Rūpinimasis aplinkosauga gali prasidėti ir nuo prekių siuntimo

%2019 %12 %07

 

Pasaulyje netylant kalboms apie klimato atšilimą, vis daugiau dėmesio kreipiama į ekologiją ir priemones, kaip vartoti mažiau plastiko, popieriaus ir taip apsaugoti nuo nevaldomo gamtos resursų naudojimo ir nemažėjančios taršos. Tai neaplenkia ir siuntų gabenimo verslo, kuris jungiasi prie aplinkosauginių problemų sprendimų ir ieško būdų, kaip pagerinti situaciją ir tapti labiau atsakingais. O pradėti galima laikantis kelių esminių taisyklių.

Visų pirma, mąstymas apie ekologiją siunčiant prekes turėtų prasidėti nuo teisingo jų įpakavimo. Siuntėjas turėtų kreipti dėmesį ne tik į tai, kokias medžiagas naudoja pakuojant siuntą, bet ir patį įpakavimą. Jis būtinas, kad rūšiavimo ir transportavimo metu pakuotė patikimai apsaugotų siuntos turinį ir nekeltų pavojaus aplinkai ir aplinkiniams. Kitaip sakant, siunčiamas daiktas neturėtų išlįsti, išsikišti iš pakuotės, neturėtų būti galima jo pasiekti.

Net ir naudojant perdirbto kartono ar aplinkai draugiškas dėžės būtina atsižvelgti į pakuotės standumą ir tvirtumą. „DPD Lietuva" pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius teigia, kad dėl siuntų krovimo vienų ant kitų rekomenduojama patvari pakuotė, atlaikanti iki penkių kartų didesnį už jos pačios svorį ir kritimą iš 80 cm aukščio. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus praktikoje dažniausiai naudojamos kietos kartono dėžės lygiais kraštais. Dėžės tvirtumui užtikrinti gali padėti ir apsauginiai, iš tvirto, presuoto kartono pagaminti kampai.

„Laikydamiesi saugumo reikalavimų prekių siuntėjai dažnai galvoja, kad kuo didesnė bus dėžė, į kurią dedamas daiktas, tuo jam bus saugiau. Tačiau svarbiausia tiesiog tinkamai užpildyti tarpus tarp išorinio ir pačios prekės įpakavimų. Tad rūpinantis ekologija, tausojant gamtą, galima rinktis ir tik šiek tiek didesnį, o ne dvigubai ar trigubai daikto dydį viršijantį įpakavimą. Motyvuoti taip elgtis turėtų padėti ir dėl mažesnės pakuotės atpingantis siuntimas", – pataria G. Bilevičius.

Užpildas taip pat gali būti ekologiškas

Tinkamai pasirinkus įpakavimą, kitas žingsnis – tuščių ertmių užpildymas pakavimo medžiaga. Rinkoje dabar siūloma itin daug skirtingų medžiagų – tai burbulinė plėvelė, burbuliniai vokai, putplastis, įvairios fiksuojamosios putos ir kt.

„Be šių daiktų stabilumą dėžėje turinčių užtikrinti medžiagų populiarėja ir kur kas ekologiškesnės priemonės – gofruotas kartonas, vata, medžio drožlės, šienas. Kita itin populiarėjanti pakavimo medžiaga – vyniojamas pakavimo popierius. Tai universali, tvirta, atspari plyšimui, keliems sluoksniams perdengti naudojama medžiaga, kuri gali būti naudojama ir tuščių ertmių užpildymui. Aplinkosaugos šalininkus džiugina ir tai, kad dažniausiai ši pakavimo medžiaga jau yra pagaminta iš perdirbto popieriaus, o naudoti masina ir geras kainos bei kokybės santykis", – tendencijas apžvelgia „DPD Lietuva" atstovas.

Ekologija rūpinasi ir siuntų bendrovės

Remiantis įvairiais tyrimais, rūpestis gamta daro įtaką netgi žmonių įpročiams – vis daugiau jų renkasi ekologiškus produktus ir aplinkosaugos idėjas propaguojančias parduotuves. Toks elgsenos pokytis neaplenkia ir siuntų bendrovių, kurios ieško vis įvairesnių būdų, kaip padėti aplinkai.

Jau dabar plačiai įgyvendinamas sprendimas tiems, kuriems rūpi gamtos apsauga, yra siuntų savitarnos terminalai. Mat į juos vienu metu pristatoma daugybė siuntų, o kurjeriui nereikia po visą miestą nukeliauti dešimtis ar šimtus kilometrų aplankant kiekvieną siuntos gavėją – taip į aplinką išmetama kur kas mažiau anglies dvideginio dujų.

„Tiek dėl pagalbos aplinkai, tiek dėl patogumo šio alternatyvaus pristatymo būdo populiarumas didėja. Todėl nuolat plečiame savitarnos terminalų geografiją, o klientai dažnai užsisakytą prekę gali atsiimti arba priduoti savo siuntą ir neišsukdami iš kelio į namus ar darbą. Taip kurjeriui papildomai nereikia važiuoti paimti iš jūsų siuntos", – privalumus vardina „DPD Lietuva" atstovas.

Taip pat egzistuoja idėja vis daugiau siuntų pervežti naudojant bepilotes skraidykles, panašu, taip ir neišpopuliarės dėl itin griežtų reikalavimų, tačiau gerųjų pavyzdžių visgi esama. Pavyzdžiui, „DPD" padalinys pietų Prancūzijoje vykdo reguliarius komercinius, 15 kilometrų trunkančius dronų skrydžius.

„Dronai neįsivaizduojami didžiuosiuose Europos miestuose, nors kalbama apie galimybes juos plačiau išnaudoti pristatant siuntas į atokias vietas. Tačiau yra ir kitų būdų kaip galima siuntas pristatyti sukeliant gamtai kuo mažiau neigiamo poveikio, pavyzdžiui, naudojant autonominius robotus, elektra varomus automobilius, motorolerius, paspirtukus. Tai itin gelbsti siaurose senamiesčių gatvelėse, ten, kur sunkiau pravažiuoti, kur autotransporto priemonių eismas yra ribojamas arba draudžiamas", – teigia G. Bilevičius.

 

UAB "Gravitas Partners"

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt