Š. m. gegužės 15 d. Muitinės mokymo centre vyko Muitinės konsultacinio komiteto posėdis, kuriame buvo aptartа kaip Lietuvos eksportuotojams pasirengti teikti išankstinę informaciją Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sajungai, taip pat klausimai susiję su išankstinės informacijos pateikimu apie prekes, įvežamas automobiliais į Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sąjungą nuo 2012-06-17 bei pristatytas portalas, naudojamas informacijai pateikti elektroniniu būdu.

Posėdyje dalyvavo LNEA "Lineka" prezidentas Tautginas Sankauskas ir prezidiumo narys Ignas Puluikis.


Su posėdžio medžiaga kviečiame susipažinti Lietuvos muitinės tinklapyje, adresu: http://www.cust.lt/web/guest/verslui/konsultaciniskomitetas


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės 15 d., antradienį Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovai: prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis, viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius, Ryšių su Užsienio šalimis komiteto pirmininkas, prezidiumo narys Dainius Abramavičius susitiko su Rusijos tarptautinių vežėjų asociacijos ASMAP vadovais – generaliniu sekretoriumi Andrejumi Kurušinu, jo pavaduotoju Piotru Pavliuku bei ASMAP prezidento patarėju leidimų klausimais Anatolijumi Pinsonu.

Susitikime detaliai aptarti krovinių gabenimo į Rusiją aspektai naudojant papildomus dokumentus. ASMAP atstovai sutiko, jog pakrovimo lapų, kaip dokumentų įvedimas ir naudojimas vežant krovinius iš Lietuvos terminalų ir muitinės sandėlių į Rusiją yra priimtinas.

Pasak D. Abramavičiaus, kalbantis su ASMAP atstovais liko atviras krovinių gabenimo naudojant pakrovimo lapą iš uosto bei privačių komercinių sandėlių klausimas. Jį tikimasi baigti spręsti birželio viduryje vyksiančiose derybose su ASMAP atstovais.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lenkijos transportininkai ir toliau aktyviai tikrina trečiųjų šalių vežėjus. Lietuvos – Lenkijos pasienyje įsikūrę pareigūnai dirba dviem pamainom po 12 val. šešias dienas per savaitę. Labiausiai tikrinamas teisingas lenkiškų leidimų naudojimas.

Nuo gegužės pradžios jau patikrinta daugiau nei 400 sunkiųjų transporto priemonių iš Rusijos ir Baltarusijos. Dešimtadalis šių sunkvežimių vairuotojų neturėjo galiojančių ar tinkamai užpildytų lenkiškų leidimų ir dėl to yra sulaikytos jų transporto priemonės. Jos nugabentos į saugojimo aikšteles ir bus ten tol, kol nebus apmokėtos iki 8 000 tūkst. zlotų siekiančios baudos ir sutvarkyti leidimai važiuoti per Lenkiją.


Kalbama, kad aktyvi transporto kontrolė vyks iki gegužės pabaigos, tačiau jau dabar planuojama čia pastatyti nuolatinį transporto kontrolės postą, todėl ateityje panašios akcijos gali pasikartoti.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei teiks prašymą pripažinti Pietinę jungtį, išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto į IX B transporto koridorių, svarbiu ekonominiu objektu. Šiuo statusu tikimasi gauti ES paramą.

Pietinė jungtis bus tik 6 km ruožas. Jis prasidėtų nuo Minijos gatvės pabaigos, įsijungtų į Taikos prospektą, kirstų geležinkelį čia esančiu viaduku, kuris bus rekonstruotas, ir toliau būtų rengiama trasa per pievas į Šilutės plentą, kur kelias prisijungtų prie įvažos netoli Dumpių sąvartyno.

Viena užduočių projektuotojams buvo parinkti optimalų kelio variantą.

„Svarstytos trys galimybės, pasirinktas pats racionaliausias, kaip mažiausiai kliūčių įgyvendinimo metu galintis sukelti variantas“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Projektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis.

Nepaisant to, būsimo projekto investicinė vertė įspūdinga – 184 mln. litų. Vien techninės dokumentacijos parengimas (techninis projektas, detalusis planas, galimybių studija) kainavo 3,7 mln. litų.

9 mln. litų prireiks išpirkti 37 ha teritoriją iš privačių asmenų, savininkų skaičius siekia iki 20, per jų žemę drieksis būsimas aplinkkelis.

Bus pastatyti 5 viadukai, 5 pralaidos, 2 pėsčiųjų viadukai.

Tikimasi, kad visas sunkvežimių srautas iš uosto, aplenkdamas miestą, išvažiuos Pietine jungtimi.

Šiandien tiesioginio išvažiavimo pietinėje Klaipėdos dalyje nėra.

Visas krovininis transportas naudojasi Jūrininkų prospektu. Savivaldybės atstovų teigimu, tai reiškia, kad Pietinės jungties projektas svarbus ne tik miestui, miestiečiams, važiuojantiems lengvaisiais automobiliais, bet ir regionui.

Lieka atviras klausimas dėl to, kaip pritraukti investicijas. Todėl dar šią vasarą teiks Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei prašymą pripažinti Pietinę jungtį svarbiu ekonominiu objektu. Šis statusas reikalingas tam, kad lengviau būtų galima pritraukti ES lėšas.

Tikimasi, kad projektas bus įrašytas į 2014–2020 m. ES investavimo programą.

Šaltinis Kauno diena

Įmonės „Lesta“ technologė Živilė Dumčiuvienė vairuotojams primena, kad automobilio paruošimas šiltajam sezonui yra toks pats svarbus kaip ir šaltajam.

Norintiems išvengti nenumatyto ilgalaikio remonto, technologė pateikia 10 būtiniausių atklikti darbų atmintinę.

Ekspertės teigimu, pirmas ir svarbiausias veiksmas – ant automobilio užsilikusių druskų, kurios sukelia metalo koroziją, pašalinimas.

Ž. Dumčiuvienės teigimu, šiuo atveju pakanka gerai jį nuplauti, tačiau dėmesį būtina skirti ne tik kėbului, bet ir visai automobilio apačiai, ypač važiuoklei bei ratų arkoms. Technologė atkreipia dėmesį, kad druskos paveikia ir variklio skyrių, tad reikėtų nepamiršti apsaugoti ir jį.

„Nuplovus automobilį, patikrinkite antikorozinės apsaugos būklę. Bet koks dažų ar lako spalvos bei blizgesio pakitimas, tarkime įbrėžimai, įtrūkimai ar panašūs pažeidimai, yra pirmieji antikorozinės dangos pažeidimo požymiai. Šiuose  įbrėžimuose kaupiasi drėgmė ir vanduo, sukeliantys  paviršinę koroziją. Sustabdyti procesą galima specialiomis priemonėmis rūdims nuimti, kurių poveikį dar sustiprins papildomas rūdžių modifikatoriaus sluoksnis“, – teigia Ž. Dumčiuvienė.

Technologės teigimu, ruošiant automobilį vasaros karščiams, reikėtų pasirūpinti ir jo salonu.

„Žiemą oda ir vinilas išdžiūsta, o prasidėjus karščiui ir veikiant UV spinduliams, išdžiūvusios odos ir vinilo būklė pablogėja, jie išblunka ir sutrūkinėja. Tokiu atveju gelbsti specialios priežiūros priemonės, tačiau prieš jas naudojant, būtina perbraukti saloną drėgnu rankšluosčiu, kad būtų nuvalytos dulkės ir didesni nešvarumai“, – pataria ji.

Ž. Dumčiuvienė siūlo atkreipti dėmesį ir į galimus mikroorganizmų „židinius“ automobilio viduje, kurie gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir nemalonius kvapus. Ekspertė pažymi, kad šiltas oras sudaro palankią terpę jiems kauptis kilimėliuose, automobilio ventiliacijoje ir filtruose.

„Jei jaučiate nemalonų kvapą veikiant šildymui, galite būti tikri, kad vos įjungus kondicionierių, su pirmu vėsaus oro pliūpsniu jūs gausite ir gerą porciją mikroorganizmų. Prieš sezoną, būtinai patikrinkite kondicionieriaus būklę ir atlikite jo dezinfekciją. Tačiau nepamirškite likusių alergenų ir nuvalykite ant prietaisų skydelio, durų
tarpų, išorės ir vidaus stiklų bei veidrodėlių besikaupiančias dulkes“, – primena Ž. Dumčiuvienė.

Išsivalius saloną, patariama neuždaryti durelių iš karto ir palikti automobilį dar džiūti. Tai padės išvengti vandens nutekėjimo žymių ir pelėsio susidarymo.

„Kitas reikšmingas klausimas – automobilio aušinimas. Prižiūrimo automobilio aušinimo sistema net ir per didžiausius karščius ar grūstis „neužvirs". Tam, kad transporto priemonė išliktų tvarkinga, patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei yra trūkumas, papildykite jo iki nustatytos normos“, – sako specialistė.

Nekokybiškas aušinimo skystis sutrikdo temperatūrinį variklio darbo režimą. Tai veikia alyvos klampumą, kuriam mažėjant, jos tepimo savybės suprastėja.

Taip pat reikėtų atlikti stabdžių bei durelių vyrių ir spynų būklės patikrą. Esant poreikiui, vyrius ir spynas užtektų patepti tam skirtomis priemonėmis, o vertinant stabdžių būklę, ekspertė pažymi jų skysčių svarbą, nes esant jų trūkumui gali sumažėti stabdžių efektyvumas, tam tikrais atvejais – net visiškai „dingti“ stabdžiai.

Technologės teigimu, ruošiantis vasarai reikėtų dar susitvarkyti valytuvus ir purškiklius. Temperatūrų pokyčiai, saulė, įvairūs chemikalai ar nešvarumai veikia valytuvų gumas ir jos sukietėja, praranda elastingumą, taigi pradeda netolygiai valyti bei braižyti stiklą. Rekomenduojama juos keisti kas pusmetį, tad kaip pakeitėte valytuvus rudenį, nepamirškite to padaryti ir dabar. Be to, purškiklių sistemoje reikia pakeisti žieminį langų
plovimo skystį vasariniu, kuris efektyviau veikia esant aukštai temperatūrai, tad puikiai pašalins vabzdžių liekanas ir kitas apnašas nuo stiklo.

Vasaros karštis gali paspartinti cheminę reakciją ir akumuliatoriaus viduje, o tai trumpina jo gyvavimo laiką. Taigi, prieš sezoną gali tekti įkrauti ir išvalyti jo kontaktus, nes jie turi būti be oksidacijos pėdsakų ir tinkamai priveržti. Taip pat svarbu patikrinti elektrolito tankį, kuris rodo, kiek yra įkrautas akumuliatorius. Esant pakitimams, papildykite akumuliatorių distiliuotu vandeniu arba elektrolitu.

Dar vienas reikšmingas veiksmas – vienodo padangų slėgio sureguliavimas. Ekspertė dar primena, kad nevienodo slėgio padangos susidėvi greičiau bei didina kuro sąnaudas. Be to, jei padangoje trūksta oro, važiuojant dideliu greičiu ji kais ir gali atšokti nuo ratlankio, sprogti.

Norint nuo to apsidrausti, slėgį rekomenduojama tikrinti kas 14 dienų ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę.Tikrinant slėgį, patartina įvertinti ir esamų vasarinių padangų būklę, kurios svarbiausias rodiklis – protektoriaus gylis. Teisės aktais nustatytas minimalus jų gylis – 1,6 mm, tačiau ekspertai vieningai rekomenduoja, kad jis būtų ne mažesnis nei 4 mm.

Šaltinis Kauno diena

15 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, degalus perka ne degalinėse. 7 proc. teigia degalus perkantys kaimyninėse šalyse.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta balandžio 10-22 dienomis, apklausta 1006 15-74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, buvo klausiama apie jų degalų vartojimo pokyčius per metus, kur jie pilasi degalus ir kokios rūšies.

36 proc. Lietuvos gyventojų teigė, neturintys automobilio, todėl toliau buvo apklausinėjami tik turintieji automobilius. Tyrimas atskleidė, kad pusė (50 proc.) apklaustųjų, turinčių automobilius, nepakeitė degalų vartojimo įpročių palyginti su 2011 m.

41 proc. turinčiųjų automobilius teigia, kad jie vartoja mažiau degalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 6 proc. teigia suvartojantys daugiau degalų. 3 proc. nenurodė, kaip pasikeitė jų degalų vartojimo įpročiai.

Lietuvos gyventojų, turinčių automobilius, buvo paklausta, kur jie perka degalus ir kokius. Apklausiamieji galėjo pasirinkti keletą atsakymo variantų.

Didesnė dalis (54 proc.) teigė pilantys dyzeliną, 37 proc. 95 benziną, 11 proc. – dujas, 4 proc. – 98 benziną.

Dauguma (80 proc.) apklaustųjų Lietuvos gyventojų, kurie turi automoblius, teigia degalus besipilantys Lietuvos degalinėse.

15 proc. teigė, kad degalus pilasi ne degalinėse, o perka pigiau iš asmenų turguje ir kitose vietose. 7 proc. degalus pilasi kaimyninėse šalyse (Kaliningrado srityje, Baltarusijoe, Lenkijoje).

Šaltinis Kauno diena

Atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos ir šalies savivaldybių siūlymus, šiandien Vyriausybė paskirstė rezervines Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas – 40,9 mln. litų. Šiomis lėšomis bus finansuojama 80 projektų, skirtų Lietuvos kelių ir gatvių būklei gerinti, tiltams statyti ir rekonstruoti bei saugaus eismo priemonėms įrengti.

„Didžiausios sumos numatytos tiltų per Nemuną statybos ir remonto darbams. Šiuo metu pradedamai Panemunės tilto Kaune rekonstrukcijai teks 4,7 mln. litų. Druskininkuose pastatyto tilto darbams apmokėti skiriami 3 mln. litų“, - sakė ministras Eligijus Masiulis.  

Didelė dalis rezervinių lėšų skiriama savivaldybių vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti bei rekonstruoti, jų jungtims su krašto ir rajoniniais keliais pagerinti, potvynių sugadintiems vietinės reikšmės keliams remontuoti. Tokiems projektams suteikiamas finansavimas siekia nuo 100 tūkst. iki 2,75 mln. litų.

Pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje bus finansuojami stambūs gatvių rekonstrukcijos projektai. Sostinės Žirnių gatvės ruožui tarp Tyzenhauzų ir Liepkalnio gatvių rekonstruoti skiriama 2,75 mln. litų, Klaipėdos Minijos gatvei – 2,3 mln. litų, Melnragės kvartalo gatvėms rekonstruoti – 1 mln. litų.

3,4 mln. litų šiemet skiriama Marijampolės miesto gatvėms, viadukams ir sankryžoms, kurių didžioji dalis siejasi su geležinkelių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu. Iš šių lėšų 1 mln. litų bus panaudotas viadukui per geležinkelį Gamyklų gatvėje ir šiai gatvei kapitališkai remontuoti. Šiauliuose viadukui per geležinkelį Tilžės gatvėje rekonstruoti skiriami 2 mln. litų.

Po 1 mln. litų skirta Palangos savivaldybei Jūratės gatvės remontui, Kretingos miesto Klaipėdos gatvei remontuoti. Panevėžio miesto savivaldybei taip pat skirta 1 mln. litų V. Alanto ir J. Tilvyčio gatvių žiedinei sankryžai įrengti bei J. Janonio gatvei rekonstruoti. Plungės rajono kelio Žlibinai–Kantaučiai rekonstrukcijai skirta 1,6 mln. litų, Molėtų miesto Ąžuolų gatvei remontuoti – 0,9 mln. litų. Kiti projektai yra mažesnės vertės.

Dar vienas savivaldybių projektų, kuriems bus skirtas finansavimas, paketas artimiausiu metu bus patvirtintas susisiekimo ministro įsakymu. Vietinės reikšmės keliams ir gatvėms taisyti savivaldybės iš viso gaus apie 200 mln. litų.  

Šiais metais Lietuvos keliams skiriama 915,9 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Kartu su Europos Sąjungos paramos lėšomis, kurios sudarys apie 270 mln. Lt, į šalies kelius bus investuota beveik 1,2 mlrd. litų.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Toks kuras Baltarusijoje gaminamas jau senokai, tačiau buvo skirtas tik eksportui. Padidėjus naftos perdirbimo gamyklų technologinėms galimybėms ir sulaukus pasiūlymų iš komercinių organizacijų, nuspręsta nauju dyzelinu prekiauti ir Baltarusijoje.

Vienas litras „Euro 5“ dyzelino kainuos 7600 Baltarusijos rublių, o tai yra apie 94 JAV dolerio centų arba 73 Euro centai.

CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Oro bendrovės „airBaltic“ taryba naujuoju valdybos nariu ir vykdomuoju direktoriumi patvirtino Martiną Sedlacky.

„Oro bendrovė „airBalic“ turi puikią komandą, kuri pasiekė tikrai gero efektyvumo, o „airBaltic“ pernai tapo punktualiausia regionine oro bendrove Europos žemyne. Mums malonu pasveikinti Martiną Sedlacky kaip naująjį vykdomąjį direktorių ir valdybos narį. Esu tikras jo būsimu svariu indėliu „airBaltic“ veiklai, taip pat tęsiant verslo restruktūrizavimo programą „ReShape“, – teigė oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas.    

Per pastarąjį dešimtmetį Martinas Sedlacky aktyviai domėjosi verslo restruktūrizavimo procesais, įskaitant oro bendrovių verslus Vidurio ir Rytų Europoje, Skandinavijoje, JAV, Singapūre, Malaizijoje. Pastaruosius septynerius metus kompanijoje „Boston Consulting Group“ (BCG) dirbo su verslo konsultavimo projektais transporto ir kitose srityse. Keturis mėnesius M. Sedlacky stipriai prisidėjo prie „airBaltic“ „ReShape“ programos, būdamas šio projekto BCG vadovu.  

M. Sedlacky yra įgijęs inžinieriaus laipsnį bei Prahos ekonomikos universiteto ir Helsinkio ekonomikos mokyklos tarptautinės vadybos magistro diplomą.

„airBaltic“ valdybą sudaro trys nariai: pirmininkas – oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas, vykdomasis direktorius Martinas Sedlacky ir finansų direktorius Vitolds Jakovlevs.

„airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Šaltinis airBaltic

Naujieji DAF vilkikai vien savo išvaizda išsiskirs iš aplinkinių vilkikų. Mėlynas vilkikas su dviem baltom juostom labiau primins klasikinio sportinio automobilio dizainą, nei tradicinio vilkiko. Nepaisant išpuoselėtos išorės, naujoji serija išsiskirs ne tik savo išvaizda.

Visų pirma „DAF XF 105 Exclusive Edition“ vilkike sukurtas maksimalus komfortas vairuotojui. Visos interjero detalės yra gerai apgalvotos. Standartinėje tokio vilkiko komplektacijoje yra odinis vairas, komfortiškos sėdynės, automatinė klimato kontrolės sistema, 42 l. talpos šaldytuvas ir prietaisų skydelis padailintas aliumininėmis detalėmis.


Maksimalų vairuotojo saugumą garantuoja gausybė saugos sistemų. „LDWS“ (Lane departure warning system) sistema perspėja apie išvažiavimą iš savosios kelio juostos, „VSC“ (Vehicle stability control) garantuoja stabilų transporto priemonės judėjimą ekstremaliose situacijose, o ramų miegą naktį užtikrina „DAF Night Lock“ sistema, kurią naudojant įsilaužti į vilkiko kabiną yra labai sudėtinga.


„DAF XF 105 Exclusive Edition“ modeliuose sumontuoti 12,9 l. „PACCAR MX“ varikliai. Jie atitinka „Euro 5“ emisijos standartą, o maksimali galia siekia 460 A. j. Taip pat šiuose vilkikuose naudojama 12 laipsnių automatinė greičių dėžė „AS Tronic“. Į kuro bakus gali pripilti daugiau nei 1 300 l. dyzelino.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naujai pradėjęs veikti jūrinių smulkių krovinių paskirstymo centras Šanchajuje, dar labiau sustiprins šios paslaugos efektyvumą ir dalinių krovinių (LCL) gabenimo operatyvumą iš Rytų ir Pietryčių Azijos šalių bei suteiks naują impulsą jungtims į Rytų Europos regioną.

Naujas paskirstymo centras išplečia jau egzistuojančias Kuehne+Nagel jungtis iš Šanchajaus taip pat suteikia itin konkurencingą alternatyvą kitiems dviem paskirstymo centrams veikiantiems Singapūre bei Šri Lankoje. 28 visiškai naujos jungtys iš Šanchajaus pradėjo veikti nuo š.m. gegužės 1 dienos.

Dėl augančių importo apimčių iš Centrinės ir Šiaurės Kinijos, naujo paskirstymo centro dėka dažnesni reisai į Rytų Europos regioną užtikrins lankstumą, galimybę optimizuoti bei padaryti efektyvesniu prekių tiekimą, bei rinkai pasiūlys gerokai konkurencingesnius tranzito laikus.

Dalinių krovinių jungtys iš centrinės Kinijos Dalian‘o, Tianjn‘o, Qingdao, Ningbo ir Xiamen‘o uostų reguliariai, dideliu dažnumu plaukiančiais vietiniais laivais bei nuolatiniais Kuehne+Nagel vilkikų reisais pristatomos į uosto sandėlius Šanchajuje, kur vykdomas perskirstymas ir tolimesnis gabenimas į užjūrio valstybes.

Naujosios jungtys bus realizuojamos pasitelkus Blue Anchor line – Kuehne+Nagel priklausančiu NVOCC operatoriumi. Krovinių būseną ir gabenimo eigą realiuoju laiku visada galima pasitikrinti internetu prisijungus prie KN LOGIN sistemos.

Šaltinis Kuehne + Nagel

Gegužės 14 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir bendrai jungtinei veiklai susivienijusios Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“ pasirašė sutartį dėl geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos rangos darbų.

Numatyta 25 km. ilgio ruože rekonstruoti sankasą, viršutinę kelio konstrukciją, vandens nuvedimo įrenginius, pervažas, tiltus, pralaidas, peroną. Taip pat bus įrengiami nauji iešmai, pertvarkomi telekomunikacijų įrenginiai, elektros tiekimo, signalizacijos, centralizacijos ir eismo valdymo sistemos. Rekonstrukcijos darbai turėtų trukti šiek tiek daugiau negu dvejus metus.


AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, atkreipė dėmesį, kad geležinkelio linija Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai yra transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų, kurias reikia modernizuoti, kuriant viešuosius logistikos centrus, sąraše, o projektas „Esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija“ yra įtrauktas į priemonių, kurios skirtos užtikrinti transeuropinių transporto tinklų plėtrą, planą.


„Savaime aišku, ši geležinkelio rekonstrukcija, vyks nestabdant traukinių eismo, todėl labai svarbu, kad visi dirbtų labai atsakingai“, – sakė S. Dailydka.


Sandorio suma – apie 75 mln. Iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo bus finansuojama 85 proc. šios sumos, kita dalis – iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšų.


Sutartį dėl geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos rangos darbų pasirašė EUROVIA CS a.s. atstovaujantis Petr Dohnalek (iš kairės) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Asociacija "Linava" kviečia į konferenciją "Transportas - eksporto variklis", kuri vyks „Litexpo" parodų centre, salėje 5.1 (Laisvės pr. 5, Vilnius), 2012 m. gegužės 23 d.

Konferencijos „Transportas - eksporto variklis" programa


9.30 Registracija.


10.00 Sveikinimo žodis (A. Kondrusevičius, asociacijos „Linava" prezidentas).


10.05 Apvalaus stalo diskusija "Transporto ir logistikos įmonių darbas Rytų rinkose. Nauja patirtis ir perspektyvos"


Diskusijos dalyviai: Rimvydas Vaštakas, Susisiekimo viceministras, Jonas Miškinis, Lietuvos muitinės departamento

generalinio direktoriaus pavaduotojas, Algimantas Kondrusevičius, asociacijos "Linava" prezidentas, Tautginas Sankauskas, Lietuvos  ekspeditorių asociacijos „Lineka" prezidentas, Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius.
10.50 „Lietuvos Vežėjų darbo Rytų muitų sąjungoje teisiniai aspektai".

Lilija Grizunova, „Eurazijos transporto operatorių susivienijimo" advokatė,

transporto ir muitinės teisės ekspertė (Maskva).
11.30 Kavos pertrauka

11.50 „Sugriežtinta tarptautinių vežimų kontrolė Rusijoje. Sprendimai sudėtingoje situacijoje"


Romanas Obrazcovas, advokatas, juridinės kontoros „Jurvest" vadovas (Pskovas).

12.30–13.30 Pietūs

13.30 Lietuvos kelių transporto paslaugų eksporto galimybių studijos pristatymas.


Ramūnas Palšaitis, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto profesorius.

14.10 Projektas C.A.S.H.

Lietuvos vežėjų sektoriaus tyrimų ir apklausų rezultatų pristatymas: lūkesčiai ir didžiausios baimės.

Dr. Darius Bazaras, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas.
14.50 Konferencijos rezultatų aptarimas.

15.00 Pabaiga.


Registracija telefonu  8 5 278 65 65  arba el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Latvijos įmonės, gaminančios biodegalus, pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus. Šią pramonės sritį artimiausiu metu gali ištikti cukraus pramonės likimas ir ji gali visai išnykti, rašo DELFI.lv. Bioetanolį gaminantis Latvijos fabrikas „Jaunpagasts plus“ pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus, taip ir nesulaukęs valstybės paramos, rašo laikraštis „Dienas bizness“. Naujienų agentūra LETA perduoda, kad darbuotojai masiškai atleidžiami ir biodegalų įmonėje „Delta Riga“.

„Aktuali informacija ta, kad 39 „Jaunpagasts Plus“ drabuotojai liks be darbo. Pusantrų metų fabriko vadovai vylėsi, kad su valstybe pavyks susitarti dėl tolesnės paramos šiai ūkio sričiai, todėl buvo išsaugota 150 darbo vietų, mokami atlyginimai ir mokesčiai, nors fabrikas neturėjo darbo. Deja, toliau to nebegalima tęsti. Gaila, kad darbingi žmonės bus priversti emigruoti, nes Virbaus valsčiuje, kur įsikūrusi „Jaunpagasts Plus“ gamykla, galimybės rasti naują darbą yra labai ribotos, o priešpensinio amžiaus žmonėms apskritai nėra alternatyvų“, - pasakojo „Jaunpagasts Plus“ profsąjungos atstovas Juris Balodis.


Jis surinko daugiau kaip 860 gyventojų parašų, reikalaujančių išsaugoti biodegalų gamybą Latvijoje. Šie parašai bus perduoti Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui ir Seimui.


Latvijos biodegalų gamintojai – septynios biodyzelino gamyklos ir du bioetanolio fabrikai – jau kelerius metus yra sudėtingoje finansinėje padėtyje. Dabar jiems gresia uždarymas ir likvidacija, kaip įvyko cukraus fabrikų atveju.


Prasidėjus 2008 metų ekonominei krizei, daugelis gamintojų nesugebėjo laiku gauti žadėtos valstybinės finansinės paramos. Dėl šios priežasties jiems kilo problemų su bankais. Šiemet Ekonomikos ministerija pareiškė, kad Latvijos biodegalų gamybos šaka nepasiteisino, o valstybės subsidijos, sudariusios 67 mln. latų (331,5 mln. litų), nedavė norimo rezultato. Vyriausybė teigė, kad be valstybės paramos šios gamyklos nesugeba išsilaikyti, todėl jų daugiau neberems.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Inspekcijos pareigūnai, 2012 m. balandžio mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 477 transporto priemones.

Pareigūnai nustatė, kad 42 Lietuvoje ir 13 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, tarp kurių:

1.  15 transporto priemonių viršijo leidžiamą bendrąją masę;
2.  13 transporto priemonių viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
3.  4 transporto priemonės viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
4.  22 transporto priemonės viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
5. 1 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir maksimalius leidžiamus matmenis.

Per šį laikotarpį:

1. didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus:
1.1. UAB „Targirė“ priklausančią transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. FAH 580, kurios bendroji masė siekė 58,15 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir ašių apkrovą;
1.2. Latvijoje registruotą transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. HN2782, kurios bendroji masė siekė 50,10 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ašių bei varančiosios ašies apkrovas;
2. didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus:
2.1. UAB „Stiebasta“ priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. CZU 875, kurios ašių apkrova siekė 27,66 t (leidžiama – 18,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę;
2.2. Latvijoje registruotą transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. HN2782, kurios ašių ir varančiosios ašies apkrovos atitinkamai siekė 27,55 t ir 14,95 t (leidžiama – 24,00 t ir 11,50 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę.

Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 21 transporto priemonės vairuotojo, tarp kurių 18 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 3 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt