Lietuvos ekonomikos augimas subalansuotas, bet išlieka svarbūs išorės rizikos veiksniai

%2019 %12 %07

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Fiskalinės institucijos teigimu, 2019 m. I pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė galutinio vartojimo išlaidos, investicijos ir grynasis eksportas. Dėl 2019 m. I pusmetį paspartėjusio Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo Lietuvoje investicijos auga sparčiau, nei tikėtasi. Šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas ir toliau išlieka vienas pagrindinių veiksnių, palaikančių privataus vartojimo išlaidų augimą. Prie to prisideda optimistiniai vartotojų lūkesčiai bei stabili, lėtesnė nei vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas, infliacija.

Stebimas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos prekybos konflikto intensyvėjimas, aukštas politinis neapibrėžtumas Europoje, įskaitant „Brexit", pasaulio ekonomikų augimo lėtėjimas, tikėtina, paveiks didžiųjų euro zonos valstybių ekonomikų augimą. Fiskalinė institucija pastebi, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimo sulėtėjimas skatins ieškoti naujų eksporto rinkų. Vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su vidaus paklausa ir darbo rinkos tendencijomis.

„Esant neapibrėžtumui tarptautinėje aplinkoje ir išliekant neigiamam išorės rizikos veiksnių balansui, 2019 m. I pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi. Tai lėmė 2019 m. Lietuvos ūkio raidos augimo peržiūrą didėjimo kryptimi. Namų ūkių vartojimas ir investicijos išlieka pagrindiniai veiksniai, lemiantys BVP augimą vidutiniu laikotarpiu", – teigia fiskalinės institucijos patarėja Jurga Rukšėnaitė ir priduria, kad, ekonomikai sulėtėjus, optimistiniai vartotojų lūkesčiai taip pat gali reikšmingai suprastėti. Tai paskatintų namų ūkius taupyti ir atidėti vartojimą ateičiai. Jei ši rizika realizuotųsi – vidaus paklausa sulėtėtų.

Kai darbo našumas auga ne taip sparčiai kaip darbo užmokestis, atsiranda rizika šalies konkurencingumui tarptautinėse rinkose. Po spartaus ekonomikos augimo neatradus naujų ilgalaikės plėtros galimybių, kyla rizika šaliai patekti į vidutinių pajamų spąstus. Šis reiškinys aptariamas ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo ataskaitos intarpe.

Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje 2019 m. I pusmetį nematyti didesnių pasikeitimų. Mažėjanti įtampa darbo rinkoje, aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, infliacija nesiskiria nuo daugiamečio vidurkio.

Finansų ministerija rugsėjo 11 d. viešai paskelbė 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijų. Fiskalinė institucija pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo.

 

Valstybės kontrolė

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt