galvos skausmu laiko daugiau nei 7 iš 10 apklausos dalyvių. Pusę visų respondentų itin piktina posūkio signalo prieš sukant, persirikiuojant ar lenkiant nerodantys transporto priemonių vairuotojai. Vairuotojų didžiausių „galvos skausmų“ trejetuką baigia kai kurių automobilistų per lėtas važiavimas – į klausimą „kas jus labiausiai erzina vairuojant?“ šį atsakymą pasirinko 22,9% apklausos dalyvių. Apklausoje vairuotojo pažymėjimą turintys gyventojai galėjo pažymėti tris juos labiausiai erzinančius dalykus vairuojant.


„Staigiai priešais automobilį išniręs ar jam kelią užkirtęs automobilis gali virsti ne tik išgąsčio, bet ir rimtos avarijos priežastimi, todėl dauguma vairuotojų pavojingus manevrus laiko didžiausia yda kelyje. Primename, kad būtent drausmingas vairavimas yra vienas iš kriterijų, lemiančių mažesnę transporto draudimo įmokos sumą“, – teigia Egidijus Velička „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Žalos sureguliavimo departamento direktorius.


Remiantis apklausa, automobilių „nardymo“ kelyje labiau netoleruoja moterys – daugiau nei 75% moterų ir 68,4% vyrų tokį vairavimą laiko labiausiai erzinančiu. Tačiau 7,9% apklaustųjų piktina pačių moterų vairavimas. Moteris už vairo prie erzinančių dalykų vairuojant priskyrė ne tik 9,8% vyrų, bet ir - 4,8% apklausoje dalyvavusių moterų.


Tyrimas rodo, kad pavojingų kitų vairuotojų manevrų ypač netoleruoja vyresnio amžiaus vairuotojai. Be to, šis netoleravimas auga su kiekviena amžiaus grupe – kuo respondentai vyresni, tuo didesnė jų dalis tokius manevrus kelyje priskiria labiausiai nervus „tampantiems“ veiksniams. Chuliganiško vairavimo itin nemėgsta vairuotojai, kurių amžius yra nuo 70 metų – 84% jų tokį vairavimo stilių laiko labiausiai erzinančiu sėdint prie vairo.


Beje, 21,6% respondentų didžiausiais galvos skausmais vairuojant dar nurodo vilkikus, kuriuos gali būti sunku aplenkti, ir motociklininkus. Naujokai už vairo taip pat nėra mėgstamiausi eismo dalyviai – neseniai vairuotojo pažymėjimą gavusieji nervina 15,8% apklaustųjų.


„Vilmorus“ apklausoje dalyvavo 1004 pilnamečiai Lietuvos gyventojai.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Baigiasi dar vieni studijų mokslo metai, kai šalies aukštojo mokslo įstaigos išleis būrį diplomuotų transporto vadybininkų. Nepaisant gausaus absolventų skaičiaus, transporto įmonėse jaučiama didelė profesionalių transporto vadybininkų stoka.

Lietuvos tarptautinių pervežimų bendrovės konstatuoja, kad vadybininkų yra daug, tačiau geras transporto vadybininkas – retenybė. Anot darbdavių, geras transporto vadybininkas turi būti patyręs, lengvai bendraujantis, gebantis išsisukti iš įvairiausių situacijų, lojalus įmonei, lengvai priimantis naujoves, o patirties ir išvardintų savybių – universitetuose, kolegijose, deja, nemokoma, todėl neretu atveju, asmeninės savybės labiau vertinamos nei aukštojo mokslo diplomas.

A.Trinkūno agroserviso „Agrenta“ plėtros vadovė Sandra Volungevičiūtė Lietuvos universitetais, o tiksliau jų studijų programomis transporto specialistams,  labai nusivylusi. Transporto inžinerijos bakalauro ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistro studijas baigusi S. Volungevičiūtė sako: „Manau, visiška nesąmonė, kas apie transportą dėstoma universitetuose. Inžinerijos teorijos mokoma iš 1970 – ųjų metų vadovėlių, o vadyba – tai juk irgi tik teorija. Vadybininkai nemokomi teorinių žinių pritaikyti praktikoje.“ Pati ne vienerius metus studijavusi, šiuo metu potencialius transporto vadybininkus vertina ne pagal profesinį išsilavinimą. Anot įmonės plėtros vadovės, daug svarbiau yra didelis noras pašaukimas dirbti transporto sektoriuje, gebėjimas greitai įsisavinti didelius informacijos srautus nei diplomas kišenėje. „Aš transportą lyginu su medicina ir nematau jokio skirtumo: transporte, kaip ir medicinoje – negali dirbti kiekvienas“ – konstatavo mergina ir prisiminė praktinį pavyzdį, kai į vadybininko poziciją buvo priimti du vaikinai. Vienas iš jų buvo baigęs transporto vadybos studijas, kitas – diplomo neturėjo, tačiau labai norėjo dirbti transporto įmonėje, buvo imlus naujai informacijai, troško dinamiško darbo. Šiuo atveju, paradoksalu, bet vaikinui turinčiam diplomą, sekėsi daug sunkiau perprasti transporto visą darbo specifiką. Šiuo atveju vadybinis išsilavinimas nesuteikė jokių pliusų.


Paklausesni kolegijų absolventai


Vis tik, vertindami šalies universitetų ir kolegijų parengtus specialistus, kalbinti transporto įmonių vadovai prioritetus teikia kolegijų absolventams. Jie turi daugiau praktinių įgūdžių nei universitetų absolventai. Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (TTVAM) Vadybos fakulteto dekanė Liudmila Zumerienė logistikos ir ekspedijavimo specialybės absolventų integraciją į darbo rinką vertino puikiai. Čia dėstoma ne tik sausa transporto teoriją. Per visą studijų laikotarpį (3 metus) Lietuvos ir užsienio transporto, logistikos, ekspedijavimo įmonėse atliekamos dvi praktikos, kurių bendra trukmė 20 savaičių. UAB „Autoverslas“ praktiką kasmet atlieka 3 – 4 TTVAM studentai, iš kurių 50 proc. lieka dirbti įmonėje. Ekspedicinėje įmonėje UAB „Vaineda“ Tarptautinės teisės ir verslo mokyklos absolventai sudaro apie 30 proc. darbuotojų. Kaip pasakojo vadybos fakulteto dekanė „Mūsų absolventai yra paklausūs transporto sistemos darbo rinkoje. Ir šiuo metu transporto įmonės jau teiravosi bent penkių absolventų, kuriuos jau ir šiandien priimtų dirbti transporto – logistikos vadybininkais.“ Kai rinkoje vyrauja tokia paklausa, absolventai dabar patys turi galimybę pasirinkti įmonę ir įsidarbinti.


Transporto įmonių praktika rodo, kad absolventai laisvų transporto vadybininko darbo pozicijų užimti neskuba. Klaipėdos „A. Griciaus autotransporto įmonės“ personalo ir rinkodaros vadovas Aurimas Šmitas šiuo metu į kolektyvą mielai priimtų dar vieną transporto vadybininką, tačiau jį surasti sekasi sunkiai. Čia nepadeda net bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis, kuriose rengiami transporto vadybininkai. Be to, „Į darbą priėmus transporto vadybos absolventą, jį apmokyti reikia maždaug trijų mėnesių,“ – pasakojo A. Šmitas, kuris stebisi, kodėl absolventai nenori dirbti transporto įmonėse, nors jiems siūlomi pakankamai geri atlyginimai.


Jau birželį šalies universitetai ir kolegijos išleis dar po vieną kursą transporto specialistų, kurie bus imlūs, dinamiški norės ir gebės save realizuoti transporto sektoriuje, todėl transporto įmonės turėtų nesnausti ir jau iš anksto pradėtų dairytis perspektyvių absolventų.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tolimiausiuose pasaulio kampeliuose galioja keistos, juokingos, absurdiškos ir neįtikėtinos kelių eismo taisykles. 10 jų surinktos iš tolimų šalių, o viena mums labai artima ir pažįstama, bet sunkiai suprantama užsieniečiams.

1. Saudo Arabija. Šioje musulmoniškoje šalyje moterims apskritai neleidžiama vairuoti daugumoje viešų kelių. Joms draudžiama net važiuoti dviračiu. Sėsti prie vairo moterys gali tik privačiuose keliuose tarp gyvenamųjų rajonų. Ši taisyklė galioja ir turistėms – jos už tokį amoralų poelgį kaip automobilio vairavimas būtų suimtos ir gal net deportuotos iš šalies.


2. Kinija. Visame pasaulyje pėsčiųjų perėjos sukurtos tam, kad žmonės galėtų saugiai pereiti gatvę, žinodami, jog toje vietoje automobilio vairuotojai sustos jų praleisti. Bet tik ne Kinijoje. Šioje šalyje vairuotojams draudžiama stoti prie perėjų, o pažeidę šią taisyklę gali būti nubausti penkių juanių (apie 1,8 Lt) bauda.


3. Australija. Paprastai į dešinę sukame iš pirmosios eismo juostos, bet tik ne Melburne. Šiame mieste, jei sukant į dešinę reikia kirsti tramvajaus bėgius, sukti reikia iš pačios tolimiausios, labiausiai kairėje esančios eismo juostos. Toks manevras vietinių vadinamas „kablio posūkiu“ (angl. k. – „hook turn“) ir padeda išvengti tramvajų spūsčių. Kad ir koks keistas atrodytų pasiūlymas sukti į dešinę iš kairiausios eismo juostos, kai kitose eismo juostose riedantys automobiliai lekia į priekį, bulių kautynių trasa gatvės nevirsta. Besiruošiantys sukti į dešinę pavažiuoja iki pusės sankryžos, palaukia kol jiems užsidega raudonas šviesoforo signalas ir kol laukiantiems gretimoje gatvėje neužsidegė žalia, suka į dešinę.


4. Japonija. Tvarka, pagarba ir mandagumu garsėjančioje šalyje net taksi vairuotojai dėvi baltas pirštines, todėl apie jokią nešvarą negali būti nė kalbos. Po lietaus vairuotojai turi būti itin atidūs. Nepristabdę prieš balą ir aptaškę pėsčiojo drabužius jie gali būti nubausti apie 155 litus siekiančia bauda. Nors tokia taisyklė pasaulyje nepaplitusi, tikriausiai ir mūsų šalies pėstieji neprieštarautų, jei vairuotojams būtų oficialiai draudžiama taškytis purvu.


5. Filipinai. Nepaprastai tankiai apgyvendintoje šalies sostinėje Maniloje automobilių srautai mažinami labai primityvia priemone. Pirmadieniais nuo 7 valandos ryto iki 7 vakaro negalima naudoti automobilių, kurių valstybiniai numeriai baigiasi skaičiais 1 arba 2. Greičiausiai ši sistema buvo nužiūrėta nuo JAV, kai aštuntąjį dešimtmetį dėl degalų trūkumo lyginių ir nelyginių numerių savininkai degalinėse galėjo lankytis pakaitomis kas antrą dieną.


6. Tailandas. Ši Rytų Azijos valstybė rado kitokį būdą sumažinti automobilių spūstis. Daugelyje Bankoko gatvių nustatytu paros metu keičiama eismo kryptis, todėl nepratusiems prie Tailando sostinės eismo verčiau nemėginti vairuoti, nes net palydovinės navigacijos prietaisai gali atvesti priešpriešomis į atlekiantį mašinų srautą. Negana to, šioje šalyje pirmenybė važiuoti per sankryžą tenka ne pagal konkrečias taisykles, o tiesiog tam, kieno transporto priemonė didesnė. Tai galioja net kai prekeivių sunkvežimis staiga pajuda nuo šalikelės.


7. Didžioji Britanija. Kartais nutinka taip, kad gamtos šauksmas prispaudžia pačiu netinkamiausiu metu. Britų vyrai gali būti ramūs net jei arti nėra tualeto, jiems leidžiama šlapintis viešai, bet tik ant užpakalinio savo automobilio rato, tuo metu padėjus dešinę ranką ant mašinos.


8. Suomija. Autorinių teisių sergėtojai pasiveja net taksistus. Taksi vairuotojai, kurie veždami keleivius įjungia magnetolą privalo kasmet Autorinių teisių gynimo asociacijai sumokėti apie 76 litus siekiantį mokestį. Nenorintys leisti papildomų pinigų gali keleivius vežioti tyloje.


9. JAV, Kalifornija. Karštu oru ir moralės normų nepaisančiomis įžymybėmis garsėjančioje valstijoje vairuotojoms taikomas labai dorovingas reikalavimas. Moterims draudžiama vairuoti automobilį vilkint chalatą, be to, bet kurios lyties vairuotojams draudžiama spaudyti pedalus basomis.


10. JAV, Kanzasas. JAV yra per didelė ir pernelyg permaininga šalis, kad būtų galima apsiriboti tik viena neįprasta kelių eismo taisykle. Pietinės Kanzaso valstijos gyventojai ramybę vertina ne mažiau nei kaliforniečiai, tik jie saugo ne akis, o ausis. Šioje valstijoje draudžiama cypinti automobilių padangas. Nors pats draudimas neatrodo itin keistas, stulbina bausmė už jo pažeidimą. Per stipriai spaudę akceleratorių gali būti patupdyti į areštinę net 30 parų.


11. Lietuva. Mums savos šalies kelių eismo taisyklės jau įprastos, bet, atidžiau pažvelgus, ir jose netrūksta kuriozų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodyta, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis arba specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Tačiau Kelių eismo taisyklėse, skirsnyje apie keleivių pareigas nurodyta ir kaip elgtis važiuojantiems krovininio automobilio kėbule. Jiems tik draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų ir būti ant krovinio aukščiau už bortus. Taigi, vežti draudžiama, o važiuoti – ne.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Š. m. gegužės 15 d. Muitinės mokymo centre vyko Muitinės konsultacinio komiteto posėdis, kuriame buvo aptartа kaip Lietuvos eksportuotojams pasirengti teikti išankstinę informaciją Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sajungai, taip pat klausimai susiję su išankstinės informacijos pateikimu apie prekes, įvežamas automobiliais į Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sąjungą nuo 2012-06-17 bei pristatytas portalas, naudojamas informacijai pateikti elektroniniu būdu.

Posėdyje dalyvavo LNEA "Lineka" prezidentas Tautginas Sankauskas ir prezidiumo narys Ignas Puluikis.


Su posėdžio medžiaga kviečiame susipažinti Lietuvos muitinės tinklapyje, adresu: http://www.cust.lt/web/guest/verslui/konsultaciniskomitetas


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės 15 d., antradienį Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovai: prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis, viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius, Ryšių su Užsienio šalimis komiteto pirmininkas, prezidiumo narys Dainius Abramavičius susitiko su Rusijos tarptautinių vežėjų asociacijos ASMAP vadovais – generaliniu sekretoriumi Andrejumi Kurušinu, jo pavaduotoju Piotru Pavliuku bei ASMAP prezidento patarėju leidimų klausimais Anatolijumi Pinsonu.

Susitikime detaliai aptarti krovinių gabenimo į Rusiją aspektai naudojant papildomus dokumentus. ASMAP atstovai sutiko, jog pakrovimo lapų, kaip dokumentų įvedimas ir naudojimas vežant krovinius iš Lietuvos terminalų ir muitinės sandėlių į Rusiją yra priimtinas.

Pasak D. Abramavičiaus, kalbantis su ASMAP atstovais liko atviras krovinių gabenimo naudojant pakrovimo lapą iš uosto bei privačių komercinių sandėlių klausimas. Jį tikimasi baigti spręsti birželio viduryje vyksiančiose derybose su ASMAP atstovais.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lenkijos transportininkai ir toliau aktyviai tikrina trečiųjų šalių vežėjus. Lietuvos – Lenkijos pasienyje įsikūrę pareigūnai dirba dviem pamainom po 12 val. šešias dienas per savaitę. Labiausiai tikrinamas teisingas lenkiškų leidimų naudojimas.

Nuo gegužės pradžios jau patikrinta daugiau nei 400 sunkiųjų transporto priemonių iš Rusijos ir Baltarusijos. Dešimtadalis šių sunkvežimių vairuotojų neturėjo galiojančių ar tinkamai užpildytų lenkiškų leidimų ir dėl to yra sulaikytos jų transporto priemonės. Jos nugabentos į saugojimo aikšteles ir bus ten tol, kol nebus apmokėtos iki 8 000 tūkst. zlotų siekiančios baudos ir sutvarkyti leidimai važiuoti per Lenkiją.


Kalbama, kad aktyvi transporto kontrolė vyks iki gegužės pabaigos, tačiau jau dabar planuojama čia pastatyti nuolatinį transporto kontrolės postą, todėl ateityje panašios akcijos gali pasikartoti.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei teiks prašymą pripažinti Pietinę jungtį, išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto į IX B transporto koridorių, svarbiu ekonominiu objektu. Šiuo statusu tikimasi gauti ES paramą.

Pietinė jungtis bus tik 6 km ruožas. Jis prasidėtų nuo Minijos gatvės pabaigos, įsijungtų į Taikos prospektą, kirstų geležinkelį čia esančiu viaduku, kuris bus rekonstruotas, ir toliau būtų rengiama trasa per pievas į Šilutės plentą, kur kelias prisijungtų prie įvažos netoli Dumpių sąvartyno.

Viena užduočių projektuotojams buvo parinkti optimalų kelio variantą.

„Svarstytos trys galimybės, pasirinktas pats racionaliausias, kaip mažiausiai kliūčių įgyvendinimo metu galintis sukelti variantas“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis.

Nepaisant to, būsimo projekto investicinė vertė įspūdinga – 184 mln. litų. Vien techninės dokumentacijos parengimas (techninis projektas, detalusis planas, galimybių studija) kainavo 3,7 mln. litų.

9 mln. litų prireiks išpirkti 37 ha teritoriją iš privačių asmenų, savininkų skaičius siekia iki 20, per jų žemę drieksis būsimas aplinkkelis.

Bus pastatyti 5 viadukai, 5 pralaidos, 2 pėsčiųjų viadukai.

Tikimasi, kad visas sunkvežimių srautas iš uosto, aplenkdamas miestą, išvažiuos Pietine jungtimi.

Šiandien tiesioginio išvažiavimo pietinėje Klaipėdos dalyje nėra.

Visas krovininis transportas naudojasi Jūrininkų prospektu. Savivaldybės atstovų teigimu, tai reiškia, kad Pietinės jungties projektas svarbus ne tik miestui, miestiečiams, važiuojantiems lengvaisiais automobiliais, bet ir regionui.

Lieka atviras klausimas dėl to, kaip pritraukti investicijas. Todėl dar šią vasarą teiks Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei prašymą pripažinti Pietinę jungtį svarbiu ekonominiu objektu. Šis statusas reikalingas tam, kad lengviau būtų galima pritraukti ES lėšas.

Tikimasi, kad projektas bus įrašytas į 2014–2020 m. ES investavimo programą.

Šaltinis Kauno diena

Įmonės „Lesta“ technologė Živilė Dumčiuvienė vairuotojams primena, kad automobilio paruošimas šiltajam sezonui yra toks pats svarbus kaip ir šaltajam.

Norintiems išvengti nenumatyto ilgalaikio remonto, technologė pateikia 10 būtiniausių atklikti darbų atmintinę.

Ekspertės teigimu, pirmas ir svarbiausias veiksmas – ant automobilio užsilikusių druskų, kurios sukelia metalo koroziją, pašalinimas.

Ž. Dumčiuvienės teigimu, šiuo atveju pakanka gerai jį nuplauti, tačiau dėmesį būtina skirti ne tik kėbului, bet ir visai automobilio apačiai, ypač važiuoklei bei ratų arkoms. Technologė atkreipia dėmesį, kad druskos paveikia ir variklio skyrių, tad reikėtų nepamiršti apsaugoti ir jį.

„Nuplovus automobilį, patikrinkite antikorozinės apsaugos būklę. Bet koks dažų ar lako spalvos bei blizgesio pakitimas, tarkime įbrėžimai, įtrūkimai ar panašūs pažeidimai, yra pirmieji antikorozinės dangos pažeidimo požymiai. Šiuose  įbrėžimuose kaupiasi drėgmė ir vanduo, sukeliantys  paviršinę koroziją. Sustabdyti procesą galima specialiomis priemonėmis rūdims nuimti, kurių poveikį dar sustiprins papildomas rūdžių modifikatoriaus sluoksnis“, – teigia Ž. Dumčiuvienė.

Technologės teigimu, ruošiant automobilį vasaros karščiams, reikėtų pasirūpinti ir jo salonu.

„Žiemą oda ir vinilas išdžiūsta, o prasidėjus karščiui ir veikiant UV spinduliams, išdžiūvusios odos ir vinilo būklė pablogėja, jie išblunka ir sutrūkinėja. Tokiu atveju gelbsti specialios priežiūros priemonės, tačiau prieš jas naudojant, būtina perbraukti saloną drėgnu rankšluosčiu, kad būtų nuvalytos dulkės ir didesni nešvarumai“, – pataria ji.

Ž. Dumčiuvienė siūlo atkreipti dėmesį ir į galimus mikroorganizmų „židinius“ automobilio viduje, kurie gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir nemalonius kvapus. Ekspertė pažymi, kad šiltas oras sudaro palankią terpę jiems kauptis kilimėliuose, automobilio ventiliacijoje ir filtruose.

„Jei jaučiate nemalonų kvapą veikiant šildymui, galite būti tikri, kad vos įjungus kondicionierių, su pirmu vėsaus oro pliūpsniu jūs gausite ir gerą porciją mikroorganizmų. Prieš sezoną, būtinai patikrinkite kondicionieriaus būklę ir atlikite jo dezinfekciją. Tačiau nepamirškite likusių alergenų ir nuvalykite ant prietaisų skydelio, durų
tarpų, išorės ir vidaus stiklų bei veidrodėlių besikaupiančias dulkes“, – primena Ž. Dumčiuvienė.

Išsivalius saloną, patariama neuždaryti durelių iš karto ir palikti automobilį dar džiūti. Tai padės išvengti vandens nutekėjimo žymių ir pelėsio susidarymo.

„Kitas reikšmingas klausimas – automobilio aušinimas. Prižiūrimo automobilio aušinimo sistema net ir per didžiausius karščius ar grūstis „neužvirs". Tam, kad transporto priemonė išliktų tvarkinga, patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei yra trūkumas, papildykite jo iki nustatytos normos“, – sako specialistė.

Nekokybiškas aušinimo skystis sutrikdo temperatūrinį variklio darbo režimą. Tai veikia alyvos klampumą, kuriam mažėjant, jos tepimo savybės suprastėja.

Taip pat reikėtų atlikti stabdžių bei durelių vyrių ir spynų būklės patikrą. Esant poreikiui, vyrius ir spynas užtektų patepti tam skirtomis priemonėmis, o vertinant stabdžių būklę, ekspertė pažymi jų skysčių svarbą, nes esant jų trūkumui gali sumažėti stabdžių efektyvumas, tam tikrais atvejais – net visiškai „dingti“ stabdžiai.

Technologės teigimu, ruošiantis vasarai reikėtų dar susitvarkyti valytuvus ir purškiklius. Temperatūrų pokyčiai, saulė, įvairūs chemikalai ar nešvarumai veikia valytuvų gumas ir jos sukietėja, praranda elastingumą, taigi pradeda netolygiai valyti bei braižyti stiklą. Rekomenduojama juos keisti kas pusmetį, tad kaip pakeitėte valytuvus rudenį, nepamirškite to padaryti ir dabar. Be to, purškiklių sistemoje reikia pakeisti žieminį langų
plovimo skystį vasariniu, kuris efektyviau veikia esant aukštai temperatūrai, tad puikiai pašalins vabzdžių liekanas ir kitas apnašas nuo stiklo.

Vasaros karštis gali paspartinti cheminę reakciją ir akumuliatoriaus viduje, o tai trumpina jo gyvavimo laiką. Taigi, prieš sezoną gali tekti įkrauti ir išvalyti jo kontaktus, nes jie turi būti be oksidacijos pėdsakų ir tinkamai priveržti. Taip pat svarbu patikrinti elektrolito tankį, kuris rodo, kiek yra įkrautas akumuliatorius. Esant pakitimams, papildykite akumuliatorių distiliuotu vandeniu arba elektrolitu.

Dar vienas reikšmingas veiksmas – vienodo padangų slėgio sureguliavimas. Ekspertė dar primena, kad nevienodo slėgio padangos susidėvi greičiau bei didina kuro sąnaudas. Be to, jei padangoje trūksta oro, važiuojant dideliu greičiu ji kais ir gali atšokti nuo ratlankio, sprogti.

Norint nuo to apsidrausti, slėgį rekomenduojama tikrinti kas 14 dienų ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę.Tikrinant slėgį, patartina įvertinti ir esamų vasarinių padangų būklę, kurios svarbiausias rodiklis – protektoriaus gylis. Teisės aktais nustatytas minimalus jų gylis – 1,6 mm, tačiau ekspertai vieningai rekomenduoja, kad jis būtų ne mažesnis nei 4 mm.

Šaltinis Kauno diena

15 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, degalus perka ne degalinėse. 7 proc. teigia degalus perkantys kaimyninėse šalyse.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta balandžio 10-22 dienomis, apklausta 1006 15-74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, buvo klausiama apie jų degalų vartojimo pokyčius per metus, kur jie pilasi degalus ir kokios rūšies.

36 proc. Lietuvos gyventojų teigė, neturintys automobilio, todėl toliau buvo apklausinėjami tik turintieji automobilius. Tyrimas atskleidė, kad pusė (50 proc.) apklaustųjų, turinčių automobilius, nepakeitė degalų vartojimo įpročių palyginti su 2011 m.

41 proc. turinčiųjų automobilius teigia, kad jie vartoja mažiau degalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 6 proc. teigia suvartojantys daugiau degalų. 3 proc. nenurodė, kaip pasikeitė jų degalų vartojimo įpročiai.

Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, buvo paklausta, kur jie perka degalus ir kokius. Apklausiamieji galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų.

Didesnė dalis (54 proc.) teigė pilantys dyzeliną, 37 proc. 95 benziną, 11 proc. – dujas, 4 proc. – 98 benziną.

Dauguma (80 proc.) apklaustųjų Lietuvos gyventojų, kurie turi automoblius, teigia degalus besipilantys Lietuvos degalinėse.

15 proc. teigė, kad degalus pilasi ne degalinėse, o perka pigiau iš asmenų turguje ir kitose vietose. 7 proc. degalus pilasi kaimyninėse šalyse (Kaliningrado srityje, Baltarusijoe, Lenkijoje).

Šaltinis Kauno diena

Atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos ir šalies savivaldybių siūlymus, šiandien Vyriausybė paskirstė rezervines Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas – 40,9 mln. litų. Šiomis lėšomis bus finansuojama 80 projektų, skirtų Lietuvos kelių ir gatvių būklei gerinti, tiltams statyti ir rekonstruoti bei saugaus eismo priemonėms įrengti.

„Didžiausios sumos numatytos tiltų per Nemuną statybos ir remonto darbams. Šiuo metu pradedamai Panemunės tilto Kaune rekonstrukcijai teks 4,7 mln. litų. Druskininkuose pastatyto tilto darbams apmokėti skiriami 3 mln. litų“, - sakė ministras Eligijus Masiulis.  

Didelė dalis rezervinių lėšų skiriama savivaldybių vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti bei rekonstruoti, jų jungtims su krašto ir rajoniniais keliais pagerinti, potvynių sugadintiems vietinės reikšmės keliams remontuoti. Tokiems projektams suteikiamas finansavimas siekia nuo 100 tūkst. iki 2,75 mln. litų.

Pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje bus finansuojami stambūs gatvių rekonstrukcijos projektai. Sostinės Žirnių gatvės ruožui tarp Tyzenhauzų ir Liepkalnio gatvių rekonstruoti skiriama 2,75 mln. litų, Klaipėdos Minijos gatvei – 2,3 mln. litų, Melnragės kvartalo gatvėms rekonstruoti – 1 mln. litų.

3,4 mln. litų šiemet skiriama Marijampolės miesto gatvėms, viadukams ir sankryžoms, kurių didžioji dalis siejasi su geležinkelių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu. Iš šių lėšų 1 mln. litų bus panaudotas viadukui per geležinkelį Gamyklų gatvėje ir šiai gatvei kapitališkai remontuoti. Šiauliuose viadukui per geležinkelį Tilžės gatvėje rekonstruoti skiriami 2 mln. litų.

Po 1 mln. litų skirta Palangos savivaldybei Jūratės gatvės remontui, Kretingos miesto Klaipėdos gatvei remontuoti. Panevėžio miesto savivaldybei taip pat skirta 1 mln. litų V. Alanto ir J. Tilvyčio gatvių žiedinei sankryžai įrengti bei J. Janonio gatvei rekonstruoti. Plungės rajono kelio Žlibinai–Kantaučiai rekonstrukcijai skirta 1,6 mln. litų, Molėtų miesto Ąžuolų gatvei remontuoti – 0,9 mln. litų. Kiti projektai yra mažesnės vertės.

Dar vienas savivaldybių projektų, kuriems bus skirtas finansavimas, paketas artimiausiu metu bus patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu. Vietinės reikšmės keliams ir gatvėms taisyti savivaldybės iš viso gaus apie 200 mln. litų.  

Šiais metais Lietuvos keliams skiriama 915,9 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Kartu su Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurios sudarys apie 270 mln. Lt, į šalies kelius bus investuota beveik 1,2 mlrd. litų.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Toks kuras Baltarusijoje gaminamas jau senokai, tačiau buvo skirtas tik eksportui. Padidėjus naftos perdirbimo gamyklų technologinėms galimybėms ir sulaukus pasiūlymų iš komercinių organizacijų, nuspręsta nauju dyzelinu prekiauti ir Baltarusijoje.

Vienas litras „Euro 5“ dyzelino kainuos 7600 Baltarusijos rublių, o tai yra apie 94 JAV dolerio centų arba 73 Euro centai.

CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Oro bendrovės „airBaltic“ taryba naujuoju valdybos nariu ir vykdomuoju direktoriumi patvirtino Martiną Sedlacky.

„Oro bendrovė „airBalic“ turi puikią komandą, kuri pasiekė tikrai gero efektyvumo, o „airBaltic“ pernai tapo punktualiausia regionine oro bendrove Europos žemyne. Mums malonu pasveikinti Martiną Sedlacky kaip naująjį vykdomąjį direktorių ir valdybos narį. Esu tikras jo būsimu svariu indėliu „airBaltic“ veiklai, taip pat tęsiant verslo restruktūrizavimo programą „ReShape“, – teigė oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas.    

Per pastarąjį dešimtmetį Martinas Sedlacky aktyviai domėjosi verslo restruktūrizavimo procesais, įskaitant oro bendrovių verslus Vidurio ir Rytų Europoje, Skandinavijoje, JAV, Singapūre, Malaizijoje. Pastaruosius septynerius metus kompanijoje „Boston Consulting Group“ (BCG) dirbo su verslo konsultavimo projektais transporto ir kitose srityse. Keturis mėnesius M. Sedlacky stipriai prisidėjo prie „airBaltic“ „ReShape“ programos, būdamas šio projekto BCG vadovu.  

M. Sedlacky yra įgijęs inžinieriaus laipsnį bei Prahos ekonomikos universiteto ir Helsinkio ekonomikos mokyklos tarptautinės vadybos magistro diplomą.

„airBaltic“ valdybą sudaro trys nariai: pirmininkas – oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas, vykdomasis direktorius Martinas Sedlacky ir finansų direktorius Vitolds Jakovlevs.

„airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Šaltinis airBaltic

Naujieji DAF vilkikai vien savo išvaizda išsiskirs iš aplinkinių vilkikų. Mėlynas vilkikas su dviem baltom juostom labiau primins klasikinio sportinio automobilio dizainą, nei tradicinio vilkiko. Nepaisant išpuoselėtos išorės, naujoji serija išsiskirs ne tik savo išvaizda.

Visų pirma „DAF XF 105 Exclusive Edition“ vilkike sukurtas maksimalus komfortas vairuotojui. Visos interjero detalės yra gerai apgalvotos. Standartinėje tokio vilkiko komplektacijoje yra odinis vairas, komfortiškos sėdynės, automatinė klimato kontrolės sistema, 42 l. talpos šaldytuvas ir prietaisų skydelis padailintas aliumininėmis detalėmis.


Maksimalų vairuotojo saugumą garantuoja gausybė saugos sistemų. „LDWS“ (Lane departure warning system) sistema perspėja apie išvažiavimą iš savosios kelio juostos, „VSC“ (Vehicle stability control) garantuoja stabilų transporto priemonės judėjimą ekstremaliose situacijose, o ramų miegą naktį užtikrina „DAF Night Lock“ sistema, kurią naudojant įsilaužti į vilkiko kabiną yra labai sudėtinga.


„DAF XF 105 Exclusive Edition“ modeliuose sumontuoti 12,9 l. „PACCAR MX“ varikliai. Jie atitinka „Euro 5“ emisijos standartą, o maksimali galia siekia 460 A. j. Taip pat šiuose vilkikuose naudojama 12 laipsnių automatinė greičių dėžė „AS Tronic“. Į kuro bakus gali pripilti daugiau nei 1 300 l. dyzelino.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt