Atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos ir šalies savivaldybių siūlymus, šiandien Vyriausybė paskirstė rezervines Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas – 40,9 mln. litų. Šiomis lėšomis bus finansuojama 80 projektų, skirtų Lietuvos kelių ir gatvių būklei gerinti, tiltams statyti ir rekonstruoti bei saugaus eismo priemonėms įrengti.

„Didžiausios sumos numatytos tiltų per Nemuną statybos ir remonto darbams. Šiuo metu pradedamai Panemunės tilto Kaune rekonstrukcijai teks 4,7 mln. litų. Druskininkuose pastatyto tilto darbams apmokėti skiriami 3 mln. litų“, - sakė ministras Eligijus Masiulis.  

Didelė dalis rezervinių lėšų skiriama savivaldybių vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti bei rekonstruoti, jų jungtims su krašto ir rajoniniais keliais pagerinti, potvynių sugadintiems vietinės reikšmės keliams remontuoti. Tokiems projektams suteikiamas finansavimas siekia nuo 100 tūkst. iki 2,75 mln. litų.

Pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje bus finansuojami stambūs gatvių rekonstrukcijos projektai. Sostinės Žirnių gatvės ruožui tarp Tyzenhauzų ir Liepkalnio gatvių rekonstruoti skiriama 2,75 mln. litų, Klaipėdos Minijos gatvei – 2,3 mln. litų, Melnragės kvartalo gatvėms rekonstruoti – 1 mln. litų.

3,4 mln. litų šiemet skiriama Marijampolės miesto gatvėms, viadukams ir sankryžoms, kurių didžioji dalis siejasi su geležinkelių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu. Iš šių lėšų 1 mln. litų bus panaudotas viadukui per geležinkelį Gamyklų gatvėje ir šiai gatvei kapitališkai remontuoti. Šiauliuose viadukui per geležinkelį Tilžės gatvėje rekonstruoti skiriami 2 mln. litų.

Po 1 mln. litų skirta Palangos savivaldybei Jūratės gatvės remontui, Kretingos miesto Klaipėdos gatvei remontuoti. Panevėžio miesto savivaldybei taip pat skirta 1 mln. litų V. Alanto ir J. Tilvyčio gatvių žiedinei sankryžai įrengti bei J. Janonio gatvei rekonstruoti. Plungės rajono kelio Žlibinai–Kantaučiai rekonstrukcijai skirta 1,6 mln. litų, Molėtų miesto Ąžuolų gatvei remontuoti – 0,9 mln. litų. Kiti projektai yra mažesnės vertės.

Dar vienas savivaldybių projektų, kuriems bus skirtas finansavimas, paketas artimiausiu metu bus patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu. Vietinės reikšmės keliams ir gatvėms taisyti savivaldybės iš viso gaus apie 200 mln. litų.  

Šiais metais Lietuvos keliams skiriama 915,9 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Kartu su Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurios sudarys apie 270 mln. Lt, į šalies kelius bus investuota beveik 1,2 mlrd. litų.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Toks kuras Baltarusijoje gaminamas jau senokai, tačiau buvo skirtas tik eksportui. Padidėjus naftos perdirbimo gamyklų technologinėms galimybėms ir sulaukus pasiūlymų iš komercinių organizacijų, nuspręsta nauju dyzelinu prekiauti ir Baltarusijoje.

Vienas litras „Euro 5“ dyzelino kainuos 7600 Baltarusijos rublių, o tai yra apie 94 JAV dolerio centų arba 73 Euro centai.

CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Oro bendrovės „airBaltic“ taryba naujuoju valdybos nariu ir vykdomuoju direktoriumi patvirtino Martiną Sedlacky.

„Oro bendrovė „airBalic“ turi puikią komandą, kuri pasiekė tikrai gero efektyvumo, o „airBaltic“ pernai tapo punktualiausia regionine oro bendrove Europos žemyne. Mums malonu pasveikinti Martiną Sedlacky kaip naująjį vykdomąjį direktorių ir valdybos narį. Esu tikras jo būsimu svariu indėliu „airBaltic“ veiklai, taip pat tęsiant verslo restruktūrizavimo programą „ReShape“, – teigė oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas.    

Per pastarąjį dešimtmetį Martinas Sedlacky aktyviai domėjosi verslo restruktūrizavimo procesais, įskaitant oro bendrovių verslus Vidurio ir Rytų Europoje, Skandinavijoje, JAV, Singapūre, Malaizijoje. Pastaruosius septynerius metus kompanijoje „Boston Consulting Group“ (BCG) dirbo su verslo konsultavimo projektais transporto ir kitose srityse. Keturis mėnesius M. Sedlacky stipriai prisidėjo prie „airBaltic“ „ReShape“ programos, būdamas šio projekto BCG vadovu.  

M. Sedlacky yra įgijęs inžinieriaus laipsnį bei Prahos ekonomikos universiteto ir Helsinkio ekonomikos mokyklos tarptautinės vadybos magistro diplomą.

„airBaltic“ valdybą sudaro trys nariai: pirmininkas – oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas, vykdomasis direktorius Martinas Sedlacky ir finansų direktorius Vitolds Jakovlevs.

„airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Šaltinis airBaltic

Naujieji DAF vilkikai vien savo išvaizda išsiskirs iš aplinkinių vilkikų. Mėlynas vilkikas su dviem baltom juostom labiau primins klasikinio sportinio automobilio dizainą, nei tradicinio vilkiko. Nepaisant išpuoselėtos išorės, naujoji serija išsiskirs ne tik savo išvaizda.

Visų pirma „DAF XF 105 Exclusive Edition“ vilkike sukurtas maksimalus komfortas vairuotojui. Visos interjero detalės yra gerai apgalvotos. Standartinėje tokio vilkiko komplektacijoje yra odinis vairas, komfortiškos sėdynės, automatinė klimato kontrolės sistema, 42 l. talpos šaldytuvas ir prietaisų skydelis padailintas aliumininėmis detalėmis.


Maksimalų vairuotojo saugumą garantuoja gausybė saugos sistemų. „LDWS“ (Lane departure warning system) sistema perspėja apie išvažiavimą iš savosios kelio juostos, „VSC“ (Vehicle stability control) garantuoja stabilų transporto priemonės judėjimą ekstremaliose situacijose, o ramų miegą naktį užtikrina „DAF Night Lock“ sistema, kurią naudojant įsilaužti į vilkiko kabiną yra labai sudėtinga.


„DAF XF 105 Exclusive Edition“ modeliuose sumontuoti 12,9 l. „PACCAR MX“ varikliai. Jie atitinka „Euro 5“ emisijos standartą, o maksimali galia siekia 460 A. j. Taip pat šiuose vilkikuose naudojama 12 laipsnių automatinė greičių dėžė „AS Tronic“. Į kuro bakus gali pripilti daugiau nei 1 300 l. dyzelino.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naujai pradėjęs veikti jūrinių smulkių krovinių paskirstymo centras Šanchajuje, dar labiau sustiprins šios paslaugos efektyvumą ir dalinių krovinių (LCL) gabenimo operatyvumą iš Rytų ir Pietryčių Azijos šalių bei suteiks naują impulsą jungtims į Rytų Europos regioną.

Naujas paskirstymo centras išplečia jau egzistuojančias Kuehne+Nagel jungtis iš Šanchajaus taip pat suteikia itin konkurencingą alternatyvą kitiems dviem paskirstymo centrams veikiantiems Singapūre bei Šri Lankoje. 28 visiškai naujos jungtys iš Šanchajaus pradėjo veikti nuo š.m. gegužės 1 dienos.

Dėl augančių importo apimčių iš Centrinės ir Šiaurės Kinijos, naujo paskirstymo centro dėka dažnesni reisai į Rytų Europos regioną užtikrins lankstumą, galimybę optimizuoti bei padaryti efektyvesniu prekių tiekimą, bei rinkai pasiūlys gerokai konkurencingesnius tranzito laikus.

Dalinių krovinių jungtys iš centrinės Kinijos Dalian‘o, Tianjn‘o, Qingdao, Ningbo ir Xiamen‘o uostų reguliariai, dideliu dažnumu plaukiančiais vietiniais laivais bei nuolatiniais Kuehne+Nagel vilkikų reisais pristatomos į uosto sandėlius Šanchajuje, kur vykdomas perskirstymas ir tolimesnis gabenimas į užjūrio valstybes.

Naujosios jungtys bus realizuojamos pasitelkus Blue Anchor line – Kuehne+Nagel priklausančiu NVOCC operatoriumi. Krovinių būseną ir gabenimo eigą realiuoju laiku visada galima pasitikrinti internetu prisijungus prie KN LOGIN sistemos.

Šaltinis Kuehne + Nagel

Gegužės 14 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir bendrai jungtinei veiklai susivienijusios Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“ pasirašė sutartį dėl geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos rangos darbų.

Numatyta 25 km. ilgio ruože rekonstruoti sankasą, viršutinę kelio konstrukciją, vandens nuvedimo įrenginius, pervažas, tiltus, pralaidas, peroną. Taip pat bus įrengiami nauji iešmai, pertvarkomi telekomunikacijų įrenginiai, elektros tiekimo, signalizacijos, centralizacijos ir eismo valdymo sistemos. Rekonstrukcijos darbai turėtų trukti šiek tiek daugiau negu dvejus metus.


AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, atkreipė dėmesį, kad geležinkelio linija Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai yra transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų, kurias reikia modernizuoti, kuriant viešuosius logistikos centrus, sąraše, o projektas „Esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija“ yra įtrauktas į priemonių, kurios skirtos užtikrinti transeuropinių transporto tinklų plėtrą, planą.


„Savaime aišku, ši geležinkelio rekonstrukcija, vyks nestabdant traukinių eismo, todėl labai svarbu, kad visi dirbtų labai atsakingai“, – sakė S. Dailydka.


Sandorio suma – apie 75 mln. Iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo bus finansuojama 85 proc. šios sumos, kita dalis – iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšų.


Sutartį dėl geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos rangos darbų pasirašė EUROVIA CS a.s. atstovaujantis Petr Dohnalek (iš kairės) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Asociacija "Linava" kviečia į konferenciją "Transportas - eksporto variklis", kuri vyks „Litexpo" parodų centre, salėje 5.1 (Laisvės pr. 5, Vilnius), 2012 m. gegužės 23 d.

Konferencijos „Transportas - eksporto variklis" programa


9.30 Registracija.


10.00 Sveikinimo žodis (A. Kondrusevičius, asociacijos „Linava" prezidentas).


10.05 Apvalaus stalo diskusija "Transporto ir logistikos įmonių darbas Rytų rinkose. Nauja patirtis ir perspektyvos"


Diskusijos dalyviai: Rimvydas Vaštakas, Susisiekimo viceministras, Jonas Miškinis, Lietuvos muitinės departamento

generalinio direktoriaus pavaduotojas, Algimantas Kondrusevičius, asociacijos "Linava" prezidentas, Tautginas Sankauskas, Lietuvos  ekspeditorių asociacijos „Lineka" prezidentas, Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius.
10.50 „Lietuvos Vežėjų darbo Rytų muitų sąjungoje teisiniai aspektai".

Lilija Grizunova, „Eurazijos transporto operatorių susivienijimo" advokatė,

transporto ir muitinės teisės ekspertė (Maskva).
11.30 Kavos pertrauka

11.50 „Sugriežtinta tarptautinių vežimų kontrolė Rusijoje. Sprendimai sudėtingoje situacijoje"


Romanas Obrazcovas, advokatas, juridinės kontoros „Jurvest" vadovas (Pskovas).

12.30–13.30 Pietūs

13.30 Lietuvos kelių transporto paslaugų eksporto galimybių studijos pristatymas.


Ramūnas Palšaitis, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto profesorius.

14.10 Projektas C.A.S.H.

Lietuvos vežėjų sektoriaus tyrimų ir apklausų rezultatų pristatymas: lūkesčiai ir didžiausios baimės.

Dr. Darius Bazaras, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas.
14.50 Konferencijos rezultatų aptarimas.

15.00 Pabaiga.


Registracija telefonu  8 5 278 65 65  arba el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Latvijos įmonės, gaminančios biodegalus, pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus. Šią pramonės sritį artimiausiu metu gali ištikti cukraus pramonės likimas ir ji gali visai išnykti, rašo DELFI.lv. Bioetanolį gaminantis Latvijos fabrikas „Jaunpagasts plus“ pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus, taip ir nesulaukęs valstybės paramos, rašo laikraštis „Dienas bizness“. Naujienų agentūra LETA perduoda, kad darbuotojai masiškai atleidžiami ir biodegalų įmonėje „Delta Riga“.

„Aktuali informacija ta, kad 39 „Jaunpagasts Plus“ drabuotojai liks be darbo. Pusantrų metų fabriko vadovai vylėsi, kad su valstybe pavyks susitarti dėl tolesnės paramos šiai ūkio sričiai, todėl buvo išsaugota 150 darbo vietų, mokami atlyginimai ir mokesčiai, nors fabrikas neturėjo darbo. Deja, toliau to nebegalima tęsti. Gaila, kad darbingi žmonės bus priversti emigruoti, nes Virbaus valsčiuje, kur įsikūrusi „Jaunpagasts Plus“ gamykla, galimybės rasti naują darbą yra labai ribotos, o priešpensinio amžiaus žmonėms apskritai nėra alternatyvų“, - pasakojo „Jaunpagasts Plus“ profsąjungos atstovas Juris Balodis.


Jis surinko daugiau kaip 860 gyventojų parašų, reikalaujančių išsaugoti biodegalų gamybą Latvijoje. Šie parašai bus perduoti Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui ir Seimui.


Latvijos biodegalų gamintojai – septynios biodyzelino gamyklos ir du bioetanolio fabrikai – jau kelerius metus yra sudėtingoje finansinėje padėtyje. Dabar jiems gresia uždarymas ir likvidacija, kaip įvyko cukraus fabrikų atveju.


Prasidėjus 2008 metų ekonominei krizei, daugelis gamintojų nesugebėjo laiku gauti žadėtos valstybinės finansinės paramos. Dėl šios priežasties jiems kilo problemų su bankais. Šiemet Ekonomikos ministerija pareiškė, kad Latvijos biodegalų gamybos šaka nepasiteisino, o valstybės subsidijos, sudariusios 67 mln. latų (331,5 mln. litų), nedavė norimo rezultato. Vyriausybė teigė, kad be valstybės paramos šios gamyklos nesugeba išsilaikyti, todėl jų daugiau neberems.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Inspekcijos pareigūnai, 2012 m. balandžio mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 477 transporto priemones.

Pareigūnai nustatė, kad 42 Lietuvoje ir 13 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, tarp kurių:

1.  15 transporto priemonių viršijo leidžiamą bendrąją masę;
2.  13 transporto priemonių viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
3.  4 transporto priemonės viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
4.  22 transporto priemonės viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
5. 1 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir maksimalius leidžiamus matmenis.

Per šį laikotarpį:

1. didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus:
1.1. UAB „Targirė“ priklausančią transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. FAH 580, kurios bendroji masė siekė 58,15 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir ašių apkrovą;
1.2. Latvijoje registruotą transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. HN2782, kurios bendroji masė siekė 50,10 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ašių bei varančiosios ašies apkrovas;
2. didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus:
2.1. UAB „Stiebasta“ priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. CZU 875, kurios ašių apkrova siekė 27,66 t (leidžiama – 18,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę;
2.2. Latvijoje registruotą transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. HN2782, kurios ašių ir varančiosios ašies apkrovos atitinkamai siekė 27,55 t ir 14,95 t (leidžiama – 24,00 t ir 11,50 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę.

Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 21 transporto priemonės vairuotojo, tarp kurių 18 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 3 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Intelektinių transporto sistemų (ITS) projektai Lietuvoje įgyvendinami jau daugiau kaip dvidešimt metų, o bendra jų suma viršija 500 mln. Lt. Dabar ITS įvairioms transporto sektoriaus problemoms spręsti pasitelkiamos vis dažniau. Jų diegimo politikai Lietuvoje, pritaikymui kasdienėje veikloje, praktiniams pavyzdžiams daug dėmesio bus skiriama ir transporto bei logistikos parodoje „TransBaltica“.

Daugelio dalyvių stenduose bus pristatomi inovatyvūs sprendimai, skirti kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui – tai, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą.

Naują vairuotojų darbo efektyvumą vertinančią transporto valdymo paslaugą „WebFleet“ pristatys UAB „AKTKC“ – Apsaugos centras. Ši valdymo sistema kartu leidžia kontroliuoti kuro sąnaudas. Norėdami taupyti kurą, vežėjai turi atkreipti didelį dėmesį ne tik į transporto būklę, bet ir į vairuotojo vairavimo stilių – ar jis laiku perjungia pavaras, ar variklio apsukos neviršija ekonominio režimo zonos, ar variklio apkrova yra optimali ir pan. Net iki 15 proc. išlaidų kurui gali padėti sutaupyti ir JAV telematikos sistema „Qualcomm“, kurią demonstruos bendrovė „Varicom“. Ši sistema leidžia stebėti automobilio buvimo vietą, greitį ir nuvažiuotą kilometražą, techninius parametrus, įvertinti vairavimo kokybę  (greičio ir apsisukimų viršijimą, staigius stabdymus ir kt.) bei nuo to priklausančias kuro sąnaudas.

Bendrovė „Detagama“ parodoje taip pat pristatys rinkos naujieną – „EFAS“ skaitmeninius tachografus – naujos kartos vairuotojų darbo ir poilsio režimo duomenų registravimo bei kontrolės prietaisus. Skaitmeniniai tachografai pagal Europos Sąjungos projektą turi laipsniškai pakeisti dabar naudojamus, todėl jie aktualūs visiems vežėjams. Juos parodoje demonstruos ir bendrovė „Ruptela“. Ši įmonė  pristatys ir priekabų sekimo sistemą bei visišką naujieną Lietuvoje – lengvųjų automobilių borto kompiuterio nuskaitymo sistemą.

Naują transporto valdymo programos „Klevas“ versiją pademonstruos bendrovė „Avilda“. Pasak įmonės atstovo Donato Vičiūno, „Klevas“ – populiariausia programa Lietuvoje, ją naudoja daugiau kaip 130 su transporto verslu susijusių įmonių. Ši pažangi informacinė sistema padeda efektyviai planuoti pervežimus, valdyti transportą ir krovinių ekspedijavimą.

ITS tema persikels ir į parodos renginius. Apie ITS plėtrą Europos Sąjungoje, ITS diegimą ir perspektyvas Lietuvoje bus kalbama Susisiekimo ministerijos rengiamoje konferencijoje „ITS ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“. Čia bus aptarti ir praktiniai ITS pavyzdžiai: išmaniosios sistemos viešajame transporte, intelektualus eismo valdymas ir kontrolė, „protingas“ automobilis ir jo valdymas bei kt. Konferencijos dalyviams bus pristatyta ir ITS asociacijos veikla, siekiai, tikslai. ITS asociacija savo rengiamame seminare svarstys įvairias ITS diegimo ir pritaikymo galimybes. Bus kalbama apie maršrutų planavimą internete, pažangų šviesoforinį reguliavimą, centralizuotą eismo valdymą, sunkiasvorio transporto viršsvorio fiksavimo technologijas ir sprendimus.  

Paroda „TransBaltica“ vyks gegužės 22-24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šiemet parodoje dalyvaus per 60 kompanijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos. Įėjimas į parodą nemokamas.

LITEXPO

Trečiadienį, gegužės 16 dieną, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 7.40–8.10 val. Gedimino prospekto ir A. Stulginskio gatvių sankryžoje dalyvaus pilietinėje akcijoje „Lietuva – be šešėlio“.

Akcijos metu įvairiose sostinės vietose Vyriausybės nariai, verslininkai, įvairių organizacijų atstovai vykstantiems į darbą vilniečiams dalins lankstinukus, raginančius žmones nepalaikyti šešėlinio verslo, nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių slėpimo.

Tą pačią dieną įvairios verslo organizacijos prieš Vyriausybės posėdį pasirašys deklaraciją dėl skaidraus ir atsakingo verslo.

Susisiekimo Ministerija

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų “Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti UAB Creditreform Lietuva, išanalizavusi Sodros viešai teikiamą informaciją. Gerai žinoma, kad skolų „Sodrai“ lygis bei mokėjimo tempai puikiai parodo verslo gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus.

Skolininkių, kurioms Sodra fiksavo 10 Lt ar didesnę skolą, sumažėjo kiek daugiau nei tūkstančiu – nuo 34 820 iki 33 813. Sąrašas skolininkių, kurios Sodrai buvo skolingos 50 000 Lt ir daugiau, sutrumpėjo 251 įmone. Anot UAB Creditreform Lietuva direktoriaus Sauliaus Žilinsko, geriausią Skolų “Sodrai“ rodiklį „0“ (per 6 mėn. nebuvo ypatingų įsiskolinimų) šiuo metu turi beveik 62 proc. , prasčiausią - „9“ (ypatingai dideli besitęsiantys įsiskolinimai) – 0,17 proc. veikiančių įmonių.


Tačiau verslo naujokams balansuoti pajamas ir išlaidas sekasi ne taip gerai. Ne anksčiau kaip prieš dvejus metus įregistruotos įmonės socialiniam draudimui įsiskolino beveik 1,4 mln. Lt  daugiau nei metų pradžioje. Skola ūgtelėjo nuo 8,3 iki 9,6 mln. Lt.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano veterinarinių tarnybų pareigūnai susitarė, kad jei bent viena iš Muitų sąjungos valstybių įves laikinus apribojimus gyvulinės kilmės produktų įvežimui iš trečiųjų šalių, tuomet importo draudimas galios visoje Muitų sąjungoje.

Šalis, kuri įves tokių produktų importo apribojimus turi operatyviai pateikti apie tai informaciją savo oficialiuose šaltiniuose ir nurodyti įvedamų apribojimų priežastį, o taip pat raštu apie tai pranešti kitų Muitų sąjungos valstybių atitinkamoms institucijoms.

Tokia pati veiksmų seka numatyta ir panaikinus importo apribojimus.

Siekiant laisviau keistis informacija apie leidimus gabenti gyvulinės kilmės produktus, Rusija ir Baltarusija naudos specialiai tam paruoštą elektroninę sistemą. Iš esmės bus pereita nuo popierinių prie elektroninių sertifikatų. Tokie sertifikatai naudojami ir Europos sąjungoje.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Intelektinių transporto sistemų (ITS) projektai Lietuvoje įgyvendinami jau daugiau kaip dvidešimt metų, o bendra jų suma viršija 500 mln. Lt. Dabar ITS įvairioms transporto sektoriaus problemoms spręsti pasitelkiamos vis dažniau. Jų diegimo politikai Lietuvoje, pritaikymui kasdienėje veikloje, praktiniams pavyzdžiams daug dėmesio bus skiriama ir transporto bei logistikos parodoje „TransBaltica“.

Daugelio dalyvių stenduose bus pristatomi inovatyvūs sprendimai, skirti kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui – tai, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą.


ITS tema persikels ir į parodos renginius. Apie ITS plėtrą Europos Sąjungoje, ITS diegimą ir perspektyvas Lietuvoje bus kalbama Susisiekimo ministerijos rengiamoje konferencijoje „ITS ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“. Čia bus aptarti ir praktiniai ITS pavyzdžiai: išmaniosios sistemos viešajame transporte, intelektualus eismo valdymas ir kontrolė, „protingas“ automobilis ir jo valdymas bei kt. Konferencijos dalyviams bus pristatyta ir ITS asociacijos veikla, siekiai, tikslai. ITS asociacija savo rengiamame seminare svarstys įvairias ITS diegimo ir pritaikymo galimybes. Bus kalbama apie maršrutų planavimą internete, pažangų šviesoforinį reguliavimą, centralizuotą eismo valdymą, sunkiasvorio transporto viršsvorio fiksavimo technologijas ir sprendimus.  


Paroda „TransBaltica“ vyks gegužės 22-24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šiemet parodoje dalyvaus per 60 kompanijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos. Įėjimas į parodą nemokamas.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pastaruoju metu Lietuvoje nežymiai, o kitose Baltijos šalyse kiek akivaizdžiau smuktelėjus degalų kainoms, pradėta skaičiuoti: o kas moka pigiausiai. Vis dėlto kiek objektyvesnis būtų ne absoliučių, o santykinių kainų skaičiavimas – lyginant degalų kainą su pragyvenimo lygiu.

Jei lygintume degalų kainas su vidutinėmis pajamomis, tai paaiškėtų, kad Baltijos šalių vairuotojai už degalus moka dvigubai daugiau nei suomiai. Tiesa, estams malonumas važinėti automobiliu kainuoja šiek tiek pigiau nei Latvijos ir Lietuvos gyventojams rašo laikraštis Õhtuleht. Naujienų agentūra Bloomberg palygino degalų kainas su vidutinėmis gyventojų pajamomis 55 pasaulio šalyse.


Jeigu Estijos gyventojas už benzino galoną (3,79 litro) moka 7,05 JAV dolerio, tai sudaro apie 14 proc. jo dienos vidutinės algos. Anot Bloomberg, Latvijos gyventojas benzino galonui išleidžia 21 proc., o Lietuvos – 19 proc. dienos algos.


Estijos gyventojas už benzino galoną moka 14 proc. dienos vidutinės algos. Latvijos gyventojas benzino galonui išleidžia 21 proc., o Lietuvos – 19 proc. dienos algos. Palyginimui: Rusijos gyventojai už galoną moka 9,1 proc., o JAV – 3,1 proc. savo dienos pajamų. Suomijoje, kur galonas benzino kainuoja pusantro dolerio brangiau, bet vidutinės pajamos daugiau nei tris kartus didesnės, už galoną benzino žmonės moka tik 6 proc. savo dienos uždarbio.


Brangiausiai benzinas kainuoja mažai uždirbantiems Indijos gyventojams. Šioje sparčiai besivystančioje Azijos šalyje benzino galono kaina viršija 135 proc. dienos pajamų!

Indijoje benzino galono kaina viršija 135 proc. dienos pajamų!

Pigiausiai degalų gali įsigyti (lyginant su pajamomis) Venesuelos gyventojai. Galonas kainuoja tik 0,09 JAV dolerio. Taigi, norėdami pripilti 50 litrų baką sklidinai, venesueliečiai sumokės tik 1,19 JAV dolerio. Lietuvos vairuotojai suplos 95,5 JAV dolerio. Tad už galoną benzino Venesuelos vairuotojas tesumoka 0,3 proc. savo dienos uždarbio, kai lietuviai už tą patį kiekį ploja 19 proc. dienos pajamų.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt