Renginio tipas: Spaudos konferencija

 

Renginio data: 2013-04-08, pirmadienis

 

Renginio pradžia: 12:30Renginio vieta: BNS konferencijų salėjeBalandžio 8 d., pirmadienį, 12:30 val. naujienų agentūros BNS spaudos konferencijų salėje adresu Jogailos g. 9/1, Vilnius , Vilniaus miesto vežėjų asociacija rengia spaudos konferenciją dėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdomos viešojo transporto sistemos reformos.

 

Spaudos konferencijoje dalyvaus:

- Saulius Matulionis. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas;

- Vladas Dapkus. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos valdybos pirmininkas, UAB "Transrevis" direktorius";

- Vidas Urbonavičius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

 

Maloniai kviečiame dalyvauti!

  

Vilniaus m.vežėjų asociacija

 

 

Šešių juostų kelias Astana- Borovoe nuo gegužės 1 d. taps mokamas. Šiuo metu atliekama paskutinieji darbai susiję su šiuo projektu.
 
Tikslios kainos, kurią reikės mokėti už kelius, kol kas Kazachstano atsakingos institucijos nepranešė, tačiau svarstoma, kad lengvieji automobiliai mokės po 1 tengę (1,8 cnt.) už kilometrą, sunkvežimiai – 20 (36 cnt.).
 
Per metus planuojama surinkti apie 23 mln. lt.
 
Ateityje mokamų kelių Kazachstane turėtų daugėti.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo paslaugas pretenduoja teikti 6 įmonės. Tai paaiškėjo šiandien, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams atplėšus paslaugų pirkimo konkurso dalyvių vokus.

 

Kaip sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, konkurso nugalėtojas bus renkamas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytus kriterijus ir turės atitikti griežtus kvalifikacinius, ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus.

 

Siūlymus konkursui pateikė jungtinės veiklos pagrindu veikiančios UAB „UPA“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“, bei UAB „Vandens projektai“ ir UAB „Pro Bonus“, taip pat UAB „Kelprojektas“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Team urbanistai“ ir URS Infrastructure & environment UK limited.

 

Konkursiniai pasiūlymai bus vertinami pagal kainos kriterijų.

 

„Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) yra vienas pagrindinių žingsnių vykdant europinės geležinkelio linijos tiesimo parengiamuosius darbus, kurio metu bus nustatytos, apibūdintos ir įvertintos galimos reikšmingos projekto įgyvendinimo įtakos ir pasekmės ilgalaikės veiklos, bendros ūkio plėtros ir atskirų ūkio šakų plėtotės strategijoms. SPAV turi būti atliktas iki šių metų lapkričio 15 d.

 

Atliekant SPAV viešojo konkurso nugalėtojas turės įtraukti alternatyvių linijų Kaunas-Šiauliai-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena ir Kaunas Panevėžys- Lietuvos ir Latvijos valstybių siena  įvertinimą ir palyginimą.

 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

 

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Turkijos Respublikos transporto, jūrininkystės ir ryšių ministras Binali Yildirim pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo  „Vikingo“ klausimais.

 

„Tai labai svarbus žingsnis derybose su Turkijos valstybe, apibrėžiantis Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimo perspektyvas, plėtojant konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektą. Turkijos prisijungimas prie šio projekto atvers naujas verslo galimybes ir teiks realią ekonominę naudą Lietuvai“,  – teigė ministras R. Sinkevičius.

 

„Vikingas“  yra ne tik geležinkelių, uostų ir logistikos kompanijų projektas, bet ir konstruktyvaus politinio bendradarbiavimo tarp jame dalyvaujančių valstybių pavyzdys. Per 10 konteinerinio traukinio „Vikingas“ kursavimo metų užsimezgė ir nusistovėjo sklandūs ryšiai tarp projekto iniciatorių ir steigėjų, išsiplėtė projekte dalyvaujančių valstybių ir transporto srities kompanijų ratas. 

 

Stipriosios „Vikingo“ pusės šioje globalios prekybos ir krovinių gabenimo rinkoje – krovinių saugumas, pervežimų greitis ir rekordinis, vos per pusvalandį,  Europos Sąjungos (ES) sienos kirtimas. Šiuo aspektu projektas yra unikalus, neturintis analogų ES.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija


Baltarusijai nuo balandžio 1 d. įvedus pavasarinius sunkiasvorių automobilių apribojimus, Lietuvos pasienyje su šia valstybe vienuose punktuose padidėjo eilės, kituose jos išnyko.
 
Lietuva – Baltarusija
 
Pakrauti vilkikai dėl minėtų pavasarinių svorio apribojimų gali į Baltarusiją įvažiuoti ir išvažiuoti tik per Medininkų – Kamenyj Log ir Šalčininkai – Benjakoni postus. Šiuose postuose, pagal Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenis, atitinkamai eilėse balandžio 3 d. laukė 180 ir 120 vilkikų.
 
Iš Baltarusijos pusės pagrindiniame Medininkų – Kamenyj Log poste laukė 250 sunkvežimių, Šalčininkai – Benjakoni – 90 vnt.
 
Tuštiems vilkikams, esant galimybei, rekomenduojama valstybines sienas kirsti Raigardo – Privalkos ir Lavoriškių – Kotlovkos postuose. Pagal pateikiamą informaciją šiuo postuose iš abiejų pusių sunkvežimių eilių nėra arba jos neviršija 10 automobilių.
 
Latvijos pasienis
 
Pagal internete pateikiamus duomenis, šiuo metu iš Latvijos įvažiuoti į Rusiją ar Baltarusiją vilkikų eilių nėra. Iš Rusijos pusės į Latviją įvažiuoti laukia 40 vilkikų.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


„Šiandien jau galime konstatuoti, kad yra sukurtas tvirtas pagrindas konkretiems veiksmams plėtojant šį Baltijos ir Juodosios jūros regionus jungiančio mišriojo traukinio „Vikingas“ projektą“, - prieš susitikdamas su Turkijos Respublikos transporto, jūrininkystės ir ryšių ministru Binaliu Jildirimu (Binali Yildirim) sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

 

Susitikime bus svarstomos dvi „Vikingo“ maršruto pratęsimo iki Turkijos alternatyvios galimybės: plėtoti jūrinio tranzito maršrutus tarp Turkijos ir Ukrainos per Juodąją jūrą arba plėtoti sausumos maršrutą tarp Turkijos ir Ukrainos per Bulgariją ir Rumuniją. Jūrinio tranzito maršrutu Turkijos kryptimi konteineriai būtų gabenami traukiniu iš Klaipėdos iki Odesos, nuo Odesos iki Samsuno laivais, o nuo Samsuno į pietinę Turkijos dalį – vėl traukiniu. Be to, bus aptarta galimybė plėtoti ir sausumos maršrutą iki Stambulo, apeinant Juodąją jūrą, nes oficialia „Vikingo“ projekto partnere jau tapo Bulgarija. Tikėtina, kad greitu laiku formalias prisijungimo procedūras pradės Rumunija. Ketinimą prisijungti prie „Vikingo“ yra pareiškusi ir Moldova.
 
Ypač palankiai abiejų šalių bendradarbiavimo perspektyvas plėtojant konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektą vertina šiandien susitinkantys Turkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Prezidentai. „Esu tikras, kad prezidentų dėmesys projektui jau greitai duos realių rezultatų Turkijai jungiantis prie „Vikingo“ projekto“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

 

Rytoj, balandžio 4 d., 10 val. „Radisson Blue“ viešbutyje vyksiančio Turkijos ir Lietuvos verslo forumo metu abiejų šalių susisiekimo ministrai pasirašys memorandumą dėl bendradarbiavimo „Vikingo“ klausimais.

 

Lietuvą su Turkija sieja ir kiti bendri projektai. Nuo birželio tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Stambulą pradės Turkijos oro vežėjas „Turkish Airlines“. Lietuvos Vyriausybė plėtoja viešųjų logistikos centrų tinklą, kuriuo ateityje galėtų pasinaudoti Turkijos transporto kompanijos.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

 

Renginio tipas: RenginysRenginio data: 2013-04-05, penktadienisRenginio pradžia: 12:00Renginio vieta: Vilniaus miesto savivaldybė (Konstitucijos pr. 3, Vilnius)Lietuvos gyventojai penktadienį, balandžio 5 dieną, 12 val. laikys Nacionalinį kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą. Jo metu gyventojai pasitikrins, kaip gerai žino kelių eismo taisykles. Šiuo visuomeniniu renginiu jo iniciatorė AB „Lietuvos draudimas“ siekia didinti eismo saugumą keliuose.

 

Žiniasklaidos atstovus kviečiame fiksuoti šį įvykį egzamino laikymo vietose. Vilniuje egzaminas vyks Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius), Tarybos posėdžių salėje II aukšte. Egzaminas truks 30 minučių.

 

Kituose miestuose KET egzaminas bus laikomas:

Kaune: Kauno m. savivaldybės patalpose, Laisvės al. 96;

Klaipėdoje: Klaipėdos m. savivaldybės patalpose, Liepų g. 11;

Panevėžyje: AB „Lietuvos draudimas“ patalpose, Respublikos g. 11;

Šiauliuose: AB „Lietuvos draudimas“ patalpose, Aušros al. 17.


Integrity PR

 

Rusijos Federacijos Sebežo muitinė informuoja, kad pateikiant išankstines deklaracijas apie įvežamas prekes Sebežo muitinės poste Burački, ne kartą buvo nustatyta, kad, pildant deklaracijas, pateikiami nepilni, netikslūs ir nekorektiški duomenys. Pavyzdžiui, klaidingai informuojama apie transporto priemonės tipą, jos valstybinį numerį, nenurodoma priekaba ir jos valstybinis numeris, transporto priemonės registracijos šalis ir krovininių vietų skaičius.
 
Duomenys apie vežėją, krovinio siuntėją ir gavėją dažnai pateikiami nenurodant išvykimo ir paskirties šalies, firmų pavadinimai rašomi kabutėse, trūksta TIR knygelės serijos ir numerio, krovinį lydinčių dokumentų numerių ir datos. Dažnai nekorektiškai pateikiami duomenys pagal krovinių grupes, kai, informuojant apie kelias grupes, nurodomas tas pats dokumentas arba kai informacija apie vieną prekių grupę pateikiama keliuose CMR.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) nuo balandžio įsigaliojo naujas vasaros sezono reguliariųjų skrydžių tvarkaraštis. Jame nemažai naujų krypčių ir oro vežėjų. Vasarą iš Vilniaus bus galima nuskristi į 41 oro uostą. Šis tvarkaraštis galios iki spalio 27 dienos.
Vasaros sezoną Vilniaus oro uostas pasitinka 6 naujomis kryptimis: į Alesundą ir Trondheimą („Wizz Air“), Diuseldorfą/Weezą ir Chaniją („Ryanair“), Stambulą („Turkish Airlines“), Stokholmą (SAS).

 

Į Alesundą ir Trondheimą „Wizz Air“ skraidins 2 kartus per savaitę. Diuseldorfą su „Ryanair“ bus galima pasiekti 3 kartus per savaitę, Kretos salos miestą Chaniją – trečiadieniais.  Į Stambulą „Turkish Airlines“ nuo birželio 11 d. planuoja skristi  3 kartus per savaitę. SAS į Švedijos sostinę skraidinas 6 kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienius.


Oro uoste darbą pradeda ir nauji vežėjai: „Turkish Airlines“ (Stambulas), „UTair Ukraine“ (Kijevas Žulianų oro uostas) ir „Ukrainian International Airlines“ (Kijevas Borispolis).


Į Ukrainą šį sezoną skraidins net 3 vežėjai („UTair Ukraine“, „Wizz Air“ ir „Ukrainian International Airlines“). Sostinės Kijevo Borispolio oro uostas nuo šiol bus pasiekiamas kasdien, Žuljanų – 4 kartus per savaitę. 


„Wizz Air“ stiprina Norvegijos kryptį – oro bendrovė skraidina į 5 šios šalies miestus (Oslą, Stavangerį, Alesundą, Trondheimą ir Bergeną). „Ryanair“, „Norwegian Air Shuttle“ ir „Wizz Air“ skraidina į visus 3 Oslo oro uostus.


„Sezoniškumas labai jaučiamas oro uostų veikloje, o šiltasis metų laikas – būtent tas periodas, kai žmonės ypač daug keliauja, todėl neabejoju, kad vasaros sezonas į Vilniaus oro uostą atneš dar daugiau gyvybės, juolab kad čia daugėja ir vežėjų, ir skrydžių“, - sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.


Vasaros sezono metu reguliarieji skrydžiai iš Vilniaus vykdomi 33 kryptimis į 41 oro uostą 20-yje šalių. Vilniaus oro uoste dirba 17  reguliariųjų oro vežėjų.


„Šį vasaros sezoną Vilniaus oro uoste nemažai naujienų – naujų krypčių ir vežėjų. Atsirado ne tik atostogų metu mėgstamų krypčių į Chaniją ar Norvegijos kurortus. Stipriai „dengiama“ Ukraina, Norvegija, atsirado galimybė nuskristi į tankiai apgyvendintą, netoli Nyderlandų sienos esantį Diuseldorfą/Weezą, atnaujintas susisiekimas su Stokholmu“,  –naujienas apžvelgia l. e. TVOU generalinio direktoriaus pareigas Darius Okunevičius.


Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

 

Artėjant naujam laivybos sezonui, Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojai  nelaukia, kol Nemuno  ledai ištirps savaime, o stengiasi padėti pavasariui. Kauno žiemos vidaus vandenų uoste jau pradėta laužti ledus. Tradiciškai naująjį sezoną Lietuvos upeiviai pradeda balandžio 25 dieną, sezonas trunka apie 199 paras.

 

„Užsitęsusi žiema nepristabdė upeivių pasirengimo navigacijai darbų. Priešingai, storas ledo sluoksnis leido atlikti vandenyje žiemojančių laivų remonto darbus, todėl sutaupėme nemažai lėšų, kurių būtų prireikę iškeliant laivus į sausumą“, – sakė įmonės generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

 

Pasak G. Labanausko,  laivams keičiamos metalinės prisišliejimo sijos, atnaujinamos laivų bortų apkalos, tvarkomi kiti įrenginiai. Pavasarį remontuojami ir navigaciniai ženklai, žymintys upių farvaterį ir užtikrinantys laivybos saugumą. 

 

Sėkmingai išvaduotas iš ledo gniaužtų motorlaivis „Skalvis“ ėmėsi akvatorijos valymo darbų ir pirmiausia išlaisvino lede sustingusį tanklaivį „Narvą“. Pasak upeivių, šiuo metu ledo sluoksnis uoste siekia nuo 20 iki 40 cm. Vėliau ledai bus laužomi visame 80 tūkst. kv. m akvatorijos plote. Suskaldytus ledus vėjas ir vandens tėkmė išplukdys į Nemuną, vandens kelias bus parengtas laivams iš uosto išplaukti.

 

Šiais metais planuojama parengti navigacijos sezonui motorlaivius „Vytis“, „Natangas“, „Skalvis“, „Sakalas“, „Žuvintas“, „Vitingas“, žemsiurbę „Nemunas-11“ . 
 
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

 

Šiais metais Lietuvos ūkis turėtų plėstis 3,5 proc., o didesnio, 5,5 – 6 proc., BVP augimo galima tikėtis nuo 2014 m., vis labiau atsigaunant euro zonos rinkai ir didėjant investicijų apimtims, prognozuoja audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2013 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.

 

 Šalies ūkį labiausiai skatins aktyvėjanti užsienio prekyba. Pernai besiplėtęs eksportas į Rusijos rinką atsvėrė lėtai aktyvėjančią prekybą su nusilpusia euro zona, todėl šalies verslo eksporto apimtys didėjo 14,5 proc., o importas siekė 10 procentų. Eksporto augimo tendencijos šiemet turėtų toliau stiprėti, ypatingai pamažu atsigaunant euro zonos šalių ekonomikoms, teigiama šių metų pavasario euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.


Jos autoriai teigia, kad Lietuvos pramonė turi daug potencialo plėsti savo gamybos apimtis ir patenkinti pamažu ES šalyse atsigaunančią paklausą. Nepaisant nuo 2012 m. vidurio išlikusio stabilaus nedarbo lygio – apie 13 proc. – ir darbo jėgos emigracijos, produkcijos gamyba šalyje augo net ir esant nedidelėms investicijoms. Tai rodo, kad pramonės įmonės turi galimybių didinti produktyvumą efektyvindamos savo veiklą ir pasiekti dar geresnių rezultatų, ypatingai sulaukus didesnių investicijų šiemet ir ateinančiais metais. Toliau efektyvinti veiklą įmones vers ir kylantis darbo užmokesčio sąnaudų lygis.


„Lietuvos pramonė, ypatingai tradicinė, dar turi daug neišnaudoto potencialo. Dėl ženkliai didesnio svorio bendroje ekonomikos struktūroje net ir nedideli teigiami pokyčiai inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų ir kitose srityse tradicinėje pramonėje gali turėti didelį teigiamą poveikį pačioms įmonėms ir šalies ekonomikai. Mūsų skaičiavimais, našumo, tai yra pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui, padidėjimas 1 proc. tradicinės pramonės sektoriuose, tokiuose kaip cheminių medžiagų, gėrimų, pašarų ir kitų produktų gamyba, lemtų Lietuvos eksporto augimą beveik 1 procentu“, – teigė Jonas Akelis, „Ernst & Young“ vadovaujantis partneris Baltijos šalyse.


Pavasario ekonomikos prognozėje taip pat pastebima, kad nors realiosios gyventojų pajamos po 2009 – 2010 m. recesijos pamažu atsigauna, namų ūkiai ir toliau linkę taupyti. Tą liudija per visą praėjusių metų paskutinį ketvirtį lėtėjęs mažmeninės prekybos pardavimų augimas, kuris šių metų sausį siekė vos 1,8 procento.


Dėl vis dar santykinai atsargaus vidaus vartojimo, nepaisant energijos ir transporto kainų augimo, infliacijos lygis išlieka pakankamai stabilus. Šių metų sausį bendras infliacijos lygis buvo 2,7 proc., gamintojų kainų – 2,9 procento. Vis dėlto, energijos išteklių kaina bei energetinis saugumas ir toliau yra rimta grėsmė ūkio augimui, infliacijos ir mokėjimų balanso rodikliams.


Anot ekspertų, augantis šalies BVP stabiliai mažina šalies fiskalinį deficitą. Kita vertus, naujoji Lietuvos vyriausybė, galimai tikėdamasi didesnių pajamų iš progresyvesnių mokesčių 2014-aisiais, rizikuoja viršyti užsibrėžtą 2,5 proc. BVP ribą.


Euro įvedimas ne ankščiau nei 2015-aisiais gali turėti neigiamų ir teigiamų padarinių. Viena vertus, euro atidėjimas gali šiek tiek neigiamai atsiliepti prekybai tarp trijų Baltijos valstybių, iš kurių Estija jau yra euro zonos narė, o Latvija užsibrėžusi ja tapti nuo kitų metų. Antra vertus, mažėjantis išorės deficitas leidžia sumažinti valiutos riziką. Taip pat galima laimėti daugiau laiko visuomenės pasitikėjimui Europos vieninga valiuta atkurti.

 

Ernst & Young Baltic

 

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo balandžio 2 d. iki birželio 28 d. Geležinio Vilko gatvės dalyje tarp A. Goštauto ir M.K. Čiurlionio gatvių bus ribojimas eismas: važiuojamoji dalis bus susiaurinta nuo keturių iki dviejų eismo juostų. Tai daroma dėl inžinerinių tinklų ir Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbų.
 
Be to, šiuo laikotarpiu:
 
*Nuo 7 iki 20 val. bus draudžiamas krovininių automobilių, kurių ribota masė – didesnė kaip 7,5 tonos, eismas Geležinio Vilko gatve tarp Savanorių prospekto ir T. Narbuto gatvės.
 
*Nuo 6 iki 22 val. bus draudžiama važiuoti ir didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Geležinio Vilko gatve ir pagrindinėmis gatvėmis, kuriomis bus nustatyta Vilniaus apylanka.
 
Krovininių automobilių vairuotojams siūloma iš A1 į A2 arba A14 (nuo Kauno, Ukmergės ar Molėtų) aplenkti Vilnių ir važiuoti 108 ir 172 krašto keliais per Dūkštą ar Maišiagalą. Iš A3, A15 į 106 krašto kelią link A1, toliau į 108 krašto kelią link A2 arba A14.
 
Darbų zoną rekomenduojama apvažiuoti kitomis Vilniaus miesto pagrindinėmis ir aptarnaujančiomis gatvėmis.
 
Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų, kelionių važiavimo trukmę planuotis su laiko atsarga.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Baltarusijos Transporto ir komunikacijų ministerija informavo Muitinės departamentą, kad nuo šių metų balandžio 1 d. iki balandžio 25 d. įvedami pavasario laikotarpiui apribojimai sunkiasvoriam transportui Baltarusijos keliuose.
 
Baltarusijos Transporto ir komunikacijų ministerijos nutarimas turėjo įsigalioti nuo kovo 25 d., tačiau, dėl užsitęsusios žiemos, apribojimai sunkiasvoriam transportui įvedami nuo balandžio 1 d.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ vadovų komanda iš aviacijos paslaugų bendrovės „Avia Solutions Group“ įsigijo 95,5 proc. savo vadovaujamų bendrovių „Small Planet Airlines UAB“ (Lietuva) ir „Small Planet Airlines Sp. z o. o.“ (Lenkija) akcijų.

 

Naujoje „Small Planet Airlines“ akcininkų struktūroje dabartiniam įmonės generaliniam direktoriui Vytautui Kaikariui priklausys 70 proc., o kokybės vadovui ir „Small Planet Airlines“ Lenkijos bendrovės valdybos nariui Andriui Staniuliui – 30 proc. akcijų. Iki sandorio V. Kaikaris valdė 4,5 proc. akcijų. Sandorio metu "Small Planet Airlines" vadovų komandą konsultavo advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“.

 

„Įsigyti „Small Planet Airlines“ apsisprendėme dėl mūsų pasitvirtintos  bendrovės veiklos strategijos, kurioje užsibrėžėme ambicingą plėtrą didžiosiose Europos rinkose. Lenkijos rinkoje 2012-uosius baigėme pelningai. O geri pirmo ketvirčio rezultatai Lietuvoje leidžia šiais metais tikėtis pelningos veiklos ir namų rinkoje“, – teigė „Small Planet Airlines“ vadovas Vytautas Kaikaris.

 

Plečiantis skrydžių geografijai ir didėjant keleivių skaičiui, bendrovė planuoja toliau plėsti savo  orlaivių parką  – planuojama, kad šią vasarą „Small Planet Airlines“ orlaivių parką sudarys 9 orlaiviai, iš kurių 2 orlaiviai bus skirti Lietuvos rinkai.

 

Įvykdžius sandorį „Small Planet Airlines“ įsipareigojimai partneriams ir klientams išliks nepakitę, skrydžiai vyks pagal numatytą grafiką.

 

2012-aisiais „Small Planet Airlines“ Lietuvos ir Lenkijos bendrovių pajamos siekė 325,85 mln. litų ir buvo 58,7 proc. didesnės nei 2011 metais. Lenkiškos bendrovės pajamos sudarė 126,6 mln. litų – 75 proc. daugiau, o lietuviškos – 199,2 mln. litų arba 50 proc. daugiau nei užpernai. „Small Planet Airlines“ vidutinis užimtumas orlaiviuose pernai siekė 87 proc.

 

Bendrovė „Small Planet Airlines S.r.l“ (Italija) išlaikys iki šiol buvusią akcininkų struktūrą: ją frančizės principu 60 proc. valdys Italijos kompanija S.G.S.T S.r.l., 35,5 proc. – „Avia Solutions Group“, o 4,5 proc. – V. Kaikaris.

 

„Small Planet Airlines“ veiklos geografija apima Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos šalių rinkas. „Small Planet Airlines“ dirba su didžiausiais kelionių operatoriais ir skraidina  atostogautojus į Graikiją, Ispaniją, Turkiją, Egiptą ir kitas šalis. Lietuvoje „Small Planet Airlines“ dirba su dviem kelionių organizatoriais – „Novaturu“ ir „TEZ Tour“.  Bendrovė taip pat vykdo specialiuosius skrydžius – skraidina valstybines delegacijas, sportininkus bei vykdo privačius užsakymus.


BVRG Burson - Marsteller


Š.m. balandžio mėn. 4 d. su oficialiu vizitu Lietuvoje lankysis Turkijos prezidentas J.E.p. Abdullal Gul. Šio vizito metu VšĮ „Versli Lietuva“, LR Užsienio reikalų ministerija bei Nepriklausoma pramoninkų ir verslininkų asociacija (MUSIAD) balandžio mėn. 4 d. organizuoja Lietuvos – Turkijos verslo forumą, kurio metu vyks individualūs verslo susitikimai.
 
Pagrindinis verslo forumo tikslas – pasikeisti patirtimi, rasti potencialių partnerių bei užmegzti naujus verslo kontaktus su Turkijos kompanijomis.
 
Turkijos atstovai išreiškia didelį susidomėjimą Lietuvos ir Turkijos ekonominių santykių skatinimo galimybėmis bei dvišalį bendradarbiavimą norėtų plėtoti įvairiuose verslo sektoriuose. Maloniai kviečiame dalyvauti prekybos, investavimo, turizmo, logistikos, informacinių technologijų, pramonės sektorių ir juos kuruojančių institucijų bei Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovus verslo forume.
 
Renginio vieta – Radisson Blu viešbutis Lietuva, Konstitucijos pr. 20, Vilnius. Dalyvavimas verslo forume – nemokamas, renginio kalba – anglų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt