Kelių sektorius: specialistai emigruoja, o norinčių studijuoti liko tik saujelė

%2019 %11 %21

Prestižine laikyta kelių sektoriaus inžinieriaus specialybė tapo mažai kam patraukli. Tokie specialistai nebenori dirbti Lietuvoje, o geriausiems tenka emigruoti.

2001 metais Vyriausybei patvirtinus ilgalaikę 2002-2015 m. kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) ne vienerius metus ji buvo įgyvendinama beveik nenukrypstant nuo strategijos. Pavyzdžiui, 2004-2009 metais avaringumas keliuose sumažėjo dvigubai, nors automobilių parkas smarkiai išaugo. Plečiantis kelių statybos ir priežiūros įmonėms buvo diegiamos inovatyvios technologijos, gerėjo darbo sąlygos, darbuotojai buvo skatinami mokytis ir stažuotis užsienyje.

„Tuomet kelių inžinieriaus specialybė buvo tapusi prestižine. Vilniaus Gedimino technikos universitete ( VGTU ) Kelių, Geležinkelių ar Miestų inžinerijos studijas pasirinko 2008 metais - 171, 2010 metais - 97, 2015 m. - 46, o šįmet tėra tik 15 pirmakursių", - pasakoja VGTU profesorius-partneris dr. Virgaudas Puodžiukas.

Jo įsitikinimu, tokie skaičiai buvo užprogramuoti, nes nuolat vyko KPPP programos finansavimo karpymai, kurie nesibaigė iki šiol, o dabartinės kadencijos Vyriausybė neapgalvotais veiksmais „pasistengė" ir iš vidaus sujaukti kelių sektorių.

„Politikuojant, vengiant platesnių diskusijų su verslo partneriais, nuolatos keičiant taisykles ir vykdant neracionalią viešųjų pirkimų politiką, kai viską lemia mažiausia kaina, blogėja atliekamų darbų kokybė, nutrūko inovacijų paieška. Iš esmės, išsilavinę specialistai tapo nebereikalingi, tik ieškoma, kas už mažesnę kainą padarytų daugiau", - pažymėjo profesorius.

Jo teigimu, ypač blogai galima įvertinti neapgalvotą ir mėgėjišką kelių priežiūros įmonių reformą. Panaikinus regioninius padalinius, dalis jų funkcijų ir etatų buvo perkelta į Vilnių. Dirbančiųjų Lietuvos automobilių kelių direkcijoje skaičius išaugo nuo 120 iki 230 darbuotojų.

„Užtat ženkliai sumažėjo išsilavinusių inžinierių poreikis rajonuose ir Lietuvos regionų centruose. Čia patyrę ir kvalifikuoti darbuotojai neteko darbo. Moksleiviai, stebėdami nepavydėtiną tokių profesijų atstovų likimą ir žiniasklaidoje nuolat girdėdami apie kelių ir geležinkelių specialistų neva vykdomus nusikaltimus, nebenori sieti ateities su šiuo sektoriumi", - aiškina V. Puodžiukas.

Tokia sumaištis ir trumparegiškas požiūris lemia, kad kelių inžinerijos specialybė tampa vis menkiau patraukli jauniems žmonėms. Tuo tarpu mūsų specialistai yra itin gerai vertinami užsienio rinkose.

„Pernai į VGTU Kelių katedrą kreipėsi Švedijos projektuotojai, prašydami parengti 60 kelių projektavimo specialistų, gerai mokančių anglų kalbą ir išmanančių 3D (4D) projektavimo technologijas. Matydami geriausių specialistų emigraciją mes džiaugiamės VGTU parengtų bakalaurų ir magistrų įvertinimu. Tačiau skaudu, kad jie nelieka Lietuvoje, nes jiems čia tiesiog nepasiūlomas kvalifikaciją atitinkantis darbas", - pasakoja profesorius V. Puodžiukas.

„Tačiau kokia nauda iš to, kad mes už savo mokesčių mokėtojų pinigus parengsime dešimtis specialistų užsienio rinkoms? Šios profesijos prestižą atgaivinti ne tik įmanoma, bet ir būtina. Tik ar užteks politinės valios nustoti politikuoti ir imtis kurti savo šalies strateginius tikslus bei juos įgyvendinti", - klausia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak jo, tokios VGTU profesoriaus įžvalgos patvirtina, kad valdžiai verslininkų nuolat kartojami priekaištai dėl nepakankamo dėmesio kelių sektoriui yra teisingi.

„Sumažinus KPPP finansavimą, prastai organizuojant viešuosius pirkimus, smuko šio sektoriaus įmonių pajamos, anksčiau pelningai dirbusios įmonės patyrė nuostolius ir ėmė atleidinėti darbuotojus. Blogiausia, kad keletą metų užsitęsęs „laikinumas" tapo nuolatiniu. Be to, pastaruoju metu kelių priežiūros sektoriuje imtos proteguoti valstybinės įmonės. Ką reiškia vien tai, jog valstybinius kelius prižiūrėti be jokio konkurso nutarta patikėti valstybės valdomai „Kelių priežiūrai". Nesant pakankamo finansavimo, dėl blogo darbų rangos konkursų vykdymo mūsų kelių būklė, tik prastėja", - teigia V.Sutkus.

 

UAB "Idea Prima"

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt