Lietuva netrukus turės transporto atašė Kinijoje. Susisiekimo minsiterija siūlo įsteigti šią pareigybę Lietuvos ambasadoje Kinijoje.

Jei Vyriausybė pritars, naujo atašė išlaikymas per metus kainuos apie 225 tūkst. litų.


Pasak ministerijos, Lietuva, kurios transporto ir logistikos sistema yra geria išvystyta, turi realių galimybių tapti Kinijoje pagamintų prekių skirstymo į Europą centru. Šalis galėtų tapti tranzitine valstybe Kinijos prekėms, skirstymo centru ir investuoti į kuriamus transporto sektorius.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Trečiadienį Lietuvoje lankysis Europos Sąjungos (ES) pasienio pagalbos misijos Moldovoje ir Ukrainoje (EUBAM) ekspertų delegacija. Vizito metu penki svečiai, Latvijos, Ukrainos ir Moldovos ekspertai, domėsis Lietuvos VSAT patirtimi valstybės sienos demarkavimo, delimitavimo ir priežiūros srityje bei šios veiklos teisiniais aspektais.

Trečiadienį EUBAM ekspertai VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje susitiks su tarnybos vado pavaduotoju Štabo viršininku Valentinu Novikovu bei kitais VSAT pareigūnais, atsakingais ir kuruojančiais sienos kontrolės bei logistikos sritis.


Tą pačią dieną EUBAM ekspertai lankysis VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje. Čia jiems bus pristatyta Lietuvos sienos su Latvija bei Baltarusija demarkavimo patirtis, jo metu iškilusios problemos, šių ruožų priežiūros klausimai.


EUBAM misija pradėta2005 m. lapkričio 30 d., kai ES buvo gautas bendras Ukrainos ir Moldovos prezidentų prašymas pasidalinti patirtimi.


Tarp misijos tikslų yra dirbti kartu su Moldova ir Ukraina harmonizuojant pasienio valdymo standartus ir procedūras iki atitikimo ES galiojančioms normoms, taip pat pagerinti Moldovos ir Ukrainos pasienio tarnybų profesionalumą, sukurti tarptautines normas atitinkančią muitinio tikrinimo sistemą prie Moldovos ir Ukrainos sienos.


EUBAM vysto ir rizikos analizės sistemas, geriną bendradarbiavimą tarp pasienio ir muitinės tarnybų bei kitų teisėsaugos institucijų. EUBAM, kuri yra techninio, konsultacinio ir ES sukauptos patirties perdavimo struktūra, jau yra organizavusi daugybę mokymų partnerių tarnyboms.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje pristatyti galimi nauji vandens turizmo maršrutai. Vienintelis realus pasiplaukiojimas – nuo molo iki Kiaulės nugaros.

Gyvenimas prie vandens negarantuoja plaukiojimo laiveliais pramogų. Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje pabrėžta, kad egzistuoja 4 kryptys, kuriomis galima būtų vystyti vandens turizmą,  tai – kelionė jūra nuo Klaipėdos link Palangos tilto, per Kuršių marias į Smiltynę, pasiplaukiojimas po uosto akvatoriją ir plaukimas aukštyn Danės upe nuo žiočių iki Tauralaukio.

Plaukimai jūra link Palangos tilto nėra labai saugūs ir priklauso nuo bangavimo, pasiplaukiojimai Danės upe – neišvaizdūs. Teigiama, kad plaukiant Kuršių mariomis link Nidos, nėra apžvalginio maršruto,  be to nėra prieplaukų, o priplaukimas prie kranto ne tam skirtose vietose nacionalinio parko teritorijoje gresia 300 Lt. baudomis.

Tad vienintelis realus maršrutas – mažaisiais laiveliais nuo uosto molo iki Kiaulės nugaros.

Klaipėdoje keleivinių laivų įregistruotų jūriniame registre nėra. Yra laivas „Venus“, bet jis įregistruotas vidaus vandenų registre, nes taip yra pigiau. Tad juo į jūrą galima plukdyti ne daugiau 12 keleivių, o tai esą neapsimoka, nes vienos valandos kaina 1 tūkst. Lt., laivas pritaikytas 200 keleivių.

„Ribojimų nėra, reikia tik įgyvendinti tam tikrus reikalavimus ir tai susiję su žmonių saugumu“, – sakė Lietuvios saugios laivybos administracijos vadovas Evaldas Zacharevičius.

Šaltinis Kauno diena

Gegužės 13-ąją, sekmadienį, Lietuvos televizijos eteryje startuoja naujas TV projektas „Lietuva – jūrinė valstybė“. Jūrinės valstybės piliečiui tai puiki proga pažinti kitokį, tikrą, pajūrio ir jo žmonių gyvenimą.

„Tai ne pasivaikščiojimas paplūdimiu ar pasisėdėjimai pajūrio kurortų kavinėse, romantišku jūros peizažu gėrintis nuo kranto ir net nesušlampant kojų. Tai tikri reportažai nuo vandens, tikros jūros žmonių patirtys bei istorijos. Jos rimtos ir linksmos, kartais šiek tiek romantizuotos, bet tikrai įdomios“,- pirmųjų laidų filmavimo įspūdžiais dalijasi naujosios laidos vedėjas Henrikas Vaitiekūnas. Žurnalistas - tikras klaipėdietis ir neslepia su malonumu ėmęsis naujos misijos – atskleisti šalies žiūrovui, kas slepiasi už trafaretinės frazės „Lietuva - jūrinė valstybė“.


Naujam laidų ciklui kūrybines pajėgas sutelkė Vilniaus ir Klaipėdos prodiuseriai  Laurynas Šeškus, Gintaras ir Mindaugas Bendžiai, sėkmingai bendradarbiavę šalyje įsiūbuojant „Lietuvos supermiesto“ projektą. Žinia, prieš metus jame Klaipėda iškovojo supermiesto titulą. „Tuomet ir kilo mintis Lietuvos žiūrovui daugiau papasakoti apie tai, kuo ypatinga Klaipėda, atskleisti TV žiūrovams jūrinę miesto kultūrą. Tam pasirinkom ne sausą publicistikos žanrą, o dinamišką ir žiūrovų mėgstamą TV realybės šou stilistiką. Jūrinę valstybę pristatysim per jūrines profesijas. Jūrininkų kailį teks „prisimatuoti“ mūsų pramogų pasaulio įžymybėms“,- pasakojo vienas iš laidos sumanytojų, prodiuseris Gintaras Bendžius, į projekto kūrybinę virtuvę įtraukęs Supermiesto-Klaipėdos štabo bendražygius – žurnalistę Dalią Grikšaitę, operatorių Mindaugą Gudelį. Laidos režisūra, montažu, techniniais efektais rūpinasi TV prodiuserio Lauryno Šeškaus komanda – režisierė Edita Kabaraitė, operatorius Žilvinas Ruminas, montažo režisierius.


Pirmosios naujojo TV ciklo laidos jau nufilmuotos. Laidų vedėjui Žygiui Stakėnui jau teko pajusti, kaip gimsta jūrininkai. Jis, vos dienai tapęs Aukštosios jūreivystės mokyklos studentu, buvo išbandytas ir ugnimi, ir vandeniu. Džiazo vokalistė Kristina Jatautaitė kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto locmanais įvedinėjo laivus, Simonas Donskovas kuo rimčiausiai atliko Keleivių aptarnavimo vadovo pareigas didžiausiame kompanijos „DFDS Seaways“ kelte. Įžymybių laukia vis nauji išbandymai prie vandens ir ant vandens, o žiūrovų – įdomios laidos, geros emocijos ir galimybė išvysti tai, ko paprastai nemato turisto ar prie jūros poilsiaujančio žmogaus akis.


Premjerinė naujojo TV projekto „Lietuva – jūrinė valstybė“ laida LTV eteryje – gegužės 13 d., sekmadienį, 17.15 val. Laidos kūrėjai tikisi, kad po pirmojo laidų ciklo „Lietuva – jūrinė valstybė“ LTV programų tinklelyje ras sau vietą ir naująjį TV sezoną. Juk jūra jūrinės valstybės piliečiams – didžiulė vertybė.


Laidos vinjetė: http://www.youtube.com/watch?v=ke4lRSxKdWI


Laidos anonsas: http://www.youtube.com/watch?v=S5n5DIXhrPw


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Šiemet naujas kruizinis sezonas Klaipėdos jūrų uoste prasidės gegužės 12 dieną, atplaukus kruiziniam laivui Princess Daphne, kuris švartuosis prie kruizinių laivų terminalo krantinės.

Šeštadienį atplauksiantis kruizinis laivas  Princess Daphne  yra 162,37 metrų ilgio, 21,34 metrų pločio  bei 7,79 m grimzlės.


Preliminariais duomenimis, 2012 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 45 kruiziniai laivai – 9 daugiau nei praėjusiais metais. Šiais metais planuojama priimti apie 33 tūkst. kruizinių keleivių, o tai bus apie 53 proc. daugiau negu praėjusiais metais, kai Klaipėdos uoste apsilankė 21478 kruiziniai keleiviai.

Šiemet uostamiestyje apsilankys 5 didieji laineriai (ilgesni nei 200 m) ir pirmą kartą 4 kruiziniai laivai „Clipper Odyssey“, „Star Flyer“, „Crystal Symphony“ ir „Oriana“.
Jau gegužės 31 d. į Klaipėdą atplauks įspūdingo dydžio „Costa Pacifika“ laivas, kurio ilgis siekia 290,2 metrų. Šios kompanijos laivas į Klaipėdą per sezoną atplauks tris kartus. „Costa Pacifika“ mažai kuo skiriasi nuo prieš kelerius metus viešėjusio lainerio „Constellation“ (294,13 m ilgio).

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Intelektinės transporto sistemos, išmaniosios technologijos, ekonomiškas transportas bei jo valdymas– tokios transporto rinkos aktualijos persikėlė į parodą „TransBaltica“ ir tapo svarbiausiomis jos temomis. Ir tai ne ateitis, nes jau dabar parodoje bus galima pamatyti realizuotus projektus – inovatyvias ir taupias transporto priemones.
Kaip teigia parodos projekto vadovė Saulė Skacevičienė, brangstant kurui ir kitoms sąnaudoms  dėmesio centre atsiduria inovatyvios transporto sistemos ir technologijos, leidžiančios taupyti. „Šiandienos ir ateities vartotojui transporto priemonė įdomi tiek, kiek ji „išmani“ ir ekonomiška. Toks transportas bus pristatomas ir parodoje – lankytojai čia išvys šių metų vilkiko titulą pelniusį naująjį „Mercedes-Benz-Actros“, Lietuvoje sukurtą ir pagamintą elektrinį krovininį furgoną „Iveco Daily“. Jie atstovauja ateities transportą“, - sako S. Skacevičienė.

Pasak S. Skacevičienės, parodoje naujienų bus ir daugiau. „Pavyzdžiui, „Kögel“ puspriekabė be bortų, atitinkanti TIR konvencijos reikalavimus, „Ivetra ir Ko“ pristatomos „Humbaur“ automobilių priekabos, atveriančios naujas krovinių gabenimo galimybes, pagal pažangiausias technologijas pagamintos „TIMEX S.A.“  „Kässbohrer“ puspriekabės. Taip pat inovatyvūs sprendimai, skirti kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui. Viskas, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą“, - vardina naujienas S. Skacevičienė ir priduria, kad šiemet parodos formatas bus netradicinis.


Be įprastinių ekspozicijų, konferencijų transporto verslo atstovams, parodoje lankytojų lauks „Vežėjų gegužinė“ su žinomų Lietuvos atlikėjų koncertais, alaus bei maisto degustacijomis.


Tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TransBaltica“ vyks gegužės 22-24 dienomis, įėjimas į parodą nemokamas.


Parodos metu vyks šios konferencijos:


Gegužės 22 diena Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje

Organizatorius: Susisiekimo ministerija.

Gegužės 23 diena Transportas - eksporto variklis

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA bendradarbiaudama su Tarptautine vežėjų sąjunga.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiemet papildomai įrengti greitį mažinančių kalnelių Kauno mieste neplanuojama. Dėmesys bus sutelktas į jau esamų kalnelių atnaujinimą. Artimiausi metu planuojama remontuoti Apuolės ir Aukštaičių gatvėse esančius kalnelius, nurodo miesto savivaldybė.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Degučio, šią greitį mažinančią priemonę dalis gyventojų savo privačiose valdose yra įsirengę ir savo lėšomis.


„Kaune yra nemažai kvartalų, kuriuose kauniečiai savo iniciatyva įsirengė greitį mažinančius kalnelius ir taip ėmėsi tramdyti greičio mėgėjus. Žinoma, būtų kur kas geriau, jei visi vairuotojai būtų atsakingi ir tokiomis priemonėmis nereikėtų reguliuoti greičio“, - teigė G. Degutis.


Šiemet papildomai įrengti greitį mažinančių kalnelių Kauno mieste neplanuojama. Dėmesys bus sutelktas į jau esamų kalnelių atnaujinimą. Artimiausi metu planuojama remontuoti Apuolės ir Aukštaičių gatvėse esančius kalnelius.


Greitį mažinantys kalneliai mieste yra įrengti Apuolės g., A. Mackevičiaus g., Aukštaičių g., Muitinės g., Kovo 11-osios g. atšaka tarp Chemijos g., Vytauto g., Geležinio Vilko g., Rytų g., Romuvos g., Žemaičių g., Žemaičių g., A. Ir J. Gravrogkų g., M. Gimbutienės g., Širvintų g., Giedraičių g., Vėtrungės g., Šarkuvos g


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Siekiant operatyviai spręsti tarptautiniais maršrutais krovinius gabenančių vežėjų problemas, sudaryta valstybės institucijų ir vežėjų atstovų darbo grupė, kuri nuolat stebės ir operatyviai reaguos į besikeičiančią situaciją Rusijoje ir Baltarusijoje.

Vežėjams svarbius klausimus kartu nagrinės Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai.

Ši darbo grupė nuolat stebės ir analizuos tarptautiniuose maršrutuose Lietuvos vežėjams kylančias problemas, ypač krovinių vežimo į Rusiją ir Baltarusiją situaciją, bei teiks siūlymus dėl šių problemų sprendimo.

Prieš dvi savaites Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų delegacija lankėsi Maskvoje, kur  Lietuvos vežėjų problemas vežant krovinius į Rusiją aptarė su Rusijos transporto ministerijos ir kitų institucijų atstovais.

Susitikimo metu Lietuvos delegacija išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjams pailgėjusių valstybės sienos kirtimo procedūrų. Rusijos transporto ministerijai pakartotas jau anksčiau teiktas pasiūlymas įvesti papildomą dokumentą, kuris išspręstų leidimų naudojimo tvarką ir padėtų išvengti skirtingų jos traktavimų. Toks dokumentas įrodytų, kad į Rusiją vežamas krovinys yra pakrautas Lietuvoje, todėl jį galima vežti naudojantis dvišaliu leidimu.

Rusijos kolegos žadėjo apsvarstyti minėtą Lietuvos siūlymą. Raštiško atsakymo į tai kol kas nėra gauta.

Šių metų balandžio viduryje Baltarusija sugriežtino Europos Sąjungos vilkikų, kurie veža trečiųjų šalių krovinius su Rusijos išduotais dvišaliais leidimais, patikrą. Tuo tarpu Rusija padidino baudas už leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus. Nauja tvarka galioja visoms ES šalims.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Klaipėdos jūrų uostas šiemet sausį-balandį, perkrovė 11,17 mln. tonų krovinių – 6,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai perkrauta 12 mln. tonų.

Vien balandžio mėnesį Klaipėdos uostas perkrovė 2,87 mln. tonų krovinių, arba 2,6 proc. mažiau nei pernai balandį, pranešė uosto direkcija.


Birių ir suverstinių krovinių krova balandį, palyginti su balandžiu pernai, sumažėjo 2,9 proc. iki 1,039 mln. tonų, skystųjų krovinių padidėjo 7,8 proc. iki 947,7 tūkst. tonų, generalinių krovinių sumažėjo 11,5 proc. iki 885,5 tūkst. tonų.


Naftos produktų krova balandį padidėjo 16 proc. iki 809,4 tūkst. tonų, trąšų krova sumenko 13,9 proc. iki 803,9 tūkst. tonų, ro-ro krovinių  krauta 393 tūkst. tonų, arba 1,3 proc. mažiau nei 2011-ųjų balandį.


Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys balandį buvo 29,8 tūkst. vienetų, arba 22,5 proc. mažiau nei prieš metus.


Klaipėdoje balandžio mėnesį iš viso apsilankė 24,1 tūkst. keleivių – 6,3 proc. daugiau nei 2011 metų balandį.


2011 metais Klaipėdos uostas perkrovė 36,6 mln. tonų krovinių – 16,9 proc. daugiau nei užpernai, kai perkrauta 31,3 mln. tonų krovinių.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vežėjams laukiant pirmųjų žinių iš Rusijos apie sugriežtintą tarptautinių pervežimų kontrolę, šios šalies teisinių paslaugų įmonės „Urvest“ atstovai siūlo vairuotojams atmintines, kurios gali palengvinti bendravimą su transporto inspekcija ir išvengti neteisingų baudų ar transporto inspekcijos pareigūnų reikalavimų.  

Rusijos teisininkai pažymi, kad bet kuris vairuotojas vežantis trečiųjų šalių krovinius į Rusijos federacijos teritoriją, turėtų žinoti šiuos dalykus apie transporto kontrolę.


Kas yra transporto kontrolė?


Transporto kontrolė (toliau - TK) tai veikla, kurią vykdo Rusijos federacijos pareigūnai stebėdami kaip yra laikomasi su krovinių pervežimais susijusių teisės aktų.


Kas gali atlikti TK?


TK gali atlikti tik Rusijos federacijos pareigūnai, kuriems yra numatytos transporto priežiūros funkcijos – Transporto inspekcija ir muitinės pareigūnai.


Kur yra atliekama TK?


TK atliekama automobilių sienos kirtimo punktuose, stacionariuose ir mobiliuose TK punktuose.


Kas yra TK punktas?


TK punktas – vieta, kur pareigūnai turi teisę atlikti TK. Toks punktas turi atitikti šiuos reikalavimus.


- Punktas turi būti pažymėtas specialiais ženklais;

- pareigūnas turi vilkėti specialią uniformą, turėti prie krūtinės segamą tarnybinį ženklą ir pažymėjimą;
- transporto priemonė turi būti stabdoma su specialiu disku, kuriame veikia raudona lempa.

Ką tikrina transporto inspekcijos pareigūnai?


Transporto inspekcijos pareigūnai atlieka transporto priemonės vizualinę, dokumentų ir instrumentinę patikrą.

Vizualinė patikra – tikrinami numeriai, specialių ženklų naudojimas, tachografas, bendra transporto priemonės būklė;
Dokumentų kontrolė  –  tikrinamas reikiamų dokumentų ir leidimų turėjimas, jų užpildymas;
Instrumentinė patikra – tikrinama transporto priemonės masė, gabaritai, atitikimas keliamiems saugumo reikalavimams (vairo mechanizmų, protektoriaus gylio, dūmingumo ir kt. patikrinimai).

Ko neturi teisės daryti transporto inspektoriai?


• Atlikti transporto priemonės patikrą ne TK punktuose;

• Atidarinėti užplombuotus dokumentus;
• Konfiskuoti dokumentus;
• Uždrausti transporto priemonei judėti Rusijos federacijos teritorijoje;
• Sulaikyti transporto priemonę (iki 2012 liepos 1 d.);
• Tikrinti transporto priemonės krovinių skyrių;
• Reikalauti baudą apmokėti vietoje.

TK ypatumai sienos kirtimo punktuose.


• TK muitinėje gali atlikti tik muitinės pareigūnai;

• Muitinės pareigūnai neturi teisės išrašyti protokolą už administracinių teisių pažeidimus, numatytus transporto teisės aktuose;
• Esant transporto teisės aktų pažeidimams, muitinės pareigūnai turi teisę neįleisti transporto priemonės į šalį, kol nebus panaikinti pažeidimai, arba neišleisti transporto priemonės iš šalies kol nebus panaikinti pažeidimai arba surašytas protokolas.

Kaip elgtis vykstant TK?


• Paprašyti, kad pareigūnas atliekantis TK prisistatytų ir pateiktų darbo pažymėjimą. Vardą, pavardę, tėvavardį ir pažymėjimo numerį rekomenduojama užsirašyti;

• Visus pareigūnų atliekamus pažeidimus ir neteisėtus reikalavimus užsirašyti.
• Jei turite kokių nors klausimų, būtinai reikalauti surašomų dokumentų turinio paaiškinimo.

Ką reikia žinoti vykdant pervežimą ir kokius dokumentus turėti?


• Vežant prekes iš muitų sąjungos  užtenka dvišalio leidimo. Taikyti vežėjui nuobaudas tokiu atveju yra neteisėta.

• Vykdant pervežimą su dvišaliu leidimu, vairuotojas kartu su standartiniais dokumentais, taip pat turi turėti dokumentus, kurie patvirtina, kad prekės yra pakrautos transporto priemonės registracijos šalyje ir įrodo, kad prekės į tą šalį atvyko kita transportu rūšimi arba kita transporto priemone.
• Vairuotojas turėtų žinoti ir suprasti kas yra pateikta jo dokumentuose ir sugebėti apie tai kalbėti su transporto inspektoriais.

Ką daryti jeigu yra išrašomas, jūsų nuomone, neteisingas administracinių teisių pažeidimo protokolas?


• Reikalauti, kad pareigūnai suformuluotų savo pretenzijas, išsiaiškinti tiksliai kas yra blogai, prašyti, kad pareigūnas motyvuotų savo sprendimą nurodydamas konkretų įstatymo pažeidimą;

• Nurodyti inspektoriui pervežimo maršrutą jį patvirtinant esamais dokumentais;
• Pranešti įmonės vadovybei apie inspektorių sudaromą protokolą;
• Protokole šalia grafos „paaiškinimai“ (объяснения) įrašyti „Pažeidimo fakto nepripažįstu. Kelionę pradėjau, pasikroviau krovinį Lietuvos (ar kitos šalies kurioje registruota transporto priemonė) teritorijoje. Į pasikrovimo šalį krovinys buvo atgabentas laivu (kito vežėjo, lėktuvu ar kt.), o tai nurodyta dokumentuose. (Факт нарушения не признаю. Перевозка была начата мной (груз был загружен) на территории Республики Литва / Латвия / Эстония. В страну погрузки товар был доставлен паромом (или «другим перевозчиком», «морем», самолетом» и пр.), о чем  прилагаю документы);
• Grafoje „paaiškinimai“ nurodyti kitus pažeidimus, kuriuos padarė pareigūnai;
• Paimti protokolo kopiją ir kaip galima greičiau ją išsiųsti įmonės vadovybei;
• Jei to paties pervežimo metu inspektoriai surašo antrą protokolą už tą patį pažeidimą, perspėti inspektorių, kad negalima surašyti protokolo už tą patį pažeidimą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 dalį 4.1 straipsnį. Jei vis tik protokolas vis tiek surašomas, tuomet grafoje „paaiškinimai“ įrašyti „Nesutinku su protokolu, tos pačios kelionės metu anksčiau buvo surašytas protokolas NR. ... pagal tą patį straipsnį. (Не согласен на основании ч.5 ст.4.1 КоАП РФ. Ранее в рамках данной перевозки по данной статье были оформлены протокол/постановление №…(указать номера протоколов)…)

Ką daryti kai neleidžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją?


• Reikalauti, kad pareigūnai suformuluotų savo pretenzijas, išsiaiškinti tiksliai kas yra blogai, prašyti, kad pareigūnas motyvuotų savo sprendimą nurodydamas konkretų įstatymo pažeidimą;

• Nurodyti inspektoriui pervežimo maršrutą jį patvirtinant esamais dokumentais;
• Pranešti įmonės vadovybei apie susidariusią situaciją;
• Pareikalauti, kad pareigūnai surašytų dokumentą, kuriame nurodytų neįleidimo priežastis. Gavus tokį dokumentą ant visų jo egzempliorių parašyti apie nesutikimą su priimtu sprendimu.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lenkijos muitininkai planuoja streikuoti gegužės 8 d. nuo 10 iki 12 val., gegužės 10 d. nuo 10 iki 22 val., o gegužės 11 d. streikas prasidės 7:00 val. ir tęsis kol kas nenustatytą laiką.

Vežėjams rekomenduojama vengti kirsti Lenkijos – Baltarusijos sieną šiuo metu. Taip pat tikėtina, kad susidarys nemažos eilės ir pasibaigus streikams pasienyje bus susidariusios ilgos eilės, kurioms išsklaidyti gali prireikti nemažai laiko.


Primename, kad tai ne pirmas kartas kai Baltarusijos – Lenkijos pasienyje dėl streikų dirbtinai sudaromos eilės.


Lenkijos muitininkai streikuodami reikalaus geresnių socialinių garantijų.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pietų Korėjos policija siūlys naują įstatymą, numatantį bausti televizorius žiūrinčius vairuotojus, praneša naujienų agentūra AFP. Tokių veiksmų imtasi po pasipiktinimą sukėlusios trijų dviratininkių žūties praėjusią savaitę.

Dabartiniai įstatymai draudžia vairuojant žiūrėti prietaisų skydelyje sumontuotus televizorius, tačiau konkrečios baudos už tai nenumatytos. Televizoriai, plačiai paplitę Pietų Korėjoje, suprogramuoti taip, kad išsijungtų, kai transporto priemonė juda, tačiau juos nesunku perprogramuoti. Anot policijos, naujasis įstatymas netrukus bus pateiktas parlamentui. Visuomenėje laikomasi nuostatos, kad vairuotojai, žiūrintys televizorius, turėtų būti baudžiami“, – pranešime teigia Nacionalinė policijos agentūra.


Praėjusį antradienį sunkvežimio vairuotojas užmušė tris profesionales dviratininkes. Vairuotojas pripažino tuo metu žiūrėjęs televizorių. Jis sulaikytas už pavojingą vairavimą. Pasak policijos, dauguma vairuotojų vairuodami žiūri televizorius, kai kurie teigia, kad dažniausiai taip elgiasi taksi vairuotojai.


Oficialūs duomenys rodo, kad 2010 metais Pietų Korėjoje įvyko 226 878 eismo nelaimės, kuriose žuvo 5505 žmonės.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Po Rusijos sprendimo sugriežtinti baudas užsienio vežėjams, Lenkija ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Visoje Lenkijoje, o ypač pasieniuose kaimynai sugriežtino užsienio vežėjų kontrolę. Tiesa, ji labiausiai liečia Muitų sąjungos vežėjus.

Pagrindinis taikinys atliekant sunkvežimių patikrinimą yra leidimų gabenti krovinius per Lenkiją turėjimas ir teisingas jų užpildymas.


Muitų sąjungos vežėjai šiuo metu privalo itin kruopščiai pildyti lenkiškus leidimus. Už jų neturėjimą ar neteisingą užpildymą gresią tokios baudos:


• Tarptautinių pervežimų vykdymas neturint galiojančio leidimo užtraukia 10 tūkst. zlotų baudą (8250 Lt.).

• Neužpildytas iki įvažiavimo į Lenkiją arba neteisingai užpildytas tarptautinio pervežimo leidimas, užtraukia 8 tūkst. zlotų baudą (6600 Lt.).

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Prabėgusi savaitė buvo labai svarbi Lietuvos vežėjams. Svarbiausias jos įvykis – penktadienį Rusijoje įsigaliojo naujos baudos užsienio šalių vežėjams už tarptautinių krovinių gabenimų pažeidimus. Kol kas vertinti naują tvarką yra sunku, tačiau nuo šiol Rusijoje dirbti reiks itin atsargiai.

Rusijos atstovai ramina, kad iš esmės pervežimų tvarka nepasikeitė, įvestos tik griežtesnės baudos. Rusijos teisininkų kompanijos „Urvest“ atstovas Romanas Obrazcovas pasidalino savo patarimais su CargoNEWS portalo lankytojais apie tai, kaip reiktų elgtis transporto inspektoriams sustabdžius vilkiką, norint išvengti baudų.


Rusijos problemos, tikriausiai bus ir viena svarbiausių temų artėjančiame „Linavos“ Kongrese. Trečiadienį buvo oficialiai pranešta, kad Kongresas vyks birželio 1 d. Vilniuje.


Tą pačią dieną atskriejo ir žinia, kad Teismo sprendimu praėjusių metų spalio 7 dienos Kongreso rinkimų rezultatai lieka galioti, o išrinktieji revizijos komisijos nariai Vidmantas Pelėda, Mykolas Drėgva ir Alicija Monkevič, o taip pat – išrinktas prezidiumo narys Juozas Kuklys gali toliau eiti savo pareigas.


Tiesa, jau penktadienį, CargoNEWS redakcijoje video konferencijoje lankęsis Kęstutis Sadauskas patvirtino, kad tokį teismo sprendimą skųs įstatymo numatyta tvarka. Tad kol kas „Linavos“ rinkiminių rezultatų teismų maratonas nesibaigė.


Savaitės pradžioje Baltarusijos muitinės ir pasienio tarnybos pranešė, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje susiformavo milžiniškos eilės. Jų teigimu Lietuvos pusėje stipriai sumažėjo transporto priemonių pralaidumas. Pasak valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, praėjusį savaitgalį buvo sutrikusi vizų registro sistema, kurią administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas. Dėl šios priežasties laikinai buvo sutrikusi trečiųjų šalių piliečių duomenų patikra, tačiau sistema netrukus vėl ėmė veikti.


Siekiant, kad, Lietuvos – Baltarusijos pasienyje eilėse laukiantys vairuotojai kuo sparčiau įformintų muitinės procedūras, o eilės kuo greičiau aptirptų, dirbti į Medininkų kelio postą nukreipta daugiau pareigūnų, poste dirbo ir mobiliosios muitinės kontrolės grupės.


Artėjant Seimo rinkimams valdžios vyrai po truputį pradeda kalbėti populistinėmis frazėmis. Šį kartą paskelbta apie tai, kad kuro kainas Lietuvoje tikrai galima sumažinti, nes rezervų, pasak jų, tam yra. Belieka tikėtis, kad šie žodžiai virs kūnu, ir artimiausiu metu degalinių kainų švieslentėse išvysime teigiamų pokyčių.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pavedimu gegužės 4 d. iš ministerijos ir transportą kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnų bei asociacijos “Linava” vadovybės sudaryta darbo grupė, kuri teiks pasiūlymus susisiekimo ministrui kaip spręsti tarptautinių vežimų problemas, kylančias Rusijoje ir kitose šalyse. Taip bus užtikrintas operatyvus reagavimas į besikeičiančią padėtį tarptautinės rinkose ar šios rūšies vežimų reglamentavime.

Naujai suformuotos darbo grupės vadovu paskirtas susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, kuris kartu su Susisiekimo ministerijos vyriausiuoju patarėju Rolandu Bražinsku ir atsakingais ministerijos pareigūnais, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju Jonu Miškiniu, Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju Algirdu Kuzmicku bei asociacijos „Linava“ prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi bei sekretoriumi transporto politikai ir informacijai Gintautu Ramaslausku formuos strateginius žingsnius tarptautinio kelių transporto srityje.


Grupei talkins ir kitų įstaigų ekspertai bei organizacijų atstovai.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt