Oro bendrovė „airBaltic“ išrinkta į inovatyviausių oro bendrovių dešimtuką, kurį sudarė nepriklausoma rinkos ir vartotojų tyrimų agentūra „Airlinetrends.com“.

„Mums malonu, kad patekome tarp 10 aukščiausiai įvertintų novatorių iš šimtų oro bendrovių visame pasaulyje. Su tokia atsidavusia ir energinga komanda „airBaltic“ ir toliau sieks kurti gaires inovacijoms, naudingoms keleiviams“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Į „Airlinetrends.com“ sudarytą dešimtuką „airBaltic“ pateko, įgyvendinusi platų inovacijų spektrą. Oro bendrovė buvo pirmoji pasiūliusi skrydžio metu išsinuomoti išskirtinio dizaino „Mini Cooper“ automobilį, įsigyti rožių ar pasinaudoti „iPad“ planšetiniu kompiuteriu. „airBaltic“ taip pat buvo pirmoji oro bendrovė, pradėjusi dviračių nuomos „BalticBike“ ir „BalticTaxi“ taksi paslaugas, o skrendantiems verslo klase suteikusi galimybę pasirinkti ekologišką maistą.

„Airlinetrends.com“ dešimtuke „airBaltic“ užėmė 8 vietą, aplenkdama „AirAsia“ ir „All Nippon Airways“. Likusios į dešimtuką patekusios oro bendrovės bus paskelbtos po vieną iki birželio pradžios.

„airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Šaltinis Air Baltic Corporation

Atsižvelgiant į naujai įrengtas eismo saugos priemones, nuo gegužės 23 d. magistralėje Kaunas–Klaipėda, apie 7 km ilgio ruože netoli Klaipėdos, didinamas leistinas automobilių greitis.

Maksimalus leistinas greitis padidės automagistralės Kaunas–Klaipėda ruože, esančiame nuo 299 km (Dauparų sankryžos) iki 306,3 km (Klaipėdos miesto ribos). Į šį ruožą patenka ir Jakų žiedinė sankryža su neseniai pastatyta estakada Kauno–Klaipėdos ir Klaipėdos–Kauno kryptimis.

1,6 km ilgio ruože nuo Dauparų sankryžos iki transporto svėrimo posto leistinas greitis didėja nuo 90 km/h iki 130 km/h (vasaros sezono metu) arba 110 km/h (žiemos sezono metu). Mažesnis leistinas greitis liks tik 300 metrų atkarpoje ties Dauparų autobusų stotele.

Dar dvejose automagistralės atkarpose nuo transporto svėrimo posto iki Klaipėdos miesto greitis didinamas nuo 90 km/h iki 110 km/h bei nuo 70 km/h iki 90 km/h.

„Padidinti leistiną greitį leido kelyje pastaraisiais metais įrengtos papildomos eismo saugos priemonės: kelio apšvietimas, apsauginiai atitvarai, rekonstruota kelio danga, papildomi kelio ženklai, ties  transporto svėrimo postu skiriamojoje juostoje įrengta tinklo tvora, neleidžianti pėstiesiems kirsti kelio“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Dėl įrengtų inžinerinių eismo saugos priemonių nuo šio pavasario greičiau galima važiuoti ir  magistralės dalyje tarp Vilniaus ir Kauno. Leistinas greitis padidintas ties Grigiškėmis bei 9 km ilgio ruože prieš Kauno miestą.

Pasak E. Masiulio, leistiną automobilių greitį ruošiamasi didinti ir magistralės ruože, kertančiame Kauno miestą. Per keletą metų rengiamasi visiškai atnaujinti magistralės ruožą tarp 94 ir 107 km, jame įrengiant papildomas eismo juostas, rekonstruojant ir pastatant naujas sankryžas, tiltus, viadukus ir tunelius.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Verslas bus skatinamas kuo daugiau dėmesio skirti investicijoms. Jomis besirūpinančios įmonės galės tikėtis susigrąžinti iki pusės mokamų palūkanų.

Jų kompensavimui bus panaudota 30 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Palūkanos bus mokamos iki 2015-ųjų pabaigos, tai reiškia, kad didžiausią naudą gaus tos įmonės, kurios anksčiausiai apsispręs investuoti, o tą esą svarbu padaryti iki kitų metų kovo 1-osios.

„Mes pradedame kompensuoti 50 proc. palūkanų įmonėms, kurios investuoja į aukštąsias ir vidutiniškai aukštas technologijas, tai yra, praktiškai į bet kurias gamybos technologijas, įsigyja įrenginius, programinę įrangą, specialias priemones, transportą, išskyrus lengvuosius automobilius, ir tam ima paskolą arba naudojasi išperkamąja nuoma.

50 proc. šių palūkanų bus kompensuojamos iki 2015 metų rugsėjo 30 dienos, o tai reiškia, kad priemonė sukurta tokiu būdu, kad kuo anksčiau verslas priims investicinį sprendimą, tuo ilgiau jam galios šitas palūkanų kompensavimas“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Gegužės 22 d. specializuotos parodos „Transbaltica“ metu vyks Susisiekimo ministerijos organizuojama konferencija „Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje.“ Visą konferenciją rytoj transliuosime tiesiogiai, todėl negalėdami atvykti į „Litexpo“ parodų centrą (konferencijų salę 1.1.), Jus dominančius pranešimus galėsite stebėti įsijungę CargoNews.lt.

Kaip praneša Susisiekimo ministerija, tarptautinėje konferencijoje bus apžvelgta Europos intelektinių transporto sistemų (ITS) politika ir įgyvendinimas, pristatyta dabartinės ITS plėtra ES lygmeniu, taip pat bus pristatyta inovacijų plėtra Lietuvos transporto sektoriuje. Savo patirtimi apie įdiegtus ir planuojamus intelektinių transporto sistemų sprendimus seminare dalinsis platus ratas verslo, valstybės institucijų, universitetų ir asociacijų atstovų.

Kviečiame žiūrėti!

PROGRAMA

09:00 – 09:30
Dalyvių registracija

09:30 – 09:35
Sveikinimo kalba. Arūnas Štaras, LR Susisiekimo viceministras

Plenarinė sesija: ES ir Lietuvos ITS politika: planai ir perspektyvos
Moderatorius: Tomas Karpavičius, LR Susisiekimo ministerijos kancleris

09:35 – 10:05
Europos ITS politika ir įgyvendinimas.
Julie Raffaillac, Europos Komisijos mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) atstovė

10:05 – 10:20
Dabartinė ITS plėtra ES lygmeniu ir ERTICO veikla (video pranešimas).
Hermann Meyer, ERTICO-ITS Europe generalinis direktorius

10:20 – 10:40
Lietuvos ITS politika ir įgyvendinimas: status quo ir esminiai pokyčiai formuojant ITS darbotvarkę.
Gražvydas Jakubauskas, LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

10:40 – 10:55
ITS Lietuva asociacija: Asociacijos tikslai, siekiai ir veiksmų planas.
Dainius Diska, ITS Lietuva asociacijos direktorius

10:55 - 11:00
Pertrauka.
Dalyviai kviečiami į parodos TRANSBALTICA atidarymą. Sveikinimo kalbą tars Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

Sesija 1 – ITS taikymas kasdienėje veikloje: praktinių pavyzdžių aptarimas

11:05 – 11:20
Išmaniosios sistemos multimodaliniame viešajame transporte: jų nauda ir potencialas.  
Romualdas Mickus, UAB Merakas direktorius / ITS Lietuva asociacijos narys

11:20 – 11:40
Intelektualus eismo valdymas ir kontrolė: saugesni ir geriau kontroliuojami keliai, realaus laiko informacija eismo dalyviams. Egidijus Skrodenis,  Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas

11:40 – 12:00
Inovatyvios technologijos lengvajame transporte. Naujovės ir tendencijos.
Vitoldas Milius,  Eko-vairavimo asociacija

12:00 – 12:20
Saugumo užtikrinimas diegiant e. Skambučio (e-Call) technologiją.
Artūras Kedavičius, Bendrojo pagalbos centro viršininkas

12:20 – 12:40
Vartotojų pasiruošimas ir parengimas priimti išmaniąsias technologijas ir inovacijas transporte: marketingas, mokymas, sąmoningumo didinimas.
Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas

12:40 – 13:00
Klausimai pranešėjams ir reziumė

13:00 – 14:00
Pietų pertrauka

Sesija 2 – Multimodaliosios intelektinės sistemos ir paslaugos: apčiuopiama technologija ir jos nauda
Moderatorius:  Gražvydas Jakubauskas, LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

14:00 – 14:20
Intelektinė logistika: technologinės naujovės ir galimybės Lietuvos vežėjams ir ekspeditoriams.
Aldona Jarašūnienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorė

14:20 – 14:40
ITS kaip instrumentas integruoti vandens transportą į multimodalinę transporto sistemą.
Algimantas Žygus, KVJUD Informacinių technologijų skyriaus viršininkas

14:40 – 15:00
Mokslinio potencialo įsitraukimas ir mokslinių tyrimų potencialas.
A. Jaržemskis, VGTU Transporto mokslo instituto direktorius

15:00 – 15:20
Kosminių technologijų pritaikymas transporto veiklai optimizuoti: jau naudojamos ir dar neatrastos galimybės. Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius

15:20 – 15:40
Pažangių technologijų panaudojimas saugumui viešajame transporte užtikrinti.
Antanas Vindašius, LTRC Strategijos ir inovacijų grupės inžinierius

15:40 – 16:00
Klausimai pranešėjams ir reziumė

16:00 – 16:30
Konferencijos uždarymas

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

CargoNEWS jau rašė apie tai, kad Baltarusijoje įsigalioja vasariniai sunkiasvorių transporto priemonių apribojimai. Rusijoje taip pat vežėjams reiks atkreipti dėmesį į termometro stulpelį.


Nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d. visuose federaliniuose keliuose bus draudžiamas vilkikų eismas, jeigu oro temperatūra bus aukštesnė nei 32 laipsniai pagal Celsijų. Draudimas galios dienos metu nuo 10:00 iki 22:00 val.


Šie draudimai negalios tik autobusams gabenantiems keleivius, taip pat vilkikams gabenantiems krovinius, kurie bus reikalingi stichinių ar kitokių nelaimių nusiaubtiems regionams, bei kelininkų technikai.


Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie regionai įvedė papildomus apribojimus sunkiasvorėms transporto priemonėms vietinės ir regioniniuose reikšmės keliuose. Numatyti apribojimai pateikti lentelėje.


 

Apribojimų laikas

Temperatūra pagal Celsijų

Transporto priemonės, kurioms taikomas draudimas

Periodas kada leidžiama važiuoti

Astrachanės apskritis

gegužės 20 d. - rugpjūčio 31 d.

32

Krovininiai automobiliai

22:00-10:00

Voronežo apskritis

Birželio 1 d. – liepos 30 d.

32

Daugiau nei 5 t. ašies apkrova

22:00-10:00

Kemerovo apskritis

Pastoviai, nenumatyta apribojimų pabaiga

32

Krovininiai automobiliai

21:00-9:00

Kursko apskritis

Pastoviai, nenumatyta apribojimų pabaiga

32

Krovininiai automobiliai

21:00-9:00

Orlovo apskritis

birželio 15 d. – rugpjūčio 15 d.

32

Krovininiai automobiliai

21:00-9:00

Riazanės apskritis

Pastoviai, nenumatyta apribojimų pabaiga

32

Krovininiai automobiliai

22:00-10:00

Tatarstanas

gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d.

32

Krovininiai automobiliai

22:00-10:00

Tverės apskritis

birželio 15 d. – rugpjūčio 15 d.

30

Krovininiai automobiliai

22:00-10:00

Čiuvakija

gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d.

32

Krovininiai automobiliai

22:00-10:00

Jaroslavlio apskritis

birželio 15 d. – rugpjūčio 15 d.

32

Krovininiai automobiliai

21:00-9:00

 

 Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


2012 m. kovo mėn. įvyko atviras darbų „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas. Sutartis Nr.1“ pirkimo konkursas, kuriame dalyvavo 3 tiekėjai: ūkio subjektų grupė UAB ,,Kauno keliai“ ir AB ,,Latvijas tilti“, AB ,,Kauno tiltai“ bei ūkio subjektų grupė UAB ,,Lemminkainen Lietuva“ ir UAB ,,Hidrostatyba“. Išnagrinėjusi gautus pasiūlymus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešojo pirkimo komisija nustatė, kad atvirą konkursą laimėjo ūkio subjektų grupės UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir UAB ,,Hidrostatyba“ pateiktas pasiūlymas.

2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir ūkio subjektų grupės atsakingas partneris UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasirašė rangos sutartį, kurios priimta suma (be PVM) yra 33,66 mln. Lt, PVM, sumokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą, sudaro 7,07 mln. Lt. Pagal paminėtą rangos sutartį Klaipėdos rajone bus atlikti Priekulės aplinkkelio I etapo statybos darbai: nauja 6,5 km ilgio kelio trasa apeis Priekulę iš rytų pusės ir jungs valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 2207 Dreižiai-Agluonėnai su krašto keliu Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Būsimoji trasa kirs Gruodės, Agluonos ir Minijos upes. 2011 m. spalio 4 d. Susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-606 numatyta, jog aplinkkelio tiesimo I etapo darbams finansuoti bus skirta iki 31,55 mln. litų su PVM Europos Sąjungos paramos (Sanglaudos fondo) lėšų.

Rangos sutartyje numatytus darbus tikimasi užbaigti 2014 m. gegužės mėnesį.

Projektas „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas“ bus įgyvendinamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę VP2-5.4-SM-01-V „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.

Šaltinis LAKD

Per 2012 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 13,9 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimčių pokytis sudarė -5,0 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 11,2 mln. t, pokytis -7,0 proc. arba -838,2 tūkst. t, o Būtingės terminale perpilta 2,7 mln. t, pokytis +4,1 proc. arba +105,9 tūkst. t. Klaipėdos uosto krovos rezultatų neigiamas pokytis yra apie 830 tūkst. t, t. y. lygiai toks pat, kaip ir birių trąšų krovos kritimas.

Didžiausias prieaugis pagal apimtį per 2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, pasiektas dėl išaugusios rūdos(+160,4 tūkst. t), žalios naftos (+105,9 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+104,0 tūkst. t), naftos produktų (+101,0 tūkst. t)

Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-829,8 tūkst. t) bei cukraus žaliavos (-145,5 tūkst. t) krovos.

Pagal krovinių grupes išaugo (+3,9 proc.) skystieji kroviniai, kurių perpilta 6 424,9 tūkst. (46,2 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 5,8 proc., iš viso jų krauta 3 567,9 tūkst. t (25,7 proc. bendros uosto krovos). 16,1 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 3 901,8 tūkst. t (28,1 proc. bendros uosto krovos). Per 2012 m. sausio–balandžio mėn. užregistruoti 2 209 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 27 laivai (+3,8 proc. arba 1 laivu daugiau palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 1 599 tarptautiniai laivai (+6 laivai arba +0,4 proc. palyginus su 2011 metų sausio–balandžio mėn.), 583 vietiniai laivai (-32 laivai arba -5,2 proc.). 2012 metų sausio–balandžio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 26 laivais arba 1,2 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 81 316, t. y. 4,8 proc. arba 3 725 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

2012 m. gegužės 22–24 dienomis Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5) vyks jau nuo 1995 metų kas antrus metus organizuojama tarptautinė logistikos ir ITS paroda ir konferencija „TransBaltica 2012“. Uosto direkcijos iniciatyva šioje parodoje Klaipėdos uostas bus pristatomas jungtiniu stendu.

Intelektinės transporto sistemos ir paslaugos, išmaniosios technologijos, „protingas“ ir ekonomiškas transportas bei jo valdymas – tokios transporto rinkos aktualijos persikels į parodą „TransBaltica“ ir taps svarbiausiomis jos temomis.


2012 m. gegužės 22 dieną Uosto direkcijos Technologijų skyriaus viršininkas Algimantas Žygus parodos metu vyksiančioje konferencijoje skaitys pranešimą „ITS kaip instrumentas integruoti vandens transportą į multimodalinę transporto sistemą“.


Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema

Rytoj, gegužės 22 d., 9.30 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) vyks Susisiekimo ministerijos rengiama tarptautinė konferencija tema „Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“. 11 val. „Litexpo“ centre susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat atidarys tarptautinę transporto ir logistikos parodą „TransBaltica 2012“.

Tarptautinė konferencija apžvelgs Europos intelektinių transporto sistemų (ITS) politiką ir įgyvendinimą, pristatys dabartinę ITS plėtrą ES lygmeniu bei supažindins su inovacijų plėtra Lietuvos transporto sektoriuje. Savo patirtimi apie įdiegtus ir planuojamus intelektinių transporto sistemų sprendimus seminare dalinsis platus ratas verslo, valstybės institucijų, universitetų ir asociacijų atstovų.
Konferencijos dalyvius pasveikins susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Tarp konferencijos pranešėjų – Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato atstovė Julie Raffaillac, Europos intelektinių transporto sistemų ir paslaugų asociacijos „ERTICO-ITS Europe“ generalinis direktorius Hermann Meyer. Su Lietuvos ITS politika ir įgyvendinimu supažindins Lietuvos transporto ir ITS ekspertai. Konferenciją moderuos Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius ir viceministras A. Štaras.

„Jau tampa tradicija, kad parodos „TransBaltica“ metu Susisiekimo ministerija kviečia verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovus pristatyti transporto srities inovacijas, svarbiausius nuveiktus ir planuojamus darbus. Pagrindinis tokių susitikimų tikslas – paskatinti bendradarbiavimą intelektinių transporto sistemų srityje, tiek kuriant, tiek ir jas diegiant visose transporto rūšyse“, – sakė viceministras A. Štaras.

Pasak viceministro, Susisiekimo ministerija siekia užtikrinti aukštą mobilumo kokybės lygį ir skatinti spartesnį regionų vystymąsi, plėtoti draugišką aplinkai ir saugų žmogui transportą. Vis daugiau dėmesio skiriama inovacijų, galinčių padidinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą ir optimizuoti verslo procesus, pritaikymui praktikoje. Intelektinės transporto sistemos ir paslaugos yra būtent tas veiksmingas įrankis, kuris gali prisidėti prie efektyvios transporto sistemos kūrimo bei eismo saugos gerinimo.

Konferencija organizuojama tarptautinės transporto ir logistikos parodos „TransBaltica 2012“ metu. Nuo 1995 m. rengiama „TransBaltica“ yra didžiausia transporto ir logistikos paroda Baltijos šalyse, sukviečianti svarbiausius Lietuvos ir kaimyninių šalių transporto ir logistikos sektoriaus atstovus bei suteikianti galimybę pristatyti savo pasiekimus ir ieškoti naujų plėtros galimybių.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Vis labiau artėjant vasarai, transporto sektorius ir toliau sukasi nesustodamas. Praėjusią savaitę redakciją pasiekė įvairios vežėjams svarbios žinios susijusios su įvairiausiais pervežimų ir kitais aspektais liečiančiais vežėjų veiklą.

Visą savaitę Lietuvą policijos pareigūnai rankiojo į įvairiausius Lietuvos miestus atgabentą narkotikų siuntą. Net neabejojama, kad dėl logistikos klaidos į Lietuvą plūstelėjo labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Pirmiausiai jų rasta Kaune, o vėliau ir kituose miestuose.


Lietuvos keliais krovinius gabenantys vežėjai turėtų pasitikrinti savo transporto priemones ar šios atitinka keliamus reikalavimus ir ar sumokėtas kelių mokestis. VKTI informavo, kad šią savaitę kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos vykdys prevencinę priemonę, kurios metu bus tikrinama, ar transporto priemonių savininkai ir (ar) valdytojai už krovinines transporto priemones (N1–N3) ir keleivines transporto priemones (M2 ir M3), važiuojančias magistraliniais keliais A1–A18, sumokėjo savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį.


Taip pat šylant orams reiktų nepamiršti žvilgtelėti į termometrą važiuojant Baltarusijos keliais. Čia esant didesnei nei 25 laipsnių temperatūrai  įsigalioja vilkikų masės apribojimai.


„Linavos“ teismų batalijose padėtas dar vienas taškas. Teismo sprendimu buvęs „Linavos“ generalinis sekretorius Valdas Gilys buvo atleistas teisėtai. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.


Technikos mėgėjai praėjusią savaitę galėjo stebėti naujos „DAF XF 105 Exclusive Edition“ serijos atsiradimą ir įvertinti bent jau naujojo vilkiko dizainą. Tikimės, kad greitu metu šie vilkikai puoš ir Lietuvos kelius.


„Linava“ ir toliau sprendė su Rusija susijusias problemas. Asociacijos vadovai susitiko su Rusijos asociacijos „ASMAP“ vadovais ir aptarė galimybę naudoti krovinio pakrovimo lapus, kurie leistų vykdyti pervežimą su dvišaliu leidimu.


Primename, kad šią savaitę CargoNEWS redakcijoje lankysis asociacijos  „Linava” viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius  ir „Linava” sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas. Su jais bus aptarta susiklosčiusi situacija su Rusija, o taip pat ir kiti vežėjams aktualūs klausimai.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos vežėjams svarbiose Europos valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – šiemet ir kitąmet daugės mokamų kelių. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1000 kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių. Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX. Abiejose valstybėse veikia elektroninio atsiskaitymo sistemos.

„Aktualiausias yra įsigaliosiantis mokestis Prancūzijoje, nes nacionaliniai keliai čia buvo nemokami. Platus jų tinklas padėdavo išvengti mokamų kelių ir tokiu būdu vežėjai patirdavo mažiau išlaidų. Todėl ECO TAX įvedimas Lietuvos vežėjams finansiškai bus labai nenaudingas“, – kalba  „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko.


Naujasis mokestis Prancūzijoje galios krovininiam transportui, kurio svoris viršija 3,5 tonos. Iš viso bus apmokestinta 15 000 kilometrų. Konkretus mokesčio dydis dar nėra skelbiamas, tačiau prognozuojama, kad jis sieks apie 12 euro centų už kilometrą. Dabartinis kelių mokestis, kurs yra taikomas greitkeliams, vidutiniškai siekia 19 euro centų už kilometrą.


„Vokietijoje įvedamas mokestis galios sunkvežimiams, kurių leistinas bendras svoris didesnis nei 12 tonų. Finansine prasme Lietuvos vežėjams jis yra mažiau svarbus, tačiau tikėtina, kad šis mokestis pakoreguos dalies jų maršrutus, – kalba  „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko. – Apskritai, ateityje mokamų kelių Europoje tik daugės, nes jų apmokestinimas yra vienas iš būdų surinkti lėšų kelių infrastruktūros tvarkymui.“


Prancūzijoje ir Vokietijoje vežėjai už mokamus kelius gali atsiskaityti naudodamiesi automatine mokesčių nuskaitymo „On Board Unit“ sistema. Pastaroji bus atnaujinama Prancūzijoje, o Vokietijos keliais vykstantys vežėjai galės naudoti tuos pačius automobilinius prietaisus, kurie naudojami ir dabar.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prašo Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją peržiūrėti sprendimą, uždrausti Lietuvoje vykdyti „Google Maps Street View“ projektą – iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų.

Specialus automobilis turėjo daryti „Google Maps“ paslaugai „Street View“ reikalingas nuotraukas. Iš jų sudaryto panoraminio vaizdo dėka būtų galima virtualiai keliauti po Lietuvą. Ši paslauga veikia jau daugiau nei trisdešimtyje šalių. Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nutarė, jog šis projektas kelia grėsmę žmogaus teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą.

„Lietuva neturėtų užsidaryti kaip Šiaurės Korėja. Daugelis Europos šalių, mūsų kaimynai leidžia internete talpinti gatvių vaizdus, todėl mūsų institucijų draudimas tą daryti atrodo keistas ir per daug griežtas. Negalime būti tarp atsilikėlių ir ignoruoti informacinių technologijų pažangą“, – sakė E.Masiulis.   

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale“ vakar į laivą pakrautos keturios didelių gabaritų talpyklos, kurios tiesiog uosto teritorijoje buvo pagamintos vienai Norvegijos žuvies pramonės įmonei.

Pasak Benedikto Petrausko, „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinio direktoriaus, tai labai pozityvus pavyzdys, kai uosto teritorija išnaudojama ne tik krovos darbams, bet ir produkcijai pagaminti.

AB „Montuotojas“ tiesiog prie krantinės per pusmetį surinko keturias 860 kub. metrų talpos cisternas, kurių aukštis siekia 18,5 metro, o skersmuo – 8 metrus. Vienas toks rezervuaras sveria apie 50 tonų. Talpykloms pakrauti į laivą buvo panaudotas plaukiojantis 100 tonų keliamosios galios kranas, jam talkino ratinis kranas, kurio maksimali keliamoji galia – 180 tonų. Vykdant talpyklų montavimą uoste, buvo išvengta brangaus pervežimo autotransportu.

„Tai viena paskutiniųjų krovos operacijų mūsų terminale šiemet, nes birželį krovos darbai bus stabdomi dėl krantinių rekonstrukcijos ir naujo ro-ro terminalo statybos“, - sako B.Petrauskas.

Anot jo, planuojama, kad bendrovė veiklą atnaujins jau kitais metais, kai pradės veikti naujasis keleivių ir krovinių terminalas. Šiuo metu „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ dar vykdo melasos ir kitų skystų krovinių krovą. Planuojama, kad per pusmetį įmonė iš viso perkraus apie 50 tūkst. tonų įvairių krovinių.
Pastačius naująjį ro-ro terminalą „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų. Prie terminalo krantinių vienu metu galės švartuotis iki 3 keltų, kurie per metus perveš apie 0,5 mln. vienetų autotransporto ir iki 1 mln. keleivių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir terminalo operatorius į terminalo statybas investuos beveik 200 mln. litų.

Šaltinis ACHEMOS GRUPĖ

Gegužės 17-18 dienomis Maskvoje (Rusija) vyko 56-asis Geležinkelių Transporto Tarybos (toliau – GTT) posėdis. Jame tradiciškai dalyvavo NVS valstybių, Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos geležinkelių įmonių atstovai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesus atstovavo generalinis direktorius Stasys Dailydka, kiti vadovai ir specialistai.

Šiemet GTT švenčia savo veiklos 20 metų jubiliejų, tad dalis posėdžio buvo skirta šiam periodui aptarti ir įvertinti. Už svarų indėlį vystant tarptautinį bendradarbiavimą bei užtikrinant efektyvų geležinkelių transporto darbą tarptautiniame susisiekime įvairių šalių geležinkelių specialistai apdovanoti GTT garbės raštais.


Taip pat posėdyje buvo svarstomi prekinių ir keleivinių traukinių eismo organizavimo, vagonų ir konteinerių formavimo plano patvirtinimo, jų surašymo bei atsiskaitymų už tarptautinius pervežimus tarp geležinkelio įmonių būklės 2011 ir 2012 metais klausimai, patvirtintos GTT direkcijos išlaidų sąmatos.


Posėdžio metu buvo svarstomos GTT direkcijos pirmininko ir jo pavaduotojų kandidatūros. Bendru GTT sprendimu vadovauti Direkcijai toliau patikėta Kučerenko Piotr Grigorjevič.


GTT 56-ojo posėdžio metu vyko apvalaus stalo diskusijos apie geležinkelių transporto sektoriaus reformos patirtis 1520 mm geležinkelių sistemos erdvėje. Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas pasidalino su kitais GTT nariais Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos patirtimi ir pristatė AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos modelį.


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ generalinė sekretorė Monika Petkevičiūtė, š.m. gegužės 16 d., svečio teisėmis dalyvavo Kredito vadybininku klubo (KVK) susitikime tema: “ Kaip kredituoti ir išieškoti Lenkijoje; „Nemoka Sodrai, ar sumokės jums?“

Pirmą kartą klubo istorijoje pranešėjas, Creditreform Polska valdybos pirmininkas Jacek Koziaczy, su susirinkusiais bendravo per videotiltą. J.Koziacky, kreditų valdymo ir IT srityje dirbantis jau 15 metų, pabrėžė, jog Lenkijoje kaip ir Lietuvoje gerai pasverta rizika yra viena iš būtiniausių sėkmingo verslo sąlygų. Kaskart sudarydami sandorį su nauju arba nuolatiniu pirkėju, siekiame maksimaliai sumažinti riziką. Creditreform Polska galėtų būti naudingas tarpininkas, identifikuojant patikimus partnerius įmonėms, ieškančioms naujų verslo kelių į Lenkiją.


Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto lektorius Dainius Dzindzalieta, kartu su UAB „Creditreform Lietuva“ atstovais SauliumiŽilinsku ir Romualdu Trumpa, pristatė naująjį skolų „Sodrai“ rodiklį. Šis rodiklis, parengtas išanalizavusi metų trukmės informaciją apie įmonės darbuotojų skaičių ir socialinio draudimo mokesčio skolas, tiksliau nei pavienė skolos suma atskleidžia konkrečios įmonės skolų „Sodrai“ lygi, įsiskolinimo eigą ir su tuo susijusia verslo rizika. Įmonės suskirstytos pagal skalę: nuo 0 (neįsiskolinusi) iki 9 (labiausiai įsiskolinusi). Skaičiuojama, kad iš maždaug 60.300 verslo įmonių, veikusių 2010–2011 m., bent vieną litą ar bent vieną dieną „Sodros“ skolininkėmis buvo apie 80% įmonių.


Trumpai apie KVK klubą


Kredito vadybininkų klubą 2005-аisiais įkūrė įmonių atstovai, siekiantys jog pinigai už paslaugas ar produktus kuo greičiau pasiektų bendrovės iždą. Pagrindinė klubo iniciatorė – asociacijos „Lineka“ partnerė UAB „Creditreform Lietuva“.


Kredito vadybininkų klubo (KVK) tikslas - suteikti specialistams, savo įmonėse valdantiems kredito riziką, visą reikalingą ir naujausią informaciją kredito rizikos valdymo klausimais, paskatinti kredito rizikos specialistų bendravimą, tarpusavio asmeninius ryšius, dalinimąsi patirtimi, naudingomis žiniomis.


Klubo narių susitikimai vyksta kas du-trys mėnesiai. Kiekvienam KVK susitikimui parenkamos tuo metu aktualiausios temos ir kompetentingi pranešėjai. Kredito vadybininkų klubo koordinatorius - UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas


CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt