Vilnius, 2013 m. balandžio 24 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią bus atlikti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbai. Sutarties vertė – 85,3 mln. Lt be PVM.

Iš viso rangos darbų pirkimo konkurse dalyvavo 4 tiekėjai: UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“ ir „Leonhard Weiss RTE AS“.

UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ yra antrinė AB „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, kuri per daugiau kaip 60 metų veiklos patirtį šalies teritorijoje suremontavo šimtus kilometrų geležinkelių. Ilgametė įmonės patirtis, aukštos kvalifikacijos personalas, modernūs įrenginiai bei mechanizmai suteikia visas galimybes kokybiškai ir greitai atlikti ES standartus atitinkančius darbus bei garantuoti remonto ilgaamžiškumą.

Rangos konkurso nugalėtojas turės rekonstruoti kiek daugiau nei 13 kilometrų esamo geležinkelio ruožo (1435 mm vėžės pločio kelias), prasidedantį už Mockavos geležinkelio stoties ir pasibaigiantį Lenkijoje ties pirmąja bėgių sandūra, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Rangovas minėtame ruože turės rekonstruoti pervažas, kelio statinius, įrengti garsą slopinančias sienutes bei aptverti visą ruožą plieninio rezgimo tinklo tvorele, siekiant apsaugoti migruojančius gyvūnus. Rekonstravus šią atkarpą keleivinių traukinių greitis padidės
iki 120 km/h, o prekinių – iki 80 km per valandą.

Taip pat 2013-04-24 AB „Lietuvos geležinkeliai pasirašė sutartis su UAB „Tiltų ekspertų centras“, dėl minėto ruožo techninės priežiūros paslaugų ir su „Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“, dėl statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų.

“Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Europos sąjungos TEN-T programos ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys mūsų šalies teritorijoje – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių iki Lietuvos ir Latvijos sienos.

„Rail Baltica“ projekto direkcija

Susisiekimo ministeriją nemaloniai nustebino oro linijų bendrovės „Ryanair“ šios dienos pranešimas apie ketinimą mažinti veiklos apimtis Kauno oro uoste.

Susisiekimo ministerijos tikslas – užtikrinti nuoseklią ir ilgalaikę Lietuvos oro uostu plėtrą, plečiant skrydžių geografiją ir Lietuvos pasiekiamumą. Lietuvos oro uostus būtina valdyti strategiškai ir laikytis oro uostų veiklos segmentavimo – taip galima  efektyviausiai išnaudoti oro uostų infrastruktūrą ir išvengti trumpalaikio efekto sprendimų.

Aviakompanijos „Ryanair“ veiklos plėtros sąlygos Kauno oro uoste yra palankesnės nei Vilniaus oro uoste, kurio infrastruktūros išlaikymo kaštai yra gerokai didesni, tuo pačiu ir rinkliavos, todėl aviakompanijos sprendimas mažinti skrydžių apimtis Kauno oro uoste yra nesuprantamas.

Ministerija pabrėžia, kad yra pasiryžusi geranoriškai toliau tęsti diskusijas tiek su „Ryanair“, tiek ir su kitais vežėjais, siekdama sudaryti kiek įmanoma palankesnes jų veiklos sąlygas Lietuvoje, tačiau nesuteikiant išskirtinių sąlygų, nediskriminuojant aviakompanijų ir nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės bei sąžiningos konkurencijos principų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

LIETUVOS VYRIAUSYBĖ NESUTINKA SU NAUJOS VILNIAUS BAZĖS AUGIMO , 500.000 NAUJŲ KELEIVIŲ IR 500 DARBŲ,PASIŪLYMU

Ryanair, vienintelis ypač pigus Europos vežėjas (ULCC), šiandien (balandžio 23 d.) pranešė, kad sumažins veiklą savo Kauno bazėje 25% nuo 2013 lapkričio 1 d. po to, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsisakė reaguoti į Ryanair pasiūlymus dėl Kauno ir naujos Vilniaus bazės augimo.

Ryanair pasiūlė pervežti papildomai 500.000 keleivių per metus per Kauno ir Vilniaus oro uostus, kas būtų parėmę 500* vietinių darbo vietų ir įnešę iki €50mln į Lietuvos ekonomiką. Gaila, vis dėlto Lietuvos vyriausybė atsisakė įsitraukti į diskusijas, ir Ryanair nebeliko jokio  kito pasirinkimo tik sumažinti savo veiklą Kauno bazėje 25%.

Robin Kiely iš Ryanair pasakė:

“Tai yra liūdna diena Lietuvos turizmui ir aviacijai. Ryanair atidarė savo Kauno bazę 2010 metais su vyriausybės matoma pilnu entuziazmo parama, bet, deja, jų susidomėjimas su abiejų Kauno ir Vilniaus plėtra dingo.

Ryanair pasiūlė susisiekimo ministerijai tolimesnį augimą Kaune ir naujoje bazėje Vilniuje, kas būtų pervežę papildomai 500.000 keleivių ir parėmę 500* vietinių darbo vietų, kol tuo tarpu būtų įnešę iki €50mln į vietinę ekonomiką. Deja, mes apgailestaujame, kad ministerija bendradarbiaus su Ryanair ir mums nebeliko jokio kito pasirinkimo kaip tik sumažinti mūsų Kauno veiklą 25% šią žiemą.

Kadangi turizmo vystimas yra toks svarbus, kaip ekonomikos augimo varomoji jėga per visą Europą, į Ryanair plūsta pasiūlymai iš kitų ES oro uostų, ir mes dabar perkelsime šitą transportą į kitas žemesnių kainų vietoves su labiau patikimais partneriais negu Kaunas ir Vilnius.”

* ACI tyrimai patvirtina, kad iki 1.000 vietos darbai yra išlaikomi tarptautiniuose oro uostuose dėl kiekvieno 1mln keleivių  

Ryanair

Balandžio 23-iosios naktį DFDS krovinių ir keleivių kelte „VICTORIA SEAWAYS“ kilusio gaisro metu žmonės nenukentėjo.

Gaisras kelto pagrindiniame denyje pastebėtas 1:52 val. Lietuvos laiku laivui išplaukus iš  Kylio uosto (Vokietija) Klaipėdos uosto link ir  nutolus nuo Nexo Bornholmo salos apie 22 jūrmyles.

Kilus gaisrui kelto priešgaisrinė sistema  aktyvuota nedelsiant, įgulai pavyko greitai sustabdyti ugnies plitimą bei užgesinti gaisrą.

Siekiant apsaugoti kelto keleivius, šie buvo paraginti būriuotis laivo evakuacijos zonoje, kad reikalui esant, iš ten jie greitai ir saugiai būtų perkelti į kitus keltus.

Prėjus valandai po incidento ir įgulai stabilizavus situaciją, keltas tęsė kelionę Klaipėdos link. Nelaimingo atsitikimo priežastis nėra žinoma. Minėtas „VICTORIA SEAWAYS“ keltas į Lietuvos Klaipėdos uostą įplauks šiandien 13:30 val.

Gaisro padaryta žala kroviniams nėra įvertinta, kol laivas nepasiekė Klaipėdos uosto. Gaisras galėjo iš dalies pažeisti tik pagrindiniame automobilių denyje esančius krovinius, nes į kitas laivo zonas ugnis neprasiskverbė.

Keltu vyko 301 keleivis, 37 įgulos nariai. Laivu gabenti 48 automobiliai, 2 autobusai bei 160 sunkiasvorių krovinių: priekabų, konteinerių, sunkvežimių ir kt.

Danų bendrovės DFDS  keltas „VICTORIA SEAWAYS“ – 200 metrų ilgio kombinuotas krovinių ir keleivių keltas pastatytas Italijoje 2009 m. Keltu gali keliauti 600 keleivių. Laivo įgulą sudaro lietuviai, laivas plaukioja su Lietuvos Respublikos vėliava.

UAB “Integrity PR”

2013 m. balandžio 23–26 d. Uosto direkcijos iniciatyva jau 13 kartą jungtiniu Klaipėdos uosto stendu bus dalyvaujama VDNH parodų centre Maskvoje (Rusijos Federacija) vyksiančioje XVIII tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje bei konferencijoje „TransRussia 2013“. Konferencijoje pranešimą skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
 
18-ąjį kartą rengiama didžiausia kasmetinė Rusijos transporto paroda „TransRussia“ išlieka svarbiausias ir didžiausias visos transporto industrijos metų renginys Rytuose, kadangi čia sudarytos puikios galimybės užmegzti naujus kontaktus su potencialiais krovinių savininkais bei ekspedicinėmis ir transporto įmonėmis, susitikti su esamais klientais, tiesiogiai aptarti ir sužinoti apie šioje srityje vykstančius pokyčius ir tendencijas.
Nuo 1996 m. vykstantis renginys kasmet sulaukia didžiulio transportininkų iš viso pasaulio dėmesio, šiuo metu „TransRussia“ yra tituluojama pagrindiniu transporto ir logistikos metų įvykiu Rusijos, NVS šalių ir Baltijos valstybių rinkose. Skelbiama, kad 2013 m. parodoje dalyvaus 523 eksponentai iš 29 šalių.
 
Šiame renginyje pristatomi visi transporto grandinės elementai: transporto ir logistikos paslaugos, techniniai resursai, galimybės, telematika ir informacinės technologijos.
 
Tradiciškai konferencijoje pranešimus skaito Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos, geležinkelių, didžiausių laivybos kompanijų, krovinių savininkų, ekspedijavimo kompanijų atstovai. Pranešimą konferencijoje „TransRussia 2013“ skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Pranešimo tema „Baltijos jūros uostų konkurencija dėl tranzitinių krovinių pervežimo“. Parodoje ir konferencijoje taip pat dalyvaus LR susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
 
Jau tryliktą kartą Uosto direkcija inicijuoja ir koordinuoja Klaipėdos uosto galimybių pristatymą parodoje Maskvoje bendru stendu. Jungtinėje 90 kv. m dydžio uosto ekspozicijoje šiemet dalyvaus šios įmonės: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), UAB KJKK „Bega“, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB „Vakarų krova“, UAB „Krovinių terminalas“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „BPA“, „Baltijos grupės“ įmonės (UAB „Globetransa“ ir „BG Shipping“), „Limarko“ grupės įmonės (UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Baltkonta“).
 
Klaipėdos uosto kompanijų susidomėjimas Rusijos rinka išlieka dėl šios šalies krovinių srautų potencialo. Stebimas kasmetinis krovinių srauto per Klaipėdą augimas: 2006 m. – 1,7 mln. tonų rusiškų krovinių, o 2007 m. – daugiau nei dukart – 3,6 mln. tonų rusiškų krovinių. 2008 metais dar didesni Rusijos krovinių srautai buvo gabenami per Klaipėdą (3,9 mln. t) dėl Rusijos vidaus geležinkelių tarifų didėjimo ir didžiulio Rusijos uostų užimtumo. 2009 metais dėl globalinio ekonominio nuosmukio Rusijos krovinių srautas šiek tiek sumažėjo – 3,3 mln. t, o 2010 metais rusiškų krovinių apimtis jau pradėjo augti – 3,62 mln. t, o 2011 m. sudarė šiek tiek daugiau – 3,84 mln. t. Klaipėdos uoste praėjusiais metais buvo perkrauta 2,77 mln. t rusiškų krovinių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, mini 2-jų metų veiklos Vilniuje sukaktį. 2011 m. balandžio 16 d. atidaryta „Wizz Air“ bazė Lietuvoje per dvejus metus stipriai išsiplėtė, ir žada plėstis toliau.

Šiuo metu Vilniaus bazėje yra 2 orlaiviai, 22 vietiniai pilotai ir 40 vietinių įgulos narių, kurie aptarnauja keleivius 14 skrydžių maršrutų į 8 šalis: Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Daniją, Norvegiją ir Ukrainą. Be šių tiesioginių darbo vietų „Wizz Air“ keleivių srautai sukuria šimtus darbo vietų turizmo bei paslaugų srityje Vilniuje ir jo apylinkėse. Per 2 darbo metus
Lietuvos sostinėje, kaip vietos bazėje, „Wizz Air“ aptarnavo daugiau nei 800 000 keleivių, o Lietuvos specialistų įdarbinimas tapo paskata vietos darbo rinkai.

„Wizz Air“ komunikacijos vadovas Daniel‘is de Carvalho sako: „Džiaugiamės galėdami kartu su Vilniaus komanda švęsti 2-jųmetų veiklos sukaktį, o savo ištikimiems keleiviams dovanojame mūsų įgulos su entuziazmu sukurtą šventinį vaizdo įrašą, sužavėjusį pakilia ir draugiška lietuvių nuotaika“. „Wizz Air“ filmas Lietuvos keleiviams: http://goo.gl/3vtdX

„Wizz Air“ nuolat siūlo naujų pigių skrydžių krypčių iš Lietuvos. „Neseniai paskelbėme apie skrydžius į Norvegijos miestus Alesundą ir Trondheimą. Skrydžiai bus pradėti vykdyti birželio pradžioje. Be to, liepos pradžioje, gavus aviacijos priežiūros institucijų patvirtinimą, bus pradėti skrydžiai tarp Vilniaus ir Kijevo. Turime planų ir toliau sėkmingai plėstis Lietuvoje”,  - sako Daniel‘is de Carvalho.

Bendrovė „Wizz Air“ yra didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje. Jai priklauso 40 „Airbus A320“ orlaivių. Bendrovė skraidina iš 16 bazių ir siūlo 270 maršrutų, jungiančių 94 miestus 33-jose šalyse. Bendrovės „Wizz Air“ komandą sudaro 1600 profesionalų, kurie gali pasiūlyti aukščiausio lygio aptarnavimą. 2013 m. bendrovę „Wizz Air“ pasirinko 13,5 mln. keleivių. Bendrovės „Wizz Air“ pažangiausią mobilią programėlę, skirtą „iPhone“ telefonams, dabar galite rasti bendrovės interneto svetainėje http://wizzair.com/en-GB/mobile.

 „Wizz Air Group“

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje nučiuožė į rekordines žemumas. Bet tik degalinėms degalus tiekiančioje naftos perdirbimo gamykloje “Orlen Lietuva”, rašo „Lietuvos rytas”.
 
Mažeikių naftos perdirbimo įmonė dyzeliną pardavinėjo po 3,91 lito už litrą, skaičiuojant vidutinę kainą. Per savaitę šie degalai atpigo 14, o per dvi savaites – 25 centais. „Orlen Lietuva“ per savaitę 95 markės benzinas atpigino 12, o per dvi savaites – ketvirčiu lito.
 
Benzino kainos degalinių švieslentėse užstrigo ties 4,90 Lt, o dyzelino – 4,60 Lt už litrą riba. Praėjusią savaitę benzinas ir dyzelinas degalinėse atpigo 2-3 centais už litrą.
 
Degalų prekeiviai teisinasi – šaltąjį pavasarį susikaupė didelės atsargos, nes vairuotojai važiavo mažiau ir degalų pirko mažiau. Be to, tris savaites smarkiai pigusi nafta vėl ėmė brangti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Bendrovė „Finasta Asset Management“ kviečia gyventojus išsamiau susipažinti su pensijų sistemos pokyčiais ir pasirašyti II pakopos pensijų kaupimo sutartis Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinkle „PayPost“.

Nuo šiol apie II pakopos pensijų sistemos reformą sužinoti daugiau ir pasirašyti „Finastos“ pensijų kaupimo sutartis galima visoje šalyje veikiančiuose Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriuose „PayPost“, kurių iš viso yra net 110. Tai ypač aktualu mažesnių miestų gyventojams, kur bankinių paslaugų pasirinkimas mažesnis nei didmiesčiuose.

„Rinkoje jaučiama mūsų pensijų fondų paklausa – natūrali, nulemta gerų rezultatų: lyginant pagal vertės pokytį nuo 2004 iki 2013 metų, „Finastos“ pensijų fondų rezultatai trijose iš keturių kategorijų yra geriausi. Todėl mums labai svarbu būti šalia ir pasiūlyti gyventojams galimybę patogiai ir paprastai tapti mūsų klientais ir jau dabar pradėti kaupti papildomai pensijai“, – sakė Andrej Cyba, UAB „Finasta Asset Management“ generalinis direktorius.

„Savo klientams visada stengiamės pasiūlyti reikalingų ir patikimų paslaugų. Džiugu, kad nuo šiol „PayPost“ skyriuose bus galima ne tik išsiųsi ar atsiimti pinigų perlaidą, gauti vartojimo kreditą, bet ir pasirašyti sutartį dėl pensijos kaupimo. Neabejojame, kad ši galimybė suteiks didesnę pasirinkimo laisvę mažesnių miestų gyventojams“, – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.

„PayPost“ skyriuose pensijų kaupimo sutartis su bendrove „Finasta Asset Management“ gali pasirašyti tiek nauji, pensijai niekada iki šiol nekaupę gyventojai, tiek iš kitų bendrovių į „Finastą“ norintys pereiti klientai. Jau kaupiantys pensiją „Finastoje“ ir apsisprendę nuo 2014 m. pradžios kaupiamą pensiją papildyti savanoriška įmoka „PayPost“ skyriuose taip pat galės pasirašyti sutikimą dėl tokių įmokų mokėjimo.

„PayPost“ skyrių darbuotojai suteiks visą reikiamą informaciją bei patars, kaip pasirinkti geriausiai gyventojo poreikius atitinkantį pensijų fondą. Daugiau informacijos – internetinėje svetainėje www.finasta.com arba „PayPost“ skyriuose.

AB Lietuvos paštas

Lenkijos – Baltarusijos pasienyje susidariusios didesnės nei įprastai vilkikų eilės gali išlikti dar maždaug savaitę.
 
Lenkijos pusė aiškina, kad eilių priežastis – artėjantis ilgasis gegužės savaitgalis. „Iš patirties žinome, kad prieš ilgojo savaitgalio sunkvežimių srautai didėja. Jie visi nori kirsti sieną iki švenčių „, – sakė Lenkijos muitinės atstovas spaudai Maciej Tchernetsky. Pasak jo, tokia situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje gali trukti iki gegužės pradžios.
 
Lenkijos Muitinė rekomenduoja, kad tarptautinių reisų vežėjai stebėtų situaciją Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, ir, jei įmanoma, pakoreguotų maršrutus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir dešimt Vyriausybės narių šiandien išvyksta į Briuselį, kur su pagrindinių Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovais aptars bendrus veiksmus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu siekiant kurti patikimą, augančią ir atvirą Europą.

„ES ekonomika atsigauna, todėl glaudus visų ES institucijų ir narių bendradarbiavimas tampa ypač svarbus. Pirmininkaudama Lietuva, kaip sąžininga tarpininkė, sieks, kad būtų laiku įgyvendinami ES priimti susitarimai dėl finansinio stabilumo, ekonomikos stiprinimo ir darbo vietų kūrimo, kartu stiprinama ES kaip pasaulinio atvirumo ir saugumo pavyzdys”, – sakė A. Butkevičius.  

Tradicinio būsimos pirmininkaujančios valstybės vyriausybės vizito į ES sostinę metu Lietuvos Vyriausybės ir Europos Komisijos nariai daug dėmesio skirs ekonominei ir finansinei ES padėčiai, ekonominio augimo priemonėms, Rytų partnerystei ir Baltijos jūros strategijai – tai vieni svarbiausių uždavinių, kuriems Lietuva susitelks pirmininkaudama nuo liepos 1 dienos. Be to, šalies laukia intensyvesnė nei įprasta ES Tarybos darbotvarkė, nes reikės suderinti daugiamečio ES biudžeto 2014–2020 m. teisės aktus.

Per dvišalį susitikimą su EK vadovu Jose Manueliu Barroso Ministras Pirmininkas aptars ne tik artėjantį Lietuvos pirmininkavimą, bet ir kitus svarbius ES klausimus – eurą, energetiką.  Vyriausybės nariai taip pat susitiks su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy.

Su A. Butkevičiumi į Briuselį vyksta sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, kultūros ministras Šarūnas Birutis, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius.

Iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios liko 69 dienos.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba

Audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ apklausti Lietuvos verslo lyderiai svarbiausiu Lietuvos strateginiu projektu laiko Klaipėdos suskystintų dujų terminalo projektą, o labiausiai abejoja nacionalinių oro linijų bendrovės nauda.

„KPMG Baltics“ atliktoje lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausoje „Ekonomikos pulsas 2013“ Lietuvos verslo lyderiai buvo paprašyti įvertinti dabar įgyvendinamų ir potencialių Lietuvos strateginių projektų svarbą.

Paprašius nurodyti, ar atitinkami Lietuvos strateginiai projektai yra prioritetiniai, ar ne, net 90 proc. apklaustųjų palaikė Klaipėdos suskystintų dujų terminalo projektą, po 83 proc. respondentų – elektros jungtį su Švedija „NordBalt“ ir Klaipėdos uosto plėtrą, 81 proc. – elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, 70 proc. – gamtinių dujų jungtį su Lenkija, 63 proc. – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, o naujos atominės elektrinės projektą – 56 proc. apklaustų verslo lyderių. Nacionalinių oro linijų projektą prioritetiniu nurodė tik 22 proc. apklaustų verslo atstovų.

„Suskystintų dujų terminalo, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektų įvardijimas svarbiausiais prioritetais nenustebino – verslo lyderiai supranta, kad Lietuvai būtina diversifikuoti energijos išteklių šaltinius ir taip mažinti ekonomikos pažeidžiamumą nuo energijos išteklių kainų svyravimų. Be to, dėl šių projektų svarbos neabejoja ir visos pagrindinės šalies politinės jėgos“, – apklausos rezultatus komentavo „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.

Skirtingos nuomonės dėl energetikos prioritetų

Paprašius įvardyti prioritetus plėtojant Lietuvos energetikos sektorių, Lietuvos verslo lyderių nuomonės išsiskyrė. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų pagrindiniu prioritetu įvardijo atominę energetiką, o analogiškoje 2012 m. apklausoje taip manančių respondentų buvo 29 proc. Palyginti su 2012 m. apklausa, kur kas mažiau verslo vadovų svarbiausiu prioritetu įvardijo energiją iš biomasės – šiemet 22 proc., o pernai – 36 proc. Per metus išaugo ir vėjo energijos palaikymas – nuo 14 proc. iki 19 proc. Šiemet 13 proc. vadovų svarbiausiu prioritetu įvardijo skalūnines dujas, o 2012-ųjų apklausoje šį energijos šaltinį prioritetiniu laikė vos keletas respondentų. Likę energijos sektoriai (hidroenergija, saulės energija, iškastinis kuras) sulaukė tik minimalaus verslo vadovų įvertinimo.

„Susumavę vadovų nuomones dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, matome, kad pusė respondentų Lietuvos energetikos ateitį sieja su atsinaujinančiais šaltiniais, tačiau skiriasi nuomonės, kuris atsinaujinantis šaltinis yra svarbiausias. Atominės energetikos šalinininkų skaičius per metus liko stabilus, o labiausiai pakilo skalūnų dujų energetikos palaikymas – šį šoktelėjimą lėmė pastaruoju metu vykstančios aktyvios diskusijos dėl skalūnų dujų ateities“, – sakė R. Kasperavičius.

„KPMG Baltics“ apklausti Latvijos verslo lyderiai pagrindiniu energetikos prioritetu įvardijo energiją iš biomasės (41 proc.), hidroenergetiką (16 proc.) ir branduolinę energetiką (14 proc.). Estijos įmonių vadovai pirmenybę teikia naftos skalūnams (28 proc.), biomasei ir branduolinei energetikai (po 24 proc.).

 Lietuvos įmonėms labai svarbu, kad nebrangtų degalai

Paprašyti įvardyti, kurios energijos produkto (ištekliaus) kainų pokytis turėtų didžiausią poveikį įmonės veiklai, dauguma Lietuvos vadovų paminėjo dyzeliną (34 proc.), elektros energiją (30 proc.), gamtines dujas (12 proc.), benziną (9 proc.), šilumos energiją (9 proc.). Kaimyninių šalių vadovai reikšmingiausiu įmonės veiklai produktu (ištekliumi) laikė elektros energiją (Estijoje – 53 proc., o Latvijoje – 49 proc.), toliau – dyzelinas (Estijoje – 21 proc., o Latvijoje – 22 proc.).

„Skirtingai nuo kaimyninių šalių, Lietuvos vadovai svarbiausiu energijos produktu įmonės veiklai išskyrė ne elektros energiją, o dyzeliną. Tokį skirtumą lemia dėl patogios Lietuvos geografinės padėties geriau išvystyti transporto ir logistikos sektoriai“, – komentavo R. Kasperavičius.

Apie KPMG „Ekonomikos pulsą“

„Ekonomikos pulsas“ – Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo lyderių apklausa, kurią atlieka tarptautinė mokesčių, audito ir konsultacijų bendrovė KPMG. Estijoje tyrimas atliktas ketvirtą kartą, Lietuvoje ir Latvijoje – trečią. KPMG Lietuvoje apklausė didžiausių verslo kompanijų, bendrovių, įmonių vadovus. Šiemet tyrime dalyvavo 260 respondentų iš trijų Baltijos šalių.

KPMG Baltics, UAB

Klaipėdoje vykusiame IX-ąjame Lietuvos – Baltarusijos ekonomikos forume, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija LINEKA ir Tarptautinė Baltarusijos ekspeditorių ir logistikos asociacija BAME pasirašė naują susitarimą, užtikrinsiantį efektyvesnį tarpusavio bendradarbiavimą transporto ir logistikos centrų plėtros srityje.
 
Tikimės, kad atnaujinti bendradarbiavimo ryšiai bus naudingi asociacijos “Lineka” nariams, siekiant plėtoti verslo santykius Baltarusijos Respublikoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kasmet  Lietuvoje sukuriama šimtai interneto projektų: mobilių programėlių, interneto svetainių, socialinių tinklų programėlių ir pan. Jau penktus metus iš eilės progreso konferencija LOGIN pristato Lietuvos interneto apdovanojimus. Tai renginys, skirtas pagerbti per metus labiausiai Lietuvos interneto plėtrai nusipelniusius žmones bei atšvęsti didžiausius pastarųjų metų interneto laimėjimus. Nugalėtojai buvo renkami dviem etapais: pirmame etape balsavo visi internautai, antrame – vyko uždaras komisijos balsavimas „Turint dabartines technologijas, mobilią programėlę, interneto svetainę ar Facebook aplikaciją sukurti ko gero galėtų kiekviena labiau įgudusi močiutė. Dabar svarbiausia – idėja ir noras, kad pasaulis taptų geresnis...“ – atsiimdamas apdovanojimą už geriausią socialinių tinklų programėlę sakė „Kuo būti specialybės pasirinkimo testas“ Facebook socialinio tinklo programėlės autorius, IT projektų vadovas Tomas Stasiukaitis.

Kur stoti projektai savo būsimą profesiją pasirinkti padėjo daugeliui Lietuvos moksleivių. Teisingą kelią pasirinkęs žmogus yra laimingas, o kai laimingų žmonių visuomenėje yra daug – šalis auga. Būtent siekis, kad visuomenė tobulėtų bei augtų ir paskatino žurnalo „Kur stoti“ autorius kreiptis į savo darbą išmanančius specialistus.

„Jaunimas internete praleidžia daug laiko. Mes nusprendėme surasti būdą, kaip profesijos pasirinkimą padaryti idomensiu – panašiu į žaidimą. Subūrėme komandą iš idėjas generuojančių ir interneto technologijas išmanančių žmonių. Vyko intensyvus kūrybinis darbas, kuriam vadovavo UAB "Geradariai" projektų vadovas Raimondas Jurgaitis. Daug diskutavome, galvojome,  bandėme, vėliau Tomas Stasiukaitis atliko aplikacijos programavimo darbus – taip gimė geriausios socialinių tinklų programėlės titlulą 2013 metais pelnęs Kuo būti testas“ – pasakojo „Kur Stoti“ žurnalo leidėja Ingrida Pupelienė
Kitose Lietuvos interneto apdovanojimų nominacijose taip pat laimėjo darbai, skatinantys progresą bei tobulėjimą:

• Metų inovacijos titulą pelnė speciali „Metasite Business Solutions“ sukurta aplikacija „Rimi“ terminalams.
• Geriausios mobiliosios svetainės vardą gavo naujienų portalo 15min.lt skaitytojams siūloma mobilioji portalo versija.
• Geriausias turtingo turinio, papildytos realybės panaudojimo apdovanojimas įteiktas projektui „Absolut Teleportacija“
• Geriausiu teminiu projektu internete tapo pirmasis lietuviškas kosminis palydovas „LituanicaSAT-1“.
• Metų eksporto apdovanojimas įteiktas drabužių mainų portalo Manodrabuziai.lt kūrėjams.
• Geriausiu žaidimu, žaidimų principais paremtu puslapiu šiais metais įvardintas edukacinis žaidimas „Pinigėnai“, skirtas 5-9 metų amžiaus vaikams.
• Net du – Metų starto ir Geriausios mobiliosios programėlės – apdovanojimai atiteko dviejų draugų sukurtam startuoliui „PriceOn“.
• Geriausiu žiniasklaidos projektu internete tapo antrus metus sėkmingai gyvuojanti pirmoji Lietuvoje televizija internete „TV3 Play“.
• Geriausio mokslo populiarinimo projekto internete titulą pelnė Ldkistorija.lt – Orbis Lituaniae | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos.
• Geriausio portfolio laurai atiteko fotografui Tadui Černiauskui..
• Geriausios specializuotos skelbimų svetainės titulą gavo Trumpam.lt – trumpalaikė nuoma Lietuvoje.
• Geriausiu mobilioju žaidimu tituluotas žaidimas „Ponas Žodis“.
• Geriausias produkto, paslaugos tinklalapio apdovanojimas atiteko Dragdis.com.
• Geriausiu tinklapiu pripažintas pernai startavęs naujasis Lrt.lt internetinis portalas.
• Geriausiu socialiniu-edukaciniu projektu internete tapo „Vaikų svajonės“.
• Geriausio viruso titulas atiteko „Eastern European Sushi“.
• Geriausiu tinklalapio dizainu pripažinta stiliaus namų „Kukla Beauty Box“ interneto svetainė
• Geriausias įmonės tinklapis – reklamos agentūros „Not Perfect | Y&R“
• Geriausias BLOGas (asmeninis tinklalapis)  - „Beatos virtuvė“.
• Geriausiu „Facebook“ puslapiu tapo „Padlyzos“
• Metų žmogumi internete tituluota buvusi Lietuvos Respublikos finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

LOGIN 2013

Per praėjusius metus Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ apyvarta išaugo ir 325 mln. litų (66 mln. latų) viršijo numatytus planus. Lyginant su 2011 m. oro bendrovės apyvarta kilo, todėl tikimasi, kad greitai ji pradės dirbti pelningai.

„Nuolat viršijame numatytus planus, todėl jaučiamės užtikrintai – pernai kiekvieną mėnesį pasiekdavome vis geresnių rezultatų. 325 mln. litų pagerinome savo konsoliduotosios grynosios apyvartos rezultatus. Bendrovės pajamingumas buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas. – Šiuo metu lenkiame savo planą tapti pelningais iki 2014 metų.“

Pernai „airBaltic“ RASK (pajamos iš vienos vietos nuskridus vieną kilometrą) augo 15 proc., lyginant su 2011 metais. Oro bendrovė per 2012 m. sugeneravo beveik 1,13 mlrd. litų (228,5 mln. latų) pajamų, nepaisant sumažėjusių pajėgumų. Lyginant su metais prieš tai, 2012 m. „airBaltic“ veiklos sąnaudos buvo sumažintos beveik 286 mln. litų (58 mln. latų) iki 1,22 mlrd. litų (248 mln. latų).

Šių metų vasarą be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Iš viso „airBaltic“ skraido 60 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.

„Air Baltic Corporation“

Seime teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma netaikyti apribojimo dėl pirkimo arba importo 21 proc. PVM atskaitos naujiems automobiliams, kurių vertė neviršija 121 tūkst. Lt., yra ypač naudingas smulkiam ir vidutiniam verslui. Tačiau jis taip pat padės tausoti žmonių sveikatą ir išsaugoti žmonių gyvybes. Be to, toks pakeitimas yra gerai Lietuvos valstybės prestižui ir pačios visuomenės pasitikėjimui savimi.

Siūloma PVM įstatymo pataisa iš tiesų nesiūlo PVM lengvatos naujiems automobiliams, nors taip dažnai įvardijama žiniasklaidoje. Tai nėra jokia lengvata – XXI a. Lietuvoje automobiliai nėra ir neturi būti  prabangos prekė, kaip ir kompiuteriai, krovininiai automobiliai ar buitinė technika. Juk ar ne gėda, kad praėjo 23-eji metai po Nepriklausomybės atgavimo, o važinėjame daugiausia senais automobiliais?

Taip tiesiog būtų atstatomas mokestinis teisingumas, kad verslas turėtų galimybę susigrąžinti PVM už naujus automobilius, kaip kad dabar yra galimybė jį susigrąžinti už tikrąsias prabangos prekes, kaip, pvz., dideles jachtas, motociklus, lėktuvus.

Smulkus ir vidutinis verslas ypatingai išloštų, nes jis labiausiai nukentėjo per ekonominę ir finansinę krizę. 21 proc. PVM netaikymas naujiems automobiliams paskatins smulkių ir vidutinių įmonių atsigavimą, palengvins kasdieninę jų veiklą ir natūraliai stimuliuos tolesnę jų plėtrą – jos paprasčiausiai galės daugiau sau leisti.

Neišvengiamai tokia įstatymo pataisa pagyvintų ir naujų automobilių prekybą Lietuvoje, kuri pagal naujų automobilių kiekį ir santykį smarkiai atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos šalių, taip pat ir vienos iš artimiausių Lietuvos kaimynių – Estijos.

Kaip rodo statistika, Latvijoje ir Estijoje naujų automobilių pardavimai 2012-aisis augo, o Lietuvoje mažėjo 8,6 proc. Pernai Lietuvoje parduota 13,8 tūkst. naujų automobilių - beveik 1,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu Estijoje 2012 m. parduota 22,2 tūkst. naujų automobilių, t.y. 13,7 proc. daugiau nei 2011 metais.

 Nors bendroje Baltijos valstybių naujų automobilių rinkoje 2012 m. Lietuvai teko 28,2 proc. dalies, t.y., daugiau nei Latvijai (su  26,4 proc.), tačiau Estija pernai turėjo net  45,4 proc. šios rinkos dalies. Tai reiškia, kad Estijoje naujų automobilių nuperkama beveik tiek pat, kiek kartu sudėjus Lietuvoje ir Latvijoje.

 Lietuvos keliai ir gatvės, perkrauti senais, dideliais, galingais automobiliais, menkina bendrą šalies įvaizdį. Tokie automobiliai pasižymi didele tarša, kenkia mūsų gamtai ir aplinkai, kurioje gyvename. Galiausiai, jie nesaugūs ir gresia žmonių gyvybei.

Taigi, geresnės galimybės Lietuvos gyventojams ir verslininkams įsigyti naujų automobilių pagerintų Lietuvos įvaizdį, pakeltų jos prestižą bei padidintų pačių žmonių ir Lietuvos kaip visuomenės pasitikėjimą savimi. Tačiau svarbiausia – būtų apsaugota žmonių sveikata ir netgi gyvybė. Tai irgi labai svarbu įvertinti  - atrodytų, paprasta įstatymo pataisa, tačiau turėtų daug teigiamų pasekmių.

Lietuvos socialdemokratų partija