„Esame melžiama karvė valstybei“, – neslepia Lietuvos vežėjai. Šiandien jie tikina nejaučiantys valstybės paramos, nors jų skiriama biudžetui dalis – nemaža. „Į transportą valstybė neinvestavo. Kone visos transporto įmonės atsirado iš privačių iniciatyvų, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius. – Manau, valstybė, matydama, kad šiandien 15–18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kuria transportas, turėtų prisidėti prie gerovės kūrimo.“

Būti tranzito šalimi

Įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva tapo išorine Sąjungos siena ir tai, anot M. Atroškevičiaus, suteikė galimybę Lietuvai tapti tranzito šalimi. „Žinoma, jeigu Lietuvos pasienio postuose bus eilės parai ar dviem, visi apvažiuos mūsų šalį“, – pabrėžė specialistas. Anot jo, Lietuvai norint tapti tikra tranzito šalimi pirmiausia reikėtų vykdyti pasienio punktų plėtrą, mat turėdami modernius ir naujus pasienio punktus pritrauktume daugiau vežėjų.

„Mano nuomone, 10–20 mln. litų valstybės lygmeniu nėra daug, o jeigu mes deklaruojame, kad Lietuva yra tranzito šalis, reikia imtis priemonių, kad būtume tokia šalis“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas. Kaip pavyzdį jis nurodė Medininkų pasienio punktą su Baltarusija, kuri šiam punktui išplėsti gavo ES lėšų. „Jeigu baltarusiai savo pusėje pasistatys modernų pasienio punktą su, pavyzdžiui, 20 aptarnavimo juostų, o mūsų pusėje juostų bus kiek dabar, bus butelio kaklelio efektas. Reikėtų simetriškai plėsti savo punktus, nes tai bus naudinga šaliai“, – aiškino M. Atroškevičius.

Kryptis – Rytai

Didelė šalies vežėjų dalis krovinius veža rytų kryptimi, daugiausia – į Rusiją. „Jau 20 metų krovinius vežame ta kryptimi, – teigia M. Atroškevičius. – Visą tą laiką kryptingai dirbome, todėl nieko keista, kad tarp šalių, daugiausia vežančių krovinių į Rusijos rinką, yra ir Lietuva.“

Dar daugiau: į Rusiją lietuviai veža ne tik savų įmonių krovinius, bet tapo tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų. Šiandien kroviniai iš Vakarų šalių lietuvių vežėjų pervežami į Rusiją. „Vakariečiai neturi tiek daug ryšių Rusijoje, jų kitoks mentalitetas, o Lietuvos vežėjai šioje rinkoje veikia beveik 20 metų“, – argumentavo M. Atroškevičius.

Jis pasakojo, kad kadaise, kai šalis gaudavo 50–90 tūkst. metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją, atrodydavo, kad tai daug. Šiandien per metus vežėjai gauna 150 tūkst. metinių leidimų ir šie skaičiai nuolat auga.

Daliai šalies vežėjų rytų kryptis tapo savotišku gelbėjimosi ratu, mat vilkikai – gerokai pasenę ir neturi reikiamų taršos sertifikatų, todėl į ES šalis neįleidžiami. „Be to, Rusijoje labai prasti keliai, atšiaurios oro sąlygos, todėl naujų vilkikų, kuriuos taisyti kainuoja milžiniškus pinigus, įmonės ten siųsti nenori“, – teigė specialistas.

Varžosi su latviais ir lenkais

Pagrindiniai šalies vežėjų konkurentai dėl pervežimų į Rytus – kaimynai latviai. Su lenkais esą konkuruoti sunku dėl jų šalies masto ir vežėjų gausos. „Sunku pirmiausia dėl Lenkijos požiūrio į savus vežėjus, – sakė M. Atroškevičius. – Per krizę valstybė vežėjus gynė prieš bankus ir daugeliui neteko bankrutuoti. Lietuvoje to nebuvo – bankai iš vežėjų atėmė mašinas, ne viena įmonė išnyko, niekas iš valdžios nesistengė padėti tartis su bankais, kad šie luktelėtų, atidėtų skolų mokėjimą.“ Vis dėlto metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją lenkai turi tiek pat – 150 tūkst.

Lengva nebūna

Vežantieji krovinius į Rusiją tikina, kad ten lengva nebūna. Gegužės pradžioje atsirado naujų sunkumų: Rusijoje sugriežtintas administracinės teisės pažeidimų kodeksas ir padidintos baudos. „Pervežimų vieningai netraktuojame: mes manome vienaip, rusai – kitaip. Neretai bet kuris vežėją tikrinantis pareigūnas savo šalies įstatymus bei poįstatyminius aktus interpretuoja savaip. Tai papildomas spaudimams mums ir niša korupcijai“, – aiškino M. Atroškevičius.

Padidėjus baudoms Rytuose dirbantys transporto tikrintojai tik trina rankomis tolumoje matydami vilkiką, mat net visai menki pažeidimai įmonėms būna skaudūs finansiškai. Akivaizdu, kad vežėjai mieliau rinksis duoti kyšį nei mokėti oficialią baudą. „Kai baudos buvo mažos, nesiskųsdavome, sumokėdavome, o tikrintojai rodydami ataskaitas pabrėždavo, kad lietuviai – pažeidėjai, nors iš tų pažeidimų kokie 90 proc. buvo tariami. Šiandien svarbiausias dalykas vežėjams bus agresyviai gintis – to už mus niekas nepadarys“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas.

Žvalgosi į Kiniją

Paklaustas, ar Rusijos vežėjai nekonkuruoja su lietuviais dėl užsakymų iš Vakarų, M. Atroškevičius papurtė galvą: „Rusijos rinka yra tokia didelė, kad didžiajai daliai rusų vežėjų užtenka savos rinkos. Kartais vežant krovinius iš Tolimuosiuose Rytuose esančių Rusijos kampelių uždirbama geriau nei vežant krovinius iš Lietuvos į Rusiją.“ Tačiau, anot „Linavos“ viceprezidento, lietuvių vežėjams „apetitas auga bevalgant“. „Šiandien mums labai įdomi ir Kinijos rinka, – pripažino M. Atroškevičius. – Jeigu gautume trupinį nuo šio pyrago, turėtume daugiau darbo vietų, pilnėtų valstybės biudžetas.“

Šiandien Rusija tapo maitintoja daugeliui vežimo bendrovių ir pasakyti, kas nutiktų, jei šioje šalyje sumažėtų užsakymų, sunku. „Vežėjai dar prisimena 1998 metų Rusijos krizę, kai užsakymų nebeliko, – pasakojo specialistas. – Pasimokėme ir šiandien vežėjai išskirstė veiklą: dalis krovinių vežama į Vakarus, dalis – į Rytus. Tačiau jeigu netektume Rusijos rinkos, tai būtų smūgis verslui.“

Veiklą išskirsto

„Vesigos“ grupės, užsiimančios padažų ir pagardų gamyba, vadovas Saulius Grinkevičius pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė per sunkmetį sėkmingai išsiplėtė į Rusijos rinką. Šiandien į šią rinką eksportuojama maždaug 30 proc. įmonės produkcijos. „Tai labai didelė sudėtinga rinka, tačiau kartu turinti daugybę vartotojų“, – sakė jis.

S. Grinkevičiaus nuomone, absoliučiai visos rinkos, į kurias šalies gamintojai eksportuoja produkciją, svarbios ir bet kurią prarasti būtų skaudu. „Mes stengiamės sumažinti riziką, ieškome būdų plėstis per Ukrainos, Kazachstano rinkas, taip pat – per Vakarų“, – pasakojo padažų gamintojas. Anot jo, daugelis Lietuvos įmonių jau pasimokė iš Rusijos krizės, buvusios prieš daugiau nei dešimtmetį, kai eksportas į šią rinką sustojo ir ne viena įmonė paskelbė bankrotą. „Šiandien verslininkai stengiasi apimti kuo daugiau įvairių rinkų ir, manau, tai daro puikiai“, – sakė „Vesigos“ vadovas.

Toliau – per brangu

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas skaičiavo, kad daugiau nei trečdalį šalies eksporto sudaro krovinių vežimai į Rusiją, tad staiga netekus šios rinkos greičiausiai ne viena dešimtis bendrovių paprasčiausiai bankrutuotų.

Tačiau galimybę, kad lietuviai galėtų imtis ir tolesnių pervežimų, pavyzdžiui, į Kiniją, pramonininkas vertino skeptiškai. „Didžioji dalis sunkvežimiais vežamų krovinių neturi didžiulės pridėtinės vertės, tad transporto išlaidos sudaro žymią jų kainos dalį. Štai kodėl vežant neskubius krovinius ilgais maršrutais labiausiai apsimoka juos plukdyti laivais ar vežti geležinkeliu“, – tvirtino jis.

FAKTAI: Eksportas į Rusiją

Pagal lietuviškos kilmės eksportą Rusija 2007–2010 m. užima tik 8 vietą didžiausių rinkų sąraše, tačiau lietuviškiems pieno produktams, mėsai ir jos produktams bei kitiems gaminiams Rusija – didžiausia rinka

Net 77 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro reeksportas iš kitų šalių

22 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją 2007–2010 m. sudarė pienas ir pieno produktai, 7,5 proc. eksporto sudarė mašinos ir mechaniniai įrengimai, 7,3 proc. – gyvūnų eksportas.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien, gegužės 25 d., 14.30 val. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Kyviškių geležinkelio stotyje dalyvaus naujo Vilniaus geležinkelio aplinkkelio statybų pradžios ceremonijoje.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

PRISTATYTAS ANTRAS ORLAIVIS IR PENKI NAUJI MARŠRUTAI

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, šiandien švenčia tai, kad iš Vilniaus skraidins jau dviem orlaiviais. Šiuo metu „Wizz Air“ investicijos Lietuvos sostinėje išaugo iki 160 mln. USD, šiais metais bendrovė aptarnaus daugiau nei 500 000 keleivių taip pralenkdama visas kitas Vilniuje veikiančias oro transporto bendroves.

Šį augimą skatina tai, kad „Wizz Air“ pradeda skraidinti iš Vilniaus penkiais naujais maršrutais ir keleiviams siūlo didžiausią maršrutų pasirinkimą palyginus su kitomis Tarptautinio Vilniaus oro uosto oro linijomis. „Wizz Air“ siūlo net 13 pigių maršrutų – šis skaičius apima ir naujuosius 5 maršrutus į Bergeną, Liverpulį, Oslą, Paryžių ir Stavangerį – tai paskatins turizmo augimą, Lietuvos šeimos, rinkdamosi pigius skrydžius, galės nepaisyti ekonomikos smukimo ir vykti į saulėtus ir įdomius Europos miestus. Pristatydama naująjį orlaivį, bendrovė „Wizz Air“ taip pat paskelbė apie Lietuvai skirtą „Wizz Ambassador“ programą, pagal kurią bus įvertintas puikus skrydžių palydovų darbas su klientais. Iki šiol balsavo daugiau nei 10 000 keleivių ir sprendė, kurie skrydžių palydovai taps „Wizz Air“ puikaus klientų aptarnavimo ir lietuviško svetingumo ambasadoriais.

„Tai – puiki diena Lietuvos aviacijai ir turizmui. „Wizz Air“ per mažiau nei metus tarptautinių maršrutų iš Vilniaus ir į Vilnių skaičių padidino nuo 8 iki 13. Dabar keleiviai Vilniuje mums teikia pirmenybę. Lietuvos keliautojai tikriausiai džiaugiasi pigiais „Wizz Air“ skrydžiais, ypač atsižvelgiant į tai, kad šią vasarą rezervuotas rekordinis skrydžių į Bergeną, Paryžių ir Stavangerį skaičius. Lietuvos žmonės geriausiai parodo Lietuvos kultūrą, gastronomiją ir svetingumą. Džiaugiamės, kad daugiau nei 10 000 keleivių balsavo sprendžiant, kas taps „Wizz Air“ ambasadoriumi iš Vilniaus skraidančiame orlaivyje. Norėdama pasidžiaugti tuo, kad Vilniuje jau turime antrą orlaivį ir užimame lyderių poziciją Vilniaus oro uoste, bendrovė „Wizz Air“ interneto svetainėje wizzair.com pradeda 47 LTL kainuojančių bilietų pardavimą. Kviečiame keleivius paskubėti ir pirkti bilietus, kol jų dar neišgraibstė,“ kalbėjo John Stephenson, „Wizz Air“ viceprezidentas.

Vilniaus Tarptautinis oro uostas

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-balandį vežė 15,766 mln. tonų krovinių – 9,1 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 10,1 proc. iki 11,7 mln. tonų, vidaus – 6,1 proc. iki 4 mln. tonų, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių padaugėjo 4,8 proc., o palyginti su 2011-ųjų balandžiu – sumažėjo 1,8 proc. iki 4,217 mln. tonų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Dinamiškas transporto verslas įmones skatina vis dažniau apsvarstyti darbų optimizavimo galimybes, kurias suteikia verslo valdymo sistemos (VVS). Šį kartą kalbiname UAB „Info transport“, sukūrusios logistikos apskaitos ir valdymo programą „Info Trans“ direktorių Liną Kulnį, kuris atskleidė programų naudą, teikiamą konkurencinį pranašumą rinkoje, ir patarė, pagal kokius kriterijus programą reikėtų rinktis.

Kokios priežastys prieš septynerius metus paskatino pradėti logistikos apskaitos ir valdymo verslą?

Verslo pradžia buvo netikėta. Kai studijavau universitete, reikėjo sukurti programą. Draugas dirbęs transporto vadybininku pasiūlė sukurti programą skirtą vežėjams. Šis pasiūlymas ir inspiravo mane sukurti naują programą, kuri vėliau peraugo į verslo pradžią.

Papasakokite, kokia buvo Jūsų verslo pradžia. Ar prieš septynerius buvo daugiau įmonių teikiančių paslaugas, lengvinančias transporto sektoriaus darbą?

Verslo pradžia buvo nelengva, bet įdomi – reikėjo išmokti derybų, pardavimo meno, kitų dalykų. Klientų reikalavimai buvo aukšti ir labai skirtingi, o atsiskaitymai vėluodavo. Lietuvos rinkoje tuomet konkurencijos nebuvo. Kai kurios įmonės naudodavo užsienio programas kaip „Navision“, bet tai nebuvo labai populiaru. Verslo pradžioje tekdavo ilgai bendrauti su vežėjais pristatinėjant verslo valdymo programų naudą. Dabar daugelis transporto įmonių jau yra išbandę vieną ar kitą programą, žino ko nori, kokios funkcijos jiems reikalingos.

Transporto ir logistikos kompanijoms teikiate veiklą lengvinančią programą. Ar patys įmonėje naudojatės panašiomis programomis optimizuojančiomis įmonės veiklą?

Pradžioje kaip ir daugelis naudojome tradicinę excel programą, tačiau vėliau įmonės reikmėms pradėjome naudoti modifikuotą „InfoTrans“. Šią programą maksimaliai pritaikėme savo įmonės reikmėms ir pastebėjome akivaizdžius skirtumus. Dabar matome darbo su klientais istoriją, greičiau/ paprasčiau sugeneruojame sąskaitas, analitines ataskaitas, operatyviau vyksta užduočių personalui delegavimas, informacinių laiškų siuntimas.

Kokį konkurencinį pranašumą rinkoje įgauna įmonės, kurios naudojasi VVS?

Greitis (greitesnis darbas su dokumentais, informacijos paieška), mažesnės darbo sąnaudos, lankstumas, konfidencialios informacijos saugumas, išlaidų kontrolė, tikslesnė kredito limito/įsiskolinimo kontrolė, galimybė greičiau tiksliau nustatyti pelningesnes ar nuostolingesnes veiklos sritis, lengviau kontroliuojamas augimas – visa tai ir dar daugiau užtikrina verslo valdymo programos.

Papasakokite, kuo „Info Trans“ programa naudinga Lietuvos vežėjams, ekspeditoriams, logistikos kompanijoms?

Užsakovų gaunama nauda priklauso nuo įmonės veiklos srities, jos vidinės specifikos, logistinės grandinės sudėtingumo, reikalingų generuoti dokumentų skaičiaus ir kt. Pavyzdžiui vežėjams gabenantiems krovinius skirtingais maršrutais, sudėtingesnėmis logistinėmis grandinėmis –palyginti skirtingų maršrutų, klientų pelningumą ir excel‘io paprastai nebeužtenka. Atskira kategorija – vežėjai dirbantys Europoje pagal kilometražo tarifus – jiems aktualu kilometrų ir realiai pravažiuotų kilometrų, pajamų, sąnaudų palyginimas. Programoje įdiegtas patogus kelionės lapų apskaitos modelis.

Su ekspedicinėmis įmonėmis aiškiau – ten reali nauda gaunama iš karto, dėka automatiškai generuojamų sutarčių su užsakovais, lietuvių, rusų, anglų kalbomis. Be to, yra galimybė sutartis ir kitus dokumentus siųsti klientui elektroniniu paštu tiesiai iš programos (antspaudus ir parašus programa uždeda automatiškai).

Programa pritaikoma kiekvienos įmonės individualiems poreikiams, nes kiekvienos įmonės lūkesčiai skirtingi.

Jūsų programa 2005 m. įvertinta InfoBalt“ parodoje kaip geriausias ITTE produktas. Ar nuo to laiko programa keitėsi, tobulėjo? Gal atsirado naujų, patogesnių funkcijų? Kokių naujų funkcijų programoje gali atsirasti artimiausiu metu, ar jos taip pat bus pritaikytos ir seniems klientams?

Programai sukurti reikėjo trejų metų, tačiau ji nuolat buvo tobulinama pagal užsakovų poreikius ir pastebėjimus. Techniškai viskas gana ištobulinta, todėl pastaruoju metu pakeitimų reikėjo nedaug. Pagrindinis dalykas, kurio dar prašo vežėjai – smulki remonto išlaidų apskaita ir ryšys su žemėlapiais/stebėjimo sistemomis. Ties šiomis sritimis šiuo metu ir dirbame – rudenį tikimės pirmųjų rezultatų.

Dauguma pardavėjų teigia, kad būtent jų sistema yra geriausia, funkcionaliausia ir kitokia „-iausia“. Kaip transporto ir logistikos įmonėms nesusidūrusioms su VVS sistemomis išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančią sistemą?

Primiausiai, reikėtų palyginti kelias skirtingas programas ir atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• kaip programa veikia – lankstumas, patogumas, greitis;

• ar pati įmonė gali (ir kiek gali) konfigūruoti/plėsti funkcionalumą;

• kiek kainuotų pritaikymas prie įmonės specifikos (įvedimo formų, ataskaitų, sąskaitų ir kt.);

• ar galima ir kiek kainuotų keisti programos elgesį – kai kuriose programose tas yra sunkiai keičiama/pritaikoma. Pvz.: Gali būti nekintamai „įsiūtas“ toks elgesys kaip: „išrašius sąskaita negalima keisti užsakymo informacijos“; „viršijus kredito limitą negalima sukurti užsakymo“ ir t.t. Daugumai tas galbūt ir tinka, tačiau jei įmonėje yra dalinės/ išankstinės sąskaitos tai trukdys darbui.

Standartinės funkcijos reikalingos pačių paprasčiausių logistikos atveju apskaitai pvz.:

• ekspeditoriui tai būtų – vienas užsakymas / vienas vežėjas / viena pajamų sąskaita / viena vežėjo sąskaita

• vežėjui – vienas reisas ir vienas/keli eksporto importo užsakymai. Užsakymai vežami be persikrovimu/terminalų/persikabinimų.

Papildomos funkcijos reikalingos ne kiekvienai įmonei. Anksčiau ar vėliau įmonė susiduria su sudėtingesniais dalykais: viena sąskaita už daug užsakymų, daliniai kroviniai, gabenimas per terminalą, reisai Europoje pagal tarifus/1km ir kt. – tuomet iškyla klausimas ar investuoti į savo programos tolesnį tobulinimą, ar pigiau ir greičiau prisitaikyti vieną iš esamų sprendimų.

Kaip VVS gali sumažinti verslo išlaidas ir per kiek laiko gali atsipirkti?

Atsiperkamumas labai priklauso nuo įmonės specifikos. Ekspeditorius naudodamasis programa per tą patį laiką gali padaryti daugiau: greitesnis pildant sutartis, generuojant sąskaitas, suvedant informaciją ir jos ieškant. Tai gali atsipirkti ir per kelis mėnesius. Vežėjams tas pats, kaip ekspedicijai tik čia daugiau neapibrėžtų dalykų, kurių atsiperkamumą sunku įvardinti laikotarpiu – tai kuro, kilometrų kontrolė, geresnės informacijos paieškos dėka – rastas pelningesnis užsakymas ar pigesnis vežėjas, prestižas klientų akyse, lengvai valdomas abejotinų klientų sąrašas ir t.t.

Kaip vertinate programinių įrangų Lietuvos transporto įmonėse perspektyvas?

Technologijos kasdieną tobulėja, todėl, manau, VVS optimizuojančios transporto įmonių darbą turi šviesią ateitį Lietuvoje. Modernios įmonės siekiančios gerų rezultatų, be patogios verslo valdymo programos jau šiandien neįsivaizduoja savo veiklos. Po krizės rinkoje jaučiamas labai didelis pagyvėjimas – greičiausiai įmonės suprato, kad reikia skaičiuoti ir pasakymai „maždaug aišku ir taip“ ar exel‘io programa jau nebetinka. Brangstant kvalifikuotai darbo jėgai, darbdaviai siekia optimizuoti personalo veiklą, kad didžiąją dalį darbuotojų dienos neužimtų techninis dokumentacijos tvarkymas. Verslo valdymo programos – ne visada lengvas, bet tiesiausias kelias į veiklos optimizavimą.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt.

Tai žemiausias skolos lygis per visus metus. Ir tai esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek Sodra viešai skelbia šią informaciją.

Mažinant įsiskolinimą Sodrai daugiausiai prisidėjo bankrutavusios ir probleminės įmonės. Sodros pretenzijos per metus joms sumenko nuo 407,0 iki 379,4 mln. Lt. Tiesa, „šviežiai“ bankrutavusios įmonės savo skolas „išpūtė“ beveik 30 mln. Lt (pvz., bankas „Snoras“ – 9,4 mln.Lt). Tačiau iš seniau bankrutavusiųjų Sodra susigrąžino net 57 mln. Lt.

Trumpalaikės veikiančių įmonių skolos per metus ūgtelėjo 15,8 proc. Daugiausiai čia pasižymėjo paslaugų teikėjai (+84 proc.), vežėjai (+58 proc.), leidėjai ir IT sektorius (+46 proc.), statybininkai (+43 proc.).

„Creditreform“ atkreipia dėmesį į augančias senesnes nei 30 d. skolas. Tokie įsiskolinimai per metus išaugo 25 proc. – nuo 84,8 iki 98,2 mln.


„Galima sakyti, kad nelieka vidutinės trukmės skolininkų“, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis pabrėžia: „Vienkartiniai ar periodiniai įsiskolinimai Sodrai dėl pinigų srautų nesutapimų dengiami greičiau, tuo tarpu įmonės, pradelsusios kelis mokėjimus, grimzta į skolų liūną. Tas skolas Sodrai po kurio laiko tenka išieškoti teisiniu keliu. Kol kas tai vyksta gana sėkmingai“.

Įmonių galimybes vykdyti savo įsipareigojimus gerai atspindi Skolų Sodrai rodiklis, kurį skaičiuoja UAB „Creditreform Lietuva“. Iš 1000 didžiausių Lietuvos įmonių reikšmingų skolų Sodrai (rodiklis nuo „5“ iki „9“) turėjo tik 6 proc., o iš 35 tūkst. mažiausių įmonių (apyvarta iki

0,3 mln. Lt) rizikingiausių buvo net 13,2 proc. įmonių.

Skolų Sodrai rodiklio reikšmė prasčiausia buvo ūkio šakose, kur sąnaudos darbui sudaro ženklią išlaidų dalį: pastatų statyboje (vidutiniškai ir smarkiai įsiskolinusių įmonių – 14,6 proc.), baldų gamyboje (14,8 proc.), medienos apdirbime (12,8 proc.), tai pat maitinimo, valymo, apsaugos, siuvimo pramonės įmonėse. Geriausias skolų Sodrai rodiklis yra paslaugų šakose – draudimo, teisinės bei apskaitos veiklos, programavimo, telekomunikacijų įmonėse, taip pat elektros, dujų ir garo bendrovėse.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Viešumoje pasirodžius informacijai apie vežėjų asociacijos „Linava“ finansinius nuostolius, kurie gali siekti iki 27,5 mln. litų, bei galimus pažeidimus, LR Seimo Antikorupcijos komisija pavedė šį reikalą išsiaiškinti Darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti. Darbo grupės išvados bus pateiktos Antikorupcijos komisijai.

2012 gegužės 23 vykusio Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo diskutuota apie asociacijos „Linava“ nustatytų TIR knygelių kainą, kuri ženkliai didesnė nei kitų kaimyninių valstybių. Taip pat aiškintasi dėl valstybės pareigos kontroliuoti, kad asociacija, kuriai pavesta vykdyti viešąsias funkcijas, t.y. išduoti TIR knygeles vežėjams, atitiktų tarptautinės Konvencijos keliamus reikalavimus, tarp kurių yra ir gera finansinė būklė bei organizaciniai sugebėjimai vykdyti Konvencijoje numatytus įsipareigojimus.

Komisijos posėdžio metu paaiškėjo, jog ir „Linava“ vadovybė, ir audito kompanija „Ernst&Young” atsisakė pateikti audito ataskaitas, kurios sukėlė pagrįstų abejonių dėl asociacijos finansinės būklės. Atsisakymas pateikti duomenis apie asociacijos finansinę padėtį vertintinas kaip trukdymas įvertinti ar valstybės paskirta asociacija atitinka minimalius jai Konvencijos keliamus reikalavimus.

Kreipdamiesi į Seimo Antikorupcijos komisiją, Lietuvos vežėjai prašė nedelsiant pradėti reikalingą teisinį tyrimą, kuris nustatytų pažeidimo faktus, o taip pat Seimui ir Vyriausybei inicijuoti teisės aktų priėmimą, kuries nustatytų aiškų asociacijos „Linava“ viešųjų funkcijų kontrolę, veiklos skaidrumą, o taip pat nustatyti TIR knygelių kainos sudedamąsias dalis, kainodarą ir jų ribas.

Informacinis šaltinis: VRP | Hill & Knowlton Komunikacijos konsultantai

Siekdama užkirsti kelią rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams ir kitoms vidaus saugumo grėsmėms, Lenkijos Respublika Europos futbolo čempionato metu laikinai atnaujina vidaus sienų kontrolę.

Nuo š. m. birželio 4 d. iki liepos 1 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai prie sienos su Lietuvos Respublika vykdys nuolatinį vykstančių per sieną asmenų dokumentų patikrinimą. Į Lenkijos Respublikos teritoriją įvažiuojantys visų šalių piliečiai privalės pateikti galiojančius kelionės dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę, asmens be pilietybės kelionės dokumentą ar kt.).

Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimas, gimimo liudijimas nėra laikomi tinkamais kelionės dokumentais.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės 24 d., 14 val. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvaus oro linijų bendrovės „Wizz Air“ spaudos konferencijoje, kuri vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto Išvykimo salėje.

Kviečiame dalyvauti!

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

2012 m. gegužės 23 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir viceministras Arūnas Štaras priėmė Prancūzijos transporto srities verslo delegaciją, kurioje dalyvavo geležinkelių įmonės SNCF, inžinerinių ir konsultacinių kompanijų „Systra“ ir „Alstom“ bei Prancūzijos ambasados atstovai. Susitikimo tikslas – išsamiau susipažinti su projektu „Rail Baltca“ ir galimybėmis dalyvauti jį įgyvendinant.

„Lietuvos sujungimas europinės vėžės geležinkeliu su Lenkija ir Vakarų Europa suteiks svarbią galimybę nevaržomai judėti kroviniams ir keleiviams. Ilgametis įdirbis leido pasiekti, kad projektas „Rail Baltica“ būtų prioritetinių Europos Sąjungos transporto projektų sąraše. Numatoma, kad „Rail Baltica“ geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys – Adrijos jūros regionas bei Kaunas–Roterdamas“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Ministras pabrėžė, kad įgyvendindama projektą „Rail Baltica“ Lietuva yra priėmusi svarbius politinius sprendimus, patvirtinusi aiškų ir konkretų veiksmų planą bei atlikusi realius darbus. 2011 m. projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Sėkmingai vyksta darbai pagal 2010 m. Vyriausybės patvirtintą projekto įgyvendinimo neatidėliotinų veiksmų planą, pagal kurį europinė geležinkelio vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos pasienio iki Kauno turės būti nutiesta iki 2013 m. pabaigos.

Be to, Baltijos šalių iniciatyva atlikta studija, nagrinėjanti galimybę per visas tris šalis nutiesti naują greitąją europinės vėžės geležinkelio liniją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai yra pasirašę susitarimą įkurti bendrą įmonę projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti, šioje įmonėje kviečiama bendradarbiauti ir Lenkija. Šią savaitę Taline renkasi bendra Baltijos šalių darbo grupė konkretiems projekto įgyvendinimo klausimams spręsti.

Svečių delegacijos teigimu, Prancūzijos įmonių susidomėjimas projektu „Rail Baltica“ yra savaime suprantamas, nes Prancūzija yra viena iš Europos geležinkelių transporto lyderių, turinti patyrusių infrastruktūros projektavimo ir statybos specialistų.

„Rail Baltica“ ketina apjungti keletą tarptautinių transporto koridorių, todėl dalyvavimas šiame projekte yra istorinė galimybė, kurios negalima praleisti. Tik gerai išplėtotas geležinkelių tinklas užtikrins šios transporto rūšies patrauklumą Europoje. Mus domina „Rail Baltica“ įgyvendinimo kalendorius, tiesimo etapai, ekonominis ir finansinis pagrindimas“, – sakė SNCF generalinio direktoriaus diplomatinė patarėja Gaelle Leroux.

„Labai vertiname jūsų sukauptą patirtį. Kuo daugiau tokių solidžių kompanijų dalyvaus projekto įgyvendinime, tuo labiau galėsime tikėti projekto sėkme“, – kviesdamas dalyvauti „Rail Baltica“ darbų konkursuose sakė ministras E. Masiulis.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

2012 m. gegužės 23 d. Uosto direkcija raštu informavo rangovą UAB „Alvetos karjerai“, jog po 7 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos bus nutraukta sutartis.


UAB „Alvetos karjerai“ pagal su Uosto direkcija pasirašytą iki 2 mln. Lt vertės sutartį nuo balandžio 5 d. vykdo Šventosios uosto eksploatacinius valymo darbus.


Pagal sutartį rangovas įsipareigojo iki birželio 1 d. atstatyti projektinius gylius Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijoje bei nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. palaikyti projektinius gylius.

„Kaip yra įsipareigojęs sutartimi, rangovas iki birželio 1 d. privalo atstatyti projektinius gylius, bet iki šiol yra atlikta tik apie trečdalis darbų. Esame susirūpinę ir labai abejojame, ar rangovas baigs likusius darbus sutartyje nustatytu laiku“, – teigė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

Uosto direkcija šiandien pranešė rangovui apie vienašališką sutarties nutraukimą po 7 kalendorinių dienų dėl rangovo kaltės. Rangovas nevykdo įsipareigojimų dėl paros darbų našumo, nesilaiko paties pateikto darbų kalendorinio grafiko, teikia klaidingus pranešimus apie poreikį stabdyti darbus, nepateikia įrodymų apie papildomai pasitelktą techniką. Dėl to Uosto direkcijai kyla pagrįstų abejonių dėl rangovo gebėjimo užbaigti sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku.

Be to, rangovui dėl nepateiktų reikalingų įrangos stovumo skaičiavimų Saugios laivybos administracija neleidžia vykdyti švaraus grunto gramzdinimo jūroje darbų. Be kitų pažeidimų nesilaikoma Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų grunto sandėliavimo leidimų sąlygų.

Jau buvo informuota, kad rangovas vengia pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo avansinio draudimo originalą. Dėl rangovo netinkamai naudojamo avanso 2012-05-14 Uosto direkcija kreipėsi į draudimo kompaniją dėl avanso grąžinimo bei į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl galimo dokumentų klastojimo. 2012-05-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgdama į visas šias priežastis ir remdamasi sutartyje apibrėžtomis sąlygomis, Uosto direkcija pranešė rangovui, kad sutartis bus nutraukta po 7 kalendorinių dienų.  

„Norime informuoti, jog tik atlikę batimetrinius gylių matavimus Šventosios uostelyje spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Šiandienines padangas galime pavadinti tikrais technologijų stebuklais. Jos pagerina automobilio savybes bei padeda sumažinti degalų sąnaudas. Tačiau padangos gali ne tik padėti, bet ir pakenkti saugumui.

Naujausi JAV atlikti tyrimai rodo, jog vienas iš 20 eismo įvykių įvyksta dėl padangų kaltės. JAV nacionalinė saugumo administracija (NHTSA) ištyrė eismo įvykius nuo 2005 iki 2007 metų ir nustatė, kad padangos turi didžiulę įtaką saugumui.

NHTSA ataskaitoje įvardijama didžiausia problema – nepakankamas oro slėgis padangose. 25 proc. žemesnį už normą slėgį turinčios padangos į pavojų stumia 3 kartus labiau, negu tinkamai pripūstos padangos.

Žemas oro slėgis padangoje mažina automobilio stabilumą bei sukelia vairuotojui papildomų sunkumų kontroliuoti transporto priemonę. Ypač esant blogoms sąlygoms bei atliekant sudėtingus manevrus.

Saugumo specialistai rekomenduoja vairuotojams visuomet pasitikrinti padangų slėgį ne tik dėl saugumo. Tinkamai pripūstos padangos padeda taupyti degalus. Tyrimų duomenimis, tinkamai pripūtę padangas vairuotojai sutapo 5-10 proc. degalų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Siekdama užkirsti kelią rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams ir kitoms vidaus saugumo grėsmėms, Lenkijos Respublika Europos futbolo čempionato metu laikinai atnaujina vidaus sienų kontrolę.

Nuo š. m. birželio 4 d. iki liepos 1 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai prie sienos su Lietuvos Respublika vykdys nuolatinį vykstančių per sieną asmenų dokumentų patikrinimą. Į Lenkijos Respublikos teritoriją įvažiuojantys visų šalių piliečiai privalės pateikti galiojančius kelionės dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę, asmens be pilietybės kelionės dokumentą ar kt.).

Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimas, gimimo liudijimas nėra laikomi tinkamais kelionės dokumentais.

Šaltinis Policijos departamentas prie VRM


Pasaulio bankas paskelbė šalių logistikos reitingus, kurie sudaryti remiantis logistikos srities atstovų vertinimais. Lietuvai atiteko 58 vieta.


Reitingai buvo sudaryti atsižvelgiant į logistikos verslo atstovų nuomonę. Respondentai turėjo įvertinti 8 valstybes, kuriose dirba daugiausiai ir geriausiai su jomis susipažinę. Buvo suteikiama nuo 1 iki 5 balų vertinant šalies logistines paslaugas, muitinės darbą, transportavimo infrastruktūrą, krovinių sekimo sistemas, logistikos kokybę ir kompetenciją bei krovinių pristatymo laiką. Aukštesnis balas reiškė ir geresnį įvertinimą.


Iš viso buvo reitinguojamos 155 valstybės. Tokie reitingai pateikiami kas 2 metus. Pastarąjį kartą jie buvo publikuoti 2010 m. Pirmojo penketuko ir pabaltijo regiono valstybių rezultatai pateikiami lentelėje ir palyginami su prieš tai buvusiais.


Vieta

Reitingas

Reitingas 2010 m.

Vieta 2010 m.

1

4,13

4,09

2

2

4,12

3,88

13

3

4,05

3,89

12

4

4,03

4,11

1

5

4,02

4,07

4

30

3,43

3,44

30

58

2,95

3,13

45

65

2,86

3,16

43

76

2,78

3,25

37

91

2,61

-

-

95

2,58

2,61

94


Lietuvos vertinimai buvo tokie:


Kriterijus

Reitingas

Pozicija

Reitingas 2010 m.

Vieta 2010 m.

Logistikos paslaugos

2,97

55

3,19

38

Muitinės darbas

2,73

55

2,79

48

Transportavimo infrastruktūrą

2,58

82

2,72

54

Krovinių sekimo sistemos

2,73

83

3,27

46

Logistikos kokybė ir kompetencija

2,91

57

2,85

56

Krovinių pristatymo laikas

3,70

37

3,92

35


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Seimas priėmė įstatymą, kuris leis įsteigti biokuro biržą. Biokuro biržoje būtų prekiaujama biokuru, naftos produktų atsargomis bei gamtinėmis dujomis.

Birža, tikimasi, pradės veikti iki kito šildymo sezono pradžios ir leis šilumos tiekimo įmonėms pigiau įsigyti biokuro. Birža būtų valstybės kapitalo, arba jos kontrolinis akcijų paketas priklausys valstybei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šio įstatymo priėmimą yra įvardijusi kaip vieną svarbiausių darbų, stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę.

Biokuro biržos šalininkai prognozuoja, kad jai pradėjus veikti, bus sudarytos palankios sąlygos smulkiesiems gamintojams parduoti savo produkciją. Anot Juozo Olekos, padidėjus konkurencijai, turėtų atpigti biokuras ir šildymas.

Taip pat bus paskata imtis verslo, kurti darbo vietas. Tačiau abejojantys mano, kad biokuro biržos įsteigimas šildymo kainų nesumažins. Anot Juliaus Veselkos, ir toliau gamintojai su tiekėjais galės sudaryti tiesiogines sutartis.

Seimas priėmė įstatymą, kuris leis sukurti centralizuotą didmeninės prekybos energijos ištekliais sistemą. Čia bus prekiaujama biokuro produktais, naftos atsargomis, gamtinėmis dujomis.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt