Šių metų pradžios ekonominiai tarptautinių krovinių vežėjų rodikliai nuteikia pozityviai – nemaža dalis bendrovių susigrąžino 2007-2008 metais turėtas veiklos apimtis, tačiau į ateitį verslininkai žvelgia su atsargiu optimizmu.  Vienas iš pagrindinių šios veiklos rodiklių – transporto įmonių pelningumas sudaro apie 5,4 %. Grynasis pelningumas antrus metus iš eilės didėjo ir paaugo kone dvigubai. 2010 metais jis siekė tik 2,8%.

Apie tūkstantį šalies transporto įmonių ir  apie 20 tūkst. transporto priemonių jungianti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atliko savo narių kasmetinę apklausą, kurios rezultatai rodo, jog sektorius vėl dirba įprastu ritmu.

Didesnioji dalis arba 87% pateikusių duomenis įmonių praėjusius metus baigė pelningai ir šiais metais išlaikė rentabilią veiklą. 2009 m. – tik 40% įmonių dirbo pelningai.

Pernai apyvarta vidutiniškai vienoje krovininio transporto įmonėje sudarė apie 6,85  mln. litų ir lyginant su 2010 m.  išaugo 1 mln. litų.

„Teigiamos tendencijos leidžia atsargiai viltis, jog šiuos metus baigsime nepatyrę didelių nuostolių ir sustiprėsime“, – vežėjų perspektyvas vertina asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Tuo pačiu jis nuogąstavo dėl augančių transporto įmonių veiklos sąnaudų. Pasak jo, didžiausią jų dalį sudaro išlaidos degalams, draudimui, parko nusidėvėjimui atstatyti. Jos ūgtelėjo daugiau kaip 11%. Transporto bendrovių išlaidos vienam kilometrui vidutiniškai sudaro 2,43 Lt., o 2010 m. jos siekė 2,16 Lt.

Asociacijos „Linava“ finansinės-ūkinės veiklos rodikliai taip pat atspindi pagerėjusią situaciją rinkoje. Pernai asociacija uždirbo 3,75 mln. litų, o šių metų pirmąjį ketvirtį pajamas padidino dar apie 3 mln. litų.

Padedama bendrovės „Edukacijos ir tyrimų centras“  asociacija „Linava“ atliko ES fondų  remiamą „Transporto sektoriaus eksporto galimybių studiją“, kuri skirta didinti vežėjų paslaugų eksporto potencialą – užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais, užtikrinti nuolatinį paslaugų eksportą į užsienio rinkas. Joje atsispindi naujausios kelių transporto sektoriaus veiklos tendencijos ir pagrindinės problemos.

Vežėjai vis dar skundžiasi dideliu vairuotojų trūkumu, darbuotojai nėra tinkamai parengiami darbo rinkai, todėl būtina kelti jų kvalifikaciją ir pritraukti jaunus specialistus. Iki šiol vairuotojų trūkumas tebėra sprendžiamas samdant užsieniečius.

Transporto įmones neramina padidėję mokesčiai kelių naudotojams, tačiau viena iš opiausių Lietuvos vežėjų verslui  problemų yra išaugę sunkiojo transporto draudimo kainos. Jos kyla ir  nėra adekvačios lyginant su kaimyninėse rinkose esančiomis tų pačių draudimo rūšių kainomis.

Nerimą šalies vežėjams kelia ir leidimų gabenti krovinius į kitas šalis naudojimas. Daugiausiai problemų jiems kyla Rusijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Dėl skirtingo trečiųjų šalių leidimų traktavimo, šiose šalyse ir didelių baudų už netinkamą leidimų naudojimą tenka bylinėtis.

Tyrimo metu įvertintos ir Lietuvos transporto sektoriaus eksporto galimybės penkiose užsienio rinkose – Vokietijoje, Rusijoje, Belgijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Vežėjų manymu, ES direktyvų ir jų integravimo į Lietuvos teisinę sistemą reikšmė įmonių konkurencingumui yra santykinai maža, nes kiekvienoje iš minėtų rinkų yra specifinių reikalavimų, kuriuos būtina žinoti.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, transporto įmonių pardavimo pajamos pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu padidėjo 18,5 procento ir sudarė 4,9 mlrd. litų (2011 m.  I ketv. – 4,2 mlrd. Lt). Labiausiai išaugo oro transporto – 77,2 proc. bei sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos įmonių pardavimo pajamos – 34,3 proc.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo 2012 m.birželio 17 d., įvežant prekes į bet kurią Muitų sąjungos šalį (Rusijos Federaciją, Baltarusijos Respubliką ir Kazachstaną), vežėjai privalės prieš 2 valandas parteikti tos šalies muitinės pareigūnams išankstinę informaciją apie įvežamas prekes. Laiku pateikęs teisingą informaciją vežėjas gauna unikalų identifikacijos numerį, kurį privalo pateikti atitinkamos šalies muitinei tolimesnėms procedūroms vykdyti.

Nuo 2012 m.gegužės 15 d. Kazachstano muitinė pradėjo Išankstinio informavimo sistemų pilotinį testavimą. Vežėjai gali pateikti išankstinę informaciją apie gabenamas prekes prisijungę prie šios sistemos internete adresuhttp://pi.customs.kz.

Esant neatitikimams reikalaujamos informacijos pateikimo laukuose (krovinio sudėtis, pateikimo formatas arba struktūra) vežėjas gaus pranešimą apie pateiktos deklaracijos klaidingą pateikimą. Jei informacija pateikta pagal numatytas taisykles vežėjas gauna unikalų identifikacinį pervežimo numerį (УИНП).

Gabenant kelias prekių pozicijas viena transporto priemone, išankstinė deklaracija pateikiama kiekvienai atskirai paimtai prekių pozicijai ir jai yra suteikiamas individualus unikalus identifikacinis pervežimo numeris kas atitinka tranzitinės deklaracijos formavimo taisykles.

Pateikta išankstinė informacija laikoma Kazachstano muitinės duomenų bazėje 30 dienų. Nepateikus deklaruojamas prekes muitinės įforminimui per šį nustatytą laikotarpį, išankstinė informacija automatiškai anuliuojama.

Esant neatitikimams tarp pateiktos išankstinės deklaracijos ir lydinčių krovinį dokumentų, bus atliekami visi būtini muitinės formalumai, t.y. bus pateikiama tranzitinės deklaracijos elektroninė kopija. Nepateikus išankstinės informacijos ir transportui atvykus į nustatytą muitinės punktą tolimesniems veiksmams, bus būtina 2 valandų laikotarpyje pateikti būtinus duomenis elektroninės tranzitinės deklaracijos arba prekių deklaracijos pavidale

Registracija Kazachstano muitinės išankstinio informavimo portale yra laisva visiems vartotojams.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Europos rinkose ir toliau palaipsniui mažėja komercinio transporto pardavimai, kurie balandžio mėnesį sumažėjo daugiau nei 10 proc. Sunkesnių nei 16 t. komercinių transporto priemonių pardavimai Europoje balandį taip pat krito, tiesa, šiek tiek mažiau, o Lietuvoje fiksuotas pardavimų padidėjimas.


Vertinant bendrus komercinio transporto pardavimus jaučiamas akivaizdus paklausos sumažėjimas. Per pirmuosius 4 šių metų mėnesius parduota mažiau transporto priemonių nei analogišku periodu praėjusiais metais.


Viso komercinio transporto pardavimai

Valstybė

2012 m. balandis

2011 m. balandis

Pokytis proc.

2012 m sausis- balandis

2011 m sausis- balandis

Pokytis proc.

Vokietija

26 163

26 594

-1,6

101 812

103 020

-1,2

Prancūzija

38 270

38 719

-1,2

154 363

161 941

-4,7

Didžioji Britanija

19 048

21 974

-13,3

93 980

104 190

-9,8

Lenkija

4 826

4 762

1,3

19 013

17 868

6,4

Ispanija

7 441

10 460

-28,9

32 886

43 330

-24,1

Italija

11 518

18 747

-38,6

48 615

76 816

-36,7

Olandija

5 137

6 147

-16,4

28 573

28 757

-0,6

Lietuva

411

407

1,0

1 545

1 493

3,5

Latvija

360

174

106,9

1 152

830

38,3

Estija

204

249

-18,1

825

820

0,6

Visa ES

138 630

157 424

-11,9

589 987

656 589

-10,1

 

Sunkesnio nei 16 t. komercinio transporto pardavimai

Valstybė

2012 m. balandis

2011 m. balandis

Pokytis proc.

2012 m. sausis- balandis

2011 m. sausis- balandis

Pokytis proc.

Vokietija

5 468

5 283

3,5

19 616

19 860

-1,2

Prancūzija

3 224

3 460

-6,8

13 187

13 369

-1,4

Didžioji Britanija

2 639

2 361

11,8

9 800

8 543

14,7

Lenkija

1 115

1 215

-8,2

4 359

4 623

-5,7

Ispanija

975

1 129

-13,6

4 038

5 043

-19,9

Italija

712

1 209

-41,1

3 664

4 808

-23,8

Olandija

727

1 186

-38,7

3 804

4 287

-11,3

Lietuva

253

231

9,5

991

948

4,5

Latvija

146

77

89,6

431

373

15,5

Estija

41

59

-30,5

171

227

-24,7

Visa ES

18 930

20 363

-7,0

75 189

78 445

-4,2

Vilkikų pardavimai taip pat nedžiugina jų gamintojų. Nors čia bendras pardavimų kritimas mažesnis, tačiau jis fiksuojamas kiekvieną mėnesį nuo metų pradžios.

 

Parengta pagal Europos automobilių gamintojų asociacijos  (ACEA) duomenis.

 

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Dėl Medininkų punkto rekonstrukcijos darbų Lietuvos pusėje laikinai ribojamas krovininių automobilių eismas.

Trečiadienį darbus vykdanti uždaroji akcinė bendrovė pradėjo krovininių automobilių kontrolės posto betono trinkelių remontą, kurį planuojama užbaigti per 7 darbo dienas.

Infrastruktūros gerinimo darbų metu ribojamas krovininių automobilių eismas viena tokio tipo transportui skirta eismo juosta.

Laikini nepatogumai krovininio transporto vairuotojų laukia ir nuo birželio 14 dienos. Tuomet Medininkų pasienio kontrolės punkte bus pradėtas pakelės šviestuvų remontas. Šių darbų, kuriems atlikti skirta 11 darbo dienų, metu sunkiasvorėms transporto priemonėms taip pat teks vykti viena eismo juosta.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos aviakompanija „Ak Bars Aero“ informavo Tarptautinį Vilniaus oro uostą, kad nuo birželio 4 d. stabdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą.

Aviakompanija teigia, jog skrydžius nutraukia dėl orlaivių trūkumo, be to, yra žinoma, jog aviakompanijos netenkino vidutinis 40 proc. orlaivių užpildymas. Vilniaus oro uostas, matydamas turizmo ir verslo sektoriaus potencialą Sankt Peterburgo kryptimi, sieks užtikrinti skrydžius šia kryptimi su kitomis kompanijomis.

Dėl bilietų grąžinimo, kompensacijų ir kitais klausimais keleiviai turėtų kreiptis tiesiogiai į aviakompaniją telefonu +7 (85594) 6-35-80 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Aviakompanija „Ak Bars Aero“ tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į antrąjį pagal dydį Rusijos miestą Sankt Peterburgą vykdė nuo šių metų kovo 26 d. Skrydžiai buvo vykdomi du kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas

Žengtas dar vienas žingsnis siekiant ateityje padaryti automobilius valdomus kompiuteriais. Skandinavų kompanijos „Volvo“ kuriama sistema „Sartre“ leidžianti automobiliams jungtis į autotraukinius įgauna vis didesnį pagreitį.

Praėjusiais metais „Volvo“ bandė savo sukurtą sistemą uždaruose keliuose. Šią savaitę bandymai persikėlė į Ispanijos kelius, kuriuose realiomis eismo sąlygomis buvo suformuotas autotraukinys. Tik priekyje važiavusio vilkiko vairuotojas turėjo akylai stebėti kelią ir dirbti savo darbą, trijose iš paskos važiavusiuose automobiliuose vairavimas buvo patikėtas kompiuteriui.

„Volvo“ atstovai teigia, kad bandymo metu nekilo jokių problemų ir viskas vyko labai sklandžiai. Iš viso buvo nuvažiuota 200 km.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, transporto įmonių pardavimo pajamos pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu padidėjo 18,5 procento ir sudarė 4,9 mlrd. litų (2011 m.  I ketv. – 4,2 mlrd. Lt). Labiausiai išaugo oro transporto – 77,2 proc. bei sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos įmonių pardavimo pajamos – 34,3 proc.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. birželio 1 dieną (penktadienį) 13.00–15.00 val. Uosto direkcijos (J. Janonio g. 24) didžiojoje konferencijų salėje (2 aukšte) vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje bus svarstomi šie klausimai:


1. Dėl 2012 m. kovo 16 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio nutarimų vykdymo.

2. Informacija apie VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strateginio veiklos plano investicijų programą 2012–2014 m. Lėšų panaudojimo apimtis ir kryptys.
3. Dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo Melnragėje ir Būtingėje atlikimo ir giliavandenio uosto Būtingėje specialaus plano rengimo.
4. Dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo.
5. Dėl ES struktūrinės paramos prioritetų 2014–2020 metams panaudojimo Klaipėdos uosto vystymo programoms.
6. Informacija apie 2011-11-25 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio protokolo 3-ojo klausimo „Geležinkelių infrastruktūros išvystymo pietinėje ir šiaurinėje uosto dalyje 2012–2015 metais ir iki 2020 metų“ nutarimo vykdymo eigą ir rezultatus.
7. Kiti klausimai:
7.1. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos, kuri planuojama 2012-06-22, darbotvarkės.


2012 m. birželio 1 dieną (penktadienį) 15.00–15.15 val. Uosto direkcijos posėdžių salėje (9 aukšte) bus surengta SPAUDOS KONFERENCIJA Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytiems klausimams bei priimtiems nutarimams aptarti.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

2012 m. birželio 1 dieną (penktadienį) 10.00–11.10 val. organizuojamas Keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdos uoste statybos priežiūros komiteto posėdis, kuris vyks terminalo teritorijoje (Nemuno g. 24, Klaipėda). Šio komiteto pirmininkas – LR susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Posėdyje bus aptariama krantinių Nr. 80–81 su pirsu Nr. 80A-81A statyba, Baltijos pr.–Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos I etapas, privažiuojamojo kelio prie krantinių su jo priklausiniais bei privažiuojamojo geležinkelio atšakos į terminalą statyba, dvišalės sutarties tarp Uosto direkcijos ir UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ pasirašymo klausimai.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Telecentro ir UAB „Altas“ specialistai nesvarstė, kokios markės automobiliai šiuolaikinėms taksi paslaugoms tiktų labiausiai, tačiau jie yra įsitikinę, kad pirmiausia juose turėtų būti naudojamos pažangiausios ryšio technologijos ir intelektinės transporto sistemos.

Gegužės 30 dieną Vilniaus TV bokšte vykusios konferencijos „Saugumo viešajame transporte užtikrinimo galimybės“ dalyviai savo akimis pamatė „iTaksi“ automobilio prototipą ir sužinojo, kaip galima modernizuoti taksi paslaugas jau šiandien. Susisiekimo ministerijos inicijuotame renginyje dalyvavo savivaldybių eismo (transporto) skyrių specialistai, viešojo transporto bei taksi įmonių atstovai.

„Šiandien matėme puikų pavyzdį, kaip turėtų atrodyti šiuolaikiniai taksi automobiliai. Tikimės, kad moderni įranga sudomins taksi įmones ir jos, gerindamos savo paslaugas, po truputį atnaujins savo automobilius“, – sakė susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.

Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys pasakojo, kad intelektinių transporto sistemų naudojimas kartu su mobiliuoju 4G internetu MEZON gali pakelti į naują lygį ne tik keleivių aptarnavimą, bet ir taksi paslaugų vadybą.

Jo manymu, ir turistams, ir visiems kitiems taksi keleiviams patiktų važiuojant naršyti internetą, ant sėdynių pritvirtintose planšetėse stebėti kelionės maršrutą, sužinoti, kokias žymias vietas jie pravažiuoja, gauti informacijos apie artimiausius viešbučius, kavines ir pan.

Kaip tvirtino naujoves pristatę specialistai, naudojantis mobiliuoju internetu ir intelektinėmis transporto sistemomis, taksi automobiliuose būtų galima priimti mokėjimus banko kortelėmis ir iš karto išspausdinti mokėjimo kvitus, automatiškai apskaičiuoti, kiek keleivių kokiais maršrutais buvo vežama ir kiek pajamų buvo uždirbta.

Taksi paslaugų administratorius galėtų realiu laiku stebėti, kur yra taksi parko automobiliai, ar jie yra užimti, kokiu maršrutu važiuoja, kiek keleivių veža – tai palengvintų  darbo organizavimą ir atvertų kelius užsakymų skirstymo optimizavimui. O integravus įmonės „Oryo“ paslaugą „eTAKSI“, elektroninis paslaugų valdymas prasidėtų nuo pat užsakymo priėmimo.

„Kokybiškas mobilusis internetas atveria beribius horizontus. Drąsiai kurkite pačias įvairiausias idėjas, bendromis jėgomis mes galime įgyvendinti stulbinamus projektus“, – ragino svečius Gediminas Stirbys.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) – didžiausią radijo ir televizijos programų siuntimo patirtį sukaupusi Lietuvos bendrovė, taip pat teikianti fiksuotojo telefono ryšio, duomenų perdavimo, balaidžių technologijų interneto „Erdvės“, 4G „WiMAX“ technologijos mobiliojo interneto MEZON ir kitas paslaugas.

Šaltinis Lietuvos radijo ir televizijos centras

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ragina Kauno miesto ir rajono merus nedelsti ir vykdyti įsipareigojimus Kauno oro uostui, kurie buvo numatyti Kaune steigiant „Ryanair“ bazę.

2010 m. Kauno miesto ir rajono savivaldybės įsipareigojo Kauno oro uostui ir „Ryanair“ rinkodarai per trejus metus skirti 7,1 mln. litų. Tai buvo viena esminių „Ryanair“ atėjimo į Kauną sąlygų. Tačiau praėjusiais metais savivaldybės sumokėjo tik apie pusę numatytų pinigų, o šių metų įsipareigojimai, ministerijos žiniomis, taip pat gali būti nevykdomi. Bendri abiejų savivaldybių šių metų įsipareigojimai ir praėjusių metų skola siekia 4,5 mln. litų.

„Įsipareigojimų nevykdymas kenkia Kauno oro uostui, be to, kyla grėsmė, kad „Ryanair“ taip pat gali keisti savo planus. Jau praėjusiais metais, kai savivaldybės pradėjo nevykdyti savo pažadų, „Ryanair“ nutraukė kelis skrydžius iš Kauno“, – pastebėjo susisiekimo ministras.

Šiandien su ministru susitikęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pažadėjo, kad savivaldybė iki šių metų vidurio padengs praėjusių metų skolas, o iki metų galo stengsis įvykdyti 2012 m. įsipareigojimus. Savivaldybė taip pat žada prisidėti prie „Ryanair“ bazės išlaikymo ir po 2012 m.

Susisiekimo ministerija kai kurių politikų pareiškimus, esą Vyriausybė proteguoja Vilniaus oro uostą, laiko situacijos neišmanymu arba politikavimu. 2009–2011 m. Kauno oro uostui valstybė skyrė 62,5, o Vilniaus oro uostui – 31,2 mln. litų. Vyriausybė neremia nė vienos aviakompanijos, nedotuoja oro uostų kainodaros, nes to daryti neleidžia įstatymai.

„Ryanair“, daugelyje Europos miestų savo bazes kuriant panašiu principu kaip tai padaryta Kaune, negauna valstybinės paramos, o naudos siekia bendradarbiaudamos su savivaldybėmis.

„Kai „Ryanair“ atėjo į Kauną, mieste pradėjo daugėti turistų, vietiniai politikai varžėsi, kuris daugiau prisiims dėl to nuopelnų. Tačiau dabar, kai savivaldybės nevykdo savo pačių pažadų, neturėtų vykti  kaltųjų paieškos sostinėje. Tai nėra konstruktyvus bendradarbiavimo kelias. Susisiekimo ministerija suinteresuota, kad visi Lietuvos oro uostai dirbtų stabiliai ir juose aptarnautų keleivių srautas didėtų, kaip tai buvo iki šiol“, – teigė E. Masiulis.

Kauno oro uoste didelius keleivių skaičius pervežančiomis pigių skrydžių bendrovėms mokesčiai yra mažesni nei kituose Lietuvos ar kaimyninių valstybių oro uostuose. 

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Gegužės 31 d. 14:00 val., Viešbučio “Embassy Hotel Balatonas” konferencijų centre (Latvių g. 38, LT-08113 Vilnius) vyks XX-asis Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos LINEKA kongresas.


DARBOTVARKĖ

Registracija: 13:30

Kongreso pradžia: 14:00

1. Darbotvarkės tvirtinimas

2. Asociacijos veiklos tarp XVIII-ojo ir XX-ojo Kongresų ataskaita (prezidentas T.Sankauskas)

3. Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos LINEKA naujo įstatų projekto tvirtinimas

4. Diskusijos

5. Finansinė ataskaita (prezidiumo narys I.Puluikis)

6. Biudžeto 2012 metams tvirtinimas

7. Naujų asociacijos narių prisistatymai. Narystės pažymėjimų teikimas.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2011 m. gruodžio mėnesį Europos komisija (EK) pateikė pasiūlymą mažinti kelių transporto skleidžiamą triukšmą nors komercinis tolimųjų pervežimų transportas skleidžia tik 20 proc. viso kelių transporto triukšmo. Apie 60 proc. triukšmo tenka motociklams, žemės ūkio ir miškų technikai.

Konkretūs rezultatai pasiekti palaipsniui įvedant vis griežtesnius reikalavimus naujam transportui ir investuojant didžiules lėšas į transporto efektyvumą ir mažinant jo skleidžiamą triukšmą – 25 šiuolaikiški vilkikai skleidžia mažiau garso nei vienas vilkikas pagamintas iki 1980 m. Pagaminus dar tylesnes transporto priemones, net neabejojama, kad už visa tai sumokės galutinis vartotojas. Kils transporto priemonių kainos.

EK nori tylesnių transporto priemonių ir įvesti apribojimus varikliams ir jų skleidžiamam triukšmui, bet nepateikia pasiūlymų, kaip reiktų skatinti jų pardavimus. Naujuose tylesniuose vilkikuose teks įdėti papildomas dalis, kurios ne tik pabrangins patį vilkiką, bet ir padarys jį sunkesniu, o tai automatiškai sumažins galimo gabenti krovinio masę, o apribojimai nepalies padangų, kurios turi savo atskirus reikalavimus.

Ekspertai akcentuoja, kad variklio skyriuje sudėtos garsą mažinančios detalės apsunkins techninę vilkiko priežiūrą, patį variklį reikės labiau aušinti, o netvarkinguose vilkikuose užsidegus varikliui, jį užgesinti bus labai sunku.

Pagrindiniais triukšmo šaltiniais įvardijamas kelio tipas, vėjas, variklis, išmetimo sistema, aušinimo sistema, kėbulo laisvumas. Tad tobulinti reiktų ne tik transporto priemones, bet ir infrastruktūrą. Be to dauguma pripažįsta, kad traukinių ir tramvajų keliamas triukšmas yra taip pat didelė problema, tačiau prieš šias transporto priemones nukreiptų pasiūlymų kol kas nėra.

IRU pozicija

Tylesnėms transporto priemonėms turėtų būti taikomi mažesni infrastruktūrų mokesčiai, tam, kad jos turėtų paklausą rinkoje. Taip pat triukšmo lygio reikalavimai turėtų būti taikomi visoms transporto rūšims.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. Amerikos automobilių pramonė pristatė dvi ryškias naujienas: kompanija „Peterbilt Motors Company“ pateikė rinkai vilkiko „Peterbilt 579“ naują modelį, o kompanija „Freightliner Trucks“ paskelbė naują konceptualų vilkiką ir dujomis varomą vilkiką „Freightliner Cascadia“. Šios naujovės buvo pristatytos kovo pabaigoje didžiausioje Šiaurės Amerikos automobilių parodoje „Mid-America Trucking Show (MATS)“.

Geriausias vilkikas

„Peterbilt Motors“ generalinis vadybininkas pasakė kad modelis „Peterbilt 579“ yra ilgamečių pastangų rezultatas, kuri galima drąsiai pavadinti geriausiu kompanijos automobiliu. Jo masinė gamyba prasidės jau šį mėnesį gamykloje Teksase.

Iš pirmo žvilgsnio naujas „Peterbilt 579“ nelabai skiriasi nuo ankstesniu modelių. Naujovės yra gana smulkios, tačiau kompanijos specialistai teigia, kad jos kartu leidžia pasiekti ankščiau nematytą rezultatą.

Visų pirmą, buvo pagerintos aerodinaminės vilkiko charakteristikos: pailginta miegamoji zona ir aptakai (važiuoklė, gaubtai, dalis po kabina ir t.t.).

Naujas modelis turi naujovišką bamperio konstrukciją. Bamperis sudarytas iš 3 dalių, kas įvykus autoįvykiui leidžia keisti tik sugadintą dalį, o ne visą bamperį. Taip ženkliai sumažinamos remonto išlaidos, ypač jei bamperis pagamintas iš plastiko.

Lengvas ir patvarus variklio dangtis taip pat pagamintas iš 3 dalių. Be to, jame įdiegta pagalbinė sistema, kuri padeda atidaryti dangtį.

Pagaminta iš aliuminio kabiną suprojektuota pagal principą „aplink vairuotoją“. Prietaisų skydelis pagamintas iš minkštos, tačiau patvarios medžiagos, ir turi įmontuotą lentyną reikalingiems daiktams laikyti. Pirkėjai gali pasirinkti tarp 2 vairo variantų: standartinį keturių stipinų vairą („Standard Wheel“) arba „Premium Wheel“ su odine apdaila ir garso ir greičio palaikymo (Cruise control) sistemų valdymo mygtukais. Miegamoji zona aprūpinta plokščiu televizoriumi, kuris prireikus gali būti išmontuotas.

Kurdami naują 579 modelį konstruktoriai taip pat atsižvelgė į elektroninių sistemų modernizavimą. Taip buvo sukurta šiuolaikinė sistema, galinti apsaugoti visus elektroninius elementus.

Į vilkiko komplektaciją įeina vienas iš dviejų variklių: „Paccar MX“ (380-485 a.g.) arba „Cummins ISX15“ (400-600 A.j.). Kiekvienas iš jų veikia su automatine arba mechanine pavarų dėže „Eaton“.

„Freightliner Trucks“ „spaudžia gazą“

O štai „Freightliner Trucks“ pradėjo naujus 2012 metus paskelbus varoma dujomis vilkiką „Freightliner Cascadia“. Jis turi papildyti dujinių vilkikų seriją, kurioje jau yra modeliai Business Class M2 112 ir 114 SD.

Kompanijos vadybininko Roberto Carrick‘o teigimu, naujas vilkikas bus ekologiškesnis ir ekonomiškesnis, nes dujos kainuoja 60 proc. pigiau už dyzeliną. 12 litrų variklis ISX 12 G sukurtas dyzelinio jėgos agregato „Cummins ISX12“ pagrundu. Šis automobilis varomas kaip suslėgtomis (CNG), taip ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG). Jo galingumas siekia 400 a.j., o sukimo momentas – 1966 Nm. Galima pasirinkti mechaninę arba automatinę pavarų dėžę ir variklio stabdį. Klientai taip pat turi galimybę rinktis tarp kelių dujų bakų variantų priklausomai nuo vilkiko eksploatacijos aplinkybių.

Pats automobilis skirtas statybos ir šiukšlių išvežimo darbams. Pirmame 2013 m. ketvirtyje iš gamyklų išriedės „Cascadia CNG“ modelis.

Nauja koncepcija

Be to, parodoje MATS 2012 buvo pristatytas naujas vilkikas – autotraukinys „Freightliner Revolution Innovation Truck“ –  bendras „Daimler Trucks North America“ ir „Toray Carbon Fibers America“ gaminys.

Kompanijos vadybininkas teigia, kad pagrindinis darbų uždavinys buvo sumažinti automobilio svorį naudojant naujas medžiagas ir aerodinamine konstrukciją. Svarbiausias vaidmuo čia teko kompanijai „Toray“, kuri sukūrė anglies pluoštą variklio dangčiui, kabinos galinei daliai ir stogo gaubtui pagaminti. Automobilyje puikiai suderinti mažas svoris ir didelis atsparumas, kurie leidžia padidinti vidaus kabinos gabaritus nekeičiant išorinių. Vairuotojas čia gali atsistoti visu ūgiu.

Prie kabinos durelių nėra įprastų veidrodėlių, kadangi taip didėja aerodinaminės kabinos savybės. Vietoje veidrodėlių įmontuotos vaizdo kameros. Jos perduoda vaizdą į kabinos monitorių. Tokiu būdu vairuotojas mato viską, kas dedasi už automobilio.

Automobilio durys taip pat neturi rankenų – šoninės, užpakalinės durys ir daiktų skyrius atidaromi nuotoliniu būdu. Vilkikas turi LED (šviesos diodų) žibintus, kurie naudoja ženkliai mažiau energijos ir keičiami rečiau.

Kondicionieriaus radiatorius randasi tarp važiuoklių ir darbui nereikalauja stipraus oro srauto. Prie įdomių techninių sprendimų galima priskirti varančiųjų tiltų valdymo sistemą, kuri pasiekus didelį greitį automatiškai išjungia atbulinį reduktorių – sumažiną trintį ir degalų sąnaudas.

Tam, kad pasiekti geresnių aerodinaminių rodiklių, degalų bakai buvo įmontuoti į rėmą. Šis sprendimas pasiteisina miesto ir tarpmiestiniuose pervežimuose, tačiau ne magistraliniuose keliuose.

Post scriptum

Nors, šis autotraukinys pritraukė daug dėmesio Amerikoje, Europos vežėjai išsakė laibai skeptišką nuomonę pagyrę tik kabinos konstrukciją ir naujas lengvas medžiagas.

Europos specialistų manymu, visos amerikiečių gudrybės siekiant sumažinti vilkiko masę ir padidinti efektyvumą atrodo beprasmiškos, kadangi lieka pagrindinis trūkumas – variklio dangčio priekis. Europoje jų jau seniai atsisakyta ir beveik visi vilkikai turi plokščius fasadus. Greičiausiai, tai lėmė ne ekonomija, o estetika, įprotis ir amerikiečių konservatyvumas.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt