Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Latvijos transporto ministras Anrijs Matiss ir Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Juhan Parts Rygoje pasirašė deklaraciją dėl tolesnio bendradarbiavimo įgyvendinant investicinį projektą „Rail Baltica 2“.  Projekto  „Rail Baltica“ antrajai fazei įgyvendinti  –  naujai europinei vėžei nuo Kauno iki Talino nutiesti – planuojama įkurti bendrą įmonę. 

„Naujos geležinkelio sistemos sukūrimas ir trijų Baltijos valstybių dalyvavimas šiame procese – sudėtingas, bet realizuojamas uždavinys. Bendra įmonė, kuri galėtų įgyvendinti tokį projektą, būtų  unikalus modelis Europoje. Galutinis sprendimas dėl bendros įmonės turi būti kompetentingas, pagrįstas ir atitinkamų institucijų išanalizuotas finansiniu ekonominiu ir teisiniu aspektu, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai, išvengiant brangiai kainuojančių klaidų“,  –  sakė  R. Sinkevičius.

Susitikime taip pat pasikeista informacija apie aktualiausius aviacijos ir trijų Baltijos šalių kelių būklės klausimus. Lietuvai kelia nerimą tai, kad kelių būklė mūsų šalyse prastėja, o iš Europos Sąjungos fondų gaunama vis mažiau lėšų.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Estijos ir Latvijos kolegoms pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai prioritetus transporto ir komunikacijų srityje.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ jau šią vasarą keleivius skraidins su 50 proc. daugiau „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvų. Pirmasis iš visiškai naujų lėktuvų greitai bus išgabentas iš gamyklos Kanadoje ir oro bendrovę pasieks jau gegužę. Planuojama, kad kiti lėktuvai bus pristatyti iki liepos mėnesio.

„Q400 NextGen“ lėktuvai yra nuostabūs ir mes labai džiaugiamės galėdami tęsti perėjimą prie lėktuvų parko, kurį sudaro tik „Bombardier“ orlaiviai. Naujų orlaivių įsigijimas yra dar vienas tikslingas žingsnis link dviejų modelių lėktuvų parko, kuris leistų padidinti mūsų efektyvumą, padėtų taupyti degalus bei išlaidas ir būtų labiau draugiškas aplinkai“, – sako generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Keturi nauji lėktuvai skraidys visomis 60 „airBaltic“ maršrutų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse. Oro bendrovė skraidindama keleivius jau tris metus naudojasi 8 „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvais.

„airBaltic“ naujuosius lėktuvus nuomosis iš Danijos bendrovės „Nordic Aviation Capital“, kuri anksčiau buvo sudariusi sutartį su „Bombardier Aerospace“ šiems įsigyti. Galutinė numatoma pirkinio vertė siekia 134,77 mln. JAV dolerių (daugiau nei 355 mln. litų).

Šių lėktuvų įsigijimas yra labai svarbus „airBaltic“ siekiant tapti pirmąja Europos oro bendrove, pradėjusia vykdyti žaliuosius skrydžius turbopropeleriniais lėktuvais. Šiemet pradėto įgyvendinti projekto AMBER tikslas yra sumažinti skrydžių nuotolius, sunaudojamo kuro kiekį, anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu. Per metus žalieji „airBaltic“ skrydžiai anglies dvideginio emisijas sumažins 5 mln. kilogramų.

Šių metų vasarą be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Atostogauti svečiuose kraštuose norintiems keleiviams „airBaltic“ padidino skrydžių skaičių į iš viso vienuolika miestų, įskaitant Paryžių, Barseloną, Nicą, Stokholmą, Romą, Londoną ir Barį.

A/S Air Baltic Corporation

Vokietijoje kelių kokybei skiriama itin daug dėmesio. Remiantis prognozėmis, 2016-aisiais keliams prižiūrėti bus skirta rekordinė suma – 3,5 milijardo eurų.
 
Tam, kad kelių priežiūra taptų pigesnė, Fraunhoferio instituto specialistai pasiūlė naudoti naują technologiją, suteikiančią galimybę greitai įvertinti kelio būklę.
 
Tyrėjai sukūrė sistemą, kuri naudoja lazerinį skenavimo įrenginį, sumontuotą galinėje automobilio dalyje. Jis gali nustatyti kelio defektus automobiliui važiuojant 100 km/val. greičiu.
 
Skenerio dydis – kaip ne itin didelės batų dėžutės. Jis tvirtinamas maždaug trijų metrų aukštyje. Įrenginyje sumontuotas besisukantis veidrodis, kuris nukreipia lazerio spindulį pagal eismo kryptį.
 
Spindulys paskleidžiamas 70 laipsnių kampu – tokiu būdu nuskenuojama išsyk keturi metrai kelio ploto. Nuo asfalto atsispindėjęs signalas fiksuojamas specialiu detektoriumi. Prietaiso tikslumas – 0,15-0,3 mm. GPS padeda nustatyti, kurioje kelio vietoje yra defektas.
Dar vienas sistemos privalumas – ji gali dirbti tiek dieną, tiek naktį. Skeneris, pavadintas „Pavement Profile Scanner“, jau išbandytas. Nuo praėjusių metų vasaros jis įvertino 15 tūkst. kilometrų Vokietijos kelių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos Federacijos transporto ministerijos Federalinės kelių agentūros Rosavtodor 2013-03-20 įsakymu Nr.47  nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 25 d. įvedami laikini eismo apribojimai krovininiam transportui.
 
Taip pat nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d. visuose federaliniuose keliuose bus draudžiamas vilkikų eismas, jeigu oro temperatūra bus aukštesnė nei 32 laipsniai pagal Celsijų. Draudimas galios dienos metu nuo 10:00 iki 22:00 val.
 
Dokumentai, reglamentuojantys pavasarinio polaidžio ir  aukštos oro temperatūros laikinus eismo apribojimus, nurodyti interneto svetainėje  www.rosavtodor.ru

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministerijoje pasirašyta sutartis, pagal kurią bus įgyvendinamas „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“.

Sutartį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD), viešosios ir privačiosios partnerystės (VPP) projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialiosios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkelis“, įsteigta pagal konkurso reikalavimus ir 25-erius metus vykdysianti projekto valdymą ir administravimą.

„Džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerijos įstaiga yra pirmoji Lietuvoje, pasirašiusi labai svarbią, valstybei ekonomiškai naudingą sutartį kelių statybos sektoriuje. Tai bus gera patirtis ateityje Lietuvoje įgyvendinamiems viešosios ir privačios partnerystės projektams kelių infrastruktūrai šalyje plėtoti“,  – teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Tik kiek ilgiau nei dvejus metus rengto projekto sutartis jau pasirašyta. Žinant kaimyninių valstybių patirtį, tai – labai geras tempas. Tarkim, Lenkijoje pirmoji VPP projekto sutartis buvo pasirašyta tik po 9-erių metų, Latvijoje parengiamieji darbai truko trejus metus, tačiau sutartis taip ir nebuvo pasirašyta“  – sakė LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas.

Projekto rangovai – bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ – per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelį, 23-ejus metus vykdys jo eksploatacinę priežiūrą ir per tą laiką du kartus atliks kelio rekonstrukciją. Projekto įgyvendinimo kaina – 123,575 mln. Lt. Valstybė už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23-ejus metus.

 „Pasibaigus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus atiduotas  kokybiškas, visus normatyvinius reikalavimus atitinkantis kelias. Pasaulinė praktika rodo, kad įgyvendinant VPP projektus pasiekiamas geriausios kainos ir kokybės santykis. Tai yra didžiausias VPP būdu vykdomų projektų privalumas“, – pabrėžė „Plėtros investicijų“ vadovas ir bendrovės „Kauno tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

Tiesiant aplinkkelį bus rekonstruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos. Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja dalis, jis nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis. Įgyvendinus projektą, kurortinio miesto gyventojai ir svečiai išsivaduos nuo minėtų transporto priemonių srauto, sumažės transporto spūstys, aplinkos tarša.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Navigacijos prietaisų gamintojas „TomTom“ paskelbė duomenis apie pasaulio didmiesčius, kuriuose dėl eismo intensyvumo susidaro didžiausios transporto priemonių spūstys.
 
Vokietijoje transporto spūsčių lyderiu tapo Štutgartas. Šiame mieste dėl eismo intensyvumo dieną transporto priemonės priverstos sugaišti trečdaliu (33 proc.) daugiau laiko, nei važiuojant naktį. Labai lėtai transportas gali judėti ir Hamburgo gatvėmis. Kasdieninės transporto spūstys pailgina važiavimo laiką šiame uostamiestyje vidutiniškai iki 32 proc. Į transporto spūsčių lyderių penketuką tarp Vokietijos didmiesčių patenka Berlynas (28 proc.), Kelnas (26 proc.) ir Bavarijos žemės sostinė Miunchenas (24 proc.).
 
Transporto eismo intensyvumo ir susidarančių spūsčių analizė remiasi duomenimis, kuriuos „TomTom“ apibendrino, gavusi juos iš keleto milijonų navigacijos įrangos naudotojų 160 pasaulio didmiesčių, esančių keturiuose žemynuose. Vokietijoje duomenys gauti ir apibendrinti dešimtyje didžiausių ir strategiškai svarbiausių miestų, kuriuose susikerta visų transporto rūšių – automobilių kelių, geležinkelių, vandens ir oro linijų maršrutai.
 
Pagal transporto priemonių intensyvumą pasaulio lyderiu lieka Rusijos sostinė Maskva, per kurią kelionės laikas dienos metu, palyginus su važiavimu naktį, vidutiniškai pailgėja dviem trečdaliais (66 proc.). Rytinio piko valandomis Maskvoje automobiliai sugaišta dar dvigubai ilgiau – 106 proc. daugiau laiko, nei važiuojant be kliūčių naktį. Toliau prie transporto spūsčių pasaulinių lyderių „TomTom“ duomenimis priskiriami Istambulas (55 proc.), Varšuva (42 proc.), Marselis (40 proc.) ir Palermas (39) proc.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos paštas buvo pripažintas vienu geriausių tarp visų pasaulio paštų operatorių, teikiančių tarptautinių greitųjų siuntų (EMS) paslaugą. Įvertinęs praėjusių metų rezultatus, EMS kooperatyvas prie Pasaulinės pašto sąjungos Lietuvos paštui skyrė sidabro apdovanojimą.

„Siekiame tapti patikimais partneriais tiek vidaus, tiek tarptautinėje erdvėje, todėl didelį dėmesį skiriame greitam ir kokybiškam siuntų pristatymui. Malonu, kad mūsų pastangos įvertintos tokiu aukštu apdovanojimu. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvos paštui pavyks pasiekti dar geresnių rezultatų“, – sakė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorius Robertas Gudavičius.

Oficialiai Lietuvos paštui apdovanojimas bus įteiktas šių metų balandžio 15–16 dienomis vyksiančioje EMS kooperatyvo Generalinėje Asamblėjoje.

EMS kooperatyvas kasmet apdovanoja pasaulio šalių pašto operatorius, kurie geriausiai teikia EMS siuntų pristatymo paslaugą. Lietuvos paštui aukščiausi įvertinimai skiriami jau trečius metus iš eilės.

Vertindama šalių operatorius komisija atsižvelgia net į 16 kriterijų. Vienas svarbiausių – EMS siuntų pristatymo laikas. Šios siuntos turi pirmenybę prieš kitas pašto paslaugas, todėl gavėjui turi būti pristatomos kuo skubiau. Taip pat vertinama, kaip greitai pašto operatorius sugeba perduoti informaciją apie siuntų pristatymo etapus, skenuoti gaunamas siuntas, operatyviai atsakyti į klientų užklausas ir pan.

Šiuo metu Lietuvos paštas tarptautines greitojo pašto siuntas pristato į 81 pasaulio šalį. Vidutinė siuntų vežimo į gavimo šalį trukmė – 1–5 darbo dienos.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-04-10, trečiadienis

Renginio pradžia: 10:00

Renginio vieta: Susisiekimo ministerija (Gedimino pr. 17, Vilnius, 219 salė)

Balandžio 10 d.,10 val. Susisiekimo ministerijoje bus pasirašyta pirmoji Lietuvos kelių statybos sektoriuje viešosios ir privačiosios partnerystės sutartis.

Po sutarties pasirašymo Susisiekimo ministerijos 219 kab. vyks spaudos konferencija, į kurią maloniai KVIEČIAME ŽURNALISTUS.

Spaudos konferencijoje dalyvaus susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir sutartį pasirašiusių šalių atstovai.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija

Nuo šių metų liepos 1 d. bus apmokestinami keliai Baltarusijoje. Vairuotojų patogumui rengiama elektroninė atsiskaitymo už kelius sistema vadinama „BelToll“. Apie naują sistemą visa informacija bus teikiama naujoje oficialioje internetinėje svetainėje www.beltoll.by.
 
Taip pat visą su mokamais keliais susijusią informaciją galima bus gauti telefonu +375 (172) 798 798 . Darbo dienomis 8:00-18:00 val. Skambučių centro operatoriai yra pasiruošę atsakyti į vairuotojų klausimus rusų, baltarusių, anglų ir lenkų kalbomis.
 
Vairuotojai skambinantys į informacinę liniją, gaus operatyvią informaciją apie elektroninę mokesčių už kelius sistemą, važiavimo keliais įkainius, taip pat sužinos, ką daryti, jei vairuotojas prarado atsiskaitymo už kelius aparatą.
 
Ateityje paslaugų bus daugiau
 
Planuojama, kad likus mėnesiui iki kelių apmokestinimo, skambučių centras turėtų veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Nuo birželio 3 d. www.beltoll.by svetainėje planuojama įdiegti skaičiuoklę, kuria vairuotojai galės apskaičiuoti kelionės kainą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos įmonių vadovai su optimizmu žvelgia į šiuos metus ir prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs sparčiau nei pernai, o pagrindinis ūkio variklis bus pramonė. Šiemet daugiau verslininkų planuoja didinti darbuotojų skaičių bei atlyginimus.

Tokias išvadas skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos šalyse atlikusi lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausą „Ekonomikos pulsas 2013“.

„Palyginus su praėjusių metų tyrimu, šiemet Lietuvos verslo lyderiai yra optimistiškesni. Nepaisant euro zonos problemų, Lietuvos įmonės planuoja priimti naujų darbuotojų ir didinti atlyginimus – pagal šiuos ketinimus galime spręsti apie atsigaunančią ekonomiką“, – tyrimo rezultatus apibendrino „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.

Baltijos šalių verslininkai prognozuoja spartesnį BVP augimą

Dauguma apklaustų Lietuvos verslo lyderių prognozavo, kad šalies BVP šiemet augs sparčiai – 3–3,9 proc. BVP augimo tikisi net 42 proc. verslo lyderių, o 2–2,9 proc. augimo – 37 proc. respondentų. Panašias ekonomikos augimo tendencijas įžvelgia ir kitų Baltijos šalių verslininkai – spartų (3–3,9 proc.) BVP augimą prognozuoja 44 proc. Estijos ir 36 proc. Latvijos verslininkų. 36 proc. estų ir 39 proc. latvių vadovų mano, kad jų šalies ekonomika augs 2–2,9 proc.

Baltijos šalių verslo lyderių nuomonė sutampa su vasario mėnesio Europos Komisijos prognozėmis, pagal kurias Lietuvos BVP 2013-aisiais išaugs 3,1 proc., Latvijos – 3,8 proc., o Estijos – 3 proc.

Kaip ir praėjusiais metais, Baltijos šalių verslo lyderiai pagrindiniu BVP augimo šaltiniu šiemet įvardija pramonės sektorių. Lietuvoje šis rodiklis yra didžiausias – 52 proc., Latvijoje – 41 proc., o Estijoje – 37 proc. Tarp kitų pagrindinių BVP augimo šaltinių Lietuvos įmonių vadovai įvardija didmeninę ir mažmeninę prekybą (15 proc.), transportą ir logistiką (10 proc.), energetiką (9 proc.), statybą ir nekilnojamąjį turtą (7 proc.) bei žemės ūkį ir žvejybą (6 proc.).

„Jau eilę metų pramonės sektorius yra pagrindinis Lietuvos ūkio ir eksporto variklis, šiemet apklausti verslo lyderiai taip pat įsitikinę, kad pramonės indėlis į šalies ekonomiką bus didžiausias. Žinoma, pramonės rodikliai priklausys nuo eksporto, todėl svarbu, kaip plėtosis eurozonos - pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos – ekonomika. Dešimtadalis Lietuvos verslo lyderių svarbiausiu BVP šaltiniu įvardijo transportą ir logistiką – tai nestebina, nes esame patogioje geografinėje padėtyje ir šis sektorius geriau išplėtotas nei kaimyninėse šalyse“, - pažymėjo „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo paslaugų vadovas Povilas Akstinas.

Daugiau įmonių priims naujų darbuotojų ir kels atlyginimus

Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių ketina didinti darbuotojų skaičių, o kaimyninių valstybių įmonės yra kur kas atsargesnės – priimti daugiau darbuotojų planuoja tik kiek daugiau nei trečdalis Estijos (36 proc.) ir Latvijos įmonių (37 proc.).

39 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų skaičių ketina didinti 1–10 proc., kas dešimta įmonė – 11–20 proc. 33 proc. įmonių vadovų mano, kad darbuotojų skaičius nekis ir tik 14 proc. vadovų prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

Didinti darbo užmokestį planuoja septynios iš dešimties apklaustų Lietuvos įmonių. Tiesa, 55 proc. verslininkų mano, kad darbo užmokesčio augimas bus nuosaikus – iki 5 proc., ir tik 14 proc. respondentų pažymėjo, kad darbo užmokesčio augimas sieks 5–10 proc.

Kaip pagrindines priežastis kelti darbo užmokestį Lietuvos verslo lyderiai įvardijo gerėjančią įmonės finansinę padėtį (36 proc.), darbuotojų darbo našumo augimą (30 proc.) ir kvalifikuotų specialistų trūkumą darbo rinkoje (24 proc.).

Lietuvos įmonių tikslai – kurti ilgalaikę strategiją ir ieškoti naujų eksporto rinkų

Esant dabartinei ekonomikos padėčiai, dauguma Lietuvos verslo lyderių pareiškė, kad jų įmonės koncentruosis į ilgalaikės įmonės veiklos strategijos kūrimą bei įgyvendinimą (46 proc.), naujų eksporto krypčių paiešką (24 proc.), gerų darbuotojų išsaugojimą (15 proc.) ir sąnaudų mažinimą (10 proc.).

Vis dėlto Lietuvos įmonių rengiami verslo planai yra gana trumpalaikiai – beveik kas antra įmonė detalų verslo planą sudaro vieneriems metams. Palyginimui, pusė Estijos įmonių detalią veiklą planuoja 2–3 metams, o trečdalis – net 4–5 metams.

Verslininkai nori mažesnių mokesčių ir paprastesnių procedūrų

Baltijos šalių verslo lyderiai kaip aktualiausius mokesčių politikos klausimus įvardijo mokesčių mažinimą (34 proc. respondentų Lietuvoje, 30 proc. Latvijoje ir 43 proc. Estijoje) ir mokesčių naštos suvienodinimą Baltijos šalyse (ypač Latvijoje – 36 proc. apklaustųjų). Dar vienas svarbus mokesčių politikos klausimas – mokesčių deklaravimo bei administravimo procedūrų supaprastinimas (ypač Lietuvoje – 28 proc. apklaustųjų). Progresinių mokesčių įvedimas apklausos dalyviams pasirodė mažiau aktualus – vos 4 proc. Lietuvos verslo lyderių progresinius mokesčius įvardijo kaip aktualų klausimą.

Paklausti, kokius mokesčių pakeitimus palaikytų, Lietuvos verslo lyderiai palankiausiai įvertino „lubų“ nustatymą socialinio draudimo įmokoms nuo su darbo santykiais susijusių pajamų (73 proc.), socialinio draudimo įmokų mažinimą (57 proc.), darbuotojui ir darbdaviui tenkančios socialinio draudimo įmokų proporcijos pakeitimą (60 proc.).

Estija trečius metus iš eilės išlieka patraukliausia šalis investicijoms

Pagal tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad Estija vis dar yra patraukliausia šalis investuoti ketinančioms užsienio kompanijoms – taip mano 87 proc. Lietuvos verslininkų ir po 63 proc. Estijos ir Latvijos verslininkų. Lietuvą apklausos dalyviai įvardijo kaip mažiausiai patrauklią užsienio investicijoms – tik 22 proc. latvių, 9 proc. lietuvių ir 8 proc. estų Lietuvą laiko patraukliausia Baltijos šalimi užsienio investicijoms.

KPMG Baltics, UAB

Pirmoji balandžio savaitė ir toliau visus stebino gausiu sniegu, tačiau iškritęs sniegas netrukdė transporto pasauliui suktis toliau. Netgi galima būtu teigti, kad blogų žinių praėjusią savaitę vežėjai nesulaukė.
 
Vežėjams tenka prisitaikyti prie šiek tiek pakitusios muitinių apkrovos. Baltarusijai nuo balandžio 1 d. įvedus pavasarinius sunkiasvorių automobilių apribojimus, Lietuvos pasienyje su šia valstybe vienuose punktuose padidėjo eilės, kituose jos išnyko.
 
Vykstantys į Muitų sąjungą, bet toliau nei Rusija ar Baltarusija, turėtų atkreipti dėmesį, kad Kazachstane šešių juostų kelias Astana- Borovoe nuo gegužės 1 d. taps mokamas.
 
Nauji sunkvežimiai
 
Nyderlandų princas apsilankė „DAF“ gamykloje Eindhovene, kur praėjusią savaitę serijiniu būdu pradėti gaminti naujausius ekologijos standartus atitinkantys „DAF“ modeliai.
 
Nesnaudė ir Europos vilkikų gamintojų konkurentai. Kompanija „Hyundai“ Seule vykusios komercinės parodos metu pristatė naują savo vilkiką „Trago Xcient“. Nors gamintojas to neteigia, tačiau akivaizdu, kad su šiuo vilkiku siekiama įsitvirtinti pasaulinėse rinkose, Europoje taip pat.
 
Kita įdomi naujiena, kompanijos „ATDynamics“ pristatytas aerodinaminį paketas puspriekabėms, kuris, jų skaičiavimu, leis vežėjams sutaupyti apie 5 l. kuro nuvažiavus 1 tūkst. km. magistraliniuose keliuose įprastu greičiu.
 
Pikantiškos naujienos
 
Meksikos Gomes Palasijaus mieste po traukinio ir vilkiko susidūrimo žemė buvo padengta alaus skardinėmis, kurias gabeno į avariją papuolęs vilkikas. Vietiniai gyventojai nesikuklindami pasirūpino alaus atsargomis.
 
Na o tiems, kurie negali be transporto gyventi nei minutės, „Espresso Veloce“ kompanija siūlo įsigyti labai gražų kavos aparatą – jis pagamintas iš V12 variklio.
 
Redakcija linki visiems saugiau vairuoti ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių. Jei vis tik taip nutiktų, nenustebkite jei jus sustabdys policija. Balandžio mėnesį padidintas policijos dėmesys eismo dalyviams.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Saugaus eismo dienos, balandžio 6-osios, išvakarėse lankėsi Radviliškyje, kur vyko renginiai šiai dienai paminėti. Nuo 2006 m. Saugaus eismo diena  įrašyta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Tai proga atkreipti eismo dalyvių dėmesį, kad kelyje būtina elgtis atsakingai ir kultūringai.

„Galima vardinti problemas, kodėl mūsų keliuose žūsta ar sužalojami žmonės, bet man norėtųsi įvardinti vieną pagrindinių priežasčių – žmogaus elgesį. Tikriausiai sutiksite, kad saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų. Iki 2020 metų žuvusiųjų keliuose skaičių Europos Sąjungoje numatyta sumažinti dvigubai. To mes turime siekti ir Lietuvoje“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Per visą darbo Vyriausybėje laikotarpį susisiekimo ministras R. Sinkevičius išskyrė Kovo 11-ąją. Tos dienos eismo įvykių suvestinė skelbė: įvykių, kuriuose būtų nukentėję žmonės, neužregistruota. Simboliška, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną eismo dalyviai buvo drausmingi.

Saugaus eismo dienos minėjimo dalyviai Radviliškyje galėjo išbandyti kelininkų parūpintus saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius, buvo pristatyta Saugaus eismo programa, dalinami leidiniai saugaus eismo tema, atšvaitai. 

Balandį galima vadinti Saugaus eismo mėnesiu, nes daugelyje šalies mokyklų vyksta pradinukų „Šviesoforo“ ir prasideda jaunųjų dviratininkų „Saugaus rato“ varžybos. Kelių direkcija organizuoja Lietuvos mokinių konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. Šiuose renginiuose dalyvauja apie 50 tūkst. Lietuvos mokinių.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Balandžio 3 d., Vilniuje vykusiame vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ narių regioniniame ataskaitiniame susirinkime 70-iai įmonių vadovų įteikti asociacijos nario pažymėjimai. Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius teikdamas pažymėjimus susirinkusiems vežėjams palinkėjo vieningo ir darnaus darbo.
 
Pirmasis pranešimą skaitė Vilniaus regionui atstovaujantis prezidiumo narys Dainius Abramavičius, asociacijos Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas, pristatęs pagrindines veiklas Rytų ir Vakarų rinkose. Pasak jo, tik santykių tvirtinimas su kaimyninėmis valstybėmis palengvins Lietuvos vežėjų darbą, todėl jis atliekamas nuolat. Išsprendus pagrindinius ginčus dėl krovinių gabenimo rūšies nustatymo kaimyninėje Rusijoje, vis dar lieka aktualių temų kalbant apie šią šalį ir ypač apie Rytų muitų sąjungos šalis.
 
D. Abramavičiaus teigimu, bendradarbiaudami ir dalyvaudami svarbiuose susitikimuose Europos Sąjungos šalyse ir Ženevoje vykstančiuose IRU renginiuose, asociacijos atstovai kuria palankesnę aplinką šalies vežėjų verslui.
 
Veiksmų darna – siektinas tikslas
 
Regioninio susirinkimo pranešėjai sutarė dėl vieno, jog norėdami pasiekti apčiuopiamų rezultatų, privalo dirbti vieningai, derinant veiksmus. Prezidiumo narys Juozas Kuklys, pastebėjo, kad susikalbėjimo asociacijos narių tarpe vis dar trūksta, tačiau finansinę ir darbinę aplinką asociacijoje jis apibūdino kaip stabilią.
 
Asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad be transporto politikos ir finansinių dalykų ne mažiau svarbus yra ir vežėjams aktualių paslaugų plėtojimas. Šiuo atveju asociacija „Linava“ per pusantrų metų pasistūmėjo gana daug – pasiūlė pigesnių degalų įsigyti Lietuvoje – „Statoil“ degalinių tinkle, o neseniai didmeninėmis kainomis degalus mūsų šalies vežėjai pradėjo pilti Lenkijoje – LOTOS degalinėse.
 
Matydami, į kokią sunkią padėtį visus vežėjus stumia naujomis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainomis draudimo bendrovės, Krovininė taryba suformavo darbo grupę draudimo klausimams spręsti. Buvo aptartos būtinos priemonės padėčiai šioje rinkoje keisti – pasamdyti advokatai, galintys konsultuoti ir formuoti įstatymų pataisas šiais klausimais.
 
Kitų draudimo rūšių kainodara taip pat koreguojama, sutarus dėl grupinių pirkimų su partneriais. Pernai tarpininkaujant asociacijai „Linava“ vežėjams pasiūlytas perpus pigesnis kelionių draudimas, o šiemet jau suderintos geresnės sąlygos dėl CMR draudimo. „Dažnai sau užduodu klausimą, kodėl esu „Linavos“ narys“ ir atsakymas yra paprastas – todėl, kad kartu esame stipresni.“, – sakė M. Atroškevičius.
 
Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius priminė, jog vežėjai yra savo likimo kalviai spręsdami klausimus susijusius su bendrais verslo interesais. „Kažin ar galėjo prieš porą metų mus suprasti Vyriausybė ir Seimas, kai tekdavo kokio komiteto posėdyje sutikti savo kolegas kalbančius priešingai nei asociacija. Dabar situacija pasikeitė, todėl turime sutarti, kad klausimus sprendžiame kartu ir einame turėdami vieningą poziciją“, – dialogo ir pasitarimų modelį aptarė A. Kondrusevičius.
 
Problemų pakanka
 
Asociacijos atstovai šiuo metu bando spręsti vieną opiausių – eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje problemą.
 
Pasak A. Kondrusevčiaus, girdimas geranoriškas kaimyninės Baltarusijos atsakas ir noras plėsti pasienio punktus, skiriant lėšas ir planuojant konkrečius darbus. „Žinoma, situacija nepasikeis per metus, tam gali prireikti dvejų ar trejų metų, tačiau investicijų ir organizaciniai mechanizmai Lietuvoje ir Baltarusijoje jau paleisti, manau, tai yra labai gera žinia mums visiems“, – sakė A. Kondrusevičius.
 
Jis priminė, jog nelengva apie pasienio infrastruktūros siaurąsias vietas buvo kalbėti ir Lietuvoje, ypač girdint kai kurių vežėjų kritiką beriamą asociacijos „Linava“ atžvilgiu valstybės atstovams. Tačiau rezultatas yra teigiamas – Vyriausybė skyrė 170 mln. pasienio infrastruktūrai gerinti.
 
Kitų asociacijų interesai
 
„Linavos“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, asociacijoje pradėjęs darbą 2012 m. lapkritį, pasidžiaugė, kad pavyko subalansuoti sekretoriato darbus ir pristatė savo darbo rezultatus, tačiau jį liūdina tai, kad į jos darbą bando kištis išorinės jėgos ir keli politikuojantys vežėjai.
 
Jis teigė, jog asociacija „Linava“ sulaukė ne tik politikų, bet ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos išpuolių. Asociacija „Linava“ apskųsta Konkurencijos Tarybai ir Lietuvos muitinei, dėl neva nepagrįstų TIR kygelių kainų ir neva nariai asociacijoje diskriminuoja kandidatus. Jis citavo Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU generalinio sekretoriaus Martin Marmy laišką, kuriame aiškiai įvardijama, kad „Linava“ veikia turėdama visus IRU įgaliojimus, tad „kiekviena asociacija yra įpareigojama nustatyti pakankamą finansinę maržą, kad užtikrinti visais atvejais pakankamą TIR garantijų grandinės finansinį stabilumą, ir gebėti užtikrinti visus finansinius įpareigojimus prieš draudėjus ir Nacionalines muitines“.
 
Pasak jo, Lietuva privalo turėti stabilią vežėjų asociaciją, todėl vadovaudamasi IRU direktyvomis, asociacija užtikrina pakankamą garantinio fondo dydį, kad galėtų įveikti galimas finansines rizikas. Viena tokių, pasak R. Malkaus, yra tyrimas, kurį vykdo Konkurencijos Taryba, galinti asociaciją nubausti 10-15 proc. jos metinės apyvartos dydžio bauda. Matydami, kad 3,5-5 mln. litų bauda yra realus pavojus asociacijai, IRU įpareigojo „Linavos“ vadovus užtikrinti pakankamą piniginį rezervą. „Patys nariai apskundė savo asociaciją, kai kurie jų sėdi šioje salėje ir veikia padedami išorinių jėgų.“, – tikino R. Malkus.
 
A.Kondrusevičius taip pat nurodė, jog Sigitas Česnavičius kartu su Nijole Uinskiene, neva atstovaudami smulkiuosius vežėjus apskundė „Linavą“ Konkurencijos tarybai. „Keista tai, kad ir Vidmantas Pelėda, mūsų asociacijos revizijos komisijos pirmininkas yra Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo nariu ir nemato jokio interesų konflikto. Juk tai asociacija, kuri veikia prieš „Linavą“, – pastebėjo A.Kondrusevičius.
 
V.Pelėda sureagavo į pastabą teigdamas, kad yra laisvas dalyvauti kelių asocijuotų struktūrų darbe ir susirinkusiems leido suprasti, kad jokio interesų konflikto savo veiksmuose neįžvelgia.
 
Į pastabas audringai reagavo ir S. Česnavičius, tikinęs, kad dalyvauja SVV (Smulkaus ir vidutinio verslo) Tarybos darbe ir esą tokiais savo veiksmais siekia pagerinti darbo sąlygas vežėjams. Salėje susirinkę asociacijos „Linava“ nariai palydėjo šiuos komentarus piktokomis replikomis ir, galiausiai, nutraukė besiteisinančio S.Česnavičiaus kalbą.
 
Darbai tęsiami
 
Pasak asociacijos generalinio sekretoriaus, darbai nepaisant teisinių ginčų ir kitokių trukdžių vykdomi, o svarbiausia funkcija – vežėjų atstovavimas tarptautinėje arenoje vyksta nenutrūkstamai. Asociacijos „Linava“ atstovai nuolat dalyvauja Jungtinių tautų transporto konferencijoje WP 30, bei Tarptautinio transporto forumo ITF posėdžiuose Paryžiuje, vyksta darbas strateginėse rinkose tokiose kaip Rusija, Kazachstanas.
 
Generalinis sekretorius priminė, jog šiemet rudenį Lietuvoje bus rengiama bendra IRU ir ES transporto ministrų konferencija, kurią organizuoja asociacija „Linava“. Šis įvykis taps vienu svarbiausių transporto srityje mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Sąjungai.
 
R. Malkus atskleidė, kad šiuo metu daug dėmesio skiriama lobistiniams projektams kaip transporto pralaidumo gerinimas pasienyje, draudimo aplinkos normalizavimas, vairuotojų stygiaus ir socialinių klausimų sprendimas. „Šiuo metu rinkoje trūksta apie apie 1000 vairuotojų. Trumpalaikis sprendimas – atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau siekiant išspręsti šį klausimą iš esmės, vyksta susitikimai su Socialinių reikalų ir darbo ministre, patarėjais, įvairių institucijų atstovais, kurių metu priimami ilgalaikiai strateginiai sprendimai“.
 
Kaip vieną svarbiausių uždavinių jis įvardijo ryšių su vežėjais stiprinimą, kuris pradedamas atnaujinus asociacijos internetinę svetainę www.linava.lt. „Tikiuosi, kad vežėjams ateityje nebereikės ieškoti informacijos kituose tinklalapiuose, o ateityje planuojame daugiau pakeitimų“, – planais dalijosi R. Malkus.
 
Generalinis sekretorius taip pat paminėjo, kad „Linava“ ateityje planuoja daryti išsamias transporto rinkos analizes. Šiuo metu kai kurie vežėjai teigia, kad krovinių sumažėjo, tačiau asociacija pastebi, kad TIR knygelių išdavimas nuolat auga. „Tai du prieštaringi teiginiai, tačiau transporto politikos požiūriu, turėtumėme pamatyti, kad kažkur krovinių srautai nyksta, o kitos zonos yra aktyvesnės. Nuolatinės rinkos analizės leis patiems konstatuoti situaciją rinkoje,“ – sakė R. Malkus.
 
TIR klausimai – sprendžiami
 
R. Malkaus pranešime buvo paminėtas itin aktualus TIR knygelių kainų klausimas. „Prezidiumas įpareigojo mane derėtis su IRU dėl TIR knygelių kainų. TIR knygelių kainų keitimas – tai nėra prezidiumo sprendimas, tai IRU valia“ – sakė R. Malkus. Anot jo, „ Kai bus atliktas asociacijos auditas, galėsime vykti į Ženevą ir remdamiesi audito išvadomis pristatysime, kiek finansiškai yra stipri asociacija.“ R. Malkus prognozavo, kad TIR knygelių kainos gali keistis ne anksčiau nei trečiąjį metų ketvirtį.
 
Susirinkimo metu R. Malkus aptarė finansines asociacijos perspektyvas ir biudžeto projektą. Jis atskleidė, kad 2013 m. biudžeto projektą Kongresas patvirtino nekorektiškai ir pristatė, kodėl: „Pirmiausiai, į pajamas Finansų ir biudžeto komitetas įtraukė pajamų už asociacijos nario mokestį. Tai pačios stabiliausios asociacijos pajamos. Asociacijos biudžetas yra finansinės veiklos programa, o, jei tos pajamos nenumatytos, jų negalėsime naudoti. Kita, didesnė problema, ta, kad biudžete buvo fiksuojamas nesantis pelnas.“
 
Pasak jo, naujas, pakoreguotas biudžeto projektas bus skelbiamas “Linavos” internetiniame puslapyje.
 
Kalbėdamas apie asociacijos veiklos perspektyvas, kaip vieną iš planų R. Malkus paminėjo, teisines paslaugas vežėjams. Asociacijos internetinėje svetainėje pateikti Eurazijos regiono teisininkų, į kuriuos vežėjai gali kreiptis iškilus teisinėms problemoms užsienio šalyse, duomenys.
 
Baigdamas savo pranešima R. Malkus trumpai pristatė kieno ir kokie veiksmai trukdo asociacijai „Linava“ veikti efektyviai. Tarp jų buvo paminėti judėjimo „Už skaidrumą Linavoje“ veiksmai atvedę asociaciją į beprasmius ginčus ir gausias išlaidas teisininkams.
 
Diskusijų ir polemikos netruko pasisakant šio judėjimo atstovams – Revizijos komisijos atstovams V.Pelėdai, Alicijai Monkevič bei prezidiumo nariui Erlandui Mikėnui, kurių pozicija išliko nepakitusi – asociacijos sekretoriatas turėtų dar labiau mažinti biudžete numatytas išlaidas ir atkreipti dėmesį į draudimo bei pasienio problemas.
 
Vežėjai siūlė vieningus projektus
 
UAB „Krautoma“ direktorius Sigitas Žilius pasidžiaugė susirinkimo eiga ir nuveiktais darbais. „Šiandien mes išsaugojome „Linavą“, nes asociacijoje buvo sutelkta labai stipri komanda. Mes kaip smulkieji vežėjai pastebime, kad prezidento pasirinkimas į viceprezidentus paskirti Mečislavą Atroškevičių, rodo, kad asociacijai rūpi smulkūs ir vidutiniai vežėjai.“ – sakė jis.
 
Savo pranešime S. Žilius daug dėmesio skyrė bendrųjų pirkimų projektams, kuriuose dalyvaudami vežėjai gali įsigyti prekių ar paslaugų geresnėmis kainomis. Nors projektai su „Statoil“, UAB „Mototoja“ yra sėkmingi, S. Žilius pastebi, „Pagrindinė priežastis dėl ko, kai kurie projektai yra nesėkmingi yra ta, kad neturime konfidencialumo sutarties su asociacijos nariais“.
 
Kalbėdamas apie perspektyvinius bendrųjų pirkimų projektus S. Žilius prioritetus teikė draudimo projektams. Taip pat daug dėmesio skiriama bendro krovininių automobilių pirkimo projektui, vieningam darbuotojų pažymėjimų projektui, kuris leistų asociacijos narių darbuotojams pigiau įsigyti degalų ar biuro reikmenų. S. Žiliaus teigimu, asociacijos nariai turi daug neišnaudotų galimybių, kurios vežėjams gali padėti sutaupyti kiekvieną dieną.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilnius, balandžio 5 d. Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su žlugusio Ūkio banko veikla ir turto naudojimu.

Generalinės prokuratūros prašoma išsiaiškinti, ar Ūkio banko vardu veikę asmenys – pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas, banko vadovai, valdybos bei stebėtojų tarybos nariai neturi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl kreditinio sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, apgaulingos apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo.

„Akivaizdu, kad Ūkio banko problemos neatsirado per vieną dieną, o banko žlugimas buvo ne atsitiktinumas, o ne vienerius metus vykdytos veiklos pasekmė. Lietuvos banko viešai paskelbti duomenys, kad su Ūkio banko pagrindiniu akcininku susijusioms įmonėms buvo suteikta beveik 2 mlrd. litų paskolų bei kita informacija leidžia manyti, kad Ūkio banke vykdyta nusikalstama veikla“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Generalinės prokuratūros taip pat prašoma nustatyti, ar nusikalstamos veiklos bendrininkaudami taip pat nevykdė kiti asmenys – turto vertintojai bei auditoriai.

Ūkio banko žlugimas jau pareikalavo iš valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas maždaug 800 mln. litų injekcijos perduodant gerąjį Ūkio banko turtą Šiaulių bankui, milijoninių nuostolių patyrė Ūkio banko kreditoriai, banke laikę draudžiamą sumą viršijančias lėšas, 100 proc. lėšų prarado smulkieji Ūkio banko akcininkai.

„Manome, kad teisėsauga, gindama viešąjį interesą, turėtų išaiškinti kaltuosius ir juos nubausti“, - sakė T. Pilipavičius.

Prie Investuotojų asociacijos buriamos Ūkio banko smulkiųjų akcininkų grupės, kuri kartu gins savo interesus, šiuo metu prisijungė daugiau kaip 40 žmonių, jų skaičius kasdien auga.

„Kol kas kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, o vėliau galvosime apie tolimesnius teisinius veiksmus. Šiuo metu investuotojai nežinioje – Ūkio banko administratorius dar nėra viešai paskelbęs banko balanso po turto perdavimo Šiaulių bankui, taip pat dar nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, - teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija

Į uosto bendrovę „Klaipėdos Smeltė“ atplukdyti du galingi kranai konteineriams krauti. Analogų visoje rytinėje Baltijos pakrantėje neturinti įranga skirta kuriamam regioniniam konteinerių paskirstymo centrui.
 
Tačiau krantinė, prie kurios turėtų dirbti naujieji kranai, dar nepastatyta, o už jos statybą atsakinga uosto direkcija negali įvardyti, kada darbai bus baigti.
 
Du 27 metrų aukščio visiškai surinkti kranai į Klaipėdos uostą specialiu, itin sunkius krovinius plukdyti pritaikytu laivu atplaukė iš Lenkijos uosto Gdynės. Tokių kranų šiuo metu daugiau nėra nė viename rytinės Baltijos pakrantės konteinerių terminale. Aikštelėje sandėliuojamiems konteineriams perkrauti skirti kranai juos galės krauti į aukštesnes ir platesnes rietuves nei dabar.
 
„Kranai leis mums tankiau sukrauti konteinerius, geriau išnaudoti patį konteinerių terminalą. Tikimės, jie leis daugiau pritraukti konteinerių“, – sakė Linas Miceika, „Klaipėdos Smeltės“ gamybos direktorius.
 
Iki metų pabaigos į „Klaipėdos Smeltę“ turėtų atkeliauti dar 5 tokie kranai. Gegužę laukiama atplaukiant kitokio krano, skirto konteineriams iškrauti iš laivų.
 
Tačiau beveik 500 metrų krantinė, prie kurios jie turėtų dirbti, yra rekonstruojama nuo 2007-ųjų pabaigos. Teko keisti statybos rangovus, skelbti naują konkursą, kuris strigo teismuose. Konkursą laimėjusi bendrovė „Vėtrūna“ su partneriais iš Latvijos darbus turėjo baigti šį pavasarį, bet patyrė finansinių sunkumų.
 
„Šiuo metu įmonė yra restruktūrizuojama. Daugiau ką nors dėl konkrečios datos, kada bus užbaigtas šitas objektas, negalėčiau įvardinti, nes šiuo metu abu partneriai derasi tarpusavyje, kaip jie pajėgs objektą užbaigti ir kokie bus terminai“, – situaciją nupasakojo Roma Mušeckienė, Jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros departamento direktorė.
 
„Klaipėdos Smeltės“ vadovas tikisi, kad iki liepos bus pastatyta bent 30 metrų krantinės, ir kranai galės pradėti dirbti.
 
„Kadangi turime vieną veikiančią terminalo dalį, mums tiesiog reikės perdislokuoti konteinerių transporto judėjimo schemą, kad tuos kranus galėtume įdarbinti“, – paaiškino Rimantas Juška, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius.
 
Vieno galingo krano kaina 5 milijonai litų. Konteineriams iš laivų iškrauti skirto krano – 22,5 milijono litų. Jei jie negalėtų dirbti, skaičiuojama, per dieną įmonė patirtų apie 80 tūkst. litų nuostolių.
 
Regioninio konteinerių paskirstymo centro finansuotojams įmonė yra įsipareigojusi iki 2019 m. konteinerių krovą padidinti mažiausiai 6 kartus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas