Valstybinė kelių transporto inspekcija informuoja, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. popierinių leidimų važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nebereikia – jų kopijos skelbiamos Inspekcijos interneto svetainėje.

Inspekcijos interneto svetainės skyriuje „Elektroniniai leidimai“ paskelbtas Inspekcijos išduotų didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių leidimų važiuoti vieną kartą sąrašas. Leidimų sąraše paieška vykdoma pagal vieną iš dviejų kriterijų pasirinktinai – vežėjo pavadinimą arba transporto priemonės valstybinį numerį. Kelyje kontroliuojantys teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigūnai į paieškos sistemą įvedę vežėjo pavadinimą arba transporto priemonės valstybinį numerį gali greitai patikrinti, ar leidimas išduotas.


Pažymėtina, kad gauti leidimą važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nereikia vykti į Inspekciją – pakanka užpildytą prašymo formą į Inspekciją atsiųsti elektroniniu paštu. Jei vežėjas pageidauja gauti popierinį leidimą, jis jį gali atsiimti bet kuriame Inspekcijos departamente ar gauti paštu.


Nauja tvarka patvirtinta 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289.


Atkreiptinas dėmesys, kad didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių leidimai važiuoti mėnesį ar metus išduodami įprasta tvarka ir šių leidimų originalus vežėjai turi pateikti kontroliuojantiems teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigūnams tikrinimų metu.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Hibridinis „Volvo“ sunkvežimis „Mean Green“ balandžio 27 d. Vendoverio aerodrome, Jutoje, JAV, pasiekė naujus pasaulio greičio rekordus.

Sunkvežimis „Mean Green“ pagerino šiuos pasaulio greičio rekordus: įveikdamas kilometrą įsibėgėjęs išvystė 236,577 km/h greitį, o įveikdamas kilometrą iš vietos išvystė 153,252 km/h greitį.


„Labai džiaugiamės „Mean Green“ važiavimo rezultatu, ypač turėdami omenyje vietovės aukštį, – sakė sunkvežimio „Mean Green“ vairuotojas ir savininkas Boije Ovebrinkas. – Žinojome, kad Vendoveris mums bus iššūkis, nes jis yra daugiau nei 1 280 m virš jūros lygio.“


Mėginimus pagerinti greičio rekordą stebėjo Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) JAV automobilių klubas, atliekantis tarptautinio automobilių sporto valdymo organo funkciją. Naujuosius pasaulio greičio rekordus FIA pripažins maždaug per 30–60 dienų.


Sunkvežimis „Mean Green“ sumušė ankstesnius savo paties rekordus – 218,780 km/h greitį, pasiektą įveikiant kilometrą įsibėgėjus, ir 152,253 km/h greitį, pasiektą įveikiant kilometrą iš vietos, – šie rekordai pasiekti 2011 m. birželį Hultsfredo oro uoste, Švedijoje.


Nors modifikuotas aerodinamiškas „Mean Green“ kėbulas mažai panašus į krovininio vilkiko kėbulą, sunkvežimis surinktas beveik tik iš gamyklinių „Volvo“ sunkvežimių dalių, įskaitant „Volvo VN“ kabiną ir rėmą. Sunkvežimyje „Mean Green“ įmontuotas gerokai patobulintas „Volvo D16“ variklis ir modifikuota automatizuota „Volvo“ pavarų dėžė „I-Shift“, kuri sujungta su elektriniu varikliu. Bendra elektrinio ir dyzelinio „Volvo D16“ variklių galia siekia 2 100 AG ir turi beveik 6 780 Nm sukimo momentą; vien elektrinis variklis suteikia 200 AG ir 1 200 Nm sukimo momentą.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) ir toliau sėkmingai auga keleivių skaičius: 2012 m. balandžio mėnesį keleivių skaičius augo 39,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Balandį keleivių skaičius siekė 159,2 tūkst., buvo įvykdyta 2515 skrydžių, kurių skaičius augo 17,6 proc. Ketvirtą šių metų mėnesį daugiausiai keleivių skrido į Frankfurtą, Rygą, Kopenhagą bei Taliną, Helsinkį ir kitus miestus. Keleiviai dažniausiai rinkosi skristi aviakompanijomis „airBaltic“, „Lufthansa“, „Scandinavian Airlines“, „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „Small Planet Airlines“.
Pavasario viduryje jau buvo jaučiamas atostogų ritmas. Reguliariųjų maršrutų kurortinėmis kryptimis, tokiomis kaip Barselona, Paryžius, Roma, orlaivių užimtumas balandį siekė 80 ir daugiau proc. Taip pat aktyviai buvo vykdomi ir nereguliarieji skrydžiai - į Hurgadą, Šarm El Šeihą, Tenerifę ir kt., lėktuvai skrido 270 kartų. Ypač didelio populiarumo sulaukė Antalijos kurortas, į kurį keliaujančių turistų skaičius sudarė beveik pusę visų nereguliariais reisais skridusių keleivių skaičiaus.

Šių metų sausio – balandžio mėnesiais išvystytas vidutinis 55,9 proc. keleivių augimo tempas. Per keturis šių metų mėnesius aptarnauja 551,3 tūkst. keleivių, o 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu – 353,7 tūkst.

Iš Vilniaus oro uosto vasaros sezonu bus galima pasiekti 31-ą Europos miestą 36-iuose oro uostuose. Iš Lietuvos sostinės bus skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų. Vasaros sezono metu reguliarius skrydžius vykdys 21-a oro linijų bendrovė.

Šaltinis TVNO

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovai pastebi, kad avarijų priežastimis tampa ne tik vairuotojų išsiblaškymas, vairavimo kultūros stoka, bet ir vairuojant avima netinkama avalynė. Draudikai įspėja, kad atšilus orams, išauga šlepetes, aukštakulnius avinčių ar net basakojų vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičius.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, aukštakulniai ir šlepetės – pavojingiausia vairuotojų avalynė. „Yra tekę registruoti eismo įvykių, kilusių, kai vairuotojui nuo kojos nuslydo šlepetė ir jis nebegalėjo nei suvaldyti, nei sustabdyti automobilio. Vairavimas avint batus su aukšta pakulne taip pat pavojingas. Kulniukas gali sutrukdyti tinkamai nuspausti pedalą, nuslysti nuo jo, taip pat užstrigti tarp pedalų ar po juo. Kulniukui įstrigus po greičio pedalu, vairuotojai sudėtinga padaryti bet ką – tiek nukelti koją nuo pedalo, tiek jį spustelti. Tačiau bene baisiausias scenarijus gali susiklostyti, kuomet nulūžęs kulniukas įstringa po stabdžių pedalu“, – pasakoja draudimo ekspertas.


N. Giedraitis atkreipia dėmesį, kad vairuotojai pasiryžta vairuoti netgi basomis. Tai itin pavojinga, kai kuriose šalyse netgi uždrausta.


Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per pirmus šių metų mėnesius registravo 5,9 tūkst. eismo įvykių – 15 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Eismo įvykio metu vidutiniškai patiriama 2 tūkst. litų siekianti žala. Tikslios statistikos, kiek eismo įvykių sukelia šlepetes avintys vairuotojai, nėra, tačiau žalas registruojantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasarą jų pasitaiko ženkliai daugiau“, – teigia N. Giedraitis. Jis pastebi, kad vairuotojų su šlepetėmis eismo įvykių pasekmės būna įvairios – pasitaiko susidūrimo su kitais automobiliais, atsitrenkimo į kelio ženklus, stulpus atvejų, netinkama avalyne avintys vairuotojai nesuvaldę automobilio taip pat nuvažiuoja nuo kelio. Dėl netinkamo apavo vairuotojas gali patirti tiek keliasdešimt litų, tiek keliasdešimt tūkstančių litų siekiančią žalą.


Prie kitų pavojingų vairuotojų įpročių, nevertinant tokios pašalinės veiklos vairuojant kaip valgymas, kalbėjimas telefonu ir pan., galima būtų priskirti netaisyklingai laikomas kojas ant pedalų, netaisyklingą rankų poziciją ant vairo bei vairavimą gulint arba atsirėmus į vairą. „Įprotis netaisyklingai laikyti kojas ant pedalų turi įtakos, ar lemiamu momentu vietoj stabdžių nebus paspaustas greičio pedalas. Pedalus sumaišę vairuotojai atsitrenkia į kitus automobilius ar net pastatus. Pastebime, kad pedalus neretai sumaišo automobilį su automatine pavarų dėže pradedantys vairuoti vairuotojai, taip pat tokio pobūdžio įvykius sukelia vairuotojai turintys mažą vairavimo patirtį. Tuo tarpu netaisyklinga sėdėsena arba netaisyklingas vairo laikymas užkerta kelią tinkamai bei laiku reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Jeigu vairuotojas sėdi per arti vairo, jam tampa ne tik sunkiau valdyti automobilį, bet ir kyla didesnė grėsmė saugumui dėl pernelyg arti esančios saugos pagalvės“, – pasakoja N. Giedraitis.


Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas primena, kad sėdėsena prie vairo visų pirma turi būti patogi. Padėjus kojas ant pedalų reikėtų patikrinti, ar galite be pastangų juos paspausti iki galo. Optimalus atstumas iki vairo tampa tuomet, kai atsilošus ir ištiesus rankas, vairo viršutinę dalį pavyksta pasiekti riešu. Rankos turėtų būti kiek sulenktos. Taisyklinga rankų pozicija ant vairo atitinka 9 ir 3 valandą laikrodyje. Reguliuojant sėdynės aukštį, reikėtų įvertinti, ar galimybė daugiau matyti aukštai sėdint nevaržo judesių laisvės – ji šiuo atveju svarbesnė. „Taisyklinga sėdėsena ne tik nevargina vairuotojo, bet ir suteikia galimybę greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vairuoti saugiausia su neslystančia bei patogia, judesių nevaržančia avalyne. Ji, kitaip nei šlepetės, turėtų būti prigludusi ir laikyti visą pėdą. Jeigu mėgstate vaikščioti su aukštakulniais ar šlepetėmis, automobilyje verta laikyti vairavimui tinkamų batų porą, kurią būtų galima vairuojant apsiauti“, – pataria N. Giedraitis.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos Aukščiausiame teisme priimtas sprendimas, kuris yra palankus prastais šios šalies keliais riedantiems automobilių savininkams. Kelius prižiūrinti įmonė turės atlyginti žalą vairuotojui, kuris apgadino savo transporto priemonę dėl blogos kelio būklės.

Vairuotojas, kurio automobilis buvo apgadintas po to, kai šis įlėkė į didelę duobę ir kurio ieškinį patenkino Rusijos Aukščiausiasis teismas, iš pradžių kreipėsi į rajoninį ir miesto teismą, tačiau ten sau palankaus sprendimo neišgirdo. Teismuose konstatuota, kad dėl avarijos ir mašinos apgadinimo kaltas pats vairuotojas. Aukščiausiasis teismas į susidariusią situaciją pažvelgė kitaip ir konstatavo, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, duobės nebuvo pažymėtos reikiamais ženklais, o ir pačiame kelyje nebuvo greičio apribojimų dėl blogos jo dangos būklės.


Duobių dydis buvo didesnis nei leistina, dėl to teismas kaltę skyrė kelią turinčiai prižiūrėti vietinei kelių priežiūros tarnybai, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų ir neužtikrino saugios kelio dangos ar įspėjamųjų ženklų pavojingose jo vietose.


Nukentėjusiam vairuotojui kelininkų kaltę pavyko įrodyti pirmiausiai dėl to, kad išsireikalavo iš policijos pareigūnų, kad šie surašytų eismo įvykio aktą su visomis aplinkybėmis. Pagal reikalavimus, duobės keliuose negali būti didesnės nei 15 cm. pločio, 60 cm. ilgio ir 5 cm gylio. Prie surašyto akto buvo pateiktos ir fotografijos. Dėl visų šių aplinkybių teismas priėmė vairuotojui palankų sprendimą. Kelią prižiūrinti tarnyba vairuotojui turės atlyginti transporto priemonės nuvilkimo, remonto ir teisinio atstovavimo išlaidas.


Pagal statistiką, pavasarį Rusijoje kas šeštas eismo įvykis įvyksta dėl blogos kelio dangos.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Smarkiai auga kelių mokestis sunkiasvoriams automobiliams. Vežėjai, pasijutę melžiama karve kelininkų skylėms kamšyti, sako, kad didėjant pervežimų išlaidoms, brangs ir prekės, ir paslaugos, o dalis įmonių nuo augančių mokesčių naštos žada bėgti, verslą perkeldamos į kaimynines šalis. Kelininkai sako didesniais mokesčiais tik atstatantys teisingumą, kad daugiau mokėtų tie, kas labiausiai alina kelius.

Lietuvos keliai labiausiai kenčia nuo sunkiasvorių automobilių, todėl šie turėtų daugiausiai mokėti ir už naudojimąsi keliais ir taršą. Pagal šią logiką nuo gegužės 1-osios keičiasi kelių mokesčio dydžiai. Sunkiasvoriams automobiliams jie auga vos ne dvigubai.

„Paros mokestis buvo 20 litų, dabar jis pakyla iki 39 litų. Kadangi mes dar mokūs, tai iš mūsų dar nori išspausti, bet tai yra neteisinga. Jeigu tikrai mokesčiai bus ir toliau didinami – ir būtent vežėjams, tai tikrai kiekvienas susimąstys apie verslo perkėlimą į kitą šalį“, – sako UAB „Daimanta“ direktorius Dainius Abramavičius.

Pasak vežėjų, augančių kelių mokesčių naštą labiausiai pajus vidaus pervežimais užsiimančios bendrovės, o per jas – netrukus ir vartotojai, nes sunku rasti prekę ar paslaugą, kuri apsieitų be transporto.

„Jis [augantis mokestis] skaudus keleiviniam transportui ir vidaus pervežimams. Iš tikrųjų tai pakankamai didelė papildoma našta, kuri paveiks Lietuvos vežėjus labai stipriai.

Ir politikai, ir valstybės vadovai sakė jau ne kartą, kad Lietuvos ekonomiką ištempė paslaugų ir prekių eksportas. Šiandien mums, tam arkliui, kuris tempia, dedami ne tai kad apynasriai, dar kraunama papildoma našta negalvojant apie kitas galimybes“, – tvirtina „Linavos“ asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Didžiosios autobusų bendrovės sako, nors ir girgždėdamos, dar kurį laiką bandys išvengti bilietų branginimo. Mažiesiems autobusams, kaip ir daliai lengvųjų automobilių, politikų sprendimu kelių mokesčiai didės nedaug.

Anot kelininkų, didesniais kelių mokesčiais, kurie neaugo jau šešerius metus, tikimasi papildyti šiemet ypač nusekusius Kelių priežiūros ir plėtros programos išteklius. Tuo labiau, kad iki šiol mokesčiai už kelius buvo vieni mažiausių Europoje. Dabar bus panašūs kaip Bulgarijoje ar Rumunijoje.

Be to, formuojant šiemetinį kelininkų biudžetą jau buvo įskaičiuotos ir lėšos, kurias jie gaus už pabrangusias vadinamąsias vinjetes – metų, savaitės ar dienos kelių mokesčius.

„Jeigu pernai iš vinječių mes surinkom 70 mln. litų, tai šiemet planuojam, kad tas skaičius padidės 45–50-čia mln. litų. Tai bus nauda ir bus teisingumas atstatytas, nes paprastai naudotojas ir teršėjas yra tas sunkusis transportas, kuris daugiausiai veikia kelius, yra pagrindinis kelių ardytojas“, – teigia Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas.

Pasak A. Skrinsko, kelių priežiūrai – kartu ir miestų gatvėms tvarkyti – bus panaudoti 234 mln. litų iš daugiau kaip 900 mln., šiemet skiriamų keliams.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kylant degalų kainoms, jau ir politikai bando ieškoti kelių, kaip jas mažinti. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tikina, kad yra kelių kurui piginti. Degalų pardavėjai aiškina, kad benzinas atpigtų sumažinus akcizą, tačiau nuo kitų metų Europos Sąjungai padidinus dyzelino akcizą prognozuojamas didelis šio kuro kainos šuolis.

Benzino kainai perkopus 5 litus, vairuotojai prognozių apie mažėjančias kainas laukia kaip gaivaus oro gurkšnio. Pastaruoju metu teigiama, kad nukristi benzino kaina galėtų sumažinus jo akcizą, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai teigia, kad yra ir kitų kelių.


„Yra konkurencijos didinimas, [degalų] įvežimas. Bankų procentai – taip pat labai svarbus dalykas. Žinome, kad 1,5 proc. visos kainos yra banko palūkanos, mokesčiai bankams. Jeigu apie 3–5 centus [nuo kuro kainos] yra bankams – tai ženkli vieta, kur galima daryti korekcijas“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.


„Konkurenciją pirmiausia reikėtų didint žiūrint į tai, ką gali valstybė savo reguliavimu, kaip reguliavimas turėtų būti sumažintas, palengvintas tam, kad paskatintume degalų įvežimą į Lietuvą“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.


Pasak Konkurencijos tarybos vadovo, degalų kaina mažėtų, jei jų pardavėjams būtų leista didesnę dalį kuro rezervų laikyti užsienyje. Šiuo metu Lietuvos verslininkai užsienyje gali laikyti 30 procentų degalų atsargų.


Degalinių savininkai teigia, kad didžiausią įtaką kuro kainai daro nuo Lietuvos nepriklausančios pasaulinės naftos, biodegalų kainos. Bet, anot jų, yra vidinių dalykų, kuriuos gali reguliuoti Vyriausybė.


„Galbūt galima sumažinti akcizo mokestį benzinui, apie ką dabar yra kalbama, yra pateiktas projektas. Galbūt galima atidėti dyzelino akcizo padidinimą, kuris gresia nuo Naujų metų.


Kas gali atsitikti baisiausia Lietuvai – kaip buvo 2009 metais, kada Lietuvoje dyzelinas tapo brangiausias iš mūsų kaimyninių šalių, turiu omeny, Latviją ir Lenkiją. Lietuvoje tarptautinis transportas iš viso nebesipildavo kuro“, – primena Lietuviškų degalinių sąjungos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas.


Į akcizo mažinimą Finansų ministerija žiūri skeptiškai. Kol politikai ir verslininkai tik kalba, kaip mažinti kuro kainas, lietuviai pigesnių degalų vyksta į kaimynines šalis.


Laisvosios rinkos instituto užsakytas tyrimas Baltijos šalyse parodė, kad kontrabandinius degalus perka ir latviai bei estai.


„Mūsų šalims, kurios yra santykinai neturtingos, ES akcizai kurui yra per aukšti. Reiškia, žmonės neturi pinigų, todėl ieško pigesnių degalų. Antras veiksnys, kuris yra labai svarbus, – Baltijos šalys, o ypač Lietuva, esame tarp šalių, kurios nepriklauso ES ir kuriose istoriškai mokesčiai degalams yra maži – tai būtent Rusija ir Baltarusija“, – teigia Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.


Palyginti su pernai Lietuvoje atliktu analogišku tyrimu, Lietuvos gyventojų pakantumas kontrabandai nežymiai sumažėjo, tačiau išlieka aukštas.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

JAV nacionalinė eismo saugumo administracija (NHTSA) ėmė kelti į viešumą nedėmesingo vairavimo priežastis ir problemas. Praėjusiais metais nedėmesingi vairuotojai Jungtinėse Valstijose sukėlė net 950 000 eismo įvykių.

Vis dėlto Automobilių inžinierių draugija („Society of Automotive Engineers“) pateikė tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad už išsiblaškiusius vairuotojus yra kur kas pavojingesni tie, kurie tiesiog nerodo posūkio signalo.


Remiantis atliktais tyrimais, vairuotojai paprasčiausiai ignoruoja posūkio signalą, nesuka jį rodydami arba nesutaiso sugedusio signalo. Per metus tokių atvejų visame pasaulyje suskaičiuojama apie 750 mlrd.


Be to, dėl neteisingai naudojamų arba ignoruojamų posūkių signalų kasmet įvyksta daugiau kaip du milijonai eismo įvykių. Dalyje jų nukenčia eismo dalyviai, keliose net skaičiuojamos mirtys.

Automobilių inžinierių draugijos siūlomas sprendimas yra „Smart Turn Signals“ sistema, kuri naudoja jutiklius, valdančius posūkių signalus. Tačiau šį sprendimą ekspertai kritikuoja, mat kuo daugiau darbo atimsi iš vairuotojo, tuo didesnė tikimybė jam būti neatidžiam.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Lietuvos Premjerą Andrių Kubilių, prašydama atkreipti Vyriausybės dėmesį į galimą žalą transporto sektoriui ir šalies ekonomikai, dėl Europos Komisijos pasiūlymų peržiūrėti energetikos produktų apmokestinimą.

Remiantis Europos Komisijos siūlymu, energetikos produktai būtų apmokestinami pagal išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį ir energetinę vertę.

Europos Komisijos bei Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) skaičiavimais, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. akcizo tarifas dyzelinui išaugtų nuo dabar nustatyto ES minimalaus 330 eurų už 1000 l iki 412 - 425 eurų už 1000 l dydžio. Darant prielaidą, kad dyzelino kaina per šį laikotarpį išliks stabili, vien tik dėl naujai siūlomos mokesčių struktūros dyzelino kaina iki 2018 m. išaugtų 0,38-0,43 Lt/l.

Įvertinus nuolatinį naftos kainų didėjimą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių kainodaros ypatumus, siūloma nauja mokesčių tvarka sukeltų kasmetinį dyzelino kainų augimą.

Komercinės paskirties dyzelino neliks

Kitas nepalankus aspektas vežėjams - projekte numatoma panaikinti galimybę šalims narėms taikyti skirtingus mokesčius komercinės ir nekomercinės paskirties dyzelinui.

ES viduje kelių transportu yra vežama apie 75 proc. visų krovinių, todėl kylančios dyzelino kainos didins kelių transporto įmonių sąnaudas, mažins pelningumą bei investicijas.

„Įgyvendinus Europos Komisijos iniciatyvą, dėl didėsiančių degalų kainų kils būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, didės infliacija ir lėtės visas ūkio augimas. Todėl aplinkosauginių tikslų siekimas didinant kuro mokesčius duos daugiau žalos negu naudos tikimasi gauti“, - teigia Algimantas Kondrusevičius, asociacijos „Linava“ prezidentas.

Pasak jo, siūlomas dyzelino apmokestinimo principas nieko bendra neturi nei su CO2išmetamo kiekio, nei su naftos suvartojimo sumažinimu. EK iniciatyvos tikslas, padidinus mokesčius dyzelinui, paskatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, neduos laukiamo rezultato, nes kelių transporto vartotojų elgsena išliks nepakitusi. Komercinis kelių transportas yra beveik 100 procentų priklausomas nuo dyzelino ir neturi jokių alternatyvų naudoti kitas kuro rūšis.

„Lietuvos kelių transporto bendruomenė supranta ir vertina Europos Komisijos siekį mažinti oro taršą ir vykdyti įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje, tačiau abejonių kelia pasirinktų mokestinių priemonių nauda siekiant užsibrėžtų tikslų.“, - tikina A. Kondrusevičius.

Anot jo, užsibrėžtų tikslų galima būtų pasiekti tik skatinant investicijas į mažiau taršias, alternatyvias degalų rūšis naudojančias transporto priemones, švaresnių degalų kūrimą bei ekologiško vairavimo mokymus.

Naudoja ekologiškus vilkikus

Krovininis transportas Lietuvoje padarė didžiulį kokybinį šuolį išmetamų teršalų ir sunaudojamų degalų kiekio mažinimo linkme. Šis rodiklis pasiektas privataus kapitalo didelių investicijų įsigyjant EURO 4 ir EURO 5 ekologiškumo standartą atitinkančias krovinines transporto priemones, kurios sudaro 41 proc. viso Lietuvos tarptautinių gabenimų transporto parko.

Krovininė transporto priemonė, atitinkanti aukščiausią ekologiškumo standartą EURO 5, į aplinką išmeta 97 proc. mažiau CO2, 81 proc. mažiau angliavandenilių, 86 proc. mažiau azoto oksidų ir 97 proc. mažiau kietųjų dalelių lyginant su EURO 0 kategorijos automobiliu, pagamintu 1990 m. Vidutinės degalų sąnaudos, tiesiogiai susiję su netoksiškų CO2dujų išmetimais, didelių investicijų dėka buvo sumažintos nuo 50 l/100 km iki 32 l/100 km.

Asociacijos ‚Linava“ vežėjai tikina, jog siūloma nauja energetinių produktų apmokestinimo tvarka turėtų neigiamų pasekmių ne tik Lietuvos kelių transporto sektoriui, tik pradedančiam atsigauti po ekonominės krizės, bet ir visai ES ekonomikai, balansuojančiai tarp stagnacijos ir recesijos.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Mažmeninę degalų prekybos rinką teigiamai veikia kainų karai ir tai įrodė atvejai, kai į Lietuvos rinką patekdavo pigesnių degalų iš kitų šalių bei dėl to mažėdavo kainos vartotojams, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui sakė Konkurencijos tarybos vadovas.

Per komiteto posėdį buvo primintas atvejis, kai vienas iš mažmeninių degalų pardavėjų „Lukoil“ importavo pigesnių švediškų degalų ir dėl to sumažėjo vidutinė kaina vartotojams.


„Čia buvo tik vienas epizodas – įvežė degalus ir iš karto galėjo pasiūlyti mažesnę kainą. Mūsų tikslas, bendro reguliavimo prasme, sudaryti sąlygas, kad tokių įvežimų būtų daugiau, kad tokių kainų karų vyktų daugiau, išardyti (rinkos – DELFI) stabilumą ir tada mes galėsime tikėtis šiek tiek mažesnių kainų“, - dėstė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.


Jis informavo, kad pastaruoju metu degalinių maržos kurui svyravo nuo 3 iki 14 proc. ir tai yra normali dalis kainoje, esą maržos dydis nekelia pirminių įtarimų nekelia.


„Tikslas turėtų būti paskatinti konkurenciją tiek didmeninėje rinkoje, t.y. konkurenciją tam vieninteliam Lietuvoje naftos produktų perdirbėjui, bet taip pat paskatinti konkurenciją ir mažmeninėje rinkoje, toje rinkoje, kuri yra oligopolinė. Kitaip tariant, suardyti tą oligopolinę ramybę“, - sakė Š. Keserauskas. Pasak jo, degalų kaina galėtų mažėti, jei degalų pardavėjams būtų leista didesnę dalį kuro rezervų laikyti užsienyje ir taip susidarytų galimybės importuoti geresnėmis kainomis. Šiuo metu užsienyje Lietuvos verslininkai gali laikyti 30 proc. degalų atsargų, kai kitose Baltijos valstybėse šis procentas yra didesnis.


„Tai gali turėti žymiai didesnę įtaką, nei atskiri Konkurencijos tarybos tyrimai dėl konkretaus pažeidimo, nes tyrimai yra sudėtingi ir ilgai užtrunka“, - teigė Š. Keserauskas. Jis priminė, kad šiuo metu yra vykdomas tyrimas dėl mažmeninės degalų prekybos, bet daugiau komentuoti tyrimą jis atsisakė.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Europinės vėžės projekto “Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička sako, kad projekto įgyvendinimo sparta gali turėti įtakos deryboms dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2014-2020 metais. Kartu jis pažymi, kad šalies savivaldybės turi suprasti, jog projektas yra ne tik Lietuvos, bet Europos.

“Tikiuosi, kad savivaldybės supranta, kad tai yra europinis projektas, tai ne Lietuvos problema, ir ji nėra finansuojama vien tik iš Lietuvos finansų. Manau, kad turi būti supratimas, kad šis projektas turi vykti laiku ir nėra sulėtėjimo regionuose, nes projektas turi, kaip aš sakau Europos svarbą. Be to, artėja derybos dėl naujos finansinės perspektyvos”, – ketvirtadienį Vilniuje po susitikimo su Lietuvos susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu BNS sakė P.Telička.


Jis teigė manantis, kad Lietuvai nebūtų naudinga, jei darbų vėlavimas būti naudojamas derybose prieš ją dėl lėšų paskirstymo: ” 6-7 mėnesių vėlavimas – tai ne nelaimė, galima būtų darbus pagreitinti”.


Pasak E.Masiulio, P.Telička susitikime pareiškė, kad “Rail Baltica” yra prioritetinių projektų sąraše. Anot jo, Europos Komisija skirs didelį dėmesį šiam projektui įgyvendinti.


“Aptarėme tiek Lietuvos pažangą įgyvendinant “Rail Baltica” projektą, tiek, sakykime, Briuselio nuotaikas, ypač tai svarbu artėjant naujai Europos finansinei perspektyvai. (…) Aišku, labai svarbu, kad šis projektas būtų vystomas pakankamai tolygiai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje”, – BNS sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Ministras sakė, kad šiuo metu Lietuvoje nutiesta apie 7 kilometrų ilgio siauros vėžės tarp Šeštokų ir Mockavos, o artimiausiu metu bus pradėti darbai nuo Mockavos iki Lenkijos sienos – šioje atkarpoje numatoma nutiesti apie 10 kilometrų ilgio vėžę.


“Kituose etapuose – nuo Šeštokų iki Marijampolės, nuo Marijampolės iki Kazlų Rūdos ir nuo Kazlų Rūdos iki Kauno – šiuo metu yra vykdomi projektavimo darbai, techniniai projektai parengti. Aišku, užtruko tam tikras derinimas su atskiromis savivaldybėmis, tačiau artėjame prie projektavimo darbų pabaigos. Pabaigę šiuos darbus, skelbsime konkursus dar šioje finansinėje perspektyvoje statybos darbams, kad ši vėžė būtų atvesta iki Kauno. Kartu jau planuojame dėl viešojo logistikos centro ir geležinkelio terminalo statybos Palemone”, – teigė E.Masiulis

“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. ES transporto komisaras Siimas Kallas sausį teigė, jog 85 proc. išlaidų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio “Rail Baltica” projektui įgyvendinti gali būti finansuojama pagal Europos Sąjungos programą “Connecting Europe Facility”.

Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.


Lietuvoje geležinkelis yra rusiškos vėžės, kurios plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrai.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Elektroninio CMR dokumento atsiradimas ir naudojimas turėtų tapti vežėjų ir su pervežimų verslu susijusių įmonių veiklą palengvinantis įrankis. Jo pranašumai prieš popierinė tokio dokumento versiją net nekelia abejonių. Procedūros vyksta greičiau, galima išvengti su CMR kopijomis ir originalais susijusių ginčų.

Tarptautinė vežėjų asociacija IRU ragina visas valstybes kuo greičiau priimti reikiamus teisės aktus ir ratifikuoti papildomą CMR konvencijos protokolą susijusi su elektronine šio dokumento forma. Šis papildomas CMR konvencijos protokolas įsigaliojo 2011 m. birželį. Vyriausybės taip pat turėtų suderinti techninius standartus susijusius su elektroniniu parašu, atpažinimo metodais ir kt.


Šiuo metu elektroninis CMR dokumentas jau gali būti naudojamas 7 valstybėse: Bulgarijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Olandijoje ir Šveicarijoje. Siekiant maksimalaus „E-CMR“ efektyvumo, reikia, kad ir kitos šalys kuo greičiau prisijungtų prie šį dokumentą naudojančių šalių.


Pervežimo verslu užsiimančios įmonės naudodamos naująją sistemą duomenis saugo ir dalinasi su savo klientams elektroniniu būdu. Tokia sistema sumažina žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę ir pagerina transporto operacijų efektyvumą.


Esminis jos pranašumas, vos tik krovinys pasiekia sandėlį, vežėjas iš karto gali pateikti sąskaitą už pervežimą, nes CMR dokumentas tą pačią akimirką būna užpildytas ir prieinamas visiems pervežime dalyvavusiems ūkio subjektams.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos muitinė informuoja, kad pastarosiomis dienomis Lietuvos – Baltarusijos pasienyje muitinės postų laidumas nebuvo sutrikęs, jis viršijo numatytą pasienio kontrolės punktų pralaidumą.

Medininkų kelio poste praėjusią parą (balandžio 29 d.) muitininkai patikrino į Lietuvą atvykstančius bei iš šalies išvykstančius 3500 krovininių bei lengvųjų automobilių, nors dirbant įprastiniu režimu per parą muitinės pareigūnai Medininkuose patikrina 2900 transporto priemonių.


Siekiant, kad, Lietuvos – Baltarusijos pasienyje eilėse laukiantys vairuotojai kuo sparčiau įformintų muitinės procedūras, dirbti į Medininkų kelio postą nukreipta daugiau pareigūnų, poste dirba ir mobiliosios muitinės kontrolės grupės.


Automobilių eilės pasienyje su Baltarusija pastarosiomis dienomis susiformavo dėl padidėjusių krovininių ir lengvųjų transporto priemonių srautų.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės 2–3 d. susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas dalyvaus Leipcige (Vokietija) vyksiančiame Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime tema „Vientisas transportas: susisiekimo jungčių sukūrimas“.

Gegužės 2 d. viceministras R. Vaštakas dalyvaus ministrų sesijos diskusijose dėl sąlygų tarptautinei prekybai gerinimo. Diskusijoje bus pristatytos Lietuvos pastangos gerinti valstybės sienų su Rusija ir Baltarusija kirtimo sąlygas bei supaprastinti šias procedūras. Diskusijos dalyviams taip pat numatoma pristatyti sėkmingiausius Lietuvą su Rytų kaimynėmis jungiančius tarptautinius konteinerinių traukinių projektus – „Vikingą“ (Lietuva–Baltarusija–Ukraina), „Merkurijų“ (Lietuva–Rusija) ir „Saulę“ (Lietuva–Kazachstanas–Kinija) .

Gegužės 3 d. viceministras dalyvaus ministrų sesijoje, kurioje bus patvirtinta Ministrų deklaracija, pakoreguotos pagrindinės ITF taisyklės bei renkamas naujas ITF generalinis sekretorius.

Viceministras R. Vaštakas Leipcige taip pat planuoja susitikti su Pietų Korėjos sausumos, transporto ir vandens reikalų ministru Do-Youp Kwon ir perduoti Lietuvos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio kvietimą dalyvauti birželio 8 d., EXPO 2012 metu, Pietų Korėjos mieste Yeousu vyksiančioje LR susisiekimo ministerijos konferencijoje transporto tema. Pietų Korėjos ministras kviečiamas pasakyti sveikinimo žodį konferencijos dalyviams, taip pat pakviesti Korėjos transporto ir logistikos  kompanijų atstovus dalyvauti konferencijoje, kuri suteiks galimybę užmegzti dvišalius verslo santykius su Lietuvos įmonėmis.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Gegužės 1 d. įsigalios susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu patvirtinta tvarka, pagal kurią bus paprasčiau išduodami leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms bei jų junginiams.

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, tai sumažins biurokratiją ir administracinę naštą verslui. Prašymą išduoti leidimą Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (VKTI) verslo įmonės galės pateikti joms priimtiniausiu ir patogiausiu būdu – tiesiogiai, faksu, paštu arba elektroniniu būdu. Jį galės pateikti ne tik didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas, bet ir jo įgaliotas asmuo. Mokesčio sumokėjimo dokumento pateikti nereikės, duomenys apie sumokėtą mokestį bus gaunami iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Leidimas važiuoti vieną kartą bus laikomas išduotu, kai informacija apie išduotą leidimą ir jo kopija bus paskelbti VKTI interneto svetainėje http://www.vkti.gov.lt (dabar reikia turėti leidimo originalą).

Savininkui ar valdytojui nereikės gauti leidimo iš savivaldybės važiuoti jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa. VKTI išduotas leidimas galios važiuoti ir šiomis gatvėmis.

Leidime vienam mėnesiui ar vieneriems metams bus nurodomos tik pavienės didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės arba jos junginį sudarančių transporto priemonių rūšys ir ašių skaičius, o valstybinis numeris nebus nurodomas. Toks leidimas suteiks teisę važiuoti bet kuria transporto priemone, tačiau turės būti neviršijami leidime nurodyti jos matmenys ir ašies apkrovos (dabar leidimą gali naudoti tik jame nurodyta transporto priemonė).

Supaprastinamos nuostatos dėl policijos dalyvavimo važiuojant didžiagabaritėmis transporto priemonėmis. Kai kuriais atvejais atsisakoma policijos palydos ir numatoma leisti naudoti automobilių palydą su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais. Konkrečias palydos sąlygas, kurios turės netrikdyti saugaus eismo, nustatys transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Policijos automobilio palyda bus būtina, jei transporto priemonių junginys viršys 4,5 m plotį ir (arba) 30 m ilgį.


Leidimų išdavimo tvarka suderinta su Kelių eismo taisyklėmis siekiant, kad leidimai būtų išduodami važiuoti ne tik tomis didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, kurioms privaloma mokėti mokestį, bet ir tais atvejais, kai jo nereikia mokėti. Taip pat patikslinta mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais mokėjimo dokumento pildymo tvarka.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt