Įpusėjus gegužei ir vis labiau artėjant vasarai, galime pasidžiaugti, kad transporto sektoriuje pakankamai ramu. Skausmingų žinių transporto atstovams praėjusią savaitę išgirsti neteko.
 
Keliai
 
Artėjant vasarai kalbama apie naujų mokamų kelių ruožų atsiradimus ir sunkvežimių eismo apribojimus. Vasaros metu Vokietijoje kelyje A1 įvedamas sunkesnio nei 7,5 t. ir krovininio transporto su priekabomis eismo apribojimas.
 
Taip pat sezoniniai eismo apribojimai nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. įvedami ir Rusijoje, keliuose M9 ir M10 („Baltija“ ir „Rusija“) . Nuo 10 iki 22 val. bus draudžiamas sunkvežimių eismas jei dienos temperatūra sieks 32 laipsnius pagal Celsijų.
 
Lenkijoje nuo liepos 1 d.papildomai atsiras 360 km. mokamų kelių. Dauguma jų bus aplinkkeliai. Susipažinti su naujomis mokamų kelių atkarpomis galite čia.
 
Lietuva
 
Atsiranda vilčių, kad Lietuvos keliai taps vis geresni. Vilniuje provėžas pradėta tvarkyti taikant naujas technologijas. Sutvarkyti provėžas naujuoju būdu yra dvigubai pigiau. Analogiška technologija ypač paplitusi Suomijoje, tačiau naudojama ir Estijoje bei kitose Skandinavijos šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos. Įvertinti naująją technologiją jau galima važiuojant Saltoniškių kalnu Vilniuje.
 
Taip pat primename, kad mėnesio pabaigoje vyks “Linavos” kongresas. Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija “Lianava” kviečia visus savo narius dalyvauti gegužės 24 d. vyksiančiame renginyje.
 
Kitos naujienos
 
Pradėjus kalbėti apie tai, kad visoje Europos sąjungoje gali būti leista naudoti ilgesnes ir galbūt sunkesnes transporto priemones, Europos komisija toliau spaudžiama priimti reikiamus teisės aktus, kad tai įvyktų kuo greičiau. Praėjusią savaitę tą darė ne tik IRU atstovai, bet ir aerodinaminių elementų gamintojai, kurie teigia, kad kuro sąnaudos mažėtų akivaizdžiai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rytoj, gegužės 14 d., 10:00 val. kviečiame Jus į Vilniaus viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo rangos darbų sutarties tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašymą, kuris vyks Vilniuje, Mindaugo g. 12, 500-oje salėje, (V aukštas).

Statomas intermodalinis terminalas taps pirmuoju Vilniaus viešojo logistikos centro objektu, apie kurį kursis privačios įmonės, užsiimančios transporto, logistikos bei susijusiomis veiklomis. Intermodalinis terminalas suteiks Vilniaus viešajame logistikos centre įsikūrusioms įmonėms prieigą prie kelių ir geležinkelių transporto rūšių, t.y. leis greitai ir efektyviai perkrauti krovinius tarp skirtingų transporto priemonių.

Planuojama rangos darbų trukmė – 17 mėn., vertė – 104,8 mln. Lt be PVM.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir lauksime atvykstant!

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta daugiau nei 1,5 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Išankstiniais duomenimis balandį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 386 tūkst. keleivių, arba 2,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Kovą maršrutu N.Vilnia–Vilnius–Kaunas–N.Vilnia keliavo daugiau nei 107 tūkst. keleivių, arba 7,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Maršrutu Vilnius-Ignalina-Turmantas-Vilnius palyginamuoju laikotarpiu pervežta beveik 35 tūkst. keleivių, arba net 8,9 proc. daugiau.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Balandį tarp dviejų sostinių keliavo beveik 25 tūkst. keleivių, arba 18 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.
Nuo gegužės 26 d. maršrutu Vilnius-Minskas-Vilnius du kartus per dieną kursuos naujas AB „Lietuvos geležinkeliai“ dyzelinis traukinys, turintis 140 sėdimų vietų.

Kartu keičiama į Baltarusijos sostinę vykstančių keleivių ir bagažo patikros tvarka – ji bus atliekama Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtame terminale. Pasikeitus patikros tvarkai kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių sutrumpės pusvalandžiu, iki pustrečios valandos.

Visą gegužės mėnesį, pirmadieniais – ketvirtadieniais, AB „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia keleivius, turinčius lojalumo korteles, maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kaunas keliauti su 10 proc. nuolaida. 

Jau birželio 1 d. prasidės akcija „Ei, jaunime, nežiopsok – traukiniais pigiau važiuok!“, kurios metu visiems asmenims nuo 10 iki 26 metų su lojalumo kortele visos kelionės vietinio susisiekimo traukiniais kainuos 30 proc. pigiau. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Birželio 3 -oji – svarbi ir įsimintina diena Latvijos elektros energijos rinkai, nes šią dieną kaimynai įstos į „Nord Pool Spot” šiaurės šalių elektros prekybos biržą. Tačiau kokios tai įtakos turės Lietuvai?

Padidins elektros pralaidumą

Vasaros pradžia yra svarbi ne tik mūsų kaimynams Latviams, kurie taps pilnateisiais „Nord Pool Spot“ elektros biržos dalyviais, bet ir Lietuvos elektros rinkai.

Pasak UAB „Energijos kodas” pardavimų vadovės Justės Žegužauskaitės, Latvijos prisijungimas prie šiaurės šalių elektros prekybos biržos gali turėti įtakos ir Lietuvos elektros energijos kainoms.

 „Mūsų elektros rinkos viena iš pagrindinių problemų yra mažas elektros pralaidumas su Estija, elektros jungčių nebuvimas su Švedija ir Lenkija. Tačiau Latvijai prisijungus prie šiaurės šalių elektros biržos šios problemos turėtų sumažėti, nes Baltijos šalys turės vieningą elektros rinką,“ – sako J. Žegužauskaitė.

Dabar Lietuvos perkamos ir parduodamos elektros energijos kaina biržoje yra gana stabili. Tai nulemia Lietuvos atskirtis nuo kitų rinkų, o šalies elektros energijos importas sudaro apie 65 proc. ir dažniausiai ji perkama jau iš anksto metams sutarta kaina.

J. Žegužauskaitė prognozuoja, kad šis Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų susijungimas ir suvienodinimas gali leisti tikėtis ir konkurencingesnių kainų, kurios vyrauja Estijoje. Tačiau tik atsiradus jungčiai su Švedija galėtume tikėtis panašių kainų į Skandinavijos šalių.

Birža veikia piltuvėlio principu

„Esant geram elektros pralaidumui, „Nord Pool Spot“ elektros prekybos birža pradeda veikti piltuvėlio principu. Pavyzdžiui, pigesnės Norvegijos elektros energijos perteklius nutekės į Suomiją ar Švediją, o šių šalių biržos dalyviai galės ją pirkti. Toliau pigesnė energija keliaus į Estiją ir taip toliau,“ – biržos ypatumus dėsto UAB „Energijos kodas“ elektros energijos specialistė.

 „Kita vertus, nors Skandinavijoje vidutinė metinė elektros energijos kaina lyginant su kitom Europos šalimis yra mažesnė, tačiau būna ir tokių laikotarpių, kai ji išauga. Skandinavijoje daug elektros energijos pagaminama hidro elektrinėse, todėl labai daug lemia oro sąlygos. Dėl prastų, šaltų orų gali sutrikti elektrinių darbas ir atsirasti elektros stygius, žinoma, dėl to jos kaina pradeda augti,“– priežastis vardina ekspertė.

Pasak ekspertės, Latvijai prisijungus prie „Nord Pool Spot“, atsiras nauja Latvijos kainų zona, o įmonės galės pirkti elektros energiją tik iš tos zonos, kurioje yra registruotos. Pasikeitusi situacija leis išvengti galimų spekuliacijų tarp skirtingų kainų zonų.

Taip pat J. Žegužauskaitė akcentuoja, kad elektros kaina biržoje nėra galutinė kaina vartotojui. Kol ji pasiekia elektros vartotoją papildomai prie jos prisideda perdavimo, skirstymo ir kitų paslaugų sąnaudos, taip pat pridėtinės vertės mokestis (PVM).

„Nord Pool Spot“ šiaurės šalių biržoje dalyvauja daugiau nei 370 kompanijų iš 20 šalių. 2012 metais biržoje buvo parduoda 432 TWh. Lietuva veiklą „Nord Pool Spot“ elektros biržos prekybos zonoje pradėjo 2012 m birželio 18 dieną.

Visetas

Per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją keliauja kroviniai, skirti atominėms ir šiluminėms elektrinėms. Į Baltarusiją keliauja tokie kroviniai kaip elektros generatorius, „skydas su rėmu“, į Kaliningradą – aktyviosios zonos lydymosi lokalizacijos įrenginys.
 
Neoficialiais duomenimis, Lietuvos institucijos tokių krovinių vežimą per Lietuvos teritoriją vertina kaip grėsmę nacionaliniam ir energetiniam saugumui, tačiau kaip visuomet koją pakiša institucinis nesusikalbėjimas.
 
Valstybinė kelių transporto inspekcija ir Muitinės departamentas informacija apie šiuos krovinius dalijasi gana stichiškai. Maža to, Lietuvos teisės aktai krovinių vežėjų reikalauja pateikti duomenis apie krovinių ir juos gabenančių priemonių gabaritus bei masę, bet ne apie turinį.
 
Veža krovinius į Kaliningradą ir Baltarusiją
 
Lietuvos institucijos užfiksavo bent penkis atvejus, kai negabartiniai ir sunkiasvoriai kroviniai, skirti atominėms ar šiluminėms elektrinėms, per Lietuvos teritoriją buvo vežami į Kaliningrado sritį arba Baltarusiją.
 
2012 m. gegužės mėnesį į Baltarusiją buvo gabenamas Indijoje pagamintas elektros generatorius, kurio nurodomas galingumas nuo 100 iki 130 megavatų, vertė – daugiau nei 55 mln. dolerių (145 mln. litų).
 
Leidimą generatoriaus pervežimui išdavė Valstybinė kelių transporto inspekcija. Krovinys keliavo į Gardiną, šiame mieste yra šiluminė elektrinė, kurioje pernai rugsėjį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes jonizuojančios spinduliuotės dozės galia 50 kartų viršijo normą. Manoma, kad radiacijos lygio padidėjimą sukėlė iš Indijos atgabentos metalo konstrukcijos, kurios galimai keliavo per Lietuvą.
 
Pernai rugpjūtį įmonė „Jurtransa“ kreipėsi dėl leidimų 32-iems sunkiems ir negabaritiniams kroviniams iš Klaipėdos į Baltarusiją per Papelekio pasienio kontrolės punktą. Šie kroviniai buvo skirti Baltarusijos šiluminėms elektrinėms Vitebske ir Breste.
 
2012-ųjų metų rugsėjį per Lietuvą buvo gabenamas Kinijoje gamintas „skydas su rėmu“, skirtas Vitebsko šiluminei elektrinei. Krovinio svoris 18,3 tonos, vertė – 106 tūkst. dolerių (279 tūkst. litų), gabeno Latvijos įmonė SIA „Mistral Trans“.
 
Praėjusių metų pabaigoje per Lietuvą iš Volgodonsko į Kaliningardo atominės elektrinės aikštelę keliavo lydymosi lokalizacijos įrenginys.
 
Šių metų balandį į Ūkio ministeriją, prašydama leidimo pervežti dvigubos paskirties krovinį, kreipėsi Rusijos kapitalo įmonė „Hoptrans Logistics“. Beje, „Hoptrans“ grupės įmonėje „Hoptrans Projects“ dirba ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
 
Bendrovė „Hoptrans Logistics“ per Lietuvą į Baltarusijos Astravo regioną nori pervežti aktyviosios zonos lydymosi lokalizacijos įrenginį, kitaip tariant, metalo konstrukcijas atominei elektrinei.
 
Reikalauja nurodyti masę, bet ne krovinio turinį
 
Leidimus važiuoti Lietuvos valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms, vadinasi, ir vežti tokius krovinius, išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Leidimo išdavimas derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
 
Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo Rolando Mazaliausko, kreipiantis dėl leidimo vežti tokį krovinį reikia nurodyti informaciją apie transporto priemonės savininką ar valdytoją, aprašyti detalų važiavimo maršrutą, važiavimo datą, transporto priemonės markę, modelį, valstybinį numerį, gamintojo nurodomą didžiausią leistiną transporto priemonės masę, gabaritus, masę su kroviniu, krovinio pavadinimą, krovinio masę ir matmenis.
 
Mutinėje vėliau tikinama, ar neviršyti maksimalūs leidžiami didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, ašių apkrovos ir bendroji masė.
 
URM prašo informuoti
 
Apie įvairius krovinius, kurie gali būti skirti atominės ar šiluminėms elektrinėms, Lietuvos institucijos paprastai informuoja ir Užsienio reikalų ministeriją, tačiau informavimas, atrodo, vyksta stichiškai.
 
Vienais atvejais ministeriją informuoja Muitinės departamentas, pranešdamas apie vežamą krovinį, kitais – Valstybinė kelių transporto inspekcija informuoja apie dar tik gautą prašymą, dar kitais – teritorinė muitinė informuoja ministeriją apie jau kraunamą krovinį.
 
Be to, muitinė negali skanuoti negabaritinių krovinių rentgenu, mat neturi mobilios įrangos, o negabartiniai kroviniai netelpa į angarą. URM paprastai apie panašius krovinius informuojama pavėluotai, apie vežamą krovinį esą nėra reikalaujama detalios informacijos.
 
Pavyzdžiui, pagal pervežimo įmonių pateikiamą informaciją kartais nepavyksta nustatyti krovinio turinio, nes įmonės pateikia duomenis apie krovinio svorį ir gabaritus, bet ne apie turinį. Tokiais atvejais, Lietuvos institucijos negali įvertinti krovinio dvigubos paskirties galimybės.
 
Tikrinami ne rentgenu, bet tikrinami…
 
Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė sako, kad muitinė vienodas tvarkas taiko tiek didžiagabaričiams ir sunkiasvoriams, tiek kitiems kroviniams. „Muitinės procedūros forminamos nustatyta tvarka: jeigu reikia, pateikiamos licenzijos, garantijos ir yra forminamos tos pačios muitinės procedūros“, – sakė muitinės atstovė.
 
Klausiama apie didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių tikrinimą rentgeno aparatu, G. Vitkauskaitė, sutiko, kad tai sudėtinga, tačiau, jos teigimu, kroviniai tikrinami kitais būdais.
 
„Jie tikrai tikrinami, nors ne rentgenu, žinoma. Tačiau, kaip tie kroviniai yra vežami per Lietuvos teritoriją, nėra muitinės kompetencijos klausimas, tai kontroliuoja Susisiekimo ministerija“, – teigė G. Vitkauskaitė.
 
Nepasiekė stadijos, kad gabentų krovinius reaktorių statybai
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad atominių jėgainių statyba Kaliningrade ir Baltarusijoje nepasiekė tokios stadijos, kad būtų gabenami kroviniai jų reaktorių statybai, tačiau esą tam tikri kroviniai per Lietuvos teritoriją keliauja.
 
„Turiu pasakyti, kad nei viena, nei kita atominė elektrinė nepasiekė tos stadijos, kuomet turėtų būti gabenami labai didelės apimties, dydžio kroviniai, kurie reikalingi reaktoriui ir panašiai. Kol kas tokia stadija nepasiekta. Be abejo, kroviniai, reikalingi šitoms statyboms, eina ir per Lietuvos teritoriją. Tačiau šalys, turinčios tarpusavyje ekonominius ryšius, neturi teisės ir galimybės riboti laisvo krovinių judėjimo, išskyrus karinius krovinius – ten kitos taisyklės“, – teigė A. Anušauskas.
 
Paklaustas, kas bus, kai atominių jėgainių statyba pasieks tą lygmenį, jog joms reikės gabenti krovinius reaktorių statybai, A. Anušauskas sako, jog Lietuva turėtų neleisti gabenti panašių krovinių per savo teritoriją, kol pagal tarptautinius standartus nebus atlikti poveikio aplinkai vertinimai.
 
„Jeigu kalbama apie nacionalinį saugumą, pavojus jam, ir Lietuvos pozicijos pareiškimą (mes žinome, kad elektrinės statomos, bet Lietuva nėra davusi sutikimo, o poveikio aplinkai vertinimai pagal tarptautinius standartus neatlikti), tai mes turime į tai atsižvelgti ir atitinkamai reaguoti. Mano galva, kol neatliktos minėtos procedūros, tokie kroviniai negali būti gabenami per Lietuvos teritoriją“, – sakė A. Anušauskas.
 
Jo teigimu, itin stambių krovinių gabenimui paprastai reikalingos investicijos. Pavyzdžiui, buvo planuota, kad jeigu bus statoma Visagino atominė elektrinė (VAE), tai nuo Klaipėdos per Šiaulius ir Panevėžį turėtų driektis papildomai sutvarkytas kelias.
 
„Jeigu krovinių dydžiai reikalauja iš Lietuvos kažkokių ypatingų pastangų ar investicijų, galimas koks nors kelio dangos pažeidimas, tai čia nėra toks paprastas klausimas – kad vienu plunksnos brūkštelėjimu būtų galima išspręsti“, – sakė politikas.
 
Norint gabenti itin stambius krovinius „Baltijskajos“ elektrinei, anot A. Anušausko, geriausia būtų gilinti Nemuno vagą iki Sovetsko, tačiau tokie darbai reikalauja abipusio Lietuvos ir Rusijos susitarimo. „Tačiau Lietuva turi labai pagrįstų priekaištų dėl šios elektrinės poveikio aplinkai“, – teigė parlamentaras.
 
Vis dėlto A. Anušauskas sako abejojantis dėl krovinių gabenimo per Lietuvos teritoriją tikslingumo Baltarusijos statomai elektrinei, mat ši valstybė ir Rusija turi gerą susisiekimo tinklą.
 
J. Gylys: jei gabens ne per Lietuvą, gabens per kitur
 
Kauno technologijos universiteto dėstytojas Jonas Gylys DELFI teigė nelaikantis tokių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją grėsme nacionaliniam ar energetiniam saugumui.
 
„O kuo čia Lietuva dėta, jeigu įmonės gabena kokį nors krovinį? Jeigu jie gabens ne per Lietuvą, tai per kitą valstybę, o tada už tą gabenimą Lietuva nieko negaus, bet vis tiek krovinys ten atsidurs, nes savo teritorijoje valstybė gali daryti, ką tik nori. O trukdyti kažkam, tai nežinau“, – svarstė J. Gylys.
 
KTU dėstytojas teigia, kad svarbiausia užtikrinti tinkamą krovinių pervežimo kontrolę: kad Lietuvos institucijos būtų informuotos, ar krovinys pavojingas, ar ne.
 
„Jeigu mūsų tikslas, kad nebūtų statomos „Baltijskajos“ arba Astravo atominės elektrinės, tai tikrai ne dabar reikia šitą daryti – reikėjo nemiegoti ir pradėti viską prieš Ignalinos uždarymą, galvoti apie naujo objekto statybą, o ne daug šnekėti ir trypčioti vietoje“, – sakė J. Gylys.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Š.m. gegužės 8-9 d. Lietuvoje lankysis Jungtinės Karalystės didžiųjų bankų bei bankininkų asociacijos atstovai. Vizito tikslas – užmegzti ryšius su Lietuvos finansų institucijomis artėjant Lietuvos Pirmininkavimui ES bei susipažinti su Lietuvos finansų sektoriumi.

Britų bankininkinkų asociacijos astovai Lietuvoje susitiks su  Lietuvos vyriausybės, Lietuvos banko,  Finansų ministerijos atstovais.

Delegaciją sudarys Britų bankininkų asociacijos ir  bankų JP Morgan Chase, Royal Bank of Scotland, Citigroup, Nationwide, Barclays, Morgan Stanley, Bank of America vadovai.

Britų bankininkų asociacija yra Jungtinės Karalystės bankininkystės ir finansinių paslaugų sektorių verslo asociacija, atstovaujanti 200 bankų, kurių būstinės įsteigtos 60-yje pasaulio šalių, o veikla vykdoma 180-yje pasaulio šalių. Šie bankai sudaro didžiausią pasaulio tarptautinių bankų centrą.

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės ambasada

SEB bankas naujo Klaipėdos uosto keleivių ir krovinių jūrinio terminalo statybai skyrė 41,25 mln. litų paskolą. Finansavimas suteiktas koncerno „Achemos grupė“ ir Klaipėdos jūrų krovinių bendrovės „Bega“ kontroliuojamai įmonei „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“. Paskolos lėšos bus panaudotos modernaus terminalo pastatams ir reikiamiems įrenginiams statyti bei įrengti. Tai bus antras tokio tipo terminalas Klaipėdos uoste, tačiau šis išsiskirs ir keleiviams, ir kroviniams gabenti specialiai pritaikyta modernia infrastruktūra.

Planuojama, kad kasmet per šį terminalą bus pervežama apie 0,5 mln. automobilių ir iki 1 mln. keleivių, o metinis krovinių krovos pajėgumas sieks iki 5 mln. tonų.

„Klaipėdos uostas turi didelį  potencialą krovinių gabenimo srityje, kadangi šalies logistikos bendrovės didina savo veiklos mastą, o dabartiniai uosto pajėgumai yra riboti. Be to, Klaipėda iki šiol neturi keleiviams aptarnauti skirto terminalo. Statomas naujas terminalas padės patenkinti išaugusius Lietuvos vežėjų poreikius ir sureguliuoti krovinių srautus, taip pat skatins turizmą: jame galės švartuotis didieji keleiviniai laivai, todėl augs turizmo srautai iš Vokietijos, Skandinavijos šalių, daugės kelionių krypčių šalies gyventojams“, – sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Planuojama, kad pirmieji laivai terminale galės švartuotis jau 2013 metų pabaigoje. Naujasis terminalas vienu metu galės priimti iki trijų krovininių (ro–ro tipo) ar krovininių keleivinių (ro–pax tipo) keltų.

„Tai labai svarbus projektas visam Klaipėdos uostui. Šį projektą įgyvendiname kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos savivaldybe ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Pastatę terminalą planuojame naujas logistines galimybes – krovinius gabenti į Europos šalis ir iš jų bei naujus ir didesnius keleivių srautus per mūsų jūrų uostą“, – sako Benediktas Petrauskas, bendrovės „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ generalinis direktorius. Pasak jo, nauju terminalu galės naudotis visos Baltijos ir Šiaurės jūrų regiono laivininkystės bendrovės.

Bendrovė „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ projektui įgyvendinti iš viso skiria beveik 70 mln. litų, iš jų 41,25 mln. litų – SEB banko paskola. Valstybinės institucijos, įskaitant ir Europos Sąjungos fondų lėšas, skirs daugiau kaip 160 mln. litų krantinės ir pirso statyboms.

AB SEB bankas

Baltarusijoje oficialiai paskelbtas kelių sąrašas kuriuose bus imamas mokestis už važiavimą jais.
 
Apmokestinti bus šie keliai ar jų ruožai:
 
M1 Brestas – Minskas – Rusijos pasienis;
M2 Minskas – Minsko oro uostas;
M3 Minskas – Vitebskas;
M4 Minskas – Mogiliovas;
M5/E271 Minskas – Gomelis;
M6/E28 Minskas – Gardinas – Lenkijos siena.
 
Iš viso bus apmokestinta 860 km. kelių. Mokesčio tarifas svyruos nuo 4 iki 12 euro centų už km. ir priklausys nuo transporto priemonės masės ir ašių skaičiaus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su atsakingų institucijų atstovais aptarė kovos su šešėliu rezultatus ir tendencijas.

Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų komisijos posėdyje dalyvavęs premjeras teigiamai įvertino faktą, kad pirmąjį šių metų ketvirtį iš nelegalios apyvartos institucijoms pavyko išimti dvigubai daugiau tabako gaminių negu per 2012 m. I ketvirtį. „Tačiau nemažėja alkoholinių gėrimų ir naftos produktų nelegali apyvarta. Norint didesnio efekto, būtina užtikrinti geresnį tarpinstitucinį
bendradarbiavimą, ypač regionų lygmeniu“, – sakė Vyriausybės vadovas ir pažymėjo, kad kitas komisijos posėdis bus skirtas aptarti tarnybų veiklos rezultatus regionuose.

Premjero teigimu, daug dėmesio turi būti skirta mokestiniams nusikaltimams ir pažeidimams, kurie yra išoriškai mažiau pastebimi, tačiau jais daroma žala biudžetui yra dar didesnė. „Tokių nusikaltimų tyrimas būna itin sudėtingas – numatytas nemažas skaičius kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo priemonių, kurios realizuojamos bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms, muitinei, VMI ir prokuratūrai. Jau šiemet šalyje padidėjo atskleistų ekonominio finansinio ir mokestinio pobūdžio nusikalstamų veikų skaičius, išaugo areštuoto turto, kuriuo bus užtikrintas žalos atlyginimas, vertė“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

Premjero A. Butkevičiaus nuomone, viena didžiausių problemų kovojant su mokestiniais nusikaltimais – atsiskaitymo grynaisiais pinigais teisės aktų spragos. Todėl Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pavesta pateikti siūlymus dėl grynųjų pinigų apyvartos mažinimo priemonių, atsižvelgiant į sąžiningo ir skaidraus verslo lūkesčius.

Komisijai pavesta peržiūrėti Baudžiamojo kodekso ir Administracinio teisės pažeidimų kodekso nuostatas dėl atsakomybės už kontrabandą taikymo. Taip pat bus siekiama sustiprinti analitinį kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo ir ekonominės analizės potencialą.

Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija

Jau skelbėme apie tai, kad Europos komisija po truputį pasiduoda vežėjų ir vilkikų gamintojų spaudimui bei svarsto galimybę leisti naudoti ilgesnius sunkvežimius. Tikimasi 7–10 proc. sumažinti degalų sunaudojimą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugą. Vilkikų gamintojai šią iniciatyvą vertina itin palankiai.
 
Taisyklės, kuriomis nustatomos sunkiasvorių krovininių transporto priemonių specifikacijos, parengtos dar 1996 m. (Direktyva 96/53/EB ). Dabar jas reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Pasiūlyta įvairiausių atnaujinimo gairių.
 
Junginio maksimali masė, krovinio masė ir jam skirta erdvė turėtų nepasikeisti. Iš esmės atsiras tik ilgesni ir aptakesni vilkikai, pagal kurių aerodinamiką bus galima formuoti ir puspriekabių dizainą, kad šis dar labiau užtikrintų mažesnes kuro sąnaudas. Standartinis vilkikas su puspriekabe turėtų siekti 18,75 m.
 
Šį kartą apžvelkime vežėjams aktualiausią naujieną: maksimalaus ilgio padidinimą, kuris leistų gerokai sumažinti kuro sąnaudas. Pastaraisiais metais kuro kainoms vis kopiant aukštyn, tokia dovana vežėjams leistų lengviau atsipūsti.
 
Ką mano vilkikų gamintojai ir jų atstovai?
 
Pagal pateiktą pasiūlymą, būtų leista naudoti suapvalintos formos kabinas ir įrengti aptakus priekabos gale. Šios priemonės labai pagerins transporto priemonių aerodinamines savybes. Europos komisija kalba apie 7-10 proc. degalų ekonomiją įvedus šiuos pakeitimus.
 
UAB “Adampolis” naujų „MAN“ vilkikų pardavimų vadovas Audrius Lukošius linkęs dar labiau nudžiuginti vežėjus ir teigia, kad Europos Komisijos numatyti rodikliai tikrai nėra riba taupant kurą: „Esame laimingi dėl šio Europos komisijos sprendimo. Mes ją palaikėme nuo pat jos atsiradimo. 2010 m. pradėjome aerodinaminių vilkikų studiją, kurią pavadinome „Concept S“. Jos metu supratome kokia svarbi gali būti vilkikų aerodinamika jei būtų leista prailginti bendrą transporto priemonių junginio ilgį. Jei imsime kaip pavyzdį „Concept S“ modelį, yra galimybė sutaupyti iki 15 proc. degalų.“
 
UAB „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus taip pat pritarė savo kolegai ir palaiko esamą idėją: „Volvo Trucks“, itin daug dėmesio skiriantis sunkvežimių ekonomiškumui ir saugumui, nagrinėja šį EK pasiūlymą. Švedijos sunkvežimių gamintojas jau daugelį metų kuria sunkvežimių dizainą, kuris yra saugus, aerodinamiškas ir padeda efektyviai naudoti degalus. „Volvo Trucks“ teigiamai žiūri į pasiūlymus, įteisinančius ilgesnius sąstatus, kurie galėtų gabenti daugiau krovinių ir sunaudotų mažiau degalų. Ilgesni sąstatai leistų geriau išnaudoti esamą transporto infrastuktūrą, o tai būtų naudinga tiek vežėjams, tiek visuomenei, o taip pat leistų geriau tausoti gamtą – pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos šalyse leidžiama gabenti krovinius 25,25 m autotraukiniais.“
 
Europos komisija planuoja, kad naujosios transporto priemonės keliuose galėtų būti jau 2018 – 2020 m. Vilkikų gamintojų atstovai teigia, kad dar liko nemažai darbų ir nuo pačių biurokratų labiausiai priklausys naujųjų transporto priemonių pasirodymo data. Reikės sukurti daugybę darbo grupių, priimti nemažai sprendimų, pateikti nutarimus, juos patvirtinti ir tik tada gamintojai galės kibti į darbus.
 
„Aerodinaminis kabinos dizainas priklausys nuo keleto aspektų, kuriuos dar reiks nuspręsti. Saugumas neliks pamirštas, tad jis gali įtakoti kabinos dizainą. Šiuo metu geriausi rezultatai pasiekiami tvirtinant aerodinaminius paketus puspriekabės gale. Tikime, kad prailgintos transporto priemonės, tai yra gamintojams suteiktas papildomas lankstumas duos teigiamų rezultatų konstruojant optimalią kabinos formą.“ – teigia. L. Bričkus.
 
A. Lukošius taip pat kol kas nelinkęs prognozuoti kada pasirodys naujieji sunkvežimiai, tačiau pasidžiaugė, kad kuriant naujas taisykles bus atsižvelgta ir į gamintojų ekspertų nuomonę: „Dabar atsakyti sunku, nes viskas priklauso nuo konkrečių taisyklių, kurias patvirtins ES ekspertų grupė, kurioje dirbs ir 2 „MAN“ žmonės. Ši nuostata jau didelis žingsnis į priekį, žiūrint iš gamintojo pozicijų.“
 
Kas? Kaip? Kada?
 
Naujosios taisyklės turėtų sumažinti ir administracinę naštą. 45 pėdų konteinerius bus galima lengviau perduoti gabenti jūra, keliais ir geležinkeliais.
 
2012 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallasas pateikė gaires dėl sąlygų, kuriomis ilgesni sunkvežimiai galėtų kirsti sienas. Svarbiausia šiose gairėse tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, sprendimą naudoti ilgesnes transporto priemones priima pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į skirtingas vietos sąlygas. Jokia valstybė narė neprivalo leisti naudoti ilgesnes transporto priemones, jeigu nemano, kad tai tikslinga.
 
Tačiau gairėse nurodyta, kad leisti naudoti ilgesnes transporto priemones gali bendrą sieną turinčios valstybės narės, kuriose jau leidžiama naudoti tokias transporto priemones, jei tos transporto priemonės naudojamos tik susisiekimui tarp tų dviejų valstybių narių ir jei tai neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai. Šios gairės dabar įtrauktos į persvarstytą direktyvą.
 
Kad šis pasiūlymas taptų teisės aktu ir keliuose atsirastų taupesni vilkikai, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės. Kaip jau minėjome, galima tikėtis naujuosius sunkvežimius pamatyti keliuose apie 2018–2020 m.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kelių infrastruktūrai skiriamos investicijos ne tik atsiperka, bet ir sukuria papildomą socialinę bei ekonominę naudą. Pagrindinė investicijų nauda – laiko vertės ekonomija.

Tai parodė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų kelių sektoriaus projektams įgyvendinti, planavimo ir panaudojimo efektyvumo vertinimas, kurį Susisiekimo ministerijos užsakymu atliko bendrovė „BGI Consulting“.

„Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama kelių sektoriaus projektams yra didžiulė – apie 60 proc. Lietuvos transporto sektoriui tenkančių paramos lėšų buvo skirta kelių infrastruktūrai, apie 30 proc. – geležinkeliams. Šios investicijos pasižymi itin aukšta nauda regionams: vieno lito investicija į kelių infrastruktūrą generuoja 3,5 litų grąžą. Būtina pažymėti, kad dėl pagerėjusios kelių infrastruktūros mažėja autoįvykių. Tikimės, kad kito ES paramos etapo metu pavyks sumažinti ir žuvusiųjų keliuose skaičių“, – sakė susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič.

Vertinant investicijų į kelius naudą, išskiriamos keturios pagrindinės kryptys. Didžiausia nauda sukuriama dėl laiko vertės ekonomijos (38 proc. visos naudos), didelę naudą teikia kelių priežiūros išlaidų ekonomija (23 proc.), autoavarijų nuostolių ekonomija (22 proc.) ir transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų ekonomija (17 proc.). Be to, svarbi ir ekologinių nuostolių ekonomija, kuri kol kas nėra matuojama.

Investicijos į kelių infrastruktūrą turi teigiamos įtakos darbo vietų kūrimui ir darbo užmokesčio augimui. Nustatyta, kad didžiausias 2007–2013 m. ES finansuojamų kelių modernizavimo projektų poveikis gyventojų užimtumui pasiektas 2010 m. – tais metais dėl investicijų į kelius buvo sukurta 22,5 tūkst. darbo vietų. Įtaka darbo užmokesčio lygiui labiausiai išaugo 2011 m., kai darbo užmokesčio lygis buvo 2,37 proc. didesnis palyginti su tuo, koks būtų buvęs neinvestuojant į kelius.

Vertinimo duomenimis, Lietuvos kelių sektoriuje darbai atliekami santykinai mažesnėmis sąnaudomis nei kitose Europos valstybėse, todėl pasiekiamas didesnis investicijų efektyvumas nei, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Airijoje ar Suomijoje. Pažymima, kad Lietuvoje 1 km žvyrkelio asfaltavimas kainuoja apie 0,3 mln. eurų, kelio rekonstrukcija – apie 0,9 mln. eurų. Tuo tarpu turimi pavyzdžiai iš Latvijos, Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos rodo, kad 1 km kelio rekonstrukcijos bei naujų kelių tiesimo vidutinės kainos prasideda maždaug nuo 1 mln. eurų ir siekia iki kelių milijonų eurų.

2007–2013 m. į Lietuvos kelių sektorių iš viso investuojama beveik 2,78 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, iš jų 2,35 mlrd. litų skiriama valstybinės reikšmės keliams ir 428,1 mln. litų – savivaldos transporto projektams. Tai sudaro beveik 60 proc. visos šalies transporto sektoriui skiriamos ES paramos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-05-07, antradienis

Renginio pradžia: 13:00

Renginio vieta: BNS konferencijų salėje2013 m. gegužės 7 d. 13.00 val.

BNS spaudos konferencijų salėje (Jogailos g. 9, Vilnius) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras organizuoja spaudos konferenciją, skirtą 2013 m. gegužės 6–12 d. vyksiančiai antrajai Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitei, kuri bus skirta pėsčiųjų saugai keliuose. Saugaus eismo savaitės metu bus atkreiptas dėmesys į neatidėliotiną būtinybę siekti geriau apsaugoti pėsčiuosius, sukurti priemones, padėsiančias tai įgyvendinti ir prisidėti prie Saugaus eismo dekados (2011−2020 m.) tikslo išsaugoti 5 milijonus gyvybių.

Spaudos konferencijoje dalyvaus sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas, susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyr. komisaras Gintaras Aliksandravičius, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas. Spaudos konferencijoje kviečiamas dalyvauti ir Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas habil. med. m. dr., profesoriaus pareigas einantis Narūnas Porvaneckas.

Pėstieji pasaulyje kasmet sudaro – 22 proc., Lietuvoje − 36 proc. žuvusiųjų eismo įvykių metu. Dar daug ką turime padaryti pėsčiųjų saugos užtikrinimui mūsų šalyje. Saugus pėsčiųjų eismas paskatins žmones vaikščioti, o tai pagerins jų sveikatą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. spalio 5 d. patvirtino Valstybinę saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programą. Ši programa skirta padėti įgyvendinti saugaus eismo viziją – kad Lietuvoje nežūtų ir sunkių sužeidimų nepatirtų nė vienas eismo dalyvis. Vyriausybės patvirtintos Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstituciniame trejų metų veiklos plane numatytos priemonės, kuriomis bus siekiama Valstybinėje saugaus eismo programoje keliamo strateginio tikslo – gerinant eismo saugą, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (ne daugiau - kaip 60 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų).

Kviečiame žiniasklaidos atstovus prisijungti prie Saugaus eismo savaitės minėjimo informacijos sklaidos ir taip prisidėti prie to, kad bent šią savaitę nebūtų nė vieno sužeisto ar žuvusio pėsčiojo, bei dalyvauti spaudos konferencijoje.

UAB "BNS"

Lietuva turi realias galimybes įsivesti eurą 2015 metais, tačiau norint pasiekti šį tikslą, valdžiai reikia susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų, kurie didintų infliaciją ir valdžios sektoriaus biudžeto deficitą.

DNB banko analitikai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvai susiklostys palankios makroekonominės sąlygos atitikti euro įvedimui būtinus Mastrichto kriterijus ir mūsų šalis turės realias galimybes būti pakviesta įstoti į euro zoną.

Tačiau didžiausią pavojų euro įvedimui kels kainų stabilumo ir valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijai – jei būtų vertinamos Lietuvos galimybės įstoti į euro zoną dabar, Lietuva neįvykdytų šių kriterijų. DNB analitikų teigimu, jei pernelyg didės viešojo sektoriaus išlaidos ir vartojimas, Lietuva infliacijos ir biudžeto deficito kriterijų rizikuoja neatitikti ir kitąmet.

„Mažėjančios žaliavų ir maisto produktų kainos pasaulio rinkoje sudaro puikias sąlygas įvykdyti infliacijos kriterijų. Tačiau Lietuvai reikia sėkmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros ir mokesčių reformos partiją, kuri neleistų įsisiūbuoti infliacijai. Svarbu, kad euro įvedimo atitikimo vertinimo laikotarpiu būtų susilaikoma nuo populistinių vartojimą skatinančių sprendimų – akcizų didinimo arba PVM lengvatų naikinimo, ypač šildymui ir vaistams“, – pabrėžė DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Ekonomistė pabrėžė, šalies įsitraukimas į ilgalaikius ir daug kainuojančius projektus didina riziką nevykdyti valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijaus. Be to, nors Lietuvos ūkio atsigavimas turėtų sunešti daugiau mokestinių pajamų, viešojo sektoriaus išlaidos turėtų didėti daug lėčiau.

Euro įvedimo nauda ir kaina

DNB banko analitikai pabrėžia, kad euro įvedimas mažins valiutų keitimo sąnaudas, kurios vien gyventojams pernai siekė apie 40 mln. litų, didins Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, lems pigesnį skolinimąsi užsienio rinkose, o ekonominės krizės atveju leis pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondo lengvatinėmis paskolomis. Tiesa, Lietuva privalės į ESM fondą įnešti savo indėlį.

Banko analitikų skaičiavimais, per penkerius metus Lietuvos indėlis į ESM fondą sieks 8,6 mlrd. litų arba 7,6proc. nuo 2012 metų šalies BVP. Tačiau tik apie 1 mlrd. litų (11,5 proc.) reikės įnešti grynaisiais pinigais, o likusiai sumai būtų išduodama valstybės garantija. Dėl to, valdžios sektoriaus skola 2015 m. gali išaugti iki 50 proc. BVP. Pasak J. Rojakos, neprisėmus didelių finansinių įsipareigojimų ir užtikrinus spartų augimą Lietuvos įnašas į stabilizavimo fondą nesukels problemų.

Analitikė pabrėžė, kad dabar euro zonos ateitis skęsta migloje, todėl Lietuvai itin svarbu laikytis ilgalaikės ūkio augimo ir konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio kurso dėl ambicijų patenkinimo. „Euro nauda yra ilgalaikė investicija makroekonominiam stabilumui, tačiau nėra panacėja būtinoji sąlyga sėkmingam šalies vystymuisi“, – teigė J. Rojaka.

BVRG Burson - Marsteller

Gegužės 6 – 8 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais skatins vairuotojus ir pėsčiuosius laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant pervažas bei įspės juos apie gresiančius pavojus. Šiemet gegužės 7-oji paskelbta Tarptautine saugaus elgesio pervažose diena.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė informacinį bukletą, priminsiantį pagrindinius saugaus elgesio pervažose principus. Jis, atšvaitai ir kepuraitės su bendrovės simbolika bus dalinami pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių geležinkelio pervažose.

Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių pervažose žūsta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais pervažose žuvo 3, o šiemet – 2 žmonės.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiojo saugos inspektoriaus Andriaus Janušausko, atsargumas pervažose yra dažnai pamirštamas. „Vairuotojai, pamatę važiuojantį traukinį, kuriam iki pervažos dar geras šimtas metrų, matyt, pagalvoja, kad suspės pralėkti, o jei ką – traukinys pristabdys, – teigia A. Janušauskas. – Tačiau, traukinio, skirtingai nei automobilio, staigiai sustabdyti neįmanoma, nes stabdomas jis nuvažiuoja dar apie kilometrą“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis. Geležinkelių muziejuje vykdomi edukaciniai projektai moksleiviams.

Dviejose pervažose Vilniaus mieste pradėti bandomieji saugos sistemų, paremtų naujausiomis technologijomis, diegimo projektai. Subačiaus-Juodojo kelio ir Pavilnio-Žemosios gatvių pervažose šiais metais planuojama įdiegti saugos sistemą, kuri laiku informuos traukinio mašinistą apie pervažoje pastebėtą kliūtį bei iki minimumo sumažins galimybę transporto priemonei pervažiuoti pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Traukinyje bus sumontuota speciali įranga, kuri leis traukinio mašinistui matyti pervažos, prie kurios artėjama, vaizdą. Tiesioginį vaizdą iš pervažos bus galima matyti iki jos likus ne mažiau kaip 2,5 kilometro. Ši sistema leis traukinio mašinistui įvertinti esamą situaciją pervažoje ir, reikalui esant, priimti sprendimą mažinti greitį arba stabdyti traukinį.

Saugos sprendimų diegimas šiose pervažose – bandomasis projektas. Pasiteisinus sprendimams, bus svarstoma juos diegti ir kitose Lietuvos geležinkelių pervažose.

Pažymėtina, kad visi eismo įvykiai geležinkelio pervažose kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltės, kai nepaisoma kelio ženklų, šviesoforo ar garsinės signalizacijos.

Vairuotojai, važiuojantys per geležinkelį neleistinoje vietoje, lenkdami kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio užsitraukia 300-500 Lt baudą. Panašias sumas pažeidėjai turi pakloti ir įvažiavę į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar budėtojo signalui arba kai užtvaras nuleistas ar tik pradeda leistis. Be to, jiems gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo dviejų iki keturių mėnesių. Geležinkelio pervažose vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas nubausti automobilio savininką, kadangi tokio tipo medžiaga yra pateikiama policijai.

Pėstieji geležinkelio pervažose Kelių eismo taisykles pažeidžia dar dažniau negu vairuotojai, nes greičiausiai mano, jog raudonas šviesoforo signalas dega tik vairuotojams, o pėstiesiems jis negalioja. Raudonas šviesoforo signalas geležinkelio pervažoje reiškia tą patį, kaip ir bet kurio kito šviesoforo raudonas signalas, o bauda jam degant kirtus pervažą – 80 Lt.

„Užtektų laikytis vienos pagrindinės taisyklės – degant raudonam šviesoforo signalui ir skambant garsiniam signalui nevažiuoti ir neiti į pervažą“, – tvirtina A. Janušauskas.

Saugaus elgesio pervažose klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pirmoji saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day) buvo paminėta 2009 m. Projekte dalyvauja Europos Sąjungos valstybės, Izraelis, Australija, Naujoji Zelandija, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ragina visus vairuotojus ir pėsčiuosius būti dėmesingus ir laikytis saugaus elgesio reikalavimų. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Penktadienis Lietuvos keliuose tampa vis pavojingesne diena vairuotojams. Pernai paskutinę savaitės darbo dieną įvyko 2539 eismo įvykiai – tai yra 5 proc. daugiau nei 2011 metais. Avarijų itin padaugėjo pavasario laikotarpiu ir birželio mėnesį, rodo „Lietuvos draudimo“ statistika.

„Jau kelerius metus matome, kad penktadieniais įvyksta maždaug 20 proc. daugiau avarijų nei kitomis darbo dienomis. Didžioji dalis eismo įvykių tądien įvyksta popiet, tarp 12-18 valandos. Tuo metu eismas gatvėse būna intensyvus, tačiau vairuotojai jau galvoja apie vakaro ar savaitgalio planus, per daug atsipalaiduoja. Derėtų atminti, kad nesvarbu, kada sėdate prie vairo, būtina išlikti budriems ir visą dėmesį sutelkti į kelią“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Bendrovė skaičiuoja, kad penktadieniais įvyksta beveik tiek pat avarijų, kiek sudėjus šeštadienio ir sekmadienio eismo nelaimes. Remiantis paskutiniojo 2012 m. ketvirčio duomenimis, savaitgaliais įvykusių avarijų užfiksuojama vos 9 proc. daugiau nei penktadieniais. Ramiausia savaitės diena vairuotojams – sekmadienis, kada keliuose įvyksta perpus mažiau eismo nelaimių nei darbo dienomis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai penktadieninių avarijų ypač padaugėjo birželio mėnesį – jų užregistruota net 39 proc. daugiau nei 2011 m. birželį. Kur kas daugiau eismo nelaimių pernai užfiksuota ir kovo bei balandžio mėnesių penktadieniais. „Tiesa, žiūrint į absoliutinius įvykių skaičius, pavojingiausi yra rugsėjo bei gruodžio penktadieniai, kai kelyje trukdo blogos eismo sąlygos ir visi yra pasinėrę į švenčių šurmulį“, – sakė A. Juodeikis.

Anot jo, avarijos penktadieniais nėra būdingos tik Lietuvai – daugelyje užsienio valstybių daugiausia nelaimių keliuose taip pat įvyksta paskutinę darbo dieną. Beje, bendrovė pastebi, kad pastaruoju metu augo autoįvykių skaičius ne tik penktadieniais, bet ir šventinėmis dienomis, per šventinius savaitgalius – pernai įvykių registruota 12 proc. daugiau nei 2011-aisiais.

ES duomenimis, Lietuva yra viena tų šalių, kurios keliuose įvyksta daugiausia nelaimių. ES duomenimis saugiausi keliai yra Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Danijoje.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Integrity PR